antdėjimas

dėjìmas. dė́jimas.

1. → dėti 1: Koks čia tas rūsio dėjimas, visi spaliai po žemėmis paliko. Koks tavo dė́jimas [arkliams ėsti],
kad dabar užėdė [je] nė dantrako netura. Kap piršto dėjìmas (tokio pločio) langučiai [audeklo]. Jo apgamas piršto dėjìmo. Suvirinus lelijos šaknis, dedama kaipo kataplazmą (dėjimą) prie skaudulių ir kietų suputimų.

2. → dėti 6: Popiet bus šieno dėjìmas į krūvas.

3. → dėti 8: Skaičių dėjimo (sudėjimo) taisyklė.

4. → dėti 3: Už durų ir langų dėjìmą tebėr nemokėta.

5. → dėti 7: Raštų nedaro be termino dėjìmo.

6. → dėti 10: Toks darbas tik sveikatos dėjìmas, o pelno jokio.

7. → dėti 11: Dabar pats sūrių dėjìmas.

8. → dėti 12: Koks lesimas [vištų],
toks ir dėjìmas. Šį metą tų vištų dė́jimas! (kiaušinių) dedamas laikas: Į patį dė́jimą lapė vištas sudraskė. Dabar pats nedėjìmas vištų.

9. → dėti 13: Dėl sausrų šiemet atsiliko rugių dė́jimas. Šiemet lietingas pavasaris, nekaip eisis su vasarojaus dė́jimu.

10. → dėti 22: Vienu dėjimù jį bernas parmušė ant žemės. Ale i dėjìmas – neit žnektelėjo. Dėjimasis iš tokios aukštos eglės ant gero tau neišeis.

11. lyginimas: Koks čia gali būti jo dėjìmas prie manęs!

12. → dėti
23. Tokis į akis dėjìmas – ir sarmatos neturi!

13. apsimetimas, nudavimas: Tuščias tavo dėjìmasis ponu.
dėjìmasis į gálvą įsidėmėjimas, įsiminimas: Koks to vaiko nesidėjìmas į gálvą – viską užmiršta.
antdėjìmas. → antdėti 1: Paskuo pašventė ožį antdėjimu rankų.
apdėjìmas. → apdėti
1.
atidėjìmas.

1. → atidėti 2: Posėdžio atidėjimas. Vis atidėjìmai ir atidėjìmai, kada gi nuvažiuosim.

2. → atidėti 5: Kaip daug darbo ir atsidėjimo reikalauja vynuogynai. Greit negali padaryt, reik atsidėjìmo. Neturiu atsidėjìmo taisytis dantis. Gal praeiti, bet su geru atsidėjimu. rūpestingumas: Žvejai su atsidėjimu užtaiso visus tinklo trūkimus.

3. žygis, kartas: Kada pradėjau tau kalbėti, pasakysiu tuomi atsidėjimu dar daugesniai.
įdėjìmas. → įdėti.

1. Čionai keblus įdėjìmas.

2. Už langų įdėjìmą reikė užmokėt. Toks, matyti, tų virbalų [į gardes] įdė́jimas tebuvo, ka tujau išbiro.

3. įtręšimas: Augimas priklauso nuo žemės išdirbimo ir įdėjimo.

4. skiriamos kam lėšos: Kapitaliniai įdėjimai į pramonę. Numatyta atlikti stambius pelkių nusausinimo darbus, žymiai didinant kapitalo įdėjimus.

5. į kelionę imamas maistas ar pašaras: Kad nors insdėjìmo būt neužmiršę.

6. įsikalbėjimas, nuomonė: Didysta yra tai žmogaus įsidėjimas, jogei jis yra už kitus geresnis, protingesnis ar galingesnis. Įsidėjimas, jog toj ar kitoj vietoj yra geresniai, ir geidimas permainų ne vieną apgavo.

7. prietaras: Senos gadynės įsidėjimai čia dar užliko.
įsidėjìmas į gálvą įsidėmėjimas, įsiminimas: Ir įsidėjìmas į gálvą, – tiek metų vis neužmiršta.
įsidėjìmas į šìrdį; . įspūdis.
išdėjìmas.

1. → išdėti 9: Išdėjimą gali apsunkinti per dideli arba per daug apskriti kiaušiniai.

2. → išdėti 8: Pinigų užteko ant išdėjimo. Norėdamas bokštą pastatyt, skaito atsisėdęs pirma išdėjimus, kurių reikia.

3. → išdėti 13: Toks buvo aiškus išdėjìmas, o jis nesuprato. Tave bliužnijimais ir išdėjimais sotino.

4. → išdėti
11.

5. → išdėti 10: Jai buvo duota ant iždėjimo.
nudėjìmas.

1. → nudėti 6: Buvo nudė́jimas storastystėj, kiek reik rekrutų paimti. Juk anų yr nudė́jimas šioks toks.

2. → nudėti 12: Pirmgimtinis nusidėjimas. Atleisk, meldžiams, tavo broliams šitą nusidėjimą. Nusidėjimus mūsų prašokusiuosius apraudokime.

3. → nudėti 14: Koks tada buvo nusidėjimas!
padėjìmas. → padėti.

1. Ne savo padėjimù nerasi. Pranyko sulig padėjimù pirštinės. Nudaužysu nagus už nepadė́jimą į vietą. Kito padėjimą negali rasti. Blogas padėjimas ir geras akis pagadina.

2. Ar čia šepečiui padėjìmas? Kai nėra gero padėjìmo, tai viskas ir dingsta. Kamaraitėj visas padėjìmas. Aš nežinau tavo padėjìmo, kur kas padėta. Turėčia daug bul'bų, ale nėr padėjìmo. Kam mums reik tiek padė́jimo. Kamine toks padėjìmas būdavo. Reikia visko: ir siūlų, ir skudurėlių, ir jiems pasidėjìmo reikia.

3. padėtis, būklė: O toks žmonių padėjimas ir šiandien neatsimainė. Padėjìmas [Lietuvos] terpu kitų žemių gan gražus ir patogus. Didžiojo kunigaikščio padėjimas valstybėje buvo dvejopas. Raulas pradėjo suprasti savo padėjimą, ir pikta darėsi jam ant širdies. Bet mano padėjimas neleido man rodyti savo rūstybės. Jo padėjimas nepavydėtinas. Man toks buvo padėjìmas, kad aš negalėjau kitap sakyti. Aš tokiam padėjime kaip šuo, į šulinį įkritęs: nei išlipt, nei išlakt! Sunkus mažo padėjimas: kas jį nori, tas ir plaka. nėštumas: Jei moteris, būdama padėjime, vogs, tai ir vaikas bus vagilius. ūkis, gyvenimas: Ano pati iš gero padė́jimo yr atejusi.

4. aplinka, apylinkė: Ant Šaukėnų kalnuotas ir miškuotas padėjìmas. Pirmąsyk šiais padėjìmais keliauju.

5. vardas, pavadinimas: Mano tėviškės padėjimas vadinasi Vijurkai. Koks tos knygos padėjìmas? Nebeatmenu, koks čia padė́jimas (kaimas) .

6. pakalimas: Vienų puspadžių padėjìmas kiek dabar kaštuoja!

7. → padėti 12: „Rods“, tarė Slunkius, „vėl bensyk su padė́jimu Dievo išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom“. Kas man iš to tavo padėjimo? Duosti pakankantį padėjimą savo kiekvienam. Jeib tavo gautų padėjimą, kaip tu pats gavai. | Ateit žmonių padėjimas (išgelbėjimas), o dangaus viso palinksminimas.

8. → padėti 6: Užlaikydavo visus religijos padėjimus. Kur dėsi svieto atkaklybę, kuri visados verta laukan visų doriausią padėjimą. Dabar kiti laikai, kiti padėjìmai.

9. skirsnis, perskyrimas: Kožnos knygos yra padalytos ant padėjimų, o padėjimai ant eilučių.
pérdėjimas. → perdėti.

1. iš naujo sudėjimas: Pérdėjimas grindų neilgai truks.

2. → perdėti 6: Ir turėsime pagaliaus laikraštį, kuriame be perdėjimų ir be užslėpimų bus parodomas tautinis Prūsų lietuvių gyvenimas. Nebuvo tame daikte nė jokio perdėjimo, bet tikra tiesa.

3. vertimas (iš kalbos į kalbą): Ar yra nusidavęs man tas perdėjimas, apie tai sūdyti negaliu.

4. → perdėti 9: Užteko to pérdėjimo – nebelenda šuva į vidų.
pradėjìmas.

1. → pradėti 2: Visi gailėjosi kvailo pradėjimo. Pradėjimas ir užgimimas jo nuog angelo. yra apsakytas. Apie Dievo nekaltą prasidėjimą yra padavimų ir Meksikos indėnų religijoje.

2. daikto pradmuo: Prilipino korio pradėjimą.
tuõ [pačiù] (víenu) pradėjimù be sustojimo, nepertraukiant: Lyja tuõ pradė́jimu. Ana víenu pradėjimù teip tarška. Jeigu sumušei sviestą, tai ir išplausk tuõ pradėjimù. Tuo pačiù pradėjimù išpjauk ir griovį.
pridėjìmas.

1. → pridėti
6.

2. prijungimas. . Prisidėjimas moterų suteikė pilnumą visam draugijos darbui.

3. → pridėti 5: Už ąsos pridėjimą neverta tris litus mokėt.

4. → pridėti 15: Tų vaikų ir pridėjimas visų pašalių.
sudėjìmas.

1. dėjimas į vieną vietą: Tę bus baltų rankų sudė́jimas, aukso žiedų sumainymas. Visą kaltę suvertė ant nelemto aplinkybių susidėjimo. Nusikalstamųjų darbų susidėjimo atveju taikomos šios taisyklės. sudėstymas: Vaikelis neišmoko ani sudėjimo litarų.

2. → sudėti
2.

3. → sudėti 3: Prastas langų sudė́jimas, kad vė [ja] s kiaurai švilpa.

4. suėjimas kartu gyventi be santuokos: Nuodingai dabar žmonės gyvena su tais susidė́jimais. Toks susidėjimas su brolio žmona buvo uždraustas įstatymo.

5. sutaupymas: Skūpo sudėjìmas – biesui pragėrimas.

6. išvaizda, figūra: Stambaus sudėjìmo vyras. Kieman išėjo aukštas, gražaus sudėjimo, šviesiaplaukis vyras. Prastas labai sudėjìmas ano. Obuoliai tos pačios obelies, o nevienokio sudėjìmo.

7. būdas, charakteris: Jo nė neprašyk vežimo, vis tiek nepaskolins: jau jo tokis sudėjìmas.

8. vieta kam nors padėti: Jis visus sudėjimus žino: kame pinigai ir viskas. | Nedideliame sudė́jime (būste) tebuvom, o septyni po vienu stogu.

9. aprašymas, išdėstymas: Parašysiu sudėjimą aplink savo apsiėjimą, kaip aš gyvenu ant svieto. Sudėjimas provų ir prisakymų. Bylojame. kredą, arba sudėjimą apaštalų.

10. žolių užpilas: Aš turiu sudė́jimo nuo pilvo skaudėjimo.

11. → sudėti
14. Šič nėr jokio sudė́jimo (gryna tiesa) . Visokio sudėjimo yr piršlio dekrete.
uždėjìmas.

1. → uždėti 1: Kabinos stogo uždėjimas. Mokslą apie krikštą ir apie uždėjimą rankų.

2. → uždėti 4: Puspadžių uždėjimas brangsta.

3. → uždėti 7: Blogas buvo uždėjimas tie lažai. Tokios pabaudos uždėjimas esąs tik pasityčiojimas. Seimui priderėjo įstatymų leidimas, mokesčių uždėjimas.

4. → uždėti 11: Nuo uždėjìmo seniūnu jis labai pasikėlė.

5. → uždėti 15: Čia nesunku, tik reikia užsidėjìmo. Darė tikrą ir tvirtą užsidėjimą pasitaisyti.

6. išsigalvojimas: Kas jo do uždėjimas: vis meluoja ir meluoja.

7. pažintys: Kai mažiau kur išeini, uždė́jimo neturi, tai ne tep ir įsikreipi.

8. reikalai, santykiai: Neturėjau užsidėjimo su jąja.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dėjìmas</b>. dė́jimas. <br/>1. → dėti 1: Koks čia tas rūsio dėjimas, visi spaliai po žemėmis paliko. Koks tavo dė́jimas [arkliams ėsti], kad dabar užėdė [je] nė dantrako netura. Kap piršto dėjìmas <span class="explanation"> (tokio pločio) </span> langučiai [audeklo]. Jo apgamas piršto dėjìmo. Suvirinus lelijos šaknis, dedama kaipo kataplazmą (dėjimą) prie skaudulių ir kietų suputimų. <br/>2. → dėti 6: Popiet bus šieno dėjìmas į krūvas. <br/>3. → dėti 8: Skaičių dėjimo (sudėjimo) taisyklė. <br/>4. → dėti 3: Už durų ir langų dėjìmą tebėr nemokėta. <br/>5. → dėti 7: Raštų nedaro be termino dėjìmo. <br/>6. → dėti 10: Toks darbas tik sveikatos dėjìmas, o pelno jokio. <br/>7. → dėti 11: Dabar pats sūrių dėjìmas. <br/>8. → dėti 12: Koks lesimas [vištų], toks ir dėjìmas. Šį metą tų vištų dė́jimas! <span class="explanation"> (kiaušinių) dedamas laikas: </span> Į patį dė́jimą lapė vištas sudraskė. Dabar pats nedėjìmas vištų. <br/>9. → dėti 13: Dėl sausrų šiemet atsiliko rugių dė́jimas. Šiemet lietingas pavasaris, nekaip eisis su vasarojaus dė́jimu. <br/>10. → dėti 22: Vienu dėjimù jį bernas parmušė ant žemės. Ale i dėjìmas – neit žnektelėjo. Dėjimasis iš tokios aukštos eglės ant gero tau neišeis. <br/>11. <span class="explanation">lyginimas: </span> Koks čia gali būti jo dėjìmas prie manęs! <br/>12. → dėti 23. Tokis į akis dėjìmas – ir sarmatos neturi! <br/>13. <span class="explanation">apsimetimas, nudavimas: </span> Tuščias tavo dėjìmasis ponu. <br/><b> dėjìmasis į gálvą</b> <span class="explanation">įsidėmėjimas, įsiminimas: </span> </span> Koks to vaiko nesidėjìmas į gálvą – viską užmiršta. <br/><b>antdėjìmas</b>. → antdėti 1: Paskuo pašventė ožį antdėjimu rankų. <br/><b>apdėjìmas</b>. → apdėti 1. <br/><b>atidėjìmas</b>. <br/>1. → atidėti 2: Posėdžio atidėjimas. Vis atidėjìmai ir atidėjìmai, kada gi nuvažiuosim. <br/>2. → atidėti 5: Kaip daug darbo ir atsidėjimo reikalauja vynuogynai. Greit negali padaryt, reik atsidėjìmo. Neturiu atsidėjìmo taisytis dantis. Gal praeiti, bet su geru atsidėjimu. <span class="explanation">rūpestingumas: </span> Žvejai su atsidėjimu užtaiso visus tinklo trūkimus. <br/>3. <span class="explanation">žygis, kartas: </span> Kada pradėjau tau kalbėti, pasakysiu tuomi atsidėjimu dar daugesniai. <br/><b>įdėjìmas</b>. → įdėti. <br/>1. Čionai keblus įdėjìmas. <br/>2. Už langų įdėjìmą reikė užmokėt. Toks, matyti, tų virbalų [į gardes] įdė́jimas tebuvo, ka tujau išbiro. <br/>3. <span class="explanation">įtręšimas: </span> Augimas priklauso nuo žemės išdirbimo ir įdėjimo. <br/>4. <span class="explanation">skiriamos kam lėšos: </span> Kapitaliniai įdėjimai į pramonę. Numatyta atlikti stambius pelkių nusausinimo darbus, žymiai didinant kapitalo įdėjimus. <br/>5. <span class="explanation">į kelionę imamas maistas ar pašaras: </span> Kad nors insdėjìmo būt neužmiršę. <br/>6. <span class="explanation">įsikalbėjimas, nuomonė: </span> Didysta yra tai žmogaus įsidėjimas, jogei jis yra už kitus geresnis, protingesnis ar galingesnis. Įsidėjimas, jog toj ar kitoj vietoj yra geresniai, ir geidimas permainų ne vieną apgavo. <br/>7. <span class="explanation">prietaras: </span> Senos gadynės įsidėjimai čia dar užliko. <br/><b> įsidėjìmas į gálvą</b> <span class="explanation">įsidėmėjimas, įsiminimas: </span> </span> Ir įsidėjìmas į gálvą, – tiek metų vis neužmiršta. <br/><b>įsidėjìmas į šìrdį; </b>. <span class="explanation">įspūdis. </span> <br/><b>išdėjìmas</b>. <br/>1. → išdėti 9: Išdėjimą gali apsunkinti per dideli arba per daug apskriti kiaušiniai. <br/>2. → išdėti 8: Pinigų užteko ant išdėjimo. Norėdamas bokštą pastatyt, skaito atsisėdęs pirma išdėjimus, kurių reikia. <br/>3. → išdėti 13: Toks buvo aiškus išdėjìmas, o jis nesuprato. Tave bliužnijimais ir išdėjimais sotino. <br/>4. → išdėti 11. <br/>5. → išdėti 10: Jai buvo duota ant iždėjimo. <br/><b>nudėjìmas</b>. <br/>1. → nudėti 6: Buvo nudė́jimas storastystėj, kiek reik rekrutų paimti. Juk anų yr nudė́jimas šioks toks. <br/>2. → nudėti 12: Pirmgimtinis nusidėjimas. Atleisk, meldžiams, tavo broliams šitą nusidėjimą. Nusidėjimus mūsų prašokusiuosius apraudokime. <br/>3. → nudėti 14: Koks tada buvo nusidėjimas! <br/><b>padėjìmas</b>. → padėti. <br/>1. Ne savo padėjimù nerasi. Pranyko sulig padėjimù pirštinės. Nudaužysu nagus už nepadė́jimą į vietą. Kito padėjimą negali rasti. Blogas padėjimas ir geras akis pagadina. <br/>2. Ar čia šepečiui padėjìmas? Kai nėra gero padėjìmo, tai viskas ir dingsta. Kamaraitėj visas padėjìmas. Aš nežinau tavo padėjìmo, kur kas padėta. Turėčia daug bul'bų, ale nėr padėjìmo. Kam mums reik tiek padė́jimo. Kamine toks padėjìmas būdavo. Reikia visko: ir siūlų, ir skudurėlių, ir jiems pasidėjìmo reikia. <br/>3. <span class="explanation">padėtis, būklė: </span> O toks žmonių padėjimas ir šiandien neatsimainė. Padėjìmas [Lietuvos] terpu kitų žemių gan gražus ir patogus. Didžiojo kunigaikščio padėjimas valstybėje buvo dvejopas. Raulas pradėjo suprasti savo padėjimą, ir pikta darėsi jam ant širdies. Bet mano padėjimas neleido man rodyti savo rūstybės. Jo padėjimas nepavydėtinas. Man toks buvo padėjìmas, kad aš negalėjau kitap sakyti. Aš tokiam padėjime kaip šuo, į šulinį įkritęs: nei išlipt, nei išlakt! Sunkus mažo padėjimas: kas jį nori, tas ir plaka. <span class="explanation">nėštumas: </span> Jei moteris, būdama padėjime, vogs, tai ir vaikas bus vagilius. <span class="explanation">ūkis, gyvenimas: </span> Ano pati iš gero padė́jimo yr atejusi. <br/>4. <span class="explanation">aplinka, apylinkė: </span> Ant Šaukėnų kalnuotas ir miškuotas padėjìmas. Pirmąsyk šiais padėjìmais keliauju. <br/>5. <span class="explanation">vardas</span>, <span class="explanation">pavadinimas: </span> Mano tėviškės padėjimas vadinasi Vijurkai. Koks tos knygos padėjìmas? Nebeatmenu, koks čia padė́jimas <span class="explanation"> (kaimas) </span>. <br/>6. <span class="explanation">pakalimas: </span> Vienų puspadžių padėjìmas kiek dabar kaštuoja! <br/>7. → padėti 12: „Rods“, tarė Slunkius, „vėl bensyk su padė́jimu Dievo išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom“. Kas man iš to tavo padėjimo? Duosti pakankantį padėjimą savo kiekvienam. Jeib tavo gautų padėjimą, kaip tu pats gavai. | Ateit žmonių padėjimas <span class="explanation"> (išgelbėjimas), </span> o dangaus viso palinksminimas. <br/>8. → padėti 6: Užlaikydavo visus religijos padėjimus. Kur dėsi svieto atkaklybę, kuri visados verta laukan visų doriausią padėjimą. Dabar kiti laikai, kiti padėjìmai. <br/>9. <span class="explanation">skirsnis, perskyrimas: </span> Kožnos knygos yra padalytos ant padėjimų, o padėjimai ant eilučių. <br/><b>pérdėjimas</b>. → perdėti. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo sudėjimas: </span> Pérdėjimas grindų neilgai truks. <br/>2. → perdėti 6: Ir turėsime pagaliaus laikraštį, kuriame be perdėjimų ir be užslėpimų bus parodomas tautinis Prūsų lietuvių gyvenimas. Nebuvo tame daikte nė jokio perdėjimo, bet tikra tiesa. <br/>3. <span class="explanation">vertimas (iš kalbos į kalbą): </span> Ar yra nusidavęs man tas perdėjimas, apie tai sūdyti negaliu. <br/>4. → perdėti 9: Užteko to pérdėjimo – nebelenda šuva į vidų. <br/><b>pradėjìmas</b>. <br/>1. → pradėti 2: Visi gailėjosi kvailo pradėjimo. Pradėjimas ir užgimimas jo nuog angelo. yra apsakytas. Apie Dievo nekaltą prasidėjimą yra padavimų ir Meksikos indėnų religijoje. <br/>2. <span class="explanation">daikto pradmuo: </span> Prilipino korio pradėjimą. <br/><b> tuõ [pačiù] (víenu) pradėjimù</b> <span class="explanation">be sustojimo, nepertraukiant: </span> Lyja tuõ pradė́jimu. Ana víenu pradėjimù teip tarška. Jeigu sumušei sviestą, tai ir išplausk tuõ pradėjimù. Tuo pačiù pradėjimù išpjauk ir griovį. <br/><b>pridėjìmas</b>. <br/>1. → pridėti 6. <br/>2. <span class="explanation">prijungimas. </span>. Prisidėjimas moterų suteikė pilnumą visam draugijos darbui. <br/>3. → pridėti 5: Už ąsos pridėjimą neverta tris litus mokėt. <br/>4. → pridėti 15: Tų vaikų ir pridėjimas visų pašalių. <br/><b>sudėjìmas</b>. <br/>1. <span class="explanation">dėjimas į vieną vietą: </span> Tę bus baltų rankų sudė́jimas, aukso žiedų sumainymas. Visą kaltę suvertė ant nelemto aplinkybių susidėjimo. Nusikalstamųjų darbų susidėjimo atveju taikomos šios taisyklės. <span class="explanation">sudėstymas: </span> Vaikelis neišmoko ani sudėjimo litarų. <br/>2. → sudėti 2. <br/>3. → sudėti 3: Prastas langų sudė́jimas, kad vė [ja] s kiaurai švilpa. <br/>4. <span class="explanation">suėjimas kartu gyventi be santuokos: </span> Nuodingai dabar žmonės gyvena su tais susidė́jimais. Toks susidėjimas su brolio žmona buvo uždraustas įstatymo. <br/>5. <span class="explanation">sutaupymas: </span> Skūpo sudėjìmas – biesui pragėrimas. <br/>6. <span class="explanation">išvaizda, figūra: </span> Stambaus sudėjìmo vyras. Kieman išėjo aukštas, gražaus sudėjimo, šviesiaplaukis vyras. Prastas labai sudėjìmas ano. Obuoliai tos pačios obelies, o nevienokio sudėjìmo. <br/>7. <span class="explanation">būdas, charakteris: </span> Jo nė neprašyk vežimo, vis tiek nepaskolins: jau jo tokis sudėjìmas. <br/>8. <span class="explanation">vieta kam nors padėti: </span> Jis visus sudėjimus žino: kame pinigai ir viskas. | Nedideliame sudė́jime <span class="explanation"> (būste) </span> tebuvom, o septyni po vienu stogu. <br/>9. <span class="explanation">aprašymas, išdėstymas: </span> Parašysiu sudėjimą aplink savo apsiėjimą, kaip aš gyvenu ant svieto. Sudėjimas provų ir prisakymų. Bylojame. kredą, arba sudėjimą apaštalų. <br/>10. <span class="explanation">žolių užpilas: </span> Aš turiu sudė́jimo nuo pilvo skaudėjimo. <br/>11. → sudėti 14. Šič nėr jokio sudė́jimo <span class="explanation"> (gryna tiesa) </span>. Visokio sudėjimo yr piršlio dekrete. <br/><b>uždėjìmas</b>. <br/>1. → uždėti 1: Kabinos stogo uždėjimas. Mokslą apie krikštą ir apie uždėjimą rankų. <br/>2. → uždėti 4: Puspadžių uždėjimas brangsta. <br/>3. → uždėti 7: Blogas buvo uždėjimas tie lažai. Tokios pabaudos uždėjimas esąs tik pasityčiojimas. Seimui priderėjo įstatymų leidimas, mokesčių uždėjimas. <br/>4. → uždėti 11: Nuo uždėjìmo seniūnu jis labai pasikėlė. <br/>5. → uždėti 15: Čia nesunku, tik reikia užsidėjìmo. Darė tikrą ir tvirtą užsidėjimą pasitaisyti. <br/>6. <span class="explanation">išsigalvojimas: </span> Kas jo do uždėjimas: vis meluoja ir meluoja. <br/>7. <span class="explanation">pažintys: </span> Kai mažiau kur išeini, uždė́jimo neturi, tai ne tep ir įsikreipi. <br/>8. <span class="explanation">reikalai, santykiai: </span> Neturėjau užsidėjimo su jąja.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.