antbristi

brìsti, breñda (brẽda. briñda), brìdo

1. eiti per vandenį, klampią ar augalų prižėlusią vietą: Karvės breñda per upę. Negalėjo krašte maudytis, brẽda į patį vidurį. Ko bredì į vandenį? Kur bredì per rasas? Per žolę brìsti. Arkliai brìdo visu keliu per sniegą, kol namo parvažiavau. Per akėjimą bredì bredì, net kojas skauda. Dabar tiek purvyno, kad tenka keliu ligi kelių brìsti. Per ašarėles kaip briste brisi. Per vandenį brisdamas, sušlapsi, per ugnį – sudegsi. Nebridęs nežinosi, ar giliai yra. Turiu upę brẽdamą ir kalnelį lipamą; aš tos upės nebrìsu ir kalnelio nelipsu. Priėjau. upelį bredamą. klampoti, minti, trempti: Ne dėl riešutų tokį juodą purvelį bridau. Aš nepratęs vargelio vargti, purvelio bristi. Tyčiomis purvus tuos breda. Argi tam tiek mes žuvom, kovojom, kad tėvynė vėl baudžiavą bristų? minant žymėti: Jie jau brenda ežias per lanką, tuoj šieną pjaus. eiti, keliauti: Kas norės tokį kelią be reikalo brìsti? Nusibodo ir į paštą brìsti – nėr laiškų ir nėr. Eisiu brisiu aš takeliu in motulę kieman.

2. braidžiojant šlapinti, mirkyti: Ką te vaikštai po balą – tik čebatus brendì. Geriau nebeitum tokiam ore – tik burlačius brendì. Nebrìsk autuvo!

3. žuvis su bradiniu gaudyti, žuvauti: Jie nuolat brẽda žuvį. Vyrai išėjo visi trys žuvies brìstų. Einam su bradiniu brìst. Nuėjo Lėvenin su dvibradžiu žuvies brìstų.

4. slinkti. Šiandie oras dumblinas, breñda saulė per debesį. Po pietų jau saulė brìdo per debesiais. Išblyškęs mėnuo brido pilkšvų debesų marėmis. Saulutė breñda liūdniai. Saulė breñda debesin. Breñda breñda, kai kada ir susruošia [lyti].

5. gyventi, leisti: Devintą dešimtį brendu. eiti. Jau trisdešimts ketvirti metai brẽda.

6. klimpti, lįsti, painiotis kur: Į skolas breñda. Ko jis velnių brìdo į tą politiką. Pats brenda į peklą ir kitą traukia. Da labiaus piktybėn brido.

7. užkliūti kojomis, suklupti, pargriūti: Aš brendù, t. y. užkliudau kojas ir pavirstu ant žemės.
ìš dir̃vos brìsti smarkiai augti, vešėti: Rugiai net iš dirvos brenda.
var̃gą brìsti vargti: Man dieną naktį rūpi, kaip reiks vargelį bristi.
antbrìsti, añtbrenda, antbrìdo.

1. brendant užeiti: Miške gal ančbristi vilką, lapę.

2. brendant užminti: Nebraidžiok po prūdą – antsibrisi ant stiklo ir pasidursi koją.
apibrìsti, apìbrenda, apibrìdo

1. brendant apeiti: Apibrìsk apie tuos krūmus, gal tę ką užgriebsi (sugausi kokią žuvį) . Jau pjautini kviečiai, nuėjęs buvau žiūrėt, apibridaũ visą šmotą. Ar apibrisi aplink salą? Gelmę briste apibrisk, kad bijai prigerti joje. Apibrisk aplink visą tą kuokštą, gal kame ir deda ta pylė.

2. braidžiojant susirasti, aptikti: Apsibridau gerą negilią vietą, galėsu be baimės plaukyties.

3. brendant, minant pažymėti: Kiek pjaut, apibrìdo.

4. sustoti, nebesisukti. Briste apsibriñda tekinis melnyčios, kad praplūsta vanduo (aptenka).

5. užkliūti kojomis, suklupti, pargriūti: Apsibrendu, t. y. suklumpu, kad kas pasipainioja po kojų, arba užkliūnu. Nebežiūrėdamas eini ir apsìbrendi. Tas vaikas tebėr mažilelis, apsìbrenda par by kokį virbelį. Apsibrìdo vaikas kėdės ir parvirto. Apsibridau vidury kelio su dviračiu ir susimušiau ranką. Naktį vaikščiojau, apsibridaũ kūlį. Apsibridaũ į slenkstį – kad virsiu! Išėjau tamsė [je] į preimenę ir apsibridáu naščiais. Pirmasis svetys, įžengdamas į naujus numus, turėjo pulti ant žemės, tarsi apsibridęs kuo. Arklys ir keturioms kojoms apsìbreda. Geresniai yra su kojomis apsibristi nekaip su liežuviu.

6. apsirikti, suklysti, apsigauti: Nežiūrėdamas eini ir apsìbrendi. Jis tankiai apsìbreda žodžiūse. Ans bijo, kad neapsìbristų (neapsigautų) . | Barbė, kaži kame apsibridusi (sugavusi vaiką), pradėjo prie jo kabintis.
atbrìsti, àtbrenda, atbrìdo

1. ateiti brendant: Atbridaũ į krantą, ir neišlipu. Kol prie jūsų atbridáu par tokius purvynus!. Tokį kelią atbrìsk atmaknok tu man!

2. brendant, mindant atžymėti: Pjaunant pievas, reikalinga atbrìsti ežią, kad atskirtų vieną rėžį nuo kito. Atsibridaũ ežias ir, sakau, šienausiu.
įbrìsti, į̃brenda, įbrìdo.

1. įeiti brendant: Kad būtum įbrìdus į vandenėlį, būtum kojeles sušlapus. Karvė įbrìdusi lig pusiau šonų vandenin. Tas ežeras neį̃brendamas visai. Per giliai įbredu. Žemčiūgų teipagi ieško žmonės mariose, giluman įbrisdami. Vaikas į purvą įbrìdo, t. y. įmakojo. Artojai negalėjo į savo laukus įbristi rugių sėti. Į balą įbrìdęs, sausas neišeisi. Ir gudri višta į notrynes įbrenda. Įsibridaũ iki juostai, iki pažastų. Galvijai įsibrìdę geria.

2. įslinkti. Pavakary saulė įbrìdo į debesį, tai gal naktį susiruoš lietus.

3. sulaukti kurio laiko, įžengti į kuriuos metus: Jau įbridaũ ing aštuoniasdešimt pirmus metus.

4. įkliūti, įsipainioti, įpulti, įklimpti: Lengva į skolas įbrìsti, bet sunku išbristi. Susimaišė visa troba, įbrido į kalbas, į ginčus. Į vargus įbristi. Įsibrido [į skolas] iki kaklo: išvaržys visą turtą. Jeib neinsibristų ingi bėdą.
išbrìsti, ìšbrenda, išbrìdo

1. brendant išeiti: Išbrìdo karvė iš vandens. Iš diendaržio neìšbrendam, taip šlapia. Bronė į mokyklą led beišbriñda. Taip gilu sniego, kur beišbrisi. Įleido šiandie tiek, kad purvyno negali išbrìst. Rugiai atentį metą taip yra derlingi ir tanki, jog arklys negali jų išbristi. Išbredi su marška ir vingulį. randi. Gavo pačią, purvą ìšbrendančią, galės gyventi. Išplaukėm marias, išbrìsim ir balą.
neišbrendamaĩ. Sniego neišbrendamaĩ.
neišbristinaĩ. Neišbristinai giliai sniegumi apdengti.

2. brendant nueiti, nubristi: Vanduo Kintuose negilus, galima labai toli į mares išbristi.

3. braidant išminti, ištrypti: Pievos teip ìšbristos, kad pjaut negali. Per pavasarį taip diendaržį išbrìdom, kad sunku ir beįeiti. Kiemas taip išsibrìdo – viena makalynė paliko. dėl dažno bridimo pagilėti: Brasta išsibrìdo. brendant, minant pažymėti: Turbūt ežią negerai išbrìdo, kad net kaimyno pievos truputį nupjovė. Išsibridau ežią, regis, gerai.

4. braidant išmirkyti, įšlapinti: Visą apsiavimą išbrisì tokioj makalynėj. Vaikščiodamas par rasas, batelius išbridaũ, dabar tokie ištižę. Kas čia tavo, vaikel, be autuvas, kiek jau metų, išbristas. Po skobnėmis gulėjo klumpės ir senos, išbristos, purvinos iki aulų, pušnys. Žalios girios sargelis. šviesiaisiais pentinėliais, rasužėlėj išbristais. Tokie bjaurie eitant dideliai išsìbrenda avalynė.

5. išžuvauti kurį laiką: Išbrìdom visą rytą, visą linkių, ir vos tik kelias žuveles tepagavom.

6. brendant gauti: Ko brẽda, tą ir ìšbreda (ką ieškojo, ir rado).

7. išslinkti: Mėnuo, išbridęs iš debesų, švietė bėgantiems.

8. išsipainioti, išvengti, išsivaduoti: Niekaip negaliu iš tų skolų išbrìst. Nelaimių prislėgtas, negalėjo žmogus išbristi iš vargo. Jis prisiekė pats vienas išbrisiąs iš visokių sunkumų.
nubrìsti, nùbrenda, nubrìdo

1. brendant nueiti: Nubrìdo iki pačiai gylei, vos tik galva iš vandens kyšojo. Ar aš nubrisiù per tokius vėputinius sniego?. Išejo (ištekėjo), ir vargais nubrìdo.

2. brendant, klampojant numindyti, nutrypti: Užleidi [karves] an visos virvės, tai nùbreda žolę i neėda paskui. Baisi brydė nubrista per javus. Vienos pjauta, kaip nukirpta, ė kitos – tik nubrista. brendant, minant nužymėti: Pirma nubrìsk rubežių, tada šienauk. Nusibrìsk pirmiau brydę, paskui pjauk.

3. brendant sušlapti, nusipurvinti: Eik, tik labai nenusibrìsk, pasisaugstyk. Kame reik gauti batus: nusibridáu lig kelių. Keliu parbėga šuo, baisiausiai nusibridęs po rasas ir smėlį.

4. brendant nuvargti: Pareinu sušalęs, nusibridęs per dieną. Važiuok važiuotas, ba nusibrìsi, kol tokį kelią suvaikščiosi.
pabrìsti, pàbrenda, pabrìdo

1. kiek paeiti brendant: Kiek pabrìdęs į rugius, atsigulė ir miega. Algis pastūmėjo valtį nuo kranto ir, pabridęs kelis žingsnius, įšoko ir atsisėdo prie irklų.

2. galėti bristi: Lig pažasčių įsibridęs, priš vandenį čia nepabrìsi. Per tą vandenį vos tik pàbredu.

3. braidant, klampojant sumindyti, ištrypti: O kas pabrido šilkų pievelę? Ir pamynė, ir pabrido šią žalią žolelę.

4. pažuvauti: Vyrai, paėmę maršką, eikit į prūdą žuvies pabrìst paludieniams. Suplėšė tinklą, nėr kuo ir žuvies pasibrìsti.

5. pasisukti. Malūno ratas nepàbreda – par daug vandens yra.
parbrìsti, par̃brenda, parbrìdo. brendant pareiti, parklampoti: Tik parbridaũ per sniegus, per pusnis, ir vėl eik.
pérbristi.

1. brendant pereiti: Nešaltas [v] anduo, párbrisi, i viskas. Pérbrido per upę. Turėjo perbrist srovų upį. Perbredama upė. Šis per apsėtos dirvos kertę perbrido.

2. praleisti, pragyventi: Žiemą perbridę, esam smagesni. Per pusę devintos dešimties [metų] yr ana perbridusi.
prabrìsti, pràbrenda, prabrìdo

1. brendant praeiti: Aš pro tą vietą prabridaũ, jokio akmenio neužčiuopiau.

2. brendant praleisti: Tik be reikalo prabridaũ pusę dienos nieko nesuradęs, ir tiek.

3. brendant, klampojant praminti: Ančių toks platus takas viksvyne pràbristas. brendant, minant užžymėti: Prabrìsk pradalgę. Prasbrìsk pirma ežias, tada ir pjauk pamažu.
pribrìsti, prìbrenda, pribrìdo

1. brendant prieiti, prisiartinti: Pribrìdo prie kranto, drykt ir iššoko. Užtvino upė, negalėjom prie liepto pribrist. | Tai mergelė – pati pribrìdo (prilindo) in nepažįstamus bernus ir pasisveikino.

2. braidyti, klampoti užtektinai: Prisibrìdę gyvuliai rudenį. Prisibridaũ jau purvo visą savo gyvenimėlį.

3. brendant prigaudyti (žuvų), prižuvauti: Pribrìdo gerų žuvų. Jie daug pribrìdo žuvies.
juodų̃ dienų̃ prisibrìsti. daug privargti.
subrìsti, sùbrenda, subrìdo

1. brendant sueiti, sulįsti: Sùbrendam dviese į upę ir pradedam žuvis gaudyti. Karvės, subrìdusios į vandenį, stova sau. Susibrìdę žąsys su žąsiukais į javus, ir niekas nemato.

2. brendant sušlapinti, sumirkyti: Subridaĩ naujus čebatus, tada padėjai an pečiaus, ir sudžiūvo ragan. Girdydamas arklį, subridaũ kojas. Tas vaikelis susibrìdęs susibuvęs – visas žliugsi.

3. braidant ištrypti: Dobilai arklių subristì!

4. bet kaip padaryti, išausti, suverpti: Koks te audeklas: subridaũ bet sau. Suverpė, subrìdo pakulas, išaudė, ir nešiok.

5. sulįsti, suklimpti, įsipainioti: Visi namai tokie, bristè subrìdo skolose!

6. sukliūti kojomis, suklupti: Susibridaũ, t. y. sukliuvo kojos.

7. suklaidinti, apgauti: Jei tau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot arba ką subrist, arba ką pikto padaryt, turiegu tu jo tame klausyt? apsirikti: Čia pat susibrendu. Per mane nesusibredi. Susibrìdo liežuvis bekalbant, t. y. apsiriko.
užbrìsti, ùžbrenda, užbrìdo

1. brendant užeiti: Ažubrist toli vandeniu. Beeinant ažbrido par papartyną. Bridau bridau per rugius ir užbridaũ ant kiškio. Tai užsibridaũ – nei šaukt, nei plaukt.

2. brendant užžymėti, atmatuoti: Ligi kol užbridaũ, ligi tol turim nupjaut [javus]. Jis broliui užbrìdo pusę rėžio. Kad lig vakaro nupjautum, ligi užsibrìdom.

3. brendant sugauti žuvų, sužvejoti: Ar užbridai ką? Užbridom iš karto kap puskartę žuvų.

4. brendant gauti: Ką bredai, tą ir užbredai.

5. aštriai pasakyti, užkirsti: Aš jam kad užbridaũ, tai jis nei vėpt. Užbridaĩ tu jam, sakei, reiks atstatyt [, ką blogai padirbo].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antbristi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>brìsti, </b>breñda (brẽda. briñda), brìdo<br/>1. <span class="explanation">eiti</span> per vandenį, klampią ar augalų prižėlusią vietą: </span> Karvės breñda per upę. Negalėjo krašte maudytis, brẽda į patį vidurį. Ko bredì į vandenį? Kur bredì per rasas? Per žolę brìsti. Arkliai brìdo visu keliu per sniegą, kol namo parvažiavau. Per akėjimą bredì bredì, net kojas skauda. Dabar tiek purvyno, kad tenka keliu ligi kelių brìsti. Per ašarėles kaip briste brisi. Per vandenį brisdamas, sušlapsi, per ugnį – sudegsi. Nebridęs nežinosi, ar giliai yra. Turiu upę brẽdamą ir kalnelį lipamą; aš tos upės nebrìsu ir kalnelio nelipsu. Priėjau. upelį bredamą. <span class="explanation">klampoti, minti, trempti: </span> Ne dėl riešutų tokį juodą purvelį bridau. Aš nepratęs vargelio vargti, purvelio bristi. Tyčiomis purvus tuos breda. Argi tam tiek mes žuvom, kovojom, kad tėvynė vėl baudžiavą bristų? <span class="explanation">minant žymėti: </span> Jie jau brenda ežias per lanką, tuoj šieną pjaus. <span class="explanation">eiti</span>, keliauti: </span> Kas norės tokį kelią be reikalo brìsti? Nusibodo ir į paštą brìsti – nėr laiškų ir nėr. Eisiu brisiu aš takeliu in motulę kieman. <br/>2. <span class="explanation">braidžiojant šlapinti, mirkyti: </span> Ką te vaikštai po balą – tik čebatus brendì. Geriau nebeitum tokiam ore – tik burlačius brendì. Nebrìsk autuvo! <br/>3. <span class="explanation">žuvis su bradiniu gaudyti, žuvauti: </span> Jie nuolat brẽda žuvį. Vyrai išėjo visi trys žuvies brìstų. Einam su bradiniu brìst. Nuėjo Lėvenin su dvibradžiu žuvies brìstų. <br/>4. <span class="explanation">slinkti</span>. Šiandie oras dumblinas, breñda saulė per debesį. Po pietų jau saulė brìdo per debesiais. Išblyškęs mėnuo brido pilkšvų debesų marėmis. Saulutė breñda liūdniai. Saulė breñda debesin. Breñda breñda, kai kada ir susruošia [lyti]. <br/>5. <span class="explanation">gyventi, leisti: </span> Devintą dešimtį brendu. <span class="explanation">eiti</span>. Jau trisdešimts ketvirti metai brẽda. <br/>6. <span class="explanation">klimpti, lįsti, painiotis kur: </span> Į skolas breñda. Ko jis velnių brìdo į tą politiką. Pats brenda į peklą ir kitą traukia. Da labiaus piktybėn brido. <br/>7. <span class="explanation">užkliūti kojomis, suklupti, pargriūti: </span> </span> Aš brendù, t. y. užkliudau kojas ir pavirstu ant žemės. <br/><b> ìš dir̃vos brìsti</b> <span class="explanation">smarkiai augti, vešėti: </span> Rugiai net iš dirvos brenda. <br/><b>var̃gą brìsti</b> <span class="explanation">vargti: </span> Man dieną naktį rūpi, kaip reiks vargelį bristi. <br/><b>antbrìsti, </b>añtbrenda, antbrìdo. <br/>1. <span class="explanation">brendant užeiti: </span> </span> Miške gal ančbristi vilką, lapę. <br/>2. <span class="explanation">brendant užminti: </span> Nebraidžiok po prūdą – antsibrisi ant stiklo ir pasidursi koją. <br/><b>apibrìsti, </b>apìbrenda, apibrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant apeiti: </span> Apibrìsk apie tuos krūmus, gal tę ką užgriebsi <span class="explanation"> (sugausi kokią žuvį) </span>. Jau pjautini kviečiai, nuėjęs buvau žiūrėt, apibridaũ visą šmotą. Ar apibrisi aplink salą? Gelmę briste apibrisk, kad bijai prigerti joje. Apibrisk aplink visą tą kuokštą, gal kame ir deda ta pylė. <br/>2. <span class="explanation">braidžiojant susirasti, aptikti: </span> Apsibridau gerą negilią vietą, galėsu be baimės plaukyties. <br/>3. <span class="explanation">brendant, minant pažymėti: </span> </span> Kiek pjaut, apibrìdo. <br/>4. <span class="explanation">sustoti, nebesisukti</span>. Briste apsibriñda tekinis melnyčios, kad praplūsta vanduo (aptenka). <br/>5. <span class="explanation">užkliūti kojomis, suklupti, pargriūti: </span> </span> Apsibrendu, t. y. suklumpu, kad kas pasipainioja po kojų, arba užkliūnu. Nebežiūrėdamas eini ir apsìbrendi. Tas vaikas tebėr mažilelis, apsìbrenda par by kokį virbelį. Apsibrìdo vaikas kėdės ir parvirto. Apsibridau vidury kelio su dviračiu ir susimušiau ranką. Naktį vaikščiojau, apsibridaũ kūlį. Apsibridaũ į slenkstį – kad virsiu! Išėjau tamsė [je] į preimenę ir apsibridáu naščiais. Pirmasis svetys, įžengdamas į naujus numus, turėjo pulti ant žemės, tarsi apsibridęs kuo. Arklys ir keturioms kojoms apsìbreda. Geresniai yra su kojomis apsibristi nekaip su liežuviu. <br/>6. <span class="explanation">apsirikti, suklysti, apsigauti: </span> Nežiūrėdamas eini ir apsìbrendi. Jis tankiai apsìbreda žodžiūse. Ans bijo, kad neapsìbristų <span class="explanation"> (neapsigautų) </span>. \| Barbė, kaži kame apsibridusi <span class="explanation"> (sugavusi vaiką), </span> pradėjo prie jo kabintis. <br/><b>atbrìsti, </b>àtbrenda, atbrìdo<br/>1. <span class="explanation">ateiti brendant: </span> Atbridaũ į krantą, ir neišlipu. Kol prie jūsų atbridáu par tokius purvynus!. Tokį kelią atbrìsk atmaknok tu man! <br/>2. <span class="explanation">brendant, mindant atžymėti: </span> Pjaunant pievas, reikalinga atbrìsti ežią, kad atskirtų vieną rėžį nuo kito. Atsibridaũ ežias ir, sakau, šienausiu. <br/><b>įbrìsti, </b>į̃brenda, įbrìdo. <br/>1. <span class="explanation">įeiti brendant: </span> Kad būtum įbrìdus į vandenėlį, būtum kojeles sušlapus. Karvė įbrìdusi lig pusiau šonų vandenin. Tas ežeras neį̃brendamas visai. Per giliai įbredu. Žemčiūgų teipagi ieško žmonės mariose, giluman įbrisdami. Vaikas į purvą įbrìdo, t. y. įmakojo. Artojai negalėjo į savo laukus įbristi rugių sėti. Į balą įbrìdęs, sausas neišeisi. Ir gudri višta į notrynes įbrenda. Įsibridaũ iki juostai, iki pažastų. Galvijai įsibrìdę geria. <br/>2. <span class="explanation">įslinkti</span>. Pavakary saulė įbrìdo į debesį, tai gal naktį susiruoš lietus. <br/>3. <span class="explanation">sulaukti kurio laiko, įžengti į kuriuos metus: </span> Jau įbridaũ ing aštuoniasdešimt pirmus metus. <br/>4. <span class="explanation">įkliūti, įsipainioti, įpulti, įklimpti: </span> Lengva į skolas įbrìsti, bet sunku išbristi. Susimaišė visa troba, įbrido į kalbas, į ginčus. Į vargus įbristi. Įsibrido [į skolas] iki kaklo: išvaržys visą turtą. Jeib neinsibristų ingi bėdą. <br/><b>išbrìsti, </b>ìšbrenda, išbrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant išeiti: </span> Išbrìdo karvė iš vandens. Iš diendaržio neìšbrendam, taip šlapia. Bronė į mokyklą led beišbriñda. Taip gilu sniego, kur beišbrisi. Įleido šiandie tiek, kad purvyno negali išbrìst. Rugiai atentį metą taip yra derlingi ir tanki, jog arklys negali jų išbristi. Išbredi su marška ir vingulį. randi. Gavo pačią, purvą ìšbrendančią, galės gyventi. Išplaukėm marias, išbrìsim ir balą. <br/><b>neišbrendamaĩ</b>. Sniego neišbrendamaĩ. <br/><b>neišbristinaĩ</b>. Neišbristinai giliai sniegumi apdengti. <br/>2. <span class="explanation">brendant nueiti, nubristi: </span> Vanduo Kintuose negilus, galima labai toli į mares išbristi. <br/>3. <span class="explanation">braidant išminti, ištrypti: </span> Pievos teip ìšbristos, kad pjaut negali. Per pavasarį taip diendaržį išbrìdom, kad sunku ir beįeiti. Kiemas taip išsibrìdo – viena makalynė paliko. <span class="explanation">dėl dažno bridimo pagilėti: </span> Brasta išsibrìdo. <span class="explanation">brendant, minant pažymėti: </span> </span> Turbūt ežią negerai išbrìdo, kad net kaimyno pievos truputį nupjovė. Išsibridau ežią, regis, gerai. <br/>4. <span class="explanation">braidant išmirkyti, įšlapinti: </span> Visą apsiavimą išbrisì tokioj makalynėj. Vaikščiodamas par rasas, batelius išbridaũ, dabar tokie ištižę. Kas čia tavo, vaikel, be autuvas, kiek jau metų, išbristas. Po skobnėmis gulėjo klumpės ir senos, išbristos, purvinos iki aulų, pušnys. Žalios girios sargelis. šviesiaisiais pentinėliais, rasužėlėj išbristais. Tokie bjaurie eitant dideliai išsìbrenda avalynė. <br/>5. <span class="explanation">išžuvauti kurį laiką: </span> Išbrìdom visą rytą, visą linkių, ir vos tik kelias žuveles tepagavom. <br/>6. <span class="explanation">brendant gauti: </span> </span> Ko brẽda, tą ir ìšbreda (ką ieškojo, ir rado). <br/>7. <span class="explanation">išslinkti: </span> Mėnuo, išbridęs iš debesų, švietė bėgantiems. <br/>8. <span class="explanation">išsipainioti, išvengti, išsivaduoti: </span> Niekaip negaliu iš tų skolų išbrìst. Nelaimių prislėgtas, negalėjo žmogus išbristi iš vargo. Jis prisiekė pats vienas išbrisiąs iš visokių sunkumų. <br/><b>nubrìsti, </b>nùbrenda, nubrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant nueiti: </span> Nubrìdo iki pačiai gylei, vos tik galva iš vandens kyšojo. Ar aš nubrisiù per tokius vėputinius sniego?. Išejo <span class="explanation"> (ištekėjo), </span> ir vargais nubrìdo. <br/>2. <span class="explanation">brendant, klampojant numindyti, nutrypti: </span> Užleidi [karves] an visos virvės, tai nùbreda žolę i neėda paskui. Baisi brydė nubrista per javus. Vienos pjauta, kaip nukirpta, ė kitos – tik nubrista. <span class="explanation">brendant, minant nužymėti: </span> Pirma nubrìsk rubežių, tada šienauk. Nusibrìsk pirmiau brydę, paskui pjauk. <br/>3. <span class="explanation">brendant sušlapti, nusipurvinti: </span> Eik, tik labai nenusibrìsk, pasisaugstyk. Kame reik gauti batus: nusibridáu lig kelių. Keliu parbėga šuo, baisiausiai nusibridęs po rasas ir smėlį. <br/>4. <span class="explanation">brendant nuvargti: </span> Pareinu sušalęs, nusibridęs per dieną. Važiuok važiuotas, ba nusibrìsi, kol tokį kelią suvaikščiosi. <br/><b>pabrìsti, </b>pàbrenda, pabrìdo<br/>1. <span class="explanation">kiek paeiti brendant: </span> Kiek pabrìdęs į rugius, atsigulė ir miega. Algis pastūmėjo valtį nuo kranto ir, pabridęs kelis žingsnius, įšoko ir atsisėdo prie irklų. <br/>2. <span class="explanation">galėti bristi: </span> Lig pažasčių įsibridęs, priš vandenį čia nepabrìsi. Per tą vandenį vos tik pàbredu. <br/>3. <span class="explanation">braidant, klampojant sumindyti, ištrypti: </span> O kas pabrido šilkų pievelę? Ir pamynė, ir pabrido šią žalią žolelę. <br/>4. <span class="explanation">pažuvauti: </span> Vyrai, paėmę maršką, eikit į prūdą žuvies pabrìst paludieniams. Suplėšė tinklą, nėr kuo ir žuvies pasibrìsti. <br/>5. <span class="explanation">pasisukti</span>. Malūno ratas nepàbreda – par daug vandens yra. <br/><b>parbrìsti, </b>par̃brenda, parbrìdo. <span class="explanation">brendant pareiti, parklampoti: </span> Tik parbridaũ per sniegus, per pusnis, ir vėl eik. <br/><b>pérbristi</b>. <br/>1. <span class="explanation">brendant pereiti: </span> Nešaltas [v] anduo, párbrisi, i viskas. Pérbrido per upę. Turėjo perbrist srovų upį. Perbredama upė. Šis per apsėtos dirvos kertę perbrido. <br/>2. <span class="explanation">praleisti, pragyventi: </span> Žiemą perbridę, esam smagesni. Per pusę devintos dešimties [metų] yr ana perbridusi. <br/><b>prabrìsti, </b>pràbrenda, prabrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant praeiti: </span> Aš pro tą vietą prabridaũ, jokio akmenio neužčiuopiau. <br/>2. <span class="explanation">brendant praleisti: </span> Tik be reikalo prabridaũ pusę dienos nieko nesuradęs, ir tiek. <br/>3. <span class="explanation">brendant, klampojant praminti: </span> Ančių toks platus takas viksvyne pràbristas. <span class="explanation">brendant, minant užžymėti: </span> Prabrìsk pradalgę. Prasbrìsk pirma ežias, tada ir pjauk pamažu. <br/><b>pribrìsti, </b>prìbrenda, pribrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant prieiti, prisiartinti: </span> Pribrìdo prie kranto, drykt ir iššoko. Užtvino upė, negalėjom prie liepto pribrist. \| Tai mergelė – pati pribrìdo <span class="explanation"> (prilindo) </span> in nepažįstamus bernus ir pasisveikino. <br/>2. <span class="explanation">braidyti, klampoti užtektinai: </span> Prisibrìdę gyvuliai rudenį. Prisibridaũ jau purvo visą savo gyvenimėlį. <br/>3. <span class="explanation">brendant prigaudyti (žuvų), prižuvauti: </span> Pribrìdo gerų žuvų. Jie daug pribrìdo žuvies. <br/><b> juodų̃ dienų̃ prisibrìsti</b>. <span class="explanation">daug privargti. </span> <br/><b>subrìsti, </b>sùbrenda, subrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant sueiti, sulįsti: </span> Sùbrendam dviese į upę ir pradedam žuvis gaudyti. Karvės, subrìdusios į vandenį, stova sau. Susibrìdę žąsys su žąsiukais į javus, ir niekas nemato. <br/>2. <span class="explanation">brendant sušlapinti, sumirkyti: </span> Subridaĩ naujus čebatus, tada padėjai an pečiaus, ir sudžiūvo ragan. Girdydamas arklį, subridaũ kojas. Tas vaikelis susibrìdęs susibuvęs – visas žliugsi. <br/>3. <span class="explanation">braidant ištrypti: </span> Dobilai arklių subristì! <br/>4. <span class="explanation">bet kaip padaryti, išausti, suverpti: </span> Koks te audeklas: subridaũ bet sau. Suverpė, subrìdo pakulas, išaudė, ir nešiok. <br/>5. <span class="explanation">sulįsti, suklimpti, įsipainioti: </span> Visi namai tokie, bristè subrìdo skolose! <br/>6. <span class="explanation">sukliūti kojomis, suklupti: </span> Susibridaũ, t. y. sukliuvo kojos. <br/>7. <span class="explanation">suklaidinti, apgauti: </span> Jei tau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot arba ką subrist, arba ką pikto padaryt, turiegu tu jo tame klausyt? <span class="explanation">apsirikti: </span> Čia pat susibrendu. Per mane nesusibredi. Susibrìdo liežuvis bekalbant, t. y. apsiriko. <br/><b>užbrìsti, </b>ùžbrenda, užbrìdo<br/>1. <span class="explanation">brendant užeiti: </span> </span> Ažubrist toli vandeniu. Beeinant ažbrido par papartyną. Bridau bridau per rugius ir užbridaũ ant kiškio. Tai užsibridaũ – nei šaukt, nei plaukt. <br/>2. <span class="explanation">brendant užžymėti, atmatuoti: </span> Ligi kol užbridaũ, ligi tol turim nupjaut [javus]. Jis broliui užbrìdo pusę rėžio. Kad lig vakaro nupjautum, ligi užsibrìdom. <br/>3. <span class="explanation">brendant sugauti žuvų, sužvejoti: </span> Ar užbridai ką? Užbridom iš karto kap puskartę žuvų. <br/>4. <span class="explanation">brendant gauti: </span> </span> Ką bredai, tą ir užbredai. <br/>5. <span class="explanation">aštriai pasakyti, užkirsti: </span> Aš jam kad užbridaũ, tai jis nei vėpt. Užbridaĩ tu jam, sakei, reiks atstatyt [, ką blogai padirbo].

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antbristi

#