bìrti, bỹra (-sta, bir̃na. bỹrna), -o.
1. byrėti, bertis, kristi, kraičioti. Matyt, negerai sudėjo lubas, kad spaliai bỹra. Nuo sienų tinkas bỹra. Kasant duobę, žemės atgal bỹra. Kruša bỹra. Tas maišas buvęs kiauras, grūdai bìrsta. Miltai bỹrna iš maišo. Rugiai priėję bìrsta iš varpų. Lineliai noko, laiškelis biro, rūsta mano širdužėlė. Birst nuo rūtų žalieji lapeliai, nuo veidelio graudžios ašarėlės. Birs nuo žylelės raibos plunksnelės, o nuo manęs kalbelės. | Žodžiai birte byra. Birstant dirvoj, birs ir jaujy.
2. būriu sklisti, eiti: Žmonės ėmė bìrti gatvėmis.
3. būti grūdingam, derėti: Dobilai gerai bìro.
mìltai [per akìs] bìrsta daug visko yra: Kad jis kalba – miltai birsta, kad reik duoti – nėr ir pelų. Koks ten jo gyrimas. miltai birsta. Kokie ten turtai – net mìltai per akìs bìrsta.
antbìrti. užbirti: Čia nu stogo antbìro tokių šlãmų.
apibìrti. apkristi. Stalas apibìro su šlendrais. Bekasant iškrito peilis ir apibìro žemėm.
atbìrti. užderėti. Atbìro visi javai.
įbìrti. į vidų įkristi: Įbìro keli grūdai į batus, i turėjau nusiaut.
išbìrti.
1. iš vidaus iškristi: Nepaveizėjau, ir išbìro aguonos nenuimtos. Rugiai, kad yr sausi, bepjaunant išbỹrna. Kišeniai prairo, kaulai išbiro.
2. būti grūdingam, užderėti: Šiemet iš kapos daug išbyra (daug prisikulia) .
3. būriu išeiti, išsklisti: Žmonės išbiro į prieangį ir į kiemą kiek atsikvėpti. Visi išbiro į gatves. pranykti, dingti: Išbìro anam visi miegai. Tau visi juokai išbir̃s. Girtis išbiro, kaip arkliai patrako.
dañtys išbìrsta būna sumuštas: Dėl ilgo liežuvio ne vienam išbirsta dantys.
nubìrti.
1. nukristi. Kas nubìro nuo stalo, tegu jau vištos sulesa. Nuo mano kaklo perlai nubìro. Tiek nebuvo putelio uogelių, kiek nubiro graudžių ašarelių. | Dalgio akuotas nubirsta.
2. apibirti: Sodas buvo nubiręs nugeltusiais ąžuolo lapais. Lėtai judina vyšnios savo šakas, nubirusias (aplipusias) pusraudonėm uogom.
pabìrti.
1. pasiberti, imti byrėti: Pabìro pupos ant žemės, vaikai, surinkit. Nuo kritimo net medžiai sudrebėjo, ir pabiro lapai. | Anas genda, pūsta ir dulkėsna pabyra. Nė nepasimačiau, kaip jie. man iš po plunksnos pabìro. Ir staiga ant Damazo pabiro kaltinimų kruša.
2. pasklisti: Pabiro į gatvę visi – dideli ir maži.
3. pairti: Jų visų toks pabìręs gyvenimas. pamišti: Tie žmonės visai pabìrę.
prabìrti. pradėti byrėti, kristi: Dangus praviro, dovanos prabiro. Per gausiai prabirusios ašaros kuo neperplėšė jam krūtinės.
pribìrti. daug prikristi, pribyrėti: Po jaują klumpiai pribirsta grūdų. Akys žemių pribỹrna, bulbes bekasant.
subìrti.
1. į dalis suirti, subyrėti: Puodas subìro į šmotelius. Suraišiok sūdą be lankų, kad nesubìrtum. Taip da gyvena (laikosi) namas, bet kap pajudinsi, subir̃s. | Geros bulbos – subyra (verdant sukrinta) .
2. visiems sukristi.
3. visiems pasklisti: Netrukus bajorai iš visur subiro į vieškelį.
4. atsivesti, turėti jauniklių.: Jei dabosi kiaulę, kol subir̃s, gausi paršiuką. gimdyti: Dantistė jau subìro. daugeliui gimti: Subiro vaikai – pieno nė lašo.
užbìrti. užkristi už ko, užbyrėti: Jaučiu, kad užbìro už kaklo žvirgždų. Sėkla, jei užbirs ant immušto kelio, tad nė vienu būdu užaugt negali.
akìs užbìro žẽmė mirė: Pirklys. buvo nelaimingas, kol jo nematančias akis užbiro juoda žemė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.