antdaužti

.
daũžti, -ia, -ė, dáužti

1. smogti, norint suskaldyti, sutrupinti: Daũžk akmenį su kūju, kol atidauši skeliaudą.

2. trenkti, suduoti: Grausmas daũžė medin. Aš nelauksiu, kolei man daũš. Supykęs daũžė jam per žandą. Kirsk daũžk, kad anas sa [vo] motinos nepažint. Daužtè daũžė į vartelius, šaute šovė į dureles. Reik skaudžiai daũžti su spragilu, norint gerai pakulti. | Kad eina, kad dáužia su kojom padalkas. Gavo daũžtis koją (užsigavo, susimušė koją) , ir susirgo. Gavau daũžtis pirštą į slenkstį, ir įsimetė landuonis.

3. užmušti, žudyti: Tegul tave jau daũžia čia tuoj. Prašosi žuvis: nedaũž' manę).

4. skirstyti (šieno pradalgį): Daužkit kratinėkit šieno pradalgėlę.

5. plieksti: Kap dáužė saulė akysna [, išėjus lauk],
ir ėmė sopėt.

6. tarti, šnekėti: Jis labai aiškiai kalba, žodžius dáužte dáužia. Ir pas mumis daũža lietuviškai. | Mūsų mažasis jau kalbą dauža, pradės greit šnekėti.

7. skleisti kvapą: Grikiai daũžia pelėsiais (kiek paplėkę) .

8. veržtis, važiuoti, vykti: Iš Paliūnės eina [upelis] i daũžias šiton va upėn. Buvau nuog salos per pusę mylios nuvarytas, neperstojau vienok iš visos stiprybės kraštui linkant daužtis. Daũžkis su vežimu šion šalin, kur kelias geresnis, ba tę apvirsi. Kad daũšimės, tai daũšimės stotin (smarkiai važiuosime) . Daũžkis dabar tokį kelią! | In ką gi, kad ne in kaimyną bėdoj daušiẽs (kreipsies) . | Bitės daũžėsi iš avilio. Kai atadarė, kad daũžėmės (šokome) pro duris!
į gálvą daũžti svaiginti: Pro išgaišusį arklį neseka (negalima) praeiti – smarvė daũžia galvõn.
kaĩp į gálvą daũžtas kaip pamišęs, be nuovokos: Lėkdavo kai galvõn daũžtas.
antdaũžti, -ia, añtdaužė. užlieti: Vilnis ančdaũžia, t. y. ančlieja.
atidaũžti, -ia, atìdaužė

1. smūgiu atskelti, atlaužti: Jis atdaužė akmenies gabalą.

2. smogti, kirsti atgal: Kaip anas man kirto per ausį, tai aš jam kai atàdaužiau, net pargriuvo.

3. atmušti, atblokšti: Anas àtdaužė neprietelių, aš až jo dukterį duosiu.

4. atitrenkti: Mėsa atadaužtà nuo kaulo. Lipiau ant aukšto ir atsìdaužiau į gegnę galvą – net žaibai iš akių išėjo. Gaidienės stiklas atsidaužia į jo stiklą. Kartą atsidauši. sutikti kliūtį, būti sulaikytam: Užtvėrėm tvorą, tai jau vis gal kiek gyvuliai atsidaũš, neis daržan.

5. atsimušti. ataidėti: Balsas atsìdauža į mūrus. Jo gerklė net girioj atsidaũžia, kai surėkia.

6. su vargu ateiti ar atvažiuoti, atsivilkti: Ko jis čia atsìdaužė? Kaip čia ir atsìdaužėt tokiam kely?
įdaũžti, -ia, į̃daužė

1. smūgiu įskelti, įlaužti: Įdaũžk su kirviu biškį, spėriau paluš. Čia į̃daužtas puodas, duok man sveiką.

2. suduoti, sutrenkti: Į̃daužė kaktą į staktą. Įsidaužiù galvą. Krisdamas baisiai įsidaužiau ir žegterėjau. Šėpis (laivas) į uolą įsìdaužė.

3. uždirbti: Aš pernai, važinėdamas miestan, gerai andaužiau.

4. su triukšmu įeiti: Bernas įsìdaužė pirkion.

5. įeiti. Jau ir mano sūnus bernas: dvidešimtuosan metuosan insidaužė.
šìrdį įdaũžti įskaudinti, įžeisti: Žodžiu tu savo įdaužei labai man širdį tankiai.
išdaũžti, -ia, ìšdaužė.

1. smūgiu ištrupinti, suskaldyti: Berniokai langą ìšdaužė.

2. ištrenkti, išmušti: Ìšdaužė iš nagų pieštuką. Iždaužiu, ižkrečiu iš rankų. | Skatiko iš nagų jam neišdauši. Krisdamas iš arklio, koją iš kulšės išdaužės.

3. ištarti: Per ašaras, per širdies skausmą nė žodžio nebegaliu išdaužti.

4. išsiveržti, ištrūkti: Mūsis arklys nor išsidaũžti šalin. Švitrė. išsìdaužė iš rankų ir pargyliavo į laidarą.

5. išsidanginti, išsitrenkti: Pavalgęs vė kaži kur išsìdaužė. Brolis in Ameriką išsidáužė.
iš galvõs išsidaũžti pasimiršti: Jau mano senysta, jau visos dainos ir pasakos iš galvõs išsìdaužė.
nudaũžti, -ia, nùdaužė.

1. smūgiu nuskelti, nulaužti: Puodeliui ąselė nudaužtà. Džinkt ir nudaužė pjūklą. Jis ragus nusidaũžęs. Striungas nusidaužė, kaip užkliuvo ašis, o staiga patraukė arklys.

2. smūgiu numušti, nutraukti: Strypu nùdaužė obuolį nuo šakos. Jam nudaužė nuo galvos kepurę. Nusìdaužė jautis nu sieto. Avys nusìdaužė ir išpuolė iš degančios kūtalės. pertraukti: Norėjau pasakyt, ale ponas nùdaužei. nutraukti, nustoti duoti: Kas toms karvėms pasidarė – sykiu pieną kaip daužtè nùdaužė.

3. nutrenkti, užmušti: Vaikiną beakėjantį [perkūnas] paukšt nudaužė. Ana nùdaužė gaidį. Sūnus to kiškį nudaužia, to antį atneša.

4. prisitrenkti, nusibrozdinti: Aš vakar ka nusìdaužiau alkūnę. Nenusidaužk kaip avinas į smilgą!

5. uždirbti: Šiemet retai kur nudaužiù pinigų.

6. pavogti: Kur jau pinigų nùdaužei? Nùdaužiau iš vežimo porą obulų.

7. sudainuoti: Jei išmesčia čėrkelę, ne vieną nudaũžčia giesmelę.

8. nusidanginti, nusitrenkti: Matai, kur ji nusidaužė! Kad ir nusidáužė tep toli! pasisukti: Upė nùsdaužė tada į kitą pusę.

9. dėtis, dingti, užsiimti (kuo): Nėr jaunimuo kur nusidaũžti. Darbo nėra, nežinau nė kur nusidaũžt, nė ką pradėt. Šventą dieną be laikraščio nėra nė kur nusidaũžti. Kai vienas pasilieki, ilgu, neturi kur nusidaũžt.
nuo
sylõs nusidaũžti netekti jėgų, nusilpti: Vilkas prašo kiaulaitę koc vieną blyną: – Duok, nuog sylos nùsdaužiau, negaliu, nuslobau.
padaũžti, -ia, pàdaužė.

1. sumušti, sutrenkti: Jo ranka iš peties padaužta. Vilkuo kojos nepadaužęs, netark, kad raišas. Kritau nu šieno galo, ir padaužė muno balsą, nebpagiedu. Ėjau basa, tai kad pasidaužiau kojas.

2. parmušti, partrenkti: Kapš su koja arklys, ir pàdaužė šunį po savim.

3. atmušti, paveržti, pavilioti: Mes anam pàdaužėm tą mergaitę.

4. pavogti, pagrobti: Man iš po akių piningus padaužė. Tas nelabukas būs jau muno peilį padaũžęs. Galimas dalykas, kad jis ir dar daugiau pinigų padaužęs (pasisavinęs) yra.
pardaũžti, -ia, par̃daužė. parmušti, partrenkti: Kap davė krūtinėn, tep ir par̃daužė. Pardaužk stipra ranka visus prieš žodį tavo stovinčius. Jie yra pardaužti ir parpuolę, bet mes statūs stovim.
pérdaužti.

1. smūgiu perskelti: Dangtį pusiau pérdaužė. | Dėl pečioko pagalių perdaužk (praskaldyk) .

2. sutrenkti, sumušti: Pérdaužė su pagaliu koją.

3. nutraukti: Senis pérdaužė jo kalbą.

4. perrėkti: Kap ims rėkt, vis tiek mūsiškius pérdaužia.
kaĩp galvõs (gálvą) pérdaužtas kaip pamišęs, be nuovokos: Lėkė kaip galvos (galvą) perdaužtas. Tėvai paliko kaip galvos perdaužti. Leka kaĩp galvõs párdaužtas.
pradaũžti, -ia, pràdaužė.

1. smūgiu praskelti: Kas tau galvą pràdaužė? Pradaũžk riešutą, rasi kanduolą. Privirei kopūstų, kap pradaužt (vos galima riebalus pramušti, labai riebūs) ! Malda. dangus pramuša arba pradaũžia. Su kakta sienos nepradauši. Laivas prasìdaužė ir nuskendo.

2. prasilaužti, prasiveržti: Prasidaužia ugnies stulpas iš vulkano.

3. pasakyti, ištarti: Mergelė pradeda po kokį žodelį pradaũžti.
galvà pradaužtà (kam, ant ko) labai nori (ko), užsidegęs (kuo): Jam galvà pradaužtà važiuot. An mokslo jo ir galvà pradaužtà.
pridaũžti, -ia, prìdaužė

1. pritrenkti, primušti: Kaip balkis luš, ir pridauš visus. Lai beateita, aš aną pridaušiu. Truputį pridaužtà, ale da gyva. Diedas kap griuvo pakaušiu pie akmenį, ir prisdaužė.

2. trenkiant uždaryti, prispausti: Smarkiai bėgdamas pridaužė duris. šiek tiek priakėti: Čianaikos nereikia gerai akėt, tik truputį pridaũžt.

3. pritarti: Ans irgi man prìdauža.

4. suduoti į kortų malką, užuot perkėlus, kad būtų dalijama po visą reikiamą kiekį: Pridaužti kortas.

5. pamačius pasislėpusį (žaidžiant tokį žaidimą), suduoti lazda į sutartą vietą: Aš tave pirmoji pridaužiau, tu dabar i kniauskis.
maišù prìdaužtas puskvailis: Ana drūtai maišu pridaužta.
sudaũžti, -ia, sùdaužė

1. sutrenkti, suduoti: Sudaũžk par mietą, ir įlįs. Sùdaužė per ausį. Kur sùdaužtas kūnas, ten kraujas pasruvęs ir pažlėgtuo [ja]. Juodu kaktomis susìdaužė. Garo akrūtas. susidaužė su garlaiviu.

2. sumušti, sugurinti: Žvirbliai užmatė vyną iš sudaužto boso betekant.

3. mušant suglausti, suspausti: Sudauža laives į krūvą ir iškela vedinį.
sudaužtaĩ. Sudaužtaĩ išaustas audeklas. mušant padaryti, sukalti: Sùdaužė lovą.

4. pasirungti daužant kiaušiniais: Per Velykas sudauždavome margučiais.

5. suduoti vieną į kitą (taures) prieš geriant: Sudaũžkiam į sveikatą. Pirmas sudaužė taurėmis su ministeriu. Susidaũžkim da po kokią stiklinėlę [alaus] – bus smagiau. Juodu susidaužė du tris kartus.

6. sutikti, sutarti: Jie nuo seniai gerai sudaũžia.

7. sudaryti, uždirbti: Ir tų dviejų auksinų niekap negaliu sudaũžt.

8. išdrožti, išrėžti, pasekti: Bautry, sudaũžk pasaką! | Kad mes sùdaužėm, kad sugiedojom!

9. susikirsti: Nuomonėms susidaužus, ir buvo vartojamos panašios išraiškos.

10. sulėkti, susimesti: Žvirbliai pamatė vanagą, visi susìdaužė šakosan ir tupi.
rankàs sudaũžti

1. sulygti: Anuodu yr sudaužę rankas.

2. suploti nustebus: Sùdaužė rankàs, kaip išvydo tėvą nebegyvą. Senis rankas sudaužė.
sudaužtà širdìs. Jis mano širdį palinksmino, kaip ji sudaužta vaitojo. Diena pagalbos aušta, išgis širdis sudaužta.
uždaũžti, -ia, ùždaužė

1. sukirsti, suduoti: Ùždaužė motyna vaikuo par sprandą. Tai pasakęs, uždaužė per vandenį su lazda.

2. užtrenkti: Tvykst duris uždaužė. Su trenksmu užsidaužė priemenės durys, sutarškėjo langų stiklai.

3. užmušti: Ùždaužė žmogų. Nuejęs sako: – Ažùdaužiau vilką. Ažùdaužė kalę. Kad tave griausmas aždaužtų negriaudęs!. Užsìdaužė vaikas.

4. sudaužius užlieti: Lašinių papjaustysiu, kiaušinių uždaũšiu, ir bus pietūs.

5. užrėkti: Kad jis uždaũžia, kitam nė išsižiot nėra kada. | An susirinkimo kap ima rėkt, vis tiek aždaũžia (perrėkia, nustelbia) . smarkiai uždainuoti: Mes plonu balsu, ė vyrai kad aždauš storu – net laukai skamba.

6. užimti, sulaikyti: Labai macnas: tik kyšt in nosį, tai teip ir uždaužia kvapą. Nuo vežimo krintant, ùždaužė jam žadą.
nors (
koc) užsidaũžk daug yra: Malkos – kiek nori, kūrink, akmenų – koc ažusdaũžk.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>daũžti, </b>-ia, -ė, dáužti<br/>1. <span class="explanation">smogti, norint suskaldyti, sutrupinti: </span> Daũžk akmenį su kūju, kol atidauši skeliaudą. <br/>2. <span class="explanation">trenkti, suduoti: </span> Grausmas daũžė medin. Aš nelauksiu, kolei man daũš. Supykęs daũžė jam per žandą. Kirsk daũžk, kad anas sa [vo] motinos nepažint. Daužtè daũžė į vartelius, šaute šovė į dureles. Reik skaudžiai daũžti su spragilu, norint gerai pakulti. | Kad eina, kad dáužia su kojom padalkas. Gavo daũžtis koją <span class="explanation"> (užsigavo, susimušė koją) </span>, ir susirgo. Gavau daũžtis pirštą į slenkstį, ir įsimetė landuonis. <br/>3. <span class="explanation">užmušti, žudyti: </span> Tegul tave jau daũžia čia tuoj. Prašosi žuvis: nedaũž' manę). <br/>4. <span class="explanation">skirstyti (šieno pradalgį): </span> Daužkit kratinėkit šieno pradalgėlę. <br/>5. <span class="explanation">plieksti: </span> Kap dáužė saulė akysna [, išėjus lauk], ir ėmė sopėt. <br/>6. <span class="explanation">tarti, šnekėti: </span> Jis labai aiškiai kalba, žodžius dáužte dáužia. Ir pas mumis daũža lietuviškai. | Mūsų mažasis jau kalbą dauža, pradės greit šnekėti. <br/>7. <span class="explanation">skleisti kvapą: </span> Grikiai daũžia pelėsiais <span class="explanation"> (kiek paplėkę) </span>. <br/>8. <span class="explanation">veržtis, važiuoti, vykti: </span> Iš Paliūnės eina [upelis] i daũžias šiton va upėn. Buvau nuog salos per pusę mylios nuvarytas, neperstojau vienok iš visos stiprybės kraštui linkant daužtis. Daũžkis su vežimu šion šalin, kur kelias geresnis, ba tę apvirsi. Kad daũšimės, tai daũšimės stotin <span class="explanation"> (smarkiai važiuosime) </span>. Daũžkis dabar tokį kelią! | In ką gi, kad ne in kaimyną bėdoj daušiẽs <span class="explanation"> (kreipsies) </span>. | Bitės daũžėsi iš avilio. Kai atadarė, kad daũžėmės <span class="explanation"> (šokome) </span> pro duris! <br/><b> į gálvą daũžti</b> <span class="explanation">svaiginti: </span> Pro išgaišusį arklį neseka <span class="explanation"> (negalima) </span> praeiti – smarvė daũžia galvõn. <br/><b>kaĩp į gálvą daũžtas</b> <span class="explanation">kaip pamišęs, be nuovokos: </span> </span> Lėkdavo kai galvõn daũžtas. <br/><b>antdaũžti, </b>-ia, añtdaužė. <span class="explanation">užlieti: </span> Vilnis ančdaũžia, t. y. ančlieja. <br/><b>atidaũžti, </b>-ia, atìdaužė<br/>1. <span class="explanation">smūgiu atskelti, atlaužti: </span> Jis atdaužė akmenies gabalą. <br/>2. <span class="explanation">smogti, kirsti atgal: </span> Kaip anas man kirto per ausį, tai aš jam kai atàdaužiau, net pargriuvo. <br/>3. <span class="explanation">atmušti, atblokšti: </span> Anas àtdaužė neprietelių, aš až jo dukterį duosiu. <br/>4. <span class="explanation">atitrenkti: </span> Mėsa atadaužtà nuo kaulo. Lipiau ant aukšto ir atsìdaužiau į gegnę galvą – net žaibai iš akių išėjo. Gaidienės stiklas atsidaužia į jo stiklą. Kartą atsidauši. <span class="explanation">sutikti kliūtį, būti sulaikytam: </span> Užtvėrėm tvorą, tai jau vis gal kiek gyvuliai atsidaũš, neis daržan. <br/>5. <span class="explanation">atsimušti</span>. <span class="explanation">ataidėti: </span> Balsas atsìdauža į mūrus. Jo gerklė net girioj atsidaũžia, kai surėkia. <br/>6. <span class="explanation">su vargu ateiti ar atvažiuoti, atsivilkti: </span> Ko jis čia atsìdaužė? Kaip čia ir atsìdaužėt tokiam kely? <br/><b>įdaũžti, </b>-ia, į̃daužė<br/>1. <span class="explanation">smūgiu įskelti, įlaužti: </span> Įdaũžk su kirviu biškį, spėriau paluš. Čia į̃daužtas puodas, duok man sveiką. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, sutrenkti: </span> Į̃daužė kaktą į staktą. Įsidaužiù galvą. Krisdamas baisiai įsidaužiau ir žegterėjau. Šėpis <span class="explanation"> (laivas) </span> į uolą įsìdaužė. <br/>3. <span class="explanation">uždirbti: </span> </span> Aš pernai, važinėdamas miestan, gerai andaužiau. <br/>4. <span class="explanation">su triukšmu įeiti: </span> Bernas įsìdaužė pirkion. <br/>5. <span class="explanation">įeiti</span>. Jau ir mano sūnus bernas: dvidešimtuosan metuosan insidaužė. <br/><b> šìrdį įdaũžti</b> <span class="explanation">įskaudinti, įžeisti: </span> Žodžiu tu savo įdaužei labai man širdį tankiai. <br/><b>išdaũžti, </b>-ia, ìšdaužė. <br/>1. <span class="explanation">smūgiu ištrupinti, suskaldyti: </span> Berniokai langą ìšdaužė. <br/>2. <span class="explanation">ištrenkti, išmušti: </span> Ìšdaužė iš nagų pieštuką. Iždaužiu, ižkrečiu iš rankų. | Skatiko iš nagų jam neišdauši. Krisdamas iš arklio, koją iš kulšės išdaužės. <br/>3. <span class="explanation">ištarti: </span> Per ašaras, per širdies skausmą nė žodžio nebegaliu išdaužti. <br/>4. <span class="explanation">išsiveržti, ištrūkti: </span> Mūsis arklys nor išsidaũžti šalin. Švitrė. išsìdaužė iš rankų ir pargyliavo į laidarą. <br/>5. <span class="explanation">išsidanginti, išsitrenkti: </span> Pavalgęs vė kaži kur išsìdaužė. Brolis in Ameriką išsidáužė. <br/><b> iš galvõs išsidaũžti</b> <span class="explanation">pasimiršti: </span> Jau mano senysta, jau visos dainos ir pasakos iš galvõs išsìdaužė. <br/><b>nudaũžti, </b>-ia, nùdaužė. <br/>1. <span class="explanation">smūgiu nuskelti, nulaužti: </span> Puodeliui ąselė nudaužtà. Džinkt ir nudaužė pjūklą. Jis ragus nusidaũžęs. Striungas nusidaužė, kaip užkliuvo ašis, o staiga patraukė arklys. <br/>2. <span class="explanation">smūgiu numušti, nutraukti: </span> Strypu nùdaužė obuolį nuo šakos. Jam nudaužė nuo galvos kepurę. Nusìdaužė jautis nu sieto. Avys nusìdaužė ir išpuolė iš degančios kūtalės. <span class="explanation">pertraukti: </span> Norėjau pasakyt, ale ponas nùdaužei. <span class="explanation">nutraukti, nustoti duoti: </span> Kas toms karvėms pasidarė – sykiu pieną kaip daužtè nùdaužė. <br/>3. <span class="explanation">nutrenkti, užmušti: </span> Vaikiną beakėjantį [perkūnas] paukšt nudaužė. Ana nùdaužė gaidį. Sūnus to kiškį nudaužia, to antį atneša. <br/>4. <span class="explanation">prisitrenkti, nusibrozdinti: </span> Aš vakar ka nusìdaužiau alkūnę. Nenusidaužk kaip avinas į smilgą! <br/>5. <span class="explanation">uždirbti: </span> </span> Šiemet retai kur nudaužiù pinigų. <br/>6. <span class="explanation">pavogti: </span> Kur jau pinigų nùdaužei? Nùdaužiau iš vežimo porą obulų. <br/>7. <span class="explanation">sudainuoti: </span> Jei išmesčia čėrkelę, ne vieną nudaũžčia giesmelę. <br/>8. <span class="explanation">nusidanginti, nusitrenkti: </span> Matai, kur ji nusidaužė! Kad ir nusidáužė tep toli! <span class="explanation">pasisukti: </span> Upė nùsdaužė tada į kitą pusę. <br/>9. <span class="explanation">dėtis, dingti, užsiimti (kuo): </span> Nėr jaunimuo kur nusidaũžti. Darbo nėra, nežinau nė kur nusidaũžt, nė ką pradėt. Šventą dieną be laikraščio nėra nė kur nusidaũžti. Kai vienas pasilieki, ilgu, neturi kur nusidaũžt. <br/><b> nuo</b><br/><b>sylõs nusidaũžti</b> <span class="explanation">netekti jėgų</span>, <span class="explanation">nusilpti: </span> Vilkas prašo kiaulaitę koc vieną blyną: – Duok, nuog sylos nùsdaužiau, negaliu, nuslobau. <br/><b>padaũžti, </b>-ia, pàdaužė. <br/>1. <span class="explanation">sumušti</span>, sutrenkti: </span> Jo ranka iš peties padaužta. Vilkuo kojos nepadaužęs, netark, kad raišas. Kritau nu šieno galo, ir padaužė muno balsą, nebpagiedu. Ėjau basa, tai kad pasidaužiau kojas. <br/>2. <span class="explanation">parmušti, partrenkti: </span> </span> Kapš su koja arklys, ir pàdaužė šunį po savim. <br/>3. <span class="explanation">atmušti, paveržti, pavilioti: </span> Mes anam pàdaužėm tą mergaitę. <br/>4. <span class="explanation">pavogti, pagrobti: </span> Man iš po akių piningus padaužė. Tas nelabukas būs jau muno peilį padaũžęs. Galimas dalykas, kad jis ir dar daugiau pinigų padaužęs <span class="explanation"> (pasisavinęs) </span> yra. <br/><b>pardaũžti, </b>-ia, par̃daužė. <span class="explanation">parmušti, partrenkti: </span> </span> Kap davė krūtinėn, tep ir par̃daužė. Pardaužk stipra ranka visus prieš žodį tavo stovinčius. Jie yra pardaužti ir parpuolę, bet mes statūs stovim. <br/><b>pérdaužti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smūgiu perskelti: </span> Dangtį pusiau pérdaužė. | Dėl pečioko pagalių perdaužk <span class="explanation"> (praskaldyk) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sutrenkti, sumušti: </span> Pérdaužė su pagaliu koją. <br/>3. <span class="explanation">nutraukti: </span> Senis pérdaužė jo kalbą. <br/>4. <span class="explanation">perrėkti: </span> Kap ims rėkt, vis tiek mūsiškius pérdaužia. <br/><b> kaĩp galvõs (gálvą) pérdaužtas</b> <span class="explanation">kaip pamišęs, be nuovokos: </span> </span> Lėkė kaip galvos (galvą) perdaužtas. Tėvai paliko kaip galvos perdaužti. Leka kaĩp galvõs párdaužtas. <br/><b>pradaũžti, </b>-ia, pràdaužė. <br/>1. <span class="explanation">smūgiu praskelti: </span> Kas tau galvą pràdaužė? Pradaũžk riešutą, rasi kanduolą. Privirei kopūstų, kap pradaužt <span class="explanation"> (vos galima riebalus pramušti</span>, <span class="explanation">labai riebūs) </span> ! Malda. dangus pramuša arba pradaũžia. Su kakta sienos nepradauši. Laivas prasìdaužė ir nuskendo. <br/>2. <span class="explanation">prasilaužti, prasiveržti: </span> Prasidaužia ugnies stulpas iš vulkano. <br/>3. <span class="explanation">pasakyti, ištarti: </span> Mergelė pradeda po kokį žodelį pradaũžti. <br/><b> galvà pradaužtà</b> (kam, ant ko) <span class="explanation">labai nori (ko), užsidegęs (kuo): </span> Jam galvà pradaužtà važiuot. An mokslo jo ir galvà pradaužtà. <br/><b>pridaũžti, </b>-ia, prìdaužė<br/>1. <span class="explanation">pritrenkti, primušti: </span> Kaip balkis luš, ir pridauš visus. Lai beateita, aš aną pridaušiu. Truputį pridaužtà, ale da gyva. Diedas kap griuvo pakaušiu pie akmenį, ir prisdaužė. <br/>2. <span class="explanation">trenkiant uždaryti, prispausti: </span> Smarkiai bėgdamas pridaužė duris. <span class="explanation">šiek tiek priakėti: </span> Čianaikos nereikia gerai akėt, tik truputį pridaũžt. <br/>3. <span class="explanation">pritarti: </span> Ans irgi man prìdauža. <br/>4. <span class="explanation">suduoti į kortų malką, užuot perkėlus, kad būtų dalijama po visą reikiamą kiekį: </span> Pridaužti kortas. <br/>5. <span class="explanation">pamačius pasislėpusį (žaidžiant tokį žaidimą), suduoti lazda į sutartą vietą: </span> Aš tave pirmoji pridaužiau, tu dabar i kniauskis. <br/><b> maišù prìdaužtas</b> <span class="explanation">puskvailis: </span> Ana drūtai maišu pridaužta. <br/><b>sudaũžti, </b>-ia, sùdaužė<br/>1. <span class="explanation">sutrenkti, suduoti: </span> Sudaũžk par mietą, ir įlįs. Sùdaužė per ausį. Kur sùdaužtas kūnas, ten kraujas pasruvęs ir pažlėgtuo [ja]. Juodu kaktomis susìdaužė. Garo akrūtas. susidaužė su garlaiviu. <br/>2. <span class="explanation">sumušti</span>, <span class="explanation">sugurinti: </span> Žvirbliai užmatė vyną iš sudaužto boso betekant. <br/>3. <span class="explanation">mušant suglausti, suspausti: </span> Sudauža laives į krūvą ir iškela vedinį. <br/><b>sudaužtaĩ</b>. Sudaužtaĩ išaustas audeklas. <span class="explanation">mušant padaryti, sukalti: </span> Sùdaužė lovą. <br/>4. <span class="explanation">pasirungti daužant kiaušiniais: </span> Per Velykas sudauždavome margučiais. <br/>5. <span class="explanation">suduoti vieną į kitą (taures) prieš geriant: </span> Sudaũžkiam į sveikatą. Pirmas sudaužė taurėmis su ministeriu. Susidaũžkim da po kokią stiklinėlę [alaus] – bus smagiau. Juodu susidaužė du tris kartus. <br/>6. <span class="explanation">sutikti, sutarti: </span> Jie nuo seniai gerai sudaũžia. <br/>7. <span class="explanation">sudaryti, uždirbti: </span> Ir tų dviejų auksinų niekap negaliu sudaũžt. <br/>8. <span class="explanation">išdrožti, išrėžti, pasekti: </span> Bautry, sudaũžk pasaką! | Kad mes sùdaužėm, kad sugiedojom! <br/>9. <span class="explanation">susikirsti: </span> Nuomonėms susidaužus, ir buvo vartojamos panašios išraiškos. <br/>10. <span class="explanation">sulėkti, susimesti: </span> Žvirbliai pamatė vanagą, visi susìdaužė šakosan ir tupi. <br/><b> rankàs sudaũžti</b><br/>1. <span class="explanation">sulygti: </span> Anuodu yr sudaužę rankas. <br/>2. <span class="explanation">suploti nustebus: </span> Sùdaužė rankàs, kaip išvydo tėvą nebegyvą. Senis rankas sudaužė. <br/><b>sudaužtà širdìs</b>. Jis mano širdį palinksmino, kaip ji sudaužta vaitojo. Diena pagalbos aušta, išgis širdis sudaužta. <br/><b>uždaũžti, </b>-ia, ùždaužė<br/>1. <span class="explanation">sukirsti, suduoti: </span> Ùždaužė motyna vaikuo par sprandą. Tai pasakęs, uždaužė per vandenį su lazda. <br/>2. <span class="explanation">užtrenkti: </span> Tvykst duris uždaužė. Su trenksmu užsidaužė priemenės durys, sutarškėjo langų stiklai. <br/>3. <span class="explanation">užmušti: </span> Ùždaužė žmogų. Nuejęs sako: – Ažùdaužiau vilką. Ažùdaužė kalę. Kad tave griausmas aždaužtų negriaudęs!. Užsìdaužė vaikas. <br/>4. <span class="explanation">sudaužius užlieti: </span> Lašinių papjaustysiu, kiaušinių uždaũšiu, ir bus pietūs. <br/>5. <span class="explanation">užrėkti: </span> Kad jis uždaũžia, kitam nė išsižiot nėra kada. | An susirinkimo kap ima rėkt, vis tiek aždaũžia <span class="explanation"> (perrėkia, nustelbia) </span>. <span class="explanation">smarkiai uždainuoti: </span> Mes plonu balsu, ė vyrai kad aždauš storu – net laukai skamba. <br/>6. <span class="explanation">užimti, sulaikyti: </span> Labai macnas: tik kyšt in nosį, tai teip ir uždaužia kvapą. Nuo vežimo krintant, ùždaužė jam žadą. <br/><b> nors (</b><br/><b>koc) užsidaũžk</b> <span class="explanation">daug yra: </span> Malkos – kiek nori, kūrink, akmenų – koc ažusdaũžk.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.