áugti, -a, -o.
1. dėl gyvybinių procesų poveikio iš mažesnio darytis didesniam: Po lytui žolė sprindžiais áuga. Tu, vyšnele, áuk áuk, obelėle, dar palauk. Veršiukas smarkiai áuga. Jums nelemta, sūnai, augt berneliais dailiais. Áuga vaikai kaip girioj medžiai. Tavo sūnus jau baigia vyru áugti. Mergaitė da nesirgo, kaip auga (nuo gimimo) . Ką tik buvau beáuganti kaip darže rūtelė. O jei negausiu tos norimosios, palauksiu augančiosios. Augąs vaikas greit išalksta. Kaip tik augęs, taip ir išdykęs. Man áugančiai (kai augau) medklumpių nebuvo. Dvi buvo mergiotės áugamos (augančios) . Ne áugamas (augantis) miškas, bet bala. Čia augamà žemė (viskas gerai auga) . Kad gruodis tamsus, tai birželis bus áugamas mėnuo. Ta mano barzda áuga kaip pašiūrusi. Ne į aukštį, tik į storį áuga. Nuo tų knygų skaitymo net į kuprą ėmė áugt. Daba kiaulė ims áugt į lašinius, o jis pjaut noria. Auga į protą, ne iš proto. Kai pasakė, kad gražus anas ir geras, tai berniukas tik auga. Bloga sėkla ir nesėta auga, gera ir pasėta nedera. Aũgs kaip iš pieno. Auga šunelis – auga šuneliui danteliai. Dieve duok mažu gimti, didžiu augti. Ir augi, ir nebręsti. Augąs beauga, senstąs besensta. nokti, bręsti: Jau laukai baigia áugti.
2. darytis apaugusiam kuo nors: Skynimas baigia mišku áugti.
3. egzistuoti, daugintis. Vairenis dažniausiai auga neturtinguose kalkėmis (= mažai kalkių turinčiuose) dirvožemiuose. Baravykų áuga daugiau pri ąžuolynų, eglynų. rastis kurioje nors vietoje. Pri trobos galo didelis klevinis áuga. Čia tik balti alksniai áuga. Visus medžius, áugusius ant kelių, papjaustė.
4. praleisti kame nors, kaip nors savo vaikystę: Čia gimęs, čia áugęs. Kur áugai, ar miške? Ar nežinojai, mano bernyti, katram kieme áugau? Jos áugusios krūvo [je] yr iš mažų dienų. Varge áugęs, nieko gero nematęs. Po kelmu áugęs (neišauklėtas) . Girioj augęs, grybo kotą žindęs. Kiba tu bačkoj áugęs, per skylę penėtas?
5. didėti kieno skaičiui, apimčiai: Svietas áuga (dauginasi), o žemė neauga. Skola vis áuga, kada ją reiks išmokėt? Jam iš procentų áuga pinigai. Dėlto greit áuga namas (greitai statomas) . Eina vežimas už vežimo, ir stirta augtè áuga. | Dykas būna, gerai valgo – neaũgs jam lašiniai! Auga ir stiprėja taikos, demokratijos ir socializmo jėgos. Iš gero gyvenimo tai ir pilvas áuga. Kad gerai valgai, tai ir svoris áuga. stiprėti: Kryžeiviai vienok kasdieną augo į galią. Audros debesiu jos kerštas auga. Bėda áuga. Petronėlės net augo širdis; mąstė – tat vis dėl manęs daro. rūgstant pūstis: Nedėk tiek mielių – labai aũgs. į pilnatį eiti. Mėnuo jaunas augąs. kilti, rastis. Debesiai áuga, kelias aukštyn, gal lietus bus. Auga debesėlis, gal lis.
6. plėtotis, tobulėti: Auga žmonės, auga respublika. Kaip gimė ir augo lietuviška knyga. Serbų draugystės augtinai augo. Teisė auga tautos masėje. Kadrai auga. | Augo laisvė tik krauju palieta.
7. kilti, tinti. Įsivarei rakštį, tai ir pradėjo pirštas áugti. Ant kojos man skaudulys auga. Negaliu eit, man koja áuga. Augo vandenys viduj, ir mirė.
burnojè (koserėjè, atgaliõs) áugti darytis bloga, pikta, versti vemti: Negaliu valgyt, burnõj áuga. Nuo negražių kalbų net koserė̃j áuga. Paukštienos valgyt negaliu: áuga ir áuga atgaliõs.
ragaĩ áuga darosi užsispyręs: Tai mergiščiai baisūs ragaĩ áuga, reikės aplaužyt.
antáugti. iškilti, užaugti: Antáugo naujõs kaulas (navikaulis) .
apáugti
1. pasidaryti apdengtam kuo augančiu: Kelmas apáugęs samanomis. Kalva dviem girėm apaugusi. Jam smakras gyvaplaukiais apáugęs. Medis apáugo vaisiumis. Medelis apie visą šulnį apáugo (išsiplėtė) . Paukštis neapaugęs (be plunksnų) . Apáugo skauduliais kaip skrobalais. | Jam pripažino daktarai, kad širdis taukais apáugus. Ir akmuo, ant vietos įgulėdamas, apáuga. Ir rožės gali žliūge apaugti.
2. apskresti: Tep purvais apaugęs, kad nė akių nepažym. Kojos žemėm apáugę (purvinos) . Tavo kojos keliomis eiliomis apáugę (labai juodos) . Turėjau apaugusio (apkerpėjusio) kraičio skrynes, bet žuvo par karą. Kap ištekėjau, tai ir vargais apáugau.
3. išaugti, užaugti: Brūzgai, miškai apáugę. Kad nora išauginti drūktą medį, apraižo žievę, ir medis pats apsiauga. Baltgluosnis apsiáuga, je kasmet šakeles nupjausto.
4. pralenkti augimu, praaugti: Apáugo dabar, pirma lygūs buvo. Jau aš tave apáugau, žu tave didesnis. Ketvirto [je] karto [je] esu apaugta (sulaukusi ketvirtos kartos žmonių) .
atáugti
1. iš naujo išaugti: Šaka nukirsta vėl atáugo. Dvižolių dobilų greit atolas atáuga. Jaunų dantys atáuga, senų jau ne. Neseniai nusipjausčiau nagus, ir vėl atáugo. Būkit iki barzdai ataugus. Šiaip taip atáugo plunksnos. Dideliai atáuga viskas. | Mūsų žemelė gera – atauganti.
2. užaugti tokio pat didumo: Sūnus atáugo tėvą. Duktė atáugo momą. Šita obeliotė anos jau nebeataũgs.
3. išaugti, paaugti: Atáugo merga į metus. Į pusvaikelį buvau atáugęs, kad vokyčiai buvo užeję. Dar nuo žemės neatáugo, o jau rūko. | Tu augsi, aš tai atáugsiu žemėn (žemyn augsiu, sendamas linksiu) .
įáugti.
1. augti į vidų kam nors: Dievas atidarė dangų, ir pupa įáugo dangun. Karvei ragas rietėsi rietėsi ir įáugo kakton. Naga įáugo mėson. Įaugs miežis į akį. Koki jo ūsai – gerklėn ináugę. Jis įaugo į žemę lyg stuobrys ir negalėjo pajudėti. Praeitis čia yra įaugusi į dabartį.
2. užaugti, suaugti: Kad ináugo vyras – kaip ąžuolas. Kad ináugo arklys, tai kaip pečius. Lubinas įáuga gerai. Lapų šiemet nelaužėm, tai kad jau įáugo burokai! Matyt, turi gerą gyvenimą, kad sprandas įáugęs kap buliaus. Jis toks į petį įáugęs, stipras. Jau buvo visai įaugusi merga, žiūrėk, gal jau visų pilnų metų. Mergaitė įaugo į gražią, nors truputį pablyškusią siuvėją. subręsti, suprotėti: Nors vieną kartą ir jis įaugo protą.
3. beaugant susilieti, susijungti: Du medžiu, dvi žoli į vieną kupetą įáuga.
išáugti
1. dėl gyvybinių procesų poveikio pasidaryti dideliam: Toks vyras išáugo, kad negali nė pažinti. Jų jau visi išáugo į vyrus. Žiūrėk, koks didelis lazdynas išaugęs! Kokios atžalos išaugo! Išaugo ožkai ragai. Bulvės išáugo į lapus. Pagaliu gausi, tai kupron išáugsi. Čiūčia liūlia, dukterėle, išaugs man verpėjėlė. Išsiáugo ąžuolėlis žaliojoj girelėj. subręsti, pasidaryti protingam: Užaugo, bet neišáugo. Ko tu toks neišáugęs – erzini ir erzini vaiką! prinokti, prisirpti: Laukuose išaugo gausus pašarinių kultūrų derlius. O rūgštybė obuolių! Da neišáugę. įgyti augant: Gerą stuomenį išaugo. Buvau išáugus lygų liemenėlį.
2. padidėti skaičiumi, apimtimi: Darbo užmokestis išaugo daugiau kaip du kartus. Išaugo ir suklestėjo mūsų miestas. sustiprėti: Neišmatuojamai išaugo valstybės tarptautinis autoritetas. iškilti rūgstant: Matyt, geros mielės, kad tep išáugo pyragai.
3. pradėti augti, išdygti: Berželis ant dangčio išáugo. To obelis iš kelmo išáugus.
4. pradėti egzistuoti, atsirasti: Vėliau daugelio matematikų pastangomis išaugo ištisa mokslo šaka.
5. augant matmenimis pasidaryti mažam: Jonas jau išáugo naująjį švarką. Reikia didesnis palčiokas siūt, tai išaugs, ir reiks mest. Aš nė vienų autuvų neišáugau, visus parplėšiau. Ma [n] vis duoda brolio išaugtus drabužius nešiot. Išáugtinas drabužis.
išaugtinaĩ. Mano batai šikšniniai, dideli, išaugtinai pasiūti.
6, augant atsikratyti kokios nors ydos ar žymės: Atsimeni, turėjo tokią dėmę – jau išaugo, nėko nebliko. Šitokia liga – juokas, – išaugs. Tą savo piktumą ji da gal išaũgs. Augdamas šitą buklumą (mikčiojimą, tokią ligą) išaũgs. beaugant išnykti, nuaugti: Buvau nagą susimušęs, dabar išaugo, nebėr išmanyti. Buvo medy išmuštas ženklas, bet jau išáugo.
nuáugti.
1. apaugti: Krantas alksniais nuáugęs. Už aukštų kalnų rado miškais nuaugusį kraštą. Kelionėje vyras nuáugo barzda. nuberti, nueiti: Veidas spuogais nuáugęs.
2. išaugti, užaugti: Tai buvo aukšto ūgio, gražiai nuaugęs jaunuolis. Ana dailiai nuáugusi, gerõ [je] lytỹ. | Mūsų vargelis nuáugo, nubujojo. užderėti: Mūs šiemet rugiai gerai nuáugo. pribręsti, prinokti: Obuoliai da nenuáugę, neskanūs. Buvo jau nuáugę linai.
3. beaugant išnykti: Buvo kelios karpos ant rankos, dabar visos nuáugo.
4. augti gilyn: Lubinų šaknys nuauga giliai į padirvį.
5. peraugti, pasenti: Kai medžiai nuáuga, tai ir vaisiai būna blogesni, ir tų mažiau. Nuáugus žolė, nebeėda kiaulės. Bulbės darže nusiáuga, per daug riebi žemė. Man žirniai, kol nenusiaugę, tai gardūs.
6. beaugant pasidaryti panašiam į ką: Į ką tu nuáugsi tep darydamas! Ji į tėvą nuáugo.
7. ištinti, keltis: Koja mano yr nuáugusi, pasidūriau į pašaižą. Ranka nuáugo, nieko dirbti nebegali.
8. sumažėti ūgiu, apimtimi: O , jau tu žemyn nuáugai! Javų krūva pernakt nuáugo, matyti, kas nusėmė.
paáugti.
1. išaugti, užaugti: Žolė didelė paáugo. Jau paáugo mano duktė. Mušamas nepaáuga geresnis. Kai paáugsi į vyrus, galėsi eit. Kap aš paáugau ik žmonių mergelių, po klėtelę vaikščiodama, skrynelėm gėrėjaus. Jis Lietuvoj gimė ir paáugo. Skolos labai paáugusios (padidėjusios) . Kol kopūstai paaugs, ir lašiniai sukirmės. Mažas grūdas dideliu medžiu paauga. Kai pasiáugo jauna dukrelė, pažino žmonės, visi kaimynai. Mana unūkė pasiáugo. užderėti: Bulbės šiemet paáugo. Šiemet gerai paáugo kviečiai. suaugti, nutolti nuo vaiko amžiaus: Jau paáugęs – an puskapį, daugiau jau. Vincė jau yr paáugęs vyras. Pasamdė paáugusį (apie 30 metų) berną, bet nepigus. Turėjo sūnų jau paáugusį. Jie buvo paáugusių metų. Jau paaugantỹs vaikas – bepigė̃. kurį laiką augti, kiek užaugti: Tasai vaikelis, paáugęs lig aštuonių metų, pradėjo ganyti.
3. išaugti ko nors apačioje: Jau kitas dantys paáugo [po klibančiu senuoju].
paráugti. nuaugti žemyn: Jau tas žmogelis visai žemyn paráugo, beliko kaip vaikas.
péraugti
1. per daug suaugti, perbręsti: Kai agurkai pérauga, esti nebegardūs. Žolė jau peraugusi, reikėjo anksčiau pjauti. | Dvi ištekėjo, o trečia péraugus buvo, tai paliko namie.
2. beaugant pralenkti: Piktžolės, peraugdamos kultūrinius augalus, juos nustelbia. Jis péraugo seserį visa galva. Augęs ir išmintį péraugęs.
3. pereiti, pasikeisti į ką: Socializmas neišvengiamai turi palaipsniui peraugti į komunizmą. Kartais darbo drausmės pažeidimai perauga į darbo dezorganizavimo faktus.
4. sutinti, išsikelti: Seneliui páraugo pirštas. Kulnis páraugo (ant kulnies užaugo perauga) .
praáugti
1. augant pralenkti: Kukurūzai žoles praáugo. Dauguma piktžolių nepajėgia praaugti žieminių javų ir dažniausiai žūva. Šermukšnėlis putinėlį jau praáugo. Vaikas tėvą praáugo. Tu išaugai ligi debesų, tu praaugai šimtmečius visus. Ūgiu medžius praáugo, protu vištos nepriaugo. Putins augo su šermukšniu. katras katrą prasiáugo.
2. kiek paaugti: Kai praáugo, pirkioj nesėdi. Senovėj turėjo vienas kupčius sūnų jau praáugusį. Tu žilviteli, žalias medeli, ko tu, žalias, augai, ko tu prasiáugai?
priáugti
1. augant prisitvirtinti prie ko nors: Kad priáugus kempinė prie beržo, net sunku atplėšt. Buvau piršto tokį švadarą atvaręs (atpjovęs) – prispaudžiau, aptvėriau, ir vėl priaugo. Priáugo (prisipildė) pilna buikelė smetonos. Taip prie manęs širdimi priaugęs, kad nebegalėsiąs gyventi be manęs.
2. ūgiu pasiekti ką nors; užaugti ligi ko nors: Pupa su žirniu vėl augo ir priáugo ligi dangaus. Aš nepriáugau tavo ūgio. Sūnus priáugo tėvo didumą. Tavo nosis nepriáugo prie manęs (nesi man lygus) ! subręsti protu ir sugebėjimais: Jeigu jis nepriaugo iki pirmininko, tai kada nors priaugs. Šviesesnės mintys net slegia žmogų, ir tik iš lengvo jis jas priauga. Priaugo metus ir išėjo į kariūmenę. Jis savo tikrus metus prieaugs. Kada jisai savo metump prieaugs, ing bažnyčią katechizmop vadintas [bus].
3. būti dar nesuaugusiam, tebeaugti: Arklį turiu priáugantį. Pora [arklių] dirbamų, vienas priáugamas. Turim vyruką – toks priaugantỹs (nedidelis) pusbernis čia pasitaikė. O jei negausiu kokios norėjau, lauksiu priaugančiosios. Kap buvome priáugamos mergiščiokės, mieste nė sykio nebuvome. Jis norėjo matyti priaugančiąją kartą, paruoštą gamtai apvaldyti.
4. užaugti, suaugti: Taip ir vargom, kol vaikai priáugo. Žmogus priáugęs, nebejaunas. Priáugusią moterį reikėjo paimti (vesti) . Kai kumeliukas priaugs, bėrąjį parduosme. Žalos nedaro. mumus priáugusiemus. | Ana merga jojo priaugta, t. y. prie jo užaugo. Iš lengvo priaugo ir pasaulinė raštija. pribręsti, prinokti: Riešutai dar nepriaugę.
5. gausiai, daug išaugti: Vasarojus svėrių priaugęs. Anksčiau pjaukit dobilus, tai daugiau atolo priaũgs. Pieva priáugo medžių, sunku pjauti.
6. padidėti: Normaliai misdamas [žmogus] nepriauga ir nenumeta svorio. Kai pinigus padedi į banką, tai priáuga jų. Išminties priaugs.
7. apsinešti kuo nors nešvariu, nereikalingu, apskresti: Griovys mano priáugęs, reikia kuopt. Tas puodas kad priáugęs, kad priskretęs visokių sviltenų. Skylutė priáugus purvo – paėmęs šiaudą iškrapštyk! Tep priáugę ausys – turbūt niekad nė neplauni! Pirkia pilna priáugus stovi (nešluota, pripurvinta) .
8. priprasti prie ko nors: Ana pri tokios spirgìnės yra priáugusi, prigudusi. Priáugtos vietos, priaugtas žmogus, priaugti takai, miškai. Tas viskas y [ra] priáugtas.
burnà priáuga darosi pikta, vemti verčia: Ma [n] burna priauga valgant.
kélnes priáugti suaugti, subręsti: Už mano darbus tau nereiks atsakyti, aš jau pats kelnes priaugau. Jau yr ir pas mumis vyrų, kurie kelnes priaugę.
kélnės priáugusios suaugęs, subrendęs: Jau mano kélnės priáugusios.
suáugti.
1. beaugant susilieti, susijungti: Du medžiai suáugo į vieną. Štai du riešutai suáugę į keimerį. Buvau lūžęs koją, bet sutvarsčius kaulas gerai suáugo, tai kap sveika. Žaizda (įpjovimas) jau suáugo.: Iš daug šmotų, su savimi susiaugusių, sudėta. priprasti, prisirišti prie ko: Su Lietuva suaugau. Su jos giriom. Su jos laukais. Suaugau su žmonėm. Ir mes tvirčiau suaugom su motina žeme.
2. pasiekti savo augimo ribą, subręsti: Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi. Jau suáugo kiemo mergelės. Tai aš tikėjaus, kad mes suáugsim didelis pulkelis prie savo motinėlės. pasiekti tam tikro amžiaus: Kada jis suáugo dešimties metų, tada jis labai patiko žmonėms. Tas vaikas suáugo į metus.
3. užaugti 2: Suáugo merga kai pušis. Vaikinas gražus iš veido, raudonas, vyras suaugęs ir iš liemens ir iš stuomens. Tu jau suaugusi į stuomenį. Iki nuneš viedrus [kiaulėms ėsti] į tvartą, turi į kuprą suáugt. užderėti: Rugiai suaugo geri. pribręsti, prisirpti: Da čiut nesuaugę obuoliai.
4. išaugti, užaugti daugeliam. Per ilga suáugo gražus sodelis. Suáugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst. Matom abiejose pusėse suáugusį beržyną. Girės suaugusios.
5. augant pasiekti ką: Pupa augo augo ir suáugo lig lovai.
6. apaugti, nuaugti: Stogas samanotas, kupstais suaugęs, vietomis visai kiauras.
užáugti
1. pasidaryti padengtam augalijos: Ežeriukas baigia užaugti (užželti žole) . Jos daržas užáugęs usnim. Oi užaũgs užaũgs vieši keleliai baltais žaliais berželiais.
2. dėl gyvybinių procesų poveikio iš mažo pasidaryti dideliam: Iš rožių kelmaičio užaũgs didis medaitis. Mažas grūdelis didžiu medžiu užáuga. Tekiui iltys didelės užáugo. Arkliui uodegą prikirpk, labai ilga užáugo. Da tik antrametis veršis, o jau ragai užáugę kap didelio jaučio. O kaip užaugsi visą ūgelį, padovanosiu aukso žiedelį. Ir jis užaugo į žmogaus stuomenį. Mergužėlė jau užáugo lygų liemenėlį. Užsiaugo obelėlė beržynuos. Užsiaugo diemedėlis daržely, susikrovė sau geltoną žiedelį. subręsti, prinokti: Dabar pomidorų pradės užaugti. užderėti: Gerai šiemet užáugo žirniai. Kas bus, kad taip rugelių nėr? – Bo jau užaugs užaugs.
3. praleisti (kame nors) savo vaikystę: Čia užaugęs (iš čia kilęs) . Mes ne giminės, tik labai supratę, kartu užaugom. Vargely buvau, varge užaugau. Girioj (po kelmu) užaugęs (neišauklėtas) .
4. užgyti: Buvo kojoj pasidarius skylė, bet paskui vėl užaugo. Skola ne rona – neužaũgs.
5. pasidengti kuo nors nešvariu, nereikalingu, priskresti: Šulnys ažaugo, jau reikia kuopt. Katilai, puodynės ažáugę, net baisu. Ažáugus virtuvė, net sarmata.
6. padidėti: Vanduo šulny aukštyn užáugo. Mėnulis greit užáuga. Reik užmokėt už radiją, paskui užaugs mokestis.
7. sutinti: Kaklas užaugęs.
8. pralenkti ūgiu: Mažasai didįjį ažáugo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.