antbėgti

bė́gti, -a, -o.

1. greitais žingsniais, šuoliais judėti kuria nors kryptimi, lėkti: Bė́ga kiškis per dirvoną. Žmogus bė́ga tekinas, arklys – risčia, zovada ir šuoliais. Bė́ga neatgaudamas kvapo. Vedu visą kelią bė́gova. Mane išgąsdino bė́gantis šuva. Bėgą̃s nubėga. Nors bėgus pabėgėčiau, nors ėjus paėjėčiau. Nebė́k bėgtè, eik pamažu. Bėgte nubėgsiu, tave nunešiu. Bė́ga kap bitės inkąstas. Bė́ga kaip ugnies pasistvėręs. Bė́ga kap akis išdegęs. Bė́ga kaip be galvos. Bė́ga kaip sudegęs. Bė́ga iškišęs liežuvį. Bėgi nebėgi, o aš tave pagausiu. Bė́gom padus pasipustę, kad net balos džiūvo. Kas bė́ga, tą ir veja. Katras arklys bė́ga, tam da su botagu drožia. Kai kąs, tai ginkis, kai bė̃gs, tai vykis. Bė́k nebė́k, ale rugius sėk. Nei kur bešokti, nei bėgti, nei rėkti. Gera vyti bėgantį, barti tylintį. Bėga vilkas – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas.
bėgtinaĩ. Grėtė nusigando ir bėgtinai pabėgo nuo Viliaus. Aš taip greit nė bėgtinaĩ nebūčio nubėgęs. Bėgau lauką, lenkiau krūmą, regiu, jau n’išbėgsiu. Bėgčiau laukus ir girias (per laukus ir girias) ieškoti sau mergelės. lenktyniauti: Eikiav bė́gties, katras iš vedums (mudviejų) greitesnis. Bė́kiatės, kas būste greitesnis. Bė́kiavos! katras pirma pribė́gs, tatro ir būs.

2. greitai eiti, skubėti: Gali bė́gti namo, darbas baigtas. Jūsų tėvalis, mačiau, į turgų bebėgą̃s. Mano moma ir pati bė́go prie darbų, ir vaikus vijo. Bėk prie darbo kaip iš ugnies. Bė́ga kap įkirptas į uodegą (dažnai be reikalo kur eina) . Bė́kite manęsp, kurie nuvargę ir apsunkinti este. apsukriai darbuotis, triūsti: Nepabūna ramiai nė valandėlės, bė́ga per visą dieną, kvapo neatgaudamas. greitai slinkti: Debesys bė́ga. Saulelė prieš lietų bė́ga (eina pro ją debesys) . Už vagono lango bėgo vienodos ir nevaizdingos lygumos. Siūlas lyg amžinas bėga ir bėga tarp tavo pirštų. Iš špūlios siūlas greit bėga (vyniojasi), tuoj baigsiu. Usninio gyslom bėgo drebulys. greitai važiuoti: Jau bėga autobusas į Gargždus. Ka dabar bėgtų (važinėtų) mašina keleivinė, kaip seniau bė́gdavo, tai būt gerai. Ir su ratu (dviračiu) bė́gi.

3. gelbėtis bėgimu, sprukti: Kai jis pradėjo mane ėsti, aš turėjau bė́gt iš namų. Kelkiesi ir bėk mano broliop. Bėk ižg Sodomos. Kada gi šuva nuo mėsos bėga? Nuo vilko bėgo – ant meškos užbėgo. Bėgusio pėdai, stovinčio kraujai. Vagiui bėgančiam vienas kelias, o ieškančiam daug. Padėk Dieve ir bė́gančiam, ir vejančiam. Gėda bėgti, išbėgus sveika. Bėgančiam lab (gerai) ir uodega. Pirmo turgaus nebėk. Bėgos į Prūsus, bet pagavo. dezertyruoti: Bėgti iš kareivių. vengti, šalintis ko: Kas gyvas galįs bė́ga nu smerčio. Dabar niekas nenori su juo susitikti, visi bėga kaip nuo maro. Nesek jų, bet kuo toliausiai bėk nuo jų. Bijo žmonių, bėgas šalin, dėl to kad anam trūksta proto. Bėgo savo brolį (nuo savo brolio) . Bėk ir pėdų tokio žmogaus. Vagies bėk ir pėdų.

4. tekėti, sroventi: Ta upė sriauniai bėga. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva. Bėga upė žvirgždinėlė, nenor žirgas gerti. Kai vanduo pavasarį bėgs, čia griovius išneš. Čia bė́gamas vanduo. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos. Mano vanduo tebėgỹ, tavo testovy.

5. lietis, tekėti, sunktis: Ašaros bė́ga par skruostus. Iš žaizdos pradėjo bė́gti kraujas. Lėkė galvelė kai kopūstėlis, bėgo kraujelis kai vandenėlis. Iš bačkos alus jau bė́ga. | Paveizėjau į saulę, ir pradėjo akys bė́gti (ašaroti) . | Obelė bėgo (sunkėsi iš jos) per patį tą plyšimą, aprišau – nebebėga. | Užėjo sloga – snarglys bė́ga. Žiūrėk, vaiko nosis bė́ga (varva iš nosies) . būti kiauram, leisti vandenį: Nepilk – šis puodas bė́ga. Tas kubilas labai bėga. Daržinės stogas pradėjo bė́gti. Stogas bėga, sienos griūva. Mano bėgąs bliūdalis beesąs, duokiat kitą. lietis per kraštą beverdant: Putra bėga! Tas tuo puodelis pradėjo virt, košė kilt, bėgt. Nukelk, bulbės bė́ga. Puodas pradėjo smarkiai bė́gti – jau užvirė.

6. eiti, slinkti. Laikas bė́ga kai vanduo. Oi bėga tos dienos kaip vandenys upės. Bėga metai kap upės vanduo. Ėjo, bėgo metų meteliai, brendo žmonės. Kaziukui jau bėga devinti metai. Ir duris uždarius laikas bė́ga.

7. plaukti. Bėgo laivelis prie aukšto kalno. Bėki, laivuži, jūrėms maružėlėms. plaukti (laivu, valtimi): Akrūtu bėgmi. Šėpimi bėgti. Jūrele vis bė́gau, tinklelį ploviau. O kaip išausi šilkų žėglužėlius, bėgsim jūrėms marelėms.

8. tirpti, nykti: Sniegas jau bė́ga. Kelias bė́ga (genda tirpstant sniegui), reik greičiau į girią važiuoti. Pavasarį roguitinis kelias akyse bė́ga. Jau žiema bė́ga.

9. mažėti, baigtis: Jau pienas bė́ga (karvės mažiau beduoda) – ruduva ateido. Ostiniai pinigai bė́go (vyko infliacija) .

10. irti. Truputį panešiojau [kojines],
ir ėmė bė́gt akys.

11. lakstytis, kergtis. Karvė bėg su buliu. Kalė bėg. Ji būt gera karvė, bet ne kasmet bė́gasi.

12. kauptis, koncentruotis: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas.

13. tęstis kuria nors kryptimi: Ir vėl bėga mūsų kelias. Bėga broliškosios Latvijos link. Per lygumas bėga vieškelis. Į vakarus – gatvė, pro aikštę bėganti į užliejamas lankas. Girios, kalneliai bėga per laukus. Iki pat pelkių bėgo žalios, aukštos avižos.

14. blukti, šertis: Šito kartūno baisiai bė́ga spalva. Tas audeklas nebė́ga – nė šarmo nebijo.
iš kū́no bė́gti liesėti, blogti: Iš jo gal nieko nebus, kad labai bė́ga iš kū́no.
netolì bė́gęs panašus į ką; nedaug tesiskiriantis: Netolì to bė́gęs. Tėvas vagis, i sūnus netolì bė́gęs.
antbė́gti.

1. užbėgti ant ko: Aš ant to kalno bėgtinai antbė́gau.

2. pavyti; sutikti: Pagaliau žvirblis ir šuo antbėgusiu lapę. Nu vilko bėgo, ant meškos antbė́go.

3. užbėgti. Raveliai sausiausi, nė iš kur neantbėga.

4. užeiti. Buvo antbėgę divonus austi.
apibė́gti

1. bėgti aplink: Aplink ką apbė́gti. Su savo sveikata nė aplink pirkią neapibė́gsi. Apibė́k, vaikel, apie triobas, gal užtiksi kur žąsiukus.

2. greitai apeiti ką atliekant, apsiruošti: Jis viską apibė́ga: kiaules pašeria, karves pamelža. Kol apibė́gi gyvulius, viską apdarai, nepajunti, kad jau vakaras. Iki visus trūsus viena apsieini, apsibė́gi, ir sutemsta.

3. pralenkti: Jis. visus apibė́go.

4. apsilieti, aplašėti, apvarvėti: Geležys apibė́go taukais, pasmirs gryčia. Kai smarkiai ima lyt, tai ant tvarto šieną apibė́ga. Mėlynai apbė́gęs (apsitraukęs) .

5. kiek nusekti, nuslūgti: Ir tas vandeniukas jau apibė́gęs.

6. apvaisinti (gyvulius): Tavo drigantas mano kumelę apibė́go. Jau mūsų visos karvės apsibėgo.

7. supūliuoti: Pirštas apibė́go, gal pradurti.
akimìs (žvilgsniù) apibė́gti peržvelgti: Jis atsistojo, apibėgo akimis susirinkusius. Raulys šyptelėjo, apibėgdamas susirinkusius pasitikinčiu žvilgsniu.
atbė́gti.

1. bėgomis atskubėti, atlėkti: Atbė́go be dvasios. Atbė́go į stotį uždusęs. Atabėga stirna, kabaldai, kabaldai. Atbėgo kaip vilkų vejamas.

2. greitai ateiti, atskubėti: Ana buvo atbėgusi vaikuo pieno. Vakar beatbėganti mergučė pasiskolyt žibalo. Jei ko trūksi, atbė́kis. atskristi, atlėkti: Gegužė atbė́go šiandie, paklegetavo (pakukavo) . Atbėgo (atsirado pavasarį) gyviklė (pempė) . greitai atslinkti: Šnarėdamas rugių viršūnėmis atbėgdavo vėjas. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis. ateiti . Tamstos raštas su žinėmis ir dainelėmis atbėgo. O ir atbėgo margoji gromatėlė. gimti, atsirasti: Pirmas mažiukas į antrus metus atbė́go.

3. traukiantis atvykti iš kur: Jie per karę atbė́go ir čia apsiliko. Ypač daug lietuvių atbėgdavo į San Paulo miestą.

4. atitekėti: Tas upelis atbė́ga nuo girios.

5. ateiti . Dabar pats rudens darbymetis, o jau ir žiema atbė́ga.

6. atplaukti: Ir atbėga laivelis, tam laively bernelis. Ant aukštojo kalnelio stovėdama matau atbė́gantį laivelį.

7. pasišalinti, pasitraukti: Atbėgs nuog tavę šalin.
dabė́gti. pribėgti ką, ligi ko: O kap dabė́go rūtų darželį, nustoj bėgęs žirgelis. Dabėgau ligi namo.
įbė́gti.

1. bėgomis įsigauti kur, įlėkti: Kiškis įbėgo į krūmus. Vaikas įbė́go į trobą.

2. greitai įeiti: Palauk, aš dar įbėgsu [į parduotuvę] paimti silkių. Inbėgsiu in kambarį. Jei sušalsi, įbėkis į trobą pasišildyti.

3. įsileisti, imti greičiau bėgti: Tep įsibė́go, ka negali nė sustabdyt. Arklys iš karto nepaėjo, o paskui įsibė́go. įsibėgėti: Baronas insibė́gęs su ragais irgi ka duos.

4. lenktyniauti: Einam įsibė́gti – katras būsim greitesnis.

5. įtekėti: Minija įbė́ga į Kuršmarę. Šunija po Mažintais įbė́ga į Jūrą.

6. įlašėti, įsisunkti: Pro stogą jau vanduo įbė́ga.

7. įplaukti: O įbėg įbėg į Minės kiemą du jaunu šiporukai.

8. sudaryti tam tikrą kiekį. Mano bovelninio siūlo įbė́go dvidešimt keturi posmai. Užtiesiau aštuonias sienas ant dvyleka posmų, kaži ar įbė̃gs iš aštuonių kilogramų (ar užteks tiek siūlų) ?
išbė́gti.

1. išlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai. Kad tu laukais išbė́gtum (kad tu pasiustum) ! pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga. greitai atlikti: Ji mislijo tą audimą kaip bėgte išbėgti. palenktyniauti: Einam vedu (mudu) išsibė́gti, matysiam, katras greitesnis.

2. greitai išeiti: Išbė́go visi į vakarėlį, tik aš viena namie likau.

3. pasitraukti, pasprukti norint ko nors išvengti: Amerikon išbė́go nuo vaisko. Mes, seneliai diengalėliai, kur mes pasidėsma, tyko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma. Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks. Aš išsibė́gau nu tos savo dėdinos.

4. išvarvėti, ištekėti: Paseno mūsų šunelis, akys išbė́gusios, dantų nebtura. išsilieti per kraštus beverdant: Nudenk puodą, kopūstai išbėgs. Pakūrė didelę ugnį, ir išbėgo visas puodas. išsiveržti. Nuvirto nu kits kito tie pagaliai [pečiuje],
ir išbėgo ugnis.

5. praeiti . Jau veik devyni metai buvo išbė́gę. Prabėg meteliai, išbėgs amželis, dar nesugrįžt sūnelis. Vekselio čėsas jau išbė́gęs. Laikas ir duris uždarius išbė́ga.

6. išplaukti. Ui ir išbėgo iš Minės kiemo geltons, puikus laivelis. išplaukti (laivu): Į kitą šėpį nuvedė, ir vėl į jūres išbėgo. Išbėg išbėgo iš Rusnės kiemo du jaunu žvejytėliu. Žėgliais paleistais akrūtu išbėgmi.

7. pranykti: Mano visi miežiai išbė́go; jis vėliau sėjo, jo neišbė́go. | Tenai ižbėgs gailėjimas ir nuliūdimas. Visos giesmės išbė́go (užmiršau) .

8. labai išaugti, į aukštį ištįsti: Jis da jaunas, tik toks išbė́gęs. Ta vyšnikė tokia išbė́gusi, laiba. Pušelės išbėgę kap meldos. Po medžiais javai tik išbėga, o grūdų nebūna. Runkeliai tik į lapus išbė́go. Bulbos pavėny labai išbė́ga. | Laibučiai, dangun išbėgę kuoreliai. išaugti (iš kokios padėties): Sūnus buvo tik iš piemenio išbėgęs, bet nebuvo dar bernas. Didžių nepavijom, mažų išbėgom. Tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę. išaugti (drabužius): Vaikas neturi kuo apsirengti, išbėgęs iš visų drabužių.

9. išeiti. Ale tai išbėgęs laikrodis, suku suku ir vis neprisuku.

10. be laiko gimti: Du sūnūs išsibė́go dėl sumušimo.
iš kū́no (véido) išbė́gti sunykti, suliesėti: Aš šiais metais labai iš kū́no išbė́gau ir sveikatos daug nustojau. Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véido.
nubė́gti.

1. bėgomis nusigauti, nulėkti: Vaikas viena koja basa nubė́go. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių? Kad tu nubė́gtai laukais (kad tu pasiustum) !. Viernai nusibėgs jop.

2. greitai nueiti: Nubė́k į mišką šluotų. Nubė́k į klėtį pažiūrėti, kas ten bilda. bėgant nudėvėti, nunešioti: Jis savo kurpes nubė́gęs. pavargti greitai bevaikštant, betriūsiant: Šiandien labai nusibė́gom. Per visą dieną nusibėgus, gerai vakare pailsėti. nuvarginti bėgant: Marė Galcikienė gali kojas nusibėgti bebėgdama ir bedirbdama. nuslinkti: Saulės spindulys, pragręžęs tamsą, nubėgo drėgnais pasėlio laukais. Mokytojui net šiurpulys nubėgo per kūną. greitai nuvažiuoti. Laikas namo! jau paskutinis traukinys nubėgs.

3. nuvykti kur, pasitraukus nuo ko: Per karę mes nebėgom – nebuvo kur nubė́gti.

4. nutekėti: Pragalvỹs nubė́ga į Eglesį. Šitas ežeras yra nubėgąs (iš jo išteka upė) . Prakasiau tą griovelį, kad būtų kur vandeniui nubė́gti. Nubė́go nuo laukų sutirpęs sniegas.

5. nusilieti, nuvarvėti: Kraujas jo visai nubėgęs buvo. Alaus ten nubėgo biškis, man beleidžiant. Kad miegota saldžiai, net seilės nubė́gta. Reikia pastatyti kur tas bulbes, kad nusibė́gtų (nuplovus nuvarvėtų) . nusilieti per kraštą beverdant: Taukai nubėgo, ir paliko liesi kopūstai. Nubėgusi putra paliekta be skonio.

6. nuplaukti: Taip nubėgę netoli nuo krašto inkarą išleido.

7. nutirpti: Sniegas urduliais nubėgo. Kad šitaip tik porą dienelių pašildytų, tai bematant kelias nubė́gtų (nutirptų sniegas nuo kelio) . Kelias nubė́go, ir nebatvažiuo [ja].

8. pranykti: Saulė kyla, tuoj nubėgs rasa. | Trumpų sijonų mada nubė́go.

9. užskubėti: Mano laikrodis nubė́go.

10. pasileisti, prairti. Nubė́go akis par visą marškinių nugarą. Nerdama nepaleisk akelės, kad nenubė́gtų.

11. nudilti: Žagrė biskį nubė́go – sunku arti. Noragas ėmė ir nubė́go tuojau – buvo labai kieta arti.

12. nusinerti, nukristi: Kumelė antmynė vedekliuo koją, ir nubėgo pirštų nagai.

13. nusitęsti kuria nors kryptimi: Kelias nubėga kairėn.

14. nublukti, nusišerti: Tik išskalbiau, ir nubė́go spalva. Parvas skalbiant nubė́gęs.
pabė́gti.

1. palėkti, nubėgus pasislėpti po kuo nors: Po stogu pabė́go. Aš pabėgčiau. po berželiu.: Ataūžia smarkus lietus; pasibėgsim po ąžuolu.

2. bėgomis nutolti, nulėkti: Tan pasakiusi pabė́go šalin. Darbas ne zuikis, nepabėgs. Ji tekina pasibė́go namo.

3. šiek tiek bėgti: Žmogus ėjo pabėgdamas po keletą žingsnių.

4. galėti bėgti: Pailsau bėgdamas, nebepabėgu. Reik būti pabėgančiam. Vaikas tada jo buvo ant piemeniuko padabnas, pabėgamas (pasisiunčiamas) .

5. greitai netoli nueiti: Pabė́k į mišką pažiūrėt arklių. Kad netingi, pabė́k ir pamesk karvei žolės.

6. pasišalinti bėgimu, pasprukti: Išgirdo, kad ateina, ir vagis pabė́go. Vai kad žinočia, kad tai tiesa, ėjus paėjėčia, bėgus pabė́gčia. Ir tavo visus neprietelius duosiu pabėgti. Bailus ir nuo zuikio pabė́ga. Nedžiaukis lig nesugavęs, dar gal pabėgti. Pasibė́kie, dukrele, pasibė́kie, širdele, nuog pijoko bernelio. pasitraukti, paslapčia išeiti: Sako, ans esąs iš kalėjimo pabė́gęs. Pabė́kig nuog jos, neturėk su ja nė vieno darbo. Nori gražios, bagotos, tai tokios jam pabė́ga (už kitų išteka) .
pabėgtinaĩ. Pabėgau pabėgtinaĩ, nebgrįšiu.

7. paplūsti, pasilieti: Ašarų versmė pabė́go. Kraujais pasibė́gęs. pasilieti per kraštus verdant: Dabok, kad viralas nepabė́gtų. patekėti po kuo: Atkelk vatą, bo pabė̃gs vanduo.

8. praeiti . Gadynė šio čėso jau pabėgo.

9. nutirpti: Ledas pabė́ga. Važiuok į girią, pabė̃gs kelias (suges nutirpus sniegui) . Jei rogių kelias pabėgs, ratais važiuosim.

10. išnykti, dingti: Sėk nesėjęs tokius miežius, jei jie pabė́ga (neišdygsta arba išdygę nunyksta) ! Nėra mėsos, paisykit, kad nepabė́gtų ir duona. Jau kiaušiniai irgi pabė́go. Miegai pabėgo. Žiema pabėga. Plaukai pabėgo (nuslinko) .

11. išaugti: Iš piemenų pabė́gęs, vaikių nepaginęs.

12. pasvirti, pakrypti: Šitas tvarto galas biskį ant tę pabėgęs. pasekti: Jis lenku pasibėgęs.

13. pasilakstyti, pasivaikyti. Ganykloje antrametės telyčaitės dažnai pasibėgdavo. Kad va ta mūsų kumelė vis kaip nepasibėga, taip nepasibėga.

14. atšipti, nudilti: Jau mano žagrė pabė́go.

15. nublukti: Pabėgusi kvarba.
parbė́gti.

1. bėgomis sugrįžti, parlėkti: Aš bėgina parbė́gau namo. Parbė́ga žirgelis žvengdamas. Žirgužėli, juodbėrėli, o kaip parbėgai tokį kelelį?

2. greitai pareiti: Katra nors parbė́kitav pietų virti. Judvi parbė́kiatos atsinešti pietų. ateiti . Parbė́go gromata. Parbėgo slapta žinelė.

3. parvykti pabėgus, pasprukus: Jis buvo išvežtas, paskui parbėgo iš Vokietijos. Atidavėm jiem šunį, tas į antrądie parbė́go.

4. atitekėti: Nemunėli, vandenėli, Lietuvos grožybe, kur parbėgi, kur nubėgi su dide linksmybe?

5. parplaukti. Parbėg laivužėlis jūrėms maružėlėms. Ir parbėgo žals laivelis mėlynu žėgleliu. parplaukti (laivu): Parbėga ventiškiai.
pérbėgti

1. bėgomis persigauti per ką nors, perlėkti: Pérbėk per tiltą. Jau per pirkią pérbėga. Mačiau vilko párbėgtas pėdas. Arkliai pérbėgo per rugius. Kai juoda katė kelią pérbėga – bus bėda. Dar pelė neperbėgo – jau pyksta.

2. greitai pereiti: Pérbėgau, pérbėgau per pievas ir pilną kiocį grybų parsinešiau. greitai perslinkti: Kartais nuo rytų perbėgo koks debesėlis. Karti šypsena perbėga jo veidu. Noreika perbėgo mintimis, kas galėtų išspręsti šį klausimą. Visokių madų yr párbėgę. Rimtas, susikaupęs jis perbėgo (peržvelgė) laišką.

3. slapta pereiti: Vagis per sieną pérbėgo.

4. pertekėti: Mūsų upeliukas, pérbėgęs per lauką, nueina į plynias. Párbėgąs yra anų prūdas (per jį teka upelis) . praeiti , nustoti tekėti: Tvanai būs párbėgę, galės nueiti į miestalį. Ligi pérbėga vanduo, par brastelį nebepravažiuosi. Vanduo pérbėgo, ir sausa.

5. permerkti, perlyti: Toks didelis lytus buvo, o mūsų šieną nepérbėgo.

6. daug nuplūsti, nutekėti: Kraujo daug pérbėgo. nusilieti per kraštus beverdant: Jei tik puodas pérbėga, sriuba negardi.

7. praeiti . Kaip ta vasara greitai párbėgo. Visas žiemos laikas perbėgo jam rūpestingai.

8. bėgimu išvarginti, pervargti: Párbėgtas arklys – ir kojos sukumpusios. Párbėgtas arklys įgauna klupikus. Persibėgsi taip bebėgdamas. Pársibėgusių kojų arklys. Kai tu, tai jau nepérsibėgsi (nepersidirbsi) niekur.

9. persimesti, išklypti: Grindys buvo párbėgusios, ir ejo šaltis. Pérsibėgusios durys iš senumo.
vil̃kas kẽlią pérbėgo pasisekė: Jam vilkas kelią perbėgo.
prabė̃gti

1. bėgti pro kur, pralėkti: Kas čia prabė́go pro langą? Prabė́go zuikys pro pat sodą.

2. pralenkti: Ana mane prabė́g. Aš kaip jauna buvau, niekas manęs neprabė́go.
prabėgtinaĩ. Prabėgtinaĩ važiuoti (pralenkdami kits kitą). Lenkia prabėgtinaĩ.

3. greitai praeiti: Prabėgdamà paklausk, kada jie kirs rugius.

4. pamesti, palikti: Paukštis savo lizdą prabė́go. Jau višta prabė́go kiaušinius.

5. pratekėti: Pavasaris pradėjo rodytis, vanduo visur baigia prabėgti.

6. pradėti plūsti, prasisunkti: Kap tik akmenį atėmė, tuo prabėgo gyvas vanduo. Užkiuro koštuvis, pienas neprabė́ga. Viedrai seni – prabė́ga.

7. praeiti . Kai žiema prabė́ga, tai ir genam. Greitai prabė́go jaunos dienelės. Prabė́ga kaip vanduo gyvenimas.

8. praplaukti: Savo laivu su didžiu vėju pro anuos prabėgo.

9. praaušti, pravėsti: Ką bedarysim, kaip duoną beiškepsim, kad pečius prabėgo. Prabė́go putra. Bulbienę ką tik įpyliau, palaukit, kol prabėgs. Valgysu valgysu – teprabė̃gie biškį karštis (tegu ataušta) .
daũgel vandenų̃ prabė́go praėjo daug laiko: Daũgel vandenų̃ prabė́go, daugel ko mačiau.
pribė́gti

1. bėgomis prisiartinti prie ko nors, prilėkti: Jis pribė́go prie manęs. Katras pirmas pribė́gsiva, tatram ir teks lazda. Bėgdamas vis pribė́gsi galą. Kai pribėgsi žalią lankelę, ten tave ganysiu. | Taip užsiėmęs darbais, kad tik pribė́gdamas (priešokiais) galiu sodą prižiūrėti. Vaikai prisibėgdami prašo bobelę.

2. pritekėti, prisilieti: Duobė pribė́go pilna vandenio. Šitoj pievoj vis priželia, matai, jon iš visur pribė́ga. Kur ji miegojo, rado pribėgusio kraujo iki kelių.

3. priplaukti. O kaip pribėgsi tėvo dvaružėlį, sustok, juodas laivužėli. priplaukti (laivu, valtimi): O ir pribėgau Gilijos kiemą, o ir pragydo raibi gaidaičiai. Akrūtu prisiiriu, pribėgmi prie kranto, krašto.
subė́gti.

1. bėgomis susirinkti į vieną vietą, sulėkti: Kas tik galėjo, subė́go ugnies gesinti. Susibė́gę šunes ir pjaujasi. Vilkai gaujoms susibė́go. Niekas nesusibėgo stebuklu pasistebėti. daugeliui įbėgti į ką nors: Avys jau subė́go į tvartą. Keleiviai subė́go miškan.

2. daugeliui sueiti, susirinkti: Į kuopą vyrai subė́go (sugarmėjo). Susibė́gdavo pas ją. Visi vaikai prie jo susibėgs. Didžiais pulkais susibėgo jop. suskristi: Paukšteliai mano, mano mylimieji! Tai jūs subėgot šiltam pavasarėly iš svetimos šalelės. susilieti, susijungti; susitraukti: Nebematau skaityti, raidės subė́ga į krūvą. Iš tolo tas raštas visai subė́ga. Subė́go (vienur sutankėjo, kitur praretėjo) sietas – nešvariai skiria [grūdus]. Mūsų audeklas mazgojant labai subė́go (susitraukė, sušoko) . Drobė buvo reta, bet kai išvelėjau, tai ir subė́go. Šiai metais nebuvo lytaus – dobilai kuokštais subė́gę. Antakiai tankūs, kažkaip į vieną subėgo. Pienas subėgo (sukrekėjo) . Nesubėgęs (nesusilydęs) gerai dalgis būs plovotas. Per rugiapjūtę subė́go daugiau darbų.
subė́gusiai. Subė́gusiai parašyta, negal párskaityti. Skietas buvo susibėgęs, dėl to milas išėjo probrūkšmėtas. Mazgojau suknelę, ir susibėgo (susitraukė) . Tos durys susibėga (susiveria), nestova vieto [je]. Lapūnas su kotu susibėgąs (susieinąs), nuogas. Daugnoros laukai susibėgo (ribojosi) su klebono sklypais. Kaip žemė, taip ir manta (kapitalas) susibėga į nedaugelio rankas.

3. sutekėti į vieną tėkmę: Ir subė́go dvi upelės, suskalbėjo dvi sesulės. Ties jais susibė́ga du upeliai. suplūsti, sutekėti: Iš diendaržio vanduo subė́go į namą (tvartą) . Ant pievos daug vandens susibė́go. sulyti: Smarkiai ėmė lyt, o stogas retas, tai ir subė́go šienas. susitepti: Su duona (duonos tešla) subė́gęs drabužis.

4. praeiti . Nesubėgo kelios dienos, iškūlė visus javus.

5. įdubti: Dantys išbyrėję, veidai vidun subėgę.

6. bebėgant privargti: Parvažiuotas, subėgęs arklys.

7. visiems nusitęsiant sueiti: Kaimas stovi pakalnėje, kur subėga du keliai. Į Pamarių kaimą veda daug kelių. Bet visi pagaliau susibėga į vieną.

8. blogai nusidažyti; įgauti kitą spalvą: Kad subėgta skarelės dažant – kai kur tamsu, kai kur šviesu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antbegti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bė́gti, </b>-a, -o. <br/>1. <span class="explanation">greitais žingsniais, šuoliais judėti kuria nors kryptimi, lėkti: </span> Bė́ga kiškis per dirvoną. Žmogus bė́ga tekinas, arklys – risčia, zovada ir šuoliais. Bė́ga neatgaudamas kvapo. Vedu visą kelią bė́gova. Mane išgąsdino bė́gantis šuva. Bėgą̃s nubėga. Nors bėgus pabėgėčiau, nors ėjus paėjėčiau. Nebė́k bėgtè, eik pamažu. Bėgte nubėgsiu, tave nunešiu. Bė́ga kap bitės inkąstas. Bė́ga kaip ugnies pasistvėręs. Bė́ga kap akis išdegęs. Bė́ga kaip be galvos. Bė́ga kaip sudegęs. Bė́ga iškišęs liežuvį. Bėgi nebėgi, o aš tave pagausiu. Bė́gom padus pasipustę, kad net balos džiūvo. Kas bė́ga, tą ir veja. Katras arklys bė́ga, tam da su botagu drožia. Kai kąs, tai ginkis, kai bė̃gs, tai vykis. Bė́k nebė́k, ale rugius sėk. Nei kur bešokti, nei bėgti, nei rėkti. Gera vyti bėgantį, barti tylintį. Bėga vilkas – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas. <br/><b>bėgtinaĩ</b>. Grėtė nusigando ir bėgtinai pabėgo nuo Viliaus. Aš taip greit nė bėgtinaĩ nebūčio nubėgęs. Bėgau lauką, lenkiau krūmą, regiu, jau n’išbėgsiu. Bėgčiau laukus ir girias <span class="explanation"> (per laukus ir girias) </span> ieškoti sau mergelės. <span class="explanation">lenktyniauti: </span> </span> Eikiav bė́gties, katras iš vedums <span class="explanation"> (mudviejų) </span> greitesnis. Bė́kiatės, kas būste greitesnis. Bė́kiavos! katras pirma pribė́gs, tatro ir būs. <br/>2. <span class="explanation">greitai eiti, skubėti: </span> Gali bė́gti namo, darbas baigtas. Jūsų tėvalis, mačiau, į turgų bebėgą̃s. Mano moma ir pati bė́go prie darbų, ir vaikus vijo. Bėk prie darbo kaip iš ugnies. Bė́ga kap įkirptas į uodegą <span class="explanation"> (dažnai be reikalo kur eina) </span>. Bė́kite manęsp, kurie nuvargę ir apsunkinti este. <span class="explanation">apsukriai darbuotis, triūsti: </span> Nepabūna ramiai nė valandėlės, bė́ga per visą dieną, kvapo neatgaudamas. <span class="explanation">greitai slinkti: </span> Debesys bė́ga. Saulelė prieš lietų bė́ga <span class="explanation"> (eina pro ją debesys) </span>. Už vagono lango bėgo vienodos ir nevaizdingos lygumos. Siūlas lyg amžinas bėga ir bėga tarp tavo pirštų. Iš špūlios siūlas greit bėga <span class="explanation"> (vyniojasi), </span> tuoj baigsiu. Usninio gyslom bėgo drebulys. <span class="explanation">greitai važiuoti: </span> Jau bėga autobusas į Gargždus. Ka dabar bėgtų <span class="explanation"> (važinėtų) </span> mašina keleivinė, kaip seniau bė́gdavo, tai būt gerai. Ir su ratu <span class="explanation"> (dviračiu) </span> bė́gi. <br/>3. <span class="explanation">gelbėtis bėgimu, sprukti: </span> Kai jis pradėjo mane ėsti, aš turėjau bė́gt iš namų. Kelkiesi ir bėk mano broliop. Bėk ižg Sodomos. Kada gi šuva nuo mėsos bėga? Nuo vilko bėgo – ant meškos užbėgo. Bėgusio pėdai, stovinčio kraujai. Vagiui bėgančiam vienas kelias, o ieškančiam daug. Padėk Dieve ir bė́gančiam, ir vejančiam. Gėda bėgti, išbėgus sveika. Bėgančiam lab <span class="explanation"> (gerai) </span> ir uodega. Pirmo turgaus nebėk. Bėgos į Prūsus, bet pagavo. <span class="explanation">dezertyruoti: </span> Bėgti iš kareivių. <span class="explanation">vengti, šalintis ko: </span> Kas gyvas galįs bė́ga nu smerčio. Dabar niekas nenori su juo susitikti, visi bėga kaip nuo maro. Nesek jų, bet kuo toliausiai bėk nuo jų. Bijo žmonių, bėgas šalin, dėl to kad anam trūksta proto. Bėgo savo brolį <span class="explanation"> (nuo savo brolio) </span>. Bėk ir pėdų tokio žmogaus. Vagies bėk ir pėdų. <br/>4. <span class="explanation">tekėti, sroventi: </span> Ta upė sriauniai bėga. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva. Bėga upė žvirgždinėlė, nenor žirgas gerti. Kai vanduo pavasarį bėgs, čia griovius išneš. Čia bė́gamas vanduo. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos. Mano vanduo tebėgỹ, tavo testovy. <br/>5. <span class="explanation">lietis, tekėti, sunktis: </span> Ašaros bė́ga par skruostus. Iš žaizdos pradėjo bė́gti kraujas. Lėkė galvelė kai kopūstėlis, bėgo kraujelis kai vandenėlis. Iš bačkos alus jau bė́ga. \| Paveizėjau į saulę, ir pradėjo akys bė́gti <span class="explanation"> (ašaroti) </span>. \| Obelė bėgo <span class="explanation"> (sunkėsi iš jos) </span> per patį tą plyšimą, aprišau – nebebėga. \| Užėjo sloga – snarglys bė́ga. Žiūrėk, vaiko nosis bė́ga <span class="explanation"> (varva iš nosies) </span>. <span class="explanation">būti kiauram, leisti vandenį: </span> Nepilk – šis puodas bė́ga. Tas kubilas labai bėga. Daržinės stogas pradėjo bė́gti. Stogas bėga, sienos griūva. Mano bėgąs bliūdalis beesąs, duokiat kitą. <span class="explanation">lietis per kraštą beverdant: </span> Putra bėga! Tas tuo puodelis pradėjo virt, košė kilt, bėgt. Nukelk, bulbės bė́ga. Puodas pradėjo smarkiai bė́gti – jau užvirė. <br/>6. <span class="explanation">eiti, slinkti</span>. Laikas bė́ga kai vanduo. Oi bėga tos dienos kaip vandenys upės. Bėga metai kap upės vanduo. Ėjo, bėgo metų meteliai, brendo žmonės. Kaziukui jau bėga devinti metai. Ir duris uždarius laikas bė́ga. <br/>7. <span class="explanation">plaukti</span>. Bėgo laivelis prie aukšto kalno. Bėki, laivuži, jūrėms maružėlėms. <span class="explanation">plaukti</span> (laivu, valtimi): Akrūtu bėgmi. Šėpimi bėgti. Jūrele vis bė́gau, tinklelį ploviau. O kaip išausi šilkų žėglužėlius, bėgsim jūrėms marelėms. <br/>8. <span class="explanation">tirpti, nykti: </span> Sniegas jau bė́ga. Kelias bė́ga (genda tirpstant sniegui), reik greičiau į girią važiuoti. Pavasarį roguitinis kelias akyse bė́ga. Jau žiema bė́ga. <br/>9. <span class="explanation">mažėti, baigtis: </span> Jau pienas bė́ga <span class="explanation"> (karvės mažiau beduoda) – </span> ruduva ateido. Ostiniai pinigai bė́go <span class="explanation"> (vyko infliacija) </span>. <br/>10. <span class="explanation">irti</span>. Truputį panešiojau [kojines], ir ėmė bė́gt akys. <br/>11. <span class="explanation">lakstytis, kergtis</span>. Karvė bėg su buliu. Kalė bėg. Ji būt gera karvė, bet ne kasmet bė́gasi. <br/>12. <span class="explanation">kauptis, koncentruotis: </span> Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas. <br/>13. <span class="explanation">tęstis kuria nors kryptimi: </span> Ir vėl bėga mūsų kelias. Bėga broliškosios Latvijos link. Per lygumas bėga vieškelis. Į vakarus – gatvė, pro aikštę bėganti į užliejamas lankas. Girios, kalneliai bėga per laukus. Iki pat pelkių bėgo žalios, aukštos avižos. <br/>14. <span class="explanation">blukti, šertis: </span> Šito kartūno baisiai bė́ga spalva. Tas audeklas nebė́ga – nė šarmo nebijo. <br/><b> iš kū́no bė́gti</b> <span class="explanation">liesėti, blogti: </span> Iš jo gal nieko nebus, kad labai bė́ga iš kū́no. <br/><b>netolì bė́gęs</b> <span class="explanation">panašus į ką; nedaug tesiskiriantis: </span> Netolì to bė́gęs. Tėvas vagis, i sūnus netolì bė́gęs. <br/><b>antbė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užbėgti</span> ant ko: </span> Aš ant to kalno bėgtinai antbė́gau. <br/>2. <span class="explanation">pavyti; sutikti: </span> Pagaliau žvirblis ir šuo antbėgusiu lapę. Nu vilko bėgo, ant meškos antbė́go. <br/>3. <span class="explanation">užbėgti</span>. Raveliai sausiausi, nė iš kur neantbėga. <br/>4. <span class="explanation">užeiti</span>. Buvo antbėgę divonus austi. <br/><b>apibė́gti</b><br/>1. <span class="explanation">bėgti aplink: </span> Aplink ką apbė́gti. Su savo sveikata nė aplink pirkią neapibė́gsi. Apibė́k, vaikel, apie triobas, gal užtiksi kur žąsiukus. <br/>2. <span class="explanation">greitai apeiti ką atliekant, apsiruošti: </span> Jis viską apibė́ga: kiaules pašeria, karves pamelža. Kol apibė́gi gyvulius, viską apdarai, nepajunti, kad jau vakaras. Iki visus trūsus viena apsieini, apsibė́gi, ir sutemsta. <br/>3. <span class="explanation">pralenkti: </span> </span> Jis. visus apibė́go. <br/>4. <span class="explanation">apsilieti, aplašėti, apvarvėti: </span> Geležys apibė́go taukais, pasmirs gryčia. Kai smarkiai ima lyt, tai ant tvarto šieną apibė́ga. Mėlynai apbė́gęs <span class="explanation"> (apsitraukęs) </span>. <br/>5. <span class="explanation">kiek nusekti, nuslūgti: </span> Ir tas vandeniukas jau apibė́gęs. <br/>6. <span class="explanation">apvaisinti (gyvulius): </span> Tavo drigantas mano kumelę apibė́go. Jau mūsų visos karvės apsibėgo. <br/>7. <span class="explanation">supūliuoti: </span> Pirštas apibė́go, gal pradurti. <br/><b> akimìs (žvilgsniù) apibė́gti</b> <span class="explanation">peržvelgti: </span> Jis atsistojo, apibėgo akimis susirinkusius. Raulys šyptelėjo, apibėgdamas susirinkusius pasitikinčiu žvilgsniu. <br/><b>atbė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bėgomis atskubėti, atlėkti: </span> Atbė́go be dvasios. Atbė́go į stotį uždusęs. Atabėga stirna, kabaldai, kabaldai. Atbėgo kaip vilkų vejamas. <br/>2. <span class="explanation">greitai ateiti, atskubėti: </span> Ana buvo atbėgusi vaikuo pieno. Vakar beatbėganti mergučė pasiskolyt žibalo. Jei ko trūksi, atbė́kis. <span class="explanation">atskristi, atlėkti: </span> Gegužė atbė́go šiandie, paklegetavo <span class="explanation"> (pakukavo) </span>. Atbėgo <span class="explanation"> (atsirado pavasarį) </span> gyviklė <span class="explanation"> (pempė) </span>. <span class="explanation">greitai atslinkti: </span> Šnarėdamas rugių viršūnėmis atbėgdavo vėjas. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis. <span class="explanation">ateiti</span> </span> </span>. Tamstos raštas su žinėmis ir dainelėmis atbėgo. O ir atbėgo margoji gromatėlė. <span class="explanation">gimti, atsirasti: </span> Pirmas mažiukas į antrus metus atbė́go. <br/>3. <span class="explanation">traukiantis atvykti iš kur: </span> Jie per karę atbė́go ir čia apsiliko. Ypač daug lietuvių atbėgdavo į San Paulo miestą. <br/>4. <span class="explanation">atitekėti: </span> </span> Tas upelis atbė́ga nuo girios. <br/>5. <span class="explanation">ateiti</span> </span> </span>. Dabar pats rudens darbymetis, o jau ir žiema atbė́ga. <br/>6. <span class="explanation">atplaukti: </span> Ir atbėga laivelis, tam laively bernelis. Ant aukštojo kalnelio stovėdama matau atbė́gantį laivelį. <br/>7. <span class="explanation">pasišalinti, pasitraukti: </span> Atbėgs nuog tavę šalin. <br/><b>dabė́gti</b>. <span class="explanation">pribėgti ką, ligi ko: </span> O kap dabė́go rūtų darželį, nustoj bėgęs žirgelis. Dabėgau ligi namo. <br/><b>įbė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bėgomis įsigauti kur, įlėkti: </span> Kiškis įbėgo į krūmus. Vaikas įbė́go į trobą. <br/>2. <span class="explanation">greitai įeiti: </span> Palauk, aš dar įbėgsu [į parduotuvę] paimti silkių. Inbėgsiu in kambarį. Jei sušalsi, įbėkis į trobą pasišildyti. <br/>3. <span class="explanation">įsileisti, imti greičiau bėgti: </span> Tep įsibė́go, ka negali nė sustabdyt. Arklys iš karto nepaėjo, o paskui įsibė́go. <span class="explanation">įsibėgėti: </span> Baronas insibė́gęs su ragais irgi ka duos. <br/>4. <span class="explanation">lenktyniauti: </span> </span> Einam įsibė́gti – katras būsim greitesnis. <br/>5. <span class="explanation">įtekėti: </span> Minija įbė́ga į Kuršmarę. Šunija po Mažintais įbė́ga į Jūrą. <br/>6. <span class="explanation">įlašėti, įsisunkti: </span> Pro stogą jau vanduo įbė́ga. <br/>7. <span class="explanation">įplaukti: </span> O įbėg įbėg į Minės kiemą du jaunu šiporukai. <br/>8. <span class="explanation">sudaryti tam tikrą kiekį</span>. Mano bovelninio siūlo įbė́go dvidešimt keturi posmai. Užtiesiau aštuonias sienas ant dvyleka posmų, kaži ar įbė̃gs iš aštuonių kilogramų <span class="explanation"> (ar užteks tiek siūlų) </span> ? <br/><b>išbė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlėkti, iššuoliuoti: </span> Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai. Kad tu laukais išbė́gtum (kad tu pasiustum) ! <span class="explanation">pajėgti greitai bėgti: </span> Tas arklys gerai išbėga. <span class="explanation">greitai atlikti: </span> Ji mislijo tą audimą kaip bėgte išbėgti. <span class="explanation">palenktyniauti: </span> Einam vedu <span class="explanation"> (mudu) </span> išsibė́gti, matysiam, katras greitesnis. <br/>2. <span class="explanation">greitai išeiti: </span> Išbė́go visi į vakarėlį, tik aš viena namie likau. <br/>3. <span class="explanation">pasitraukti, pasprukti norint ko nors išvengti: </span> Amerikon išbė́go nuo vaisko. Mes, seneliai diengalėliai, kur mes pasidėsma, tyko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma. Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks. Aš išsibė́gau nu tos savo dėdinos. <br/>4. <span class="explanation">išvarvėti, ištekėti: </span> Paseno mūsų šunelis, akys išbė́gusios, dantų nebtura. <span class="explanation">išsilieti per kraštus beverdant: </span> Nudenk puodą, kopūstai išbėgs. Pakūrė didelę ugnį, ir išbėgo visas puodas. <span class="explanation">išsiveržti</span>. Nuvirto nu kits kito tie pagaliai [pečiuje], ir išbėgo ugnis. <br/>5. <span class="explanation">praeiti</span> </span> </span> </span> </span>. Jau veik devyni metai buvo išbė́gę. Prabėg meteliai, išbėgs amželis, dar nesugrįžt sūnelis. Vekselio čėsas jau išbė́gęs. Laikas ir duris uždarius išbė́ga. <br/>6. <span class="explanation">išplaukti</span>. Ui ir išbėgo iš Minės kiemo geltons, puikus laivelis. <span class="explanation">išplaukti</span> (laivu): Į kitą šėpį nuvedė, ir vėl į jūres išbėgo. Išbėg išbėgo iš Rusnės kiemo du jaunu žvejytėliu. Žėgliais paleistais akrūtu išbėgmi. <br/>7. <span class="explanation">pranykti: </span> </span> Mano visi miežiai išbė́go; jis vėliau sėjo, jo neišbė́go. \| Tenai ižbėgs gailėjimas ir nuliūdimas. Visos giesmės išbė́go <span class="explanation"> (užmiršau) </span>. <br/>8. <span class="explanation">labai išaugti, į aukštį ištįsti: </span> Jis da jaunas, tik toks išbė́gęs. Ta vyšnikė tokia išbė́gusi, laiba. Pušelės išbėgę kap meldos. Po medžiais javai tik išbėga, o grūdų nebūna. Runkeliai tik į lapus išbė́go. Bulbos pavėny labai išbė́ga. \| Laibučiai, dangun išbėgę kuoreliai. <span class="explanation">išaugti (iš kokios padėties): </span> Sūnus buvo tik iš piemenio išbėgęs, bet nebuvo dar bernas. Didžių nepavijom, mažų išbėgom. Tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę. <span class="explanation">išaugti (drabužius): </span> Vaikas neturi kuo apsirengti, išbėgęs iš visų drabužių. <br/>9. <span class="explanation">išeiti</span>. Ale tai išbėgęs laikrodis, suku suku ir vis neprisuku. <br/>10. <span class="explanation">be laiko gimti: </span> Du sūnūs išsibė́go dėl sumušimo. <br/><b> iš kū́no (véido) išbė́gti</b> <span class="explanation">sunykti, suliesėti: </span> Aš šiais metais labai iš kū́no išbė́gau ir sveikatos daug nustojau. Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véido. <br/><b>nubė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bėgomis nusigauti, nulėkti: </span> Vaikas viena koja basa nubė́go. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių? Kad tu nubė́gtai laukais <span class="explanation"> (kad tu pasiustum) </span> !. Viernai nusibėgs jop. <br/>2. <span class="explanation">greitai nueiti: </span> Nubė́k į mišką šluotų. Nubė́k į klėtį pažiūrėti, kas ten bilda. <span class="explanation">bėgant nudėvėti, nunešioti: </span> Jis savo kurpes nubė́gęs. <span class="explanation">pavargti greitai bevaikštant, betriūsiant: </span> Šiandien labai nusibė́gom. Per visą dieną nusibėgus, gerai vakare pailsėti. <span class="explanation">nuvarginti bėgant: </span> Marė Galcikienė gali kojas nusibėgti bebėgdama ir bedirbdama. <span class="explanation">nuslinkti: </span> Saulės spindulys, pragręžęs tamsą, nubėgo drėgnais pasėlio laukais. Mokytojui net šiurpulys nubėgo per kūną. <span class="explanation">greitai nuvažiuoti</span>. Laikas namo! jau paskutinis traukinys nubėgs. <br/>3. <span class="explanation">nuvykti kur, pasitraukus nuo ko: </span> Per karę mes nebėgom – nebuvo kur nubė́gti. <br/>4. <span class="explanation">nutekėti: </span> Pragalvỹs nubė́ga į Eglesį. Šitas ežeras yra nubėgąs <span class="explanation"> (iš jo išteka upė) </span>. Prakasiau tą griovelį, kad būtų kur vandeniui nubė́gti. Nubė́go nuo laukų sutirpęs sniegas. <br/>5. <span class="explanation">nusilieti, nuvarvėti: </span> Kraujas jo visai nubėgęs buvo. Alaus ten nubėgo biškis, man beleidžiant. Kad miegota saldžiai, net seilės nubė́gta. Reikia pastatyti kur tas bulbes, kad nusibė́gtų <span class="explanation"> (nuplovus nuvarvėtų) </span>. <span class="explanation">nusilieti per kraštą beverdant: </span> Taukai nubėgo, ir paliko liesi kopūstai. Nubėgusi putra paliekta be skonio. <br/>6. <span class="explanation">nuplaukti: </span> Taip nubėgę netoli nuo krašto inkarą išleido. <br/>7. <span class="explanation">nutirpti: </span> </span> Sniegas urduliais nubėgo. Kad šitaip tik porą dienelių pašildytų, tai bematant kelias nubė́gtų <span class="explanation"> (nutirptų sniegas nuo kelio) </span>. Kelias nubė́go, ir nebatvažiuo [ja]. <br/>8. <span class="explanation">pranykti: </span> </span> Saulė kyla, tuoj nubėgs rasa. \| Trumpų sijonų mada nubė́go. <br/>9. <span class="explanation">užskubėti: </span> Mano laikrodis nubė́go. <br/>10. <span class="explanation">pasileisti, prairti</span>. Nubė́go akis par visą marškinių nugarą. Nerdama nepaleisk akelės, kad nenubė́gtų. <br/>11. <span class="explanation">nudilti: </span> Žagrė biskį nubė́go – sunku arti. Noragas ėmė ir nubė́go tuojau – buvo labai kieta arti. <br/>12. <span class="explanation">nusinerti, nukristi: </span> Kumelė antmynė vedekliuo koją, ir nubėgo pirštų nagai. <br/>13. <span class="explanation">nusitęsti kuria nors kryptimi: </span> Kelias nubėga kairėn. <br/>14. <span class="explanation">nublukti, nusišerti: </span> Tik išskalbiau, ir nubė́go spalva. Parvas skalbiant nubė́gęs. <br/><b>pabė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palėkti, nubėgus pasislėpti po kuo nors: </span> Po stogu pabė́go. Aš pabėgčiau. po berželiu.: Ataūžia smarkus lietus; pasibėgsim po ąžuolu. <br/>2. <span class="explanation">bėgomis nutolti, nulėkti: </span> Tan pasakiusi pabė́go šalin. Darbas ne zuikis, nepabėgs. Ji tekina pasibė́go namo. <br/>3. <span class="explanation">šiek tiek bėgti: </span> Žmogus ėjo pabėgdamas po keletą žingsnių. <br/>4. <span class="explanation">galėti bėgti: </span> Pailsau bėgdamas, nebepabėgu. Reik būti pabėgančiam. Vaikas tada jo buvo ant piemeniuko padabnas, pabėgamas <span class="explanation"> (pasisiunčiamas) </span>. <br/>5. <span class="explanation">greitai netoli nueiti: </span> Pabė́k į mišką pažiūrėt arklių. Kad netingi, pabė́k ir pamesk karvei žolės. <br/>6. <span class="explanation">pasišalinti bėgimu, pasprukti: </span> Išgirdo, kad ateina, ir vagis pabė́go. Vai kad žinočia, kad tai tiesa, ėjus paėjėčia, bėgus pabė́gčia. Ir tavo visus neprietelius duosiu pabėgti. Bailus ir nuo zuikio pabė́ga. Nedžiaukis lig nesugavęs, dar gal pabėgti. Pasibė́kie, dukrele, pasibė́kie, širdele, nuog pijoko bernelio. <span class="explanation">pasitraukti, paslapčia išeiti: </span> Sako, ans esąs iš kalėjimo pabė́gęs. Pabė́kig nuog jos, neturėk su ja nė vieno darbo. Nori gražios, bagotos, tai tokios jam pabė́ga <span class="explanation"> (už kitų išteka) </span>. <br/><b>pabėgtinaĩ</b>. Pabėgau pabėgtinaĩ, nebgrįšiu. <br/>7. <span class="explanation">paplūsti, pasilieti: </span> Ašarų versmė pabė́go. Kraujais pasibė́gęs. <span class="explanation">pasilieti per kraštus verdant: </span> Dabok, kad viralas nepabė́gtų. <span class="explanation">patekėti po kuo: </span> Atkelk vatą, bo pabė̃gs vanduo. <br/>8. <span class="explanation">praeiti</span> </span> </span> </span> </span>. Gadynė šio čėso jau pabėgo. <br/>9. <span class="explanation">nutirpti: </span> </span> Ledas pabė́ga. Važiuok į girią, pabė̃gs kelias <span class="explanation"> (suges nutirpus sniegui) </span>. Jei rogių kelias pabėgs, ratais važiuosim. <br/>10. <span class="explanation">išnykti, dingti: </span> Sėk nesėjęs tokius miežius, jei jie pabė́ga <span class="explanation"> (neišdygsta arba išdygę nunyksta) </span> ! Nėra mėsos, paisykit, kad nepabė́gtų ir duona. Jau kiaušiniai irgi pabė́go. Miegai pabėgo. Žiema pabėga. Plaukai pabėgo <span class="explanation"> (nuslinko) </span>. <br/>11. <span class="explanation">išaugti: </span> Iš piemenų pabė́gęs, vaikių nepaginęs. <br/>12. <span class="explanation">pasvirti, pakrypti: </span> Šitas tvarto galas biskį ant tę pabėgęs. <span class="explanation">pasekti: </span> Jis lenku pasibėgęs. <br/>13. <span class="explanation">pasilakstyti, pasivaikyti</span>. Ganykloje antrametės telyčaitės dažnai pasibėgdavo. Kad va ta mūsų kumelė vis kaip nepasibėga, taip nepasibėga. <br/>14. <span class="explanation">atšipti, nudilti: </span> Jau mano žagrė pabė́go. <br/>15. <span class="explanation">nublukti: </span> Pabėgusi kvarba. <br/><b>parbė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bėgomis sugrįžti, parlėkti: </span> Aš bėgina parbė́gau namo. Parbė́ga žirgelis žvengdamas. Žirgužėli, juodbėrėli, o kaip parbėgai tokį kelelį? <br/>2. <span class="explanation">greitai pareiti: </span> Katra nors parbė́kitav pietų virti. Judvi parbė́kiatos atsinešti pietų. <span class="explanation">ateiti</span> </span> </span>. Parbė́go gromata. Parbėgo slapta žinelė. <br/>3. <span class="explanation">parvykti pabėgus, pasprukus: </span> Jis buvo išvežtas, paskui parbėgo iš Vokietijos. Atidavėm jiem šunį, tas į antrądie parbė́go. <br/>4. <span class="explanation">atitekėti: </span> </span> Nemunėli, vandenėli, Lietuvos grožybe, kur parbėgi, kur nubėgi su dide linksmybe? <br/>5. <span class="explanation">parplaukti</span>. Parbėg laivužėlis jūrėms maružėlėms. Ir parbėgo žals laivelis mėlynu žėgleliu. <span class="explanation">parplaukti</span> (laivu): Parbėga ventiškiai. <br/><b>pérbėgti</b><br/>1. <span class="explanation">bėgomis persigauti per ką nors, perlėkti: </span> Pérbėk per tiltą. Jau per pirkią pérbėga. Mačiau vilko párbėgtas pėdas. Arkliai pérbėgo per rugius. Kai juoda katė kelią pérbėga – bus bėda. Dar pelė neperbėgo – jau pyksta. <br/>2. <span class="explanation">greitai pereiti: </span> Pérbėgau, pérbėgau per pievas ir pilną kiocį grybų parsinešiau. <span class="explanation">greitai perslinkti: </span> Kartais nuo rytų perbėgo koks debesėlis. Karti šypsena perbėga jo veidu. Noreika perbėgo mintimis, kas galėtų išspręsti šį klausimą. Visokių madų yr párbėgę. Rimtas, susikaupęs jis perbėgo <span class="explanation"> (peržvelgė) </span> laišką. <br/>3. <span class="explanation">slapta pereiti: </span> Vagis per sieną pérbėgo. <br/>4. <span class="explanation">pertekėti: </span> Mūsų upeliukas, pérbėgęs per lauką, nueina į plynias. Párbėgąs yra anų prūdas <span class="explanation"> (per jį teka upelis) </span>. <span class="explanation">praeiti</span> </span> </span> </span> </span>, nustoti tekėti: Tvanai būs párbėgę, galės nueiti į miestalį. Ligi pérbėga vanduo, par brastelį nebepravažiuosi. Vanduo pérbėgo, ir sausa. <br/>5. <span class="explanation">permerkti, perlyti: </span> Toks didelis lytus buvo, o mūsų šieną nepérbėgo. <br/>6. <span class="explanation">daug nuplūsti, nutekėti: </span> Kraujo daug pérbėgo. <span class="explanation">nusilieti per kraštus beverdant: </span> Jei tik puodas pérbėga, sriuba negardi. <br/>7. <span class="explanation">praeiti</span> </span> </span> </span> </span>. Kaip ta vasara greitai párbėgo. Visas žiemos laikas perbėgo jam rūpestingai. <br/>8. <span class="explanation">bėgimu išvarginti, pervargti: </span> Párbėgtas arklys – ir kojos sukumpusios. Párbėgtas arklys įgauna klupikus. Persibėgsi taip bebėgdamas. Pársibėgusių kojų arklys. Kai tu, tai jau nepérsibėgsi <span class="explanation"> (nepersidirbsi) </span> niekur. <br/>9. <span class="explanation">persimesti, išklypti: </span> Grindys buvo párbėgusios, ir ejo šaltis. Pérsibėgusios durys iš senumo. <br/><b> vil̃kas kẽlią pérbėgo</b> <span class="explanation">pasisekė: </span> Jam vilkas kelią perbėgo. <br/><b>prabė̃gti</b><br/>1. <span class="explanation">bėgti pro kur, pralėkti: </span> Kas čia prabė́go pro langą? Prabė́go zuikys pro pat sodą. <br/>2. <span class="explanation">pralenkti: </span> </span> Ana mane prabė́g. Aš kaip jauna buvau, niekas manęs neprabė́go. <br/><b>prabėgtinaĩ</b>. Prabėgtinaĩ važiuoti (pralenkdami kits kitą). Lenkia prabėgtinaĩ. <br/>3. <span class="explanation">greitai praeiti: </span> Prabėgdamà paklausk, kada jie kirs rugius. <br/>4. <span class="explanation">pamesti, palikti: </span> Paukštis savo lizdą prabė́go. Jau višta prabė́go kiaušinius. <br/>5. <span class="explanation">pratekėti: </span> Pavasaris pradėjo rodytis, vanduo visur baigia prabėgti. <br/>6. <span class="explanation">pradėti plūsti, prasisunkti: </span> Kap tik akmenį atėmė, tuo prabėgo gyvas vanduo. Užkiuro koštuvis, pienas neprabė́ga. Viedrai seni – prabė́ga. <br/>7. <span class="explanation">praeiti</span> </span> </span> </span> </span>. Kai žiema prabė́ga, tai ir genam. Greitai prabė́go jaunos dienelės. Prabė́ga kaip vanduo gyvenimas. <br/>8. <span class="explanation">praplaukti: </span> Savo laivu su didžiu vėju pro anuos prabėgo. <br/>9. <span class="explanation">praaušti, pravėsti: </span> Ką bedarysim, kaip duoną beiškepsim, kad pečius prabėgo. Prabė́go putra. Bulbienę ką tik įpyliau, palaukit, kol prabėgs. Valgysu valgysu – teprabė̃gie biškį karštis <span class="explanation"> (tegu ataušta) </span>. <br/><b> daũgel vandenų̃ prabė́go</b> <span class="explanation">praėjo daug laiko: </span> Daũgel vandenų̃ prabė́go, daugel ko mačiau. <br/><b>pribė́gti</b><br/>1. <span class="explanation">bėgomis prisiartinti prie ko nors, prilėkti: </span> Jis pribė́go prie manęs. Katras pirmas pribė́gsiva, tatram ir teks lazda. Bėgdamas vis pribė́gsi galą. Kai pribėgsi žalią lankelę, ten tave ganysiu. \| Taip užsiėmęs darbais, kad tik pribė́gdamas <span class="explanation"> (priešokiais) </span> galiu sodą prižiūrėti. Vaikai prisibėgdami prašo bobelę. <br/>2. <span class="explanation">pritekėti, prisilieti: </span> Duobė pribė́go pilna vandenio. Šitoj pievoj vis priželia, matai, jon iš visur pribė́ga. Kur ji miegojo, rado pribėgusio kraujo iki kelių. <br/>3. <span class="explanation">priplaukti</span>. O kaip pribėgsi tėvo dvaružėlį, sustok, juodas laivužėli. <span class="explanation">priplaukti</span> (laivu, valtimi): O ir pribėgau Gilijos kiemą, o ir pragydo raibi gaidaičiai. Akrūtu prisiiriu, pribėgmi prie kranto, krašto. <br/><b>subė́gti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bėgomis susirinkti į vieną vietą, sulėkti: </span> Kas tik galėjo, subė́go ugnies gesinti. Susibė́gę šunes ir pjaujasi. Vilkai gaujoms susibė́go. Niekas nesusibėgo stebuklu pasistebėti. <span class="explanation">daugeliui įbėgti į ką nors: </span> Avys jau subė́go į tvartą. Keleiviai subė́go miškan. <br/>2. <span class="explanation">daugeliui sueiti, susirinkti: </span> Į kuopą vyrai subė́go (sugarmėjo). Susibė́gdavo pas ją. Visi vaikai prie jo susibėgs. Didžiais pulkais susibėgo jop. <span class="explanation">suskristi: </span> Paukšteliai mano, mano mylimieji! Tai jūs subėgot šiltam pavasarėly iš svetimos šalelės. <span class="explanation">susilieti, susijungti; susitraukti: </span> Nebematau skaityti, raidės subė́ga į krūvą. Iš tolo tas raštas visai subė́ga. Subė́go <span class="explanation"> (vienur sutankėjo, kitur praretėjo) </span> sietas – nešvariai skiria [grūdus]. Mūsų audeklas mazgojant labai subė́go <span class="explanation"> (susitraukė, sušoko) </span>. Drobė buvo reta, bet kai išvelėjau, tai ir subė́go. Šiai metais nebuvo lytaus – dobilai kuokštais subė́gę. Antakiai tankūs, kažkaip į vieną subėgo. Pienas subėgo <span class="explanation"> (sukrekėjo) </span>. Nesubėgęs <span class="explanation"> (nesusilydęs) </span> gerai dalgis būs plovotas. Per rugiapjūtę subė́go daugiau darbų. <br/><b>subė́gusiai</b>. Subė́gusiai parašyta, negal párskaityti. Skietas buvo susibėgęs, dėl to milas išėjo probrūkšmėtas. Mazgojau suknelę, ir susibėgo <span class="explanation"> (susitraukė) </span>. Tos durys susibėga <span class="explanation"> (susiveria), </span> nestova vieto [je]. Lapūnas su kotu susibėgąs <span class="explanation"> (susieinąs), </span> nuogas. Daugnoros laukai susibėgo <span class="explanation"> (ribojosi) </span> su klebono sklypais. Kaip žemė, taip ir manta (kapitalas) susibėga į nedaugelio rankas. <br/>3. <span class="explanation">sutekėti į vieną tėkmę: </span> Ir subė́go dvi upelės, suskalbėjo dvi sesulės. Ties jais susibė́ga du upeliai. <span class="explanation">suplūsti, sutekėti: </span> Iš diendaržio vanduo subė́go į namą <span class="explanation"> (tvartą) </span>. Ant pievos daug vandens susibė́go. <span class="explanation">sulyti: </span> Smarkiai ėmė lyt, o stogas retas, tai ir subė́go šienas. <span class="explanation">susitepti: </span> Su duona <span class="explanation"> (duonos tešla) </span> subė́gęs drabužis. <br/>4. <span class="explanation">praeiti</span> </span> </span> </span> </span>. Nesubėgo kelios dienos, iškūlė visus javus. <br/>5. <span class="explanation">įdubti: </span> Dantys išbyrėję, veidai vidun subėgę. <br/>6. <span class="explanation">bebėgant privargti: </span> Parvažiuotas, subėgęs arklys. <br/>7. <span class="explanation">visiems nusitęsiant sueiti: </span> Kaimas stovi pakalnėje, kur subėga du keliai. Į Pamarių kaimą veda daug kelių. Bet visi pagaliau susibėga į vieną. <br/>8. <span class="explanation">blogai nusidažyti; įgauti kitą spalvą: </span> Kad subėgta skarelės dažant – kai kur tamsu, kai kur šviesu.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antbėgti

#