badýti, bãdo, bãdė;
1. mušti, durti su ragais: Jautis bado su ragais. Gerą žmogų visos ožkos bãdo. Pavasarį, tik išginus, karvės labai bãdosi. Jei avys bãdosi, bus audra.
2. durti, smaigyti, baksnoti: Kam tu čia badai su yla, virbalu? Taip skauda visą ranką, bado kaip su adata. Per rugienas labai kojas bãdo (duria) . Drobiniai marškiniai šiurkštūs – bado. Vaikai skaitė knygeles ir badė tas discipulkomis. Usnis badýti badýtinai y [ra] lengviau, neko išravėti. Badoma geležis kareivių. | Išėjęs bãdo žemę (prastai aria) – kokia jo orė? Iš bado šuva varškę bãdo. Maža bėda, kai su lazda bãdo, o tikra bėda, kai duona bãdo. Badydamas ir danguje skylę išdursi. Geras liežuvis bado, geras liežuvis ir glosto. Geležinė adata giliai žemę bado, kad nebūtų bado. Anas bãdos ir bãdos (baksnojasi), negali prie jo sėdėt. Pikto žmogaus kalba bãdosi.
3. daigyti, smelkti. Ausis ir veidą badė piktas šaltis.
4. gaišti, stumdytis: Bãdėmės bãdėmės visą dieną, o nieko nepaveikėm. Ko jūs čia bãdotės po gryčią, nieko gero neveikdami, geriau eitumėt į lauką dirbti.
5. raginti, bakštinti: Badýsi badýsi visą rytą – suniurnės, ir vėl miega. Nebadýk tu tų vaikų, tegu jie ten krapštosi.
akìs badýti
1. prikaišioti, gėdinti: Vėl ims man akis badyti, kaip kalės loti. Niekam neįsipyksta, tai niekas ir akių̃ nebãdo. Girtas būdamas pritriukšmavo, dabar akìs bãdo vakarykščiai darbeliai. Netikęs darbas akìs bãdo. Neartas laukas akis bado. Sarmata labiau nei saulė bãdo akìs.
2. būti kam nemaloniam, kelti apmaudą, kartėlį, pyktį: Svetimas turtas akìs bãdo. Mužiko skatikas ponams akis bado. Teisybė akis bado.
akimìs (žvilgsniù) badýti piktai žvilgčioti: Nors sakyt nesako, ale neskenčia, kai akim bãdo. Pačiu alėjos viduriu, badomam tūsktančių žvilgsnių, jam eiti tekdavo labai retai.
akìs (nósį) bãdoyra matomoje vietoje, aikštėje: Bãdo akìs, i nemato. Kepurė akìs bãdo, ieško kažin kur. Knyga nósį bãdo, knygos nemato.
kuodẽlį badýti. neišsilaikyti nuo miego, knapsėti.
liežùviais badýti. apkalbėti.
pir̃štais (špygà) badýti juoktis, tyčiotis iš ko: A [r] gražu, kad žmonės pir̃štais bãdo. Juos špỹgom visi bãdo. Dievą myli, mylėk, ale ir velnio špygà nebadýk.
uodegomìs (subinėmìs) badýtis stumdytis, stokoti vietos: Virtuvė maža, uodegom bãdomės visos. Nėr kur apsisukt – subinėm bãdos.
antbadýti. atrasti badant: Sako, čia pakasti piningai, bet negal antbadýti. Buvau antsibãdęs kažin ką kietą, atkasus veizu – kūlis.
apibadýti.
1. apdaužyti ragais, nuveikti badant: Mūsų jaučias visos apylinkės jaučius apibãdo.
2. kiek subadyti, susmaigyti: Kai dedi dešras, tai reikia žarna su adata apibadýti, kad išeitų oras. Kaip nuėjo rugių pjauti, pirštus apsibãdė.
atbadýti
1. smarkiai pabadyti, atbaksnoti: Atbãdė katinui nosį, kad neterštų. Jau užtenkamai po rugieną atsibadžiaũ kojas. Nuo žvyro labai atsibãdė kojos.
2. nubedžioti, nubadyti iki kurios vietos: Atbadýk [skyles] iki čia ir užteks – šiandie daugiau nesodysim.
3. atbukinti badant: Vaikas atbãdė ylą į akmenį, dabar nebesmaili.
4. atidirbti siuvant: Šiaip taip atbadžiáu, užteks tam kartuo.
5. atvaryti raginant: Tingėjo, nenorėjo eiti, ale pradėjau badýti ir atbadžiaũ.
įbadýti.
1. įsmeigti, įkaišioti, žymint ką nors: Įbadýk kokius virbukus, kur mes pabengėm sėti. Įsibadýk kokius ženklus, kad tiesiai išvarytum vagą.
2. įvaryti, įbaidyti badant: Gurbas šlapias, neina galvijai, vos įbadaĩ.
išbadýti.
1. išmušti, išsmaigyti ragais: Kad kiaulė ragus turėtų, visą svietą išbadytų.
2. išbedžioti: Išbadžiaũ perdėm visus šiaudus, bet neradau. Po galva jo, erškėčiais ižbadyta. Zuikį lašiniais privarstyti, išbadýti. Jų keli sveikas akeles išsibãdė. Iš krūmų išlindai, akių neišsibãdęs, tai nori vėl lįsti, kad išsibadýtum. Einam par virbinę tvorą išsibadýti su šakėms.
3. išnaikinti badant: Išbadýti usnis gal ir nesusilenkus.
4. iškulti (kultuvais): Jau du klojimu išbãdėm.
5. išvaryti, išraginti: Greičiau išbadýk iš lovos tą kirminčių. Šeškas sunku iš urvo išbadýti. O ir ten mane bobos su kačergoms išbãdė. Išsibadžiaũ iš kluono, tai nuėjo sodelin miegot.
akìs išbadýti (išsibadýti) stačiai pasakyti, sugėdinti: Man sarmata išbãdė akìs, testa ir tau išbadỹs. Jos gražiuoju akìs išsibãdė.
špỹgomis išbadýti (išsibadýti) išjuokti, iškoneveikti: Vaitą špygom išbadė. Išsibarė, špygomis išsibadė, ko tik ligi peštynių nepriėjo.
nubadýti.
1. nugalėti, badantis ragais: Žalė visas [karves] nubãdo. Katras šitų jaučių nusibadỹs?
2. badant nusilaužti, nusimauti ragus: Verčia ir verčia jaučias ragais panuovolį – kaip jam ir ragai nenusibãdo?
3. nukasti, nubedžioti: Pirmiaus nubãdom nuo pernykščių lysių kraštus.
4. nubaksnoti: Nusibado pirštai benerant.
5. nudurti, nužudyti, badant kuo: Basliais nubãdė tą lapę urve. Kitur pasigėrę peiliais nusibado.
6. numušti badant: Badeĩ badeĩ ir nė vieno obuolio nenubadeĩ.
7. nubaidyti, nuvaryti badant: Palauk, dar nebadýk – žuvį tolyn nubadýsi.
8. nuvaryti, nugrūsti: Savo senį vos ne vos nuo pečiaus nubadžiaũ kult. Vaikai jį tuoj nubadỹs pas senelį. Gal kaip nusibadýsiu Ukmergėn su tokiu kuinu.
9. nuvarginti, nuvaryti, nuskriausti: Dvare arkliai nubadýti. Rasi, vieną [pačią] likusią nubadys visi.
10. nupjauti (dalgiu): Tai jau ir nubãdėm vieną salukę (lauko gabaliuką) .
pir̃štais nubadýti išjuokti: Už tokį darbą tavę pir̃štais žmonės nubadỹs!
pabadýti.
1. pabedžioti, pasmaigyti, pabaksnoti: Eidamos burokų diegti, pasiimkiat piemenuką skylėms pabadýti. Pabadýk su pirštu ragaišį, ar kietas. Adyną pabãdė (pamėžėjo), tai ir užgulė (atgulė) . Pasibadžiaũ grūšnių. pasidurti: Taip kieta eit, kad pabadžiaũ kojas. Rugienoj kojas pasibadžiaũ.
2. badant numušti: Pabadýk man obuolių, kur geltoni.
3. pabaidyti badant: Pabadyk iš karklyno žuvį.
4. paraginti, pabukštinti: Kai pabadaĩ arklį, ką darys nelėkęs. Eik pabadýk Branelį, tegul keliasi.
akìs pabadýti sugėdinti, pasakyti tiesą į akis: Aš jai pabadýsiu akìs, kai ateis. Niekas nepasakys, nepabadys tau akių, jog tavo tėvas girtuoklis.
pir̃štais (špỹgomis) pasibadýti pasityčioti, pasijuokti iš ko: Pasipeš, pasibadỹs pir̃štais i vė susitaikys. Gana buvo su kaimynais pasibučiuoti ar špygomis pasibadyti.
parbadýti.
1. parvaryti: Vos parbadžiaũ vaikus namo, neina nuo piemenų.
2. sugaišti, prasistumdyti: Visą dieną parsibãdo ir nieko nepadirba.
pérbadyti. perdurti, perbesti: Jeigu ledą gali pérbadyti, tai negali eiti per upę. Ilgomis geležinėmis kartimis muitininkai skersai ir išilgai pérbado kiekvieną šienvežimį.
prabadýti.
1. pradurti, padaryti skylę badant: Prabadýk naginėm skylutes. Badydamas ir danguje skylę prabadysi. Vaikas su tais gelžgaliais savo kepurę prasibãdė.
2. pramokyti: Per žiemą prabãdė vaiką kiek skaityti.
pribadýti.
1. gana subadyti ragais: Jautis piemenį pribãdė.
2. daug pribedžioti, pribaksnoti: Pribãdė skylučių ir sugadino lentą. Šiandien su per̃steke gražios žuvies pribadžiáu.
3. badant prisimušti: Jis su karčia prisibãdė tokių gražių obuolių nuo viršūnės.
4. prismaigyti, pritvirtinti: Pribadýk audeklą su kokiais pešekliukais, kad vėjas nesuveltų. Plaukus Regina nešiojo susuktus dideliu kuodu ir adatomis pribadytus prie pakaušio.
5. prikelti iš miego, prižadinti: Vaikus vos pribadžiaũ, taip buvo įmigę. Bėda su šitom mergom, be sveikatos lieku, kol pribadaũ, – miega kai kelmai.
pir̃štais pribadýti prisityčioti, išjuokti ką: Jau visap apie ją žmonės prišnekėjo ir pir̃štais pribãdė. Ko ten nepribarė, nepribambėjo, pirštais, lazdomis nepribadė.
subadýti.
1. ragais sužeisti ar užmušti: Liepė paleisti tuos jaučius, kad aną subadytų. Kaip tu eisi tam̃sy, da zuikiai subadỹs! Zuikiai tave kur subadytų, sakyk, iš kur tokią naujieną ištraukei!. Tuodu buliai susibãdė.
2. susmaigyti, subedžioti: Rugiena kojas subãdė. Subadýk pūsleles, kad išeitų oras. Subadýk plaučius, kad neplūstų virdami ant viršaus. | Pusę žiogrio subadỹs (badydamas arkį, sutrupins), kol nuvažiuos į miestelį (toks prastas arklys) . Kai nori agrastų pasiskint, nebijai nė rankų susibadýti.
3. susiūti: [Vaiko] švarkelis iš kelių vis kitokių lopų subadytas.
pir̃štais subadýti išsityčioti, išjuokti: Juk vaikai pirštais subadytų.
užbadýti.
1. nudurti ragais: Jautis užbadė moteriškę. Kad tave zuikiai užbadytų, – gerai sudėta!. Karvių nepririšei, gali užsibadýti pernakt. negyvai užbaksnoti pagaliais ar kuo kitu: Vaikai šešką urve su pagaliais užbãdė. Turėjom vieną paršėką ir tą užbãdėm (paskerdėm), dabar be kiaulių būnam.
užbadytinai. Bado [elnią] užbadytinai trumpomis raguotinėmis.
2. užbedžioti, užžymėti kuo: Kur mes užsėjom tą druską, užbadýk kokius virbalukus. Matininkas užbãdė sklypus.
3. badant aptikti, užeiti: Badė badė su lazdike ir neužbãdė klumpuko.
4. pradėti badyti, baksnojant baidyti: Žuvį nuo tolo užbadýk, daugiau prilėks į venterį.
5. badant užkišti: Reikia užbadýti karnų galai po kulnu.
pir̃štais (špỹgomis) užbadýti labai išjuokti, išsityčioti: Kad tik pamato kitap apsirengusią, tai, rodos, primanę pir̃štais užbadỹs. Juos špỹgom užbadỹs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.