alpėti

álpėti, -ėja, -ėjo.

1. būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti: Neištūri sopulių – álpėja. Į pirštą įsipjovė, kraują pamatė ir álpėja dabar. Alpėk čia dabar, gavęs par strėnas, ko lindai! Ko čia álpėji – nedvėsi. Kiek įsidūrė ir álpėja. Eik gulti, álpės širdelė, kad reiks kelti. Alpėjau iš troškimo, o neturėjau ko gerti.

2. dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo: Tas mūso tėvas moka dėl nėkų álpėti. Ko dabar álpėji kaip pjaunamas!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>álpėti, </b>-ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti: </span> Neištūri sopulių – álpėja. Į pirštą įsipjovė, kraują pamatė ir álpėja dabar. Alpėk čia dabar, gavęs par strėnas, ko lindai! Ko čia álpėji – nedvėsi. Kiek įsidūrė ir álpėja. Eik gulti, álpės širdelė, kad reiks kelti. Alpėjau iš troškimo, o neturėjau ko gerti. <br/>2. <span class="explanation">dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo: </span> Tas mūso tėvas moka dėl nėkų álpėti. Ko dabar álpėji kaip pjaunamas!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.