x
.
alpìnti, -ìna, -ìno
1. alpti 1: Prieš didelę operaciją daktarai ligonį alpìna chloroformu arba eteru, apalpìnę pjausto. Mindaugas staiga pajuto alpinantį nuovargį ir atsirėmė į duris.
2. gaivinti: Paskui ligonis patsai atsigeivi, nebereikia jo alpìnti.
3. alkinti, marinti: Alpinti pilvą (alkinti).
apalpìnti. apalpti: Skausmas apalpino ją.
atalpìnti. atgaivinti: Tik dabar išsigandę tarnai atalpino chanienę.
nualpìnti. nualpti: Kambario šiluma jį visai nualpino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.