antdrėbti

drė̃bti, drẽbia, -ė

1. krėsti (kokią tirštą masę): Drė̃bk košę į bliūdą. Piemuo drė̃bė mergai purvais į akis. Užtekdavę jam paimti dažų, drėbti ant audeklo, ir jau turėdavai šventuolio akį, ranką ar drabužį. Turtingam ir velnias drẽbia spirgais.

2. gaminti iš molio, krėsti: Šįmet drė̃bsim ir mes kūtę. Pradėjome molinę kamarą drė̃bti. Tvartai molio drėbtì. Molio jau prisivežiau, tuoj drėbsme ir pečių.

3. snigti (šlapiu sniegu): Drẽbia sniegą į akis – ot oras! Lauke baisiai drẽbia. Šlapiu sniegu drẽbia. Tai tau ir pavasaris – drẽbia kai koše. Drė̃bė drė̃bė, ir nepadarė rogių kelio.

4. negražiai mesti, sviesti: Drė̃bė butelį į sieną – šukės teliko. Nuėjęs drėbiaũ pinigus ant akių ir išėjau. Parėjęs drėbė kur po suolu, paskui nori gerai rasti. Nunešk ir drėbk jam tiesiai akys [na].

5. negražiai gultis ar sėstis: Pavalgykita ir eikita drė̃btis. Drė̃bkies ant šieno, kur pasidaboji, t. y. gulkies. Eik drėbtis, rytoj anksti kelsiu. Ar neisi drė̃btis – pasigėrė ir skėtoja dar mat! Pargrįžęs su aušra namo, drėbdavosi į gultą ir gulėdavo.

6. duoti, smogti, trenkti, mušti: Kad drė̃bė par srėbtuvus, tai tuoj kraujais apsipylė. Drė̃bsu tau su akmeniu į kaktą, daugiau neblojosi. Drėbė jį kniūpsčią ant žemės. Kai drė̃bsis kada su mašina, taip smagiai važiuodamas, tai žinos.

7. negražiai, paviršium ką daryti: Baslį drẽbia (tašo).

8. aštriai, nemandagiai ką sakyti, atsikirsti: Kad jau drėbs kokį žodį, tai kito nei išgirsti nebnorėsi. Drė̃bsiu teisybę į akis, nieko nežiūrėsiu. Kol kas da tyliu, bet kai kada drėbsiù, tai nežinos kur akis dėt. Būtų geriau purvo gniužulu, ne tokiuo žodžiu drėbęs. Motynai vėl kaip su purvais į akis drėbė.

9. nuleisti žemiau (dalgio) ašmenis: Šitaip negaliu pjauti dvilinkas, reikia dalgė daugiau drė̃bti.

10. augti, didėti: Augi ir drebi į ilgį.

11. tuštintis, lengvintis: Nieko iš jo nėr – tik ryt ir drė̃bt.
ne iš mólio drė̃btas nežioplas, nekvailas: Jurgėla ne iš molio drėbtas.
antdrė̃bti, añtdrebia, añtdrėbė. uždrėbti (ant viršaus): Añtdrėbė purvų ant galvos.
apdrė̃bti, àpdrebia, àpdrėbė

1. aptėkšti (kokia tiršta mase): Vaikai bežaisdami mažyliui àpdrėbė purvu akis. Jis purvais mane àpdrėbė. Tik pats neapsidrė̃bk. Apsìdrebiu purvais.

2. aplipdyti, aptinkuoti: Tik ką nulipdyto puodo paviršius dar būdavo apdrebiamas skystu moliu. Atsirado butų, kurių sienos buvo nupintos iš šakų ir apdrėbtos moliu.

3. apsnigti (šlapiu sniegu): Malkas visas apìdrėbė, apšalo, dabar ir paimti negal. Sniegas visur àpdrėbė, negalima niekur ir prisiglaust. Susnigtas, àpdrėbtas pareini.

4. negražiai, prastai aptašyti: Apdrė̃bk tą medį, bus geras rogėm skersinis. Dar vieną balanyką apdrė̃bsiu.
atidrė̃bti, atìdrebia, atìdrėbė

1. atidėti, atkrėsti (kiek ko tiršta): Kai valgyste, tai atadrė̃bkit košės vištom.

2. negražiai atsigulti ar atsisėsti: Atsìdrėbė nenusitaisęs, kas gi tave beprikels! Atsìdrėbė ant lovos kaip paršas. Guli girčių girčiausias ant suolo atsidrėbęs. Atsidrė̃bęs dribso ingis (tinginys). Ko atsìdrėbei, ar nemoki gražiai atsisėsti? Atsidrė̃bs karvė ant tako, nei praeit negalima.

3. šiurkščiai, nemandagiai atsikirsti: Tokiais žodžiais atàdrėbė, kad nebėr kas jam ir atsakyt.
įdrė̃bti, į̃drebia, į̃drėbė

1. įdėti, įpilti (ko tiršta), įkrėsti: Į̃drėbė dubenėlin kelius šaukštus skystos košės. Šeimininkė įdrėbė visims rūgštaus pieno. Įsidrė̃bk daugiau košės!

2. įmesti (ką sunkų): Vieną bombą į Paežerius į̃drėbė. Atnešęs tą stebulę pri degančio jaujo, į̃drėbė aną į ugnį.

3. negražiai įsisėsti: Kurgi čia dabar įsìdrėbei važin, leisk vaikus, kad įsisėdę pasivažinėtų.

4. dosniai, negailint duoti: Dabar į̃drėbiau Igniukuo tris šimtus. Nebijok, nėkas neįdrėbs tūkstančių. daug užmokėti: Kiek beį̃drėbė už pyles?
išdrė̃bti, ìšdrebia, ìšdrėbė

1. iškrėsti (ką tiršta): Košę iš sagono į bliūdą išdrė̃bk.

2. išsitinkuoti, išsikrėsti: Išsidrė̃bkim moliu pirkią, tai bus šiltesnė.

3. snigti kurį laiką šlapiu sniegu: Visa diena išdrė̃bs.

4. negražiai išmesti, išversti: Visus iš vežimo ìšdrėbė. Aš tave pro langą išdrėbsiu. pašalinti: Ją iš gimnazijos ìšdrėbė.

5. negražiai atsigulti ar atsisėsti: Gulia išsidrė̃busi par visą lovą. Sūnus sėdėjo išsidrėbęs sofoje, ištiesęs kojas beveik iki vidurio kambario.

6. dosniai duoti: Nebijok, šykštus senis, neišsidrebia! Ans neišsidrė̃bs, nebijok, – geriau nusuks, negu párduos.

7. ką aštriai, nemandagiai į akis pasakyti: Išdrebiu žodžius. Ką tik žinojo, tą ìšdrėbė ant akis. Ìšdrėbė ìšdrėbė jam akỹs visą teisybę, o tas tik raudonuoja. Maža štuka su ja: nueis tau ir išdrė̃bs prie visų, paskui nei raudok, nei giedok iš sarmatos. Boba ìšdrėbė į akis baisiausiais žodžiais.

8. smarkiai išaugti, sustorėti: Ana baisiai greitai ìšdrėbė į aukštį. Seniai čia vaikas dar buvo, o dabar išdrėbė, ir už tėvą aukštesnis yra. Su metais ìšdrėbė visą stuomenį. Kad ìšdrėbė į stuomenį – nė pažinti nebgal. Išsidrėbęs ne tik į veidą, bet ir į pečius.

9. padaryti didelį, išdrembti: Geras valgis tik pilvą išdrebia. Bul'bas ryja, net pilvai išdrėbti.

10. išsimesti: Perkaitinau gerai kumelę, tai ir išsìdrėbė.

11. išsivemti: Seniau buvo minkšta arielka, geresnė, ė dabar pagėręs tik išsìdrebi.

12. išsituštinti: Ir vėl kemši (valgai) ? – Greit išsìdrėbei! Kol parvažiavau, arklys išsìdrėbė.
nudrė̃bti, nùdrebia, nùdrėbė

1. nuimti (ką tiršta): Nùdrėbiau nuo viršaus košę, kad nesklistum par kraštus.

2. nukrėsti iš molio: Kol nudrė̃bsime tvartus, tai ir žiema ateis. Jis gerai moka pečių nudrė̃bti. Riebumas mergaitės – kaip nudrėbtà. Arkliai puiki – kaip molio nudrėbtì. Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbtà. Ne molio nudrėbtas (gražus) . Iš molio ir žabų nusidrėbiau landynę.

3. negražiai numesti: Įvirsdavo į lovą, rūbus nudrėbęs žemėn. Klausk, kur ans nùdrėbė kepurę. Nudrė̃bk nuo aukšto maišus. Nusìdrėbė nuo pečių kailinius ir dribo ant suolo. pašalinti iš pareigų: Ylakiškiai vos ne vos nudrėbė nevidoną staršiną.

4. negražiai nulipti: Nùsdrėbė nuog pečio, pavalgė ir vėlei užsigrūdo.

5. negražiai, prastai ką padaryti: Ale ir nùdrėbė (blogai pasiuvo) kailinius – nei šiokiuos, nei tokiuos. Na ir nùdrėbė (pasiuvo per didelius) kriaučius tam vaikui kailinius – kaip didžiausio vyro! Kad padirbo, kad nùdrėbė nagines. Nùdrėbė kurpes nei į tvorą, nei į mietą. Nùdrėbė baslį (bet kaip, prastai aptašė) .

6. smarkiai sustorėti: Neseniai ji buvo tokia laibutė, o dabar kad nusidrėbus.

7. prastai, nevykusiai ištekėti: Kad ne jis, ji kažin už kokio būt nusidrė̃bus!

8. nužudyti, nudėti: Nutarė mane pasmaugti ar iš pasalų nudrėbt. Didelio čia daikto, kad nudrė̃bs (nušaus) !

9. šiurkščiai, nemandagiai ką pasakyti: Niekam ji žodžio nenùdrebia. Ka nudrė̃bs žodį, neit ausys kaista.
padrė̃bti, pàdrebia, pàdrėbė

1. pamesti (ką tiršta): Kam pàdrėbei košę? Perplyšo pusiau ir vidurius savo padrėbė.

2. kiek pakrėsti iš molio: Pàdrėbė kiek [kūtę],
ir stovi nebaigta.

3. negražiai, ne vietoje pamesti: Pàdrebia įrankius kur pakliūna. Guli kaip kokia visiems šunims padrėbta mėsa. Indai kerčioj nemazgoti padrėbti. Ir padrėbė tą [kūną] po vartų miesto.

4. negražiai atsigulti, atsitūpti: Pasidrė̃bk ant žolės. Vištos pasdrė̃bę in malkų, o in laktos neina.

5. šiurkščiai, nemandagiai ką pasakyti: Kai padrė̃bs tau boba akỹs, ir sakyt neturėsi ko. Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti.

6. palikti išmatų: Ėjo kas ir pàdrėbė ant kelio.
pardrė̃bti, par̃drebia, par̃drėbė. parmesti, patiesti: Aš jį lengviausiai pardrėbsiu ant žemės.
pérdrėbti.

1. parmesti: Aš tave párdrebu ant žemės, aš diktesnis.

2. persiversti (per ką): Ėjo ėjo arklys kalnan, bet paslydãvo koja, ir persidrėbė per ratų ieną.

3. permušti: Trečia diena guli lyg pérdrėbtas.

4. per daug duoti: Įvarvino [medaus] lašą – nepársidrėbs, nebijok.
pridrė̃bti, prìdrebia, prìdrėbė

1. pridėti (ko tiršta) , prikrėsti: Ana pridrėbė košės bliūdą. Pilvą molio nepridrėbsi. Ir kepenų neužmiršk, kad storą prìdrebi dešrą. Pripilk alaus, pridrėbk medaus, mergytė jaunoji. Prìdrėbė mėšlo į daržą. Ir jis prisidrėbė pilną kišenę purvo.

2. daug prisnigti: Tai kad prìdrėbė visur sniego! Prìdrėbė sniego – nei išeit, nei išvažiuot.

3. priteršti išmatomis: Prìdrėbė karvė kieme – numesk.
sudrė̃bti, sùdrebia, sùdrėbė

1. sumesti, sukrėsti (ką tiršta): Į bliūdą sùdrėbiau košę visą. Sudrė̃bk košę puodan.

2. sukrėsti iš molio: Šilus krovė, molius drėbė, ir sùdrėbė Gaudučių dvaro palocių.

3. susnigti šlapiu sniegu: Sudrė̃bs subus tave, kol nueisi.

4. negražiai sumesti: Šlapias bulves į rūsį sudrėbė. Į pečių sùdrėbiau senoviškas knygas.

5. negražiai susėsti: Į vežimą susidrė̃bę, važiuoj namo sau priėdę.

6. susieiti gyventi be santuokos, susidėti: Dabar tai su tokia boba susidrė̃bęs gyvena. Kaip nežmonės – susidrėbę gyvena. Merga susidrebia su kuo.

7. suduoti, smogti: Aš tau sudrė̃bsu par kiškas. Sudrė̃bs į kailį su naika, ir eik sau.

8. bet kaip, prastai ką padaryti: Sudrė̃bk (išausk) vyram kokio kelninio, ir tegul tąso. Būk žmogus, sudrė̃bk man ratus.

9. sustorėti, sudrūtėti: Kad susidrėbė, net pažint nebegalima! Kad susidrė̃bus boba, tai kaip kupetys. Ale šitas jūsų arklys kad greit susìdrebia (pariebėja) . Merga būdama, ana buvo liesa, tik ištekėjus susìdrėbė.

10. pasituštinti ne vietoje, susiteršti išmatomis: Nagi tu vėl susìdrėbei, kodėl laukan nesiprašei?
uždrė̃bti, ùždrebia, ùždrėbė

1. užkrėsti (kuo tirštu): Vaikel, tu man uždrėbei ant kelių varškės! Uždrė̃bk kiek sviesto ant riekės.

2. užtaisyti, užlipdyti (kuo tirštu): Visas pečiaus plyšes su šlapiu moliu ùždrėbiau. Pečiuj buvo skylė, tai ùždrėbiau moliu.

3. užsnigti šlapiu sniegu: Uždrėbė sniego be kokio pašalimo. Akinius sniegas tuoj uždrebia.

4. negražiai užmesti: Laivą galiausiai uždrėbė ant smilčių. Savo kraustuliais man tik kampus ùždrėbei (užėmei) .

5. užsirioglinti: Kurgi užsìdrėbei ant manęs, pasitrauk!

6. suduoti, sušerti (kuo sunkiu): Kad vaikai neuždrėbtų dalba per galvą.

7. šiurkščiai, nemandagiai pasakyti: Tai kad ùždrėbė, nė kur akių dėt. Kap aš jam ùždrėbiau, tai jis ir nutilo. Kad ùždreba ans kokį žodį, pradėm ir ausys linksta.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>drė̃bti, </b>drẽbia, -ė<br/>1. <span class="explanation">krėsti (kokią tirštą masę): </span> Drė̃bk košę į bliūdą. Piemuo drė̃bė mergai purvais į akis. Užtekdavę jam paimti dažų, drėbti ant audeklo, ir jau turėdavai šventuolio akį, ranką ar drabužį. Turtingam ir velnias drẽbia spirgais. <br/>2. <span class="explanation">gaminti iš molio, krėsti: </span> Šįmet drė̃bsim ir mes kūtę. Pradėjome molinę kamarą drė̃bti. Tvartai molio drėbtì. Molio jau prisivežiau, tuoj drėbsme ir pečių. <br/>3. <span class="explanation">snigti (šlapiu sniegu): </span> Drẽbia sniegą į akis – ot oras! Lauke baisiai drẽbia. Šlapiu sniegu drẽbia. Tai tau ir pavasaris – drẽbia kai koše. Drė̃bė drė̃bė, ir nepadarė rogių kelio. <br/>4. <span class="explanation">negražiai mesti, sviesti: </span> Drė̃bė butelį į sieną – šukės teliko. Nuėjęs drėbiaũ pinigus ant akių ir išėjau. Parėjęs drėbė kur po suolu, paskui nori gerai rasti. Nunešk ir drėbk jam tiesiai akys [na]. <br/>5. <span class="explanation">negražiai gultis ar sėstis: </span> Pavalgykita ir eikita drė̃btis. Drė̃bkies ant šieno, kur pasidaboji, t. y. gulkies. Eik drėbtis, rytoj anksti kelsiu. Ar neisi drė̃btis – pasigėrė ir skėtoja dar mat! Pargrįžęs su aušra namo, drėbdavosi į gultą ir gulėdavo. <br/>6. <span class="explanation">duoti, smogti, trenkti, mušti: </span> Kad drė̃bė par srėbtuvus, tai tuoj kraujais apsipylė. Drė̃bsu tau su akmeniu į kaktą, daugiau neblojosi. Drėbė jį kniūpsčią ant žemės. Kai drė̃bsis kada su mašina, taip smagiai važiuodamas, tai žinos. <br/>7. <span class="explanation">negražiai, paviršium ką daryti: </span> Baslį drẽbia (tašo). <br/>8. <span class="explanation">aštriai, nemandagiai ką sakyti, atsikirsti: </span> Kad jau drėbs kokį žodį, tai kito nei išgirsti nebnorėsi. Drė̃bsiu teisybę į akis, nieko nežiūrėsiu. Kol kas da tyliu, bet kai kada drėbsiù, tai nežinos kur akis dėt. Būtų geriau purvo gniužulu, ne tokiuo žodžiu drėbęs. Motynai vėl kaip su purvais į akis drėbė. <br/>9. <span class="explanation">nuleisti žemiau (dalgio) ašmenis: </span> Šitaip negaliu pjauti dvilinkas, reikia dalgė daugiau drė̃bti. <br/>10. <span class="explanation">augti, didėti: </span> Augi ir drebi į ilgį. <br/>11. <span class="explanation">tuštintis</span>, <span class="explanation">lengvintis: </span> Nieko iš jo nėr – tik ryt ir drė̃bt. <br/><b> ne iš mólio drė̃btas</b> <span class="explanation">nežioplas, nekvailas: </span> Jurgėla ne iš molio drėbtas. <br/><b>antdrė̃bti, </b>añtdrebia, añtdrėbė. <span class="explanation">uždrėbti (ant viršaus): </span> Añtdrėbė purvų ant galvos. <br/><b>apdrė̃bti, </b>àpdrebia, àpdrėbė<br/>1. <span class="explanation">aptėkšti (kokia tiršta mase): </span> Vaikai bežaisdami mažyliui àpdrėbė purvu akis. Jis purvais mane àpdrėbė. Tik pats neapsidrė̃bk. Apsìdrebiu purvais. <br/>2. <span class="explanation">aplipdyti, aptinkuoti: </span> Tik ką nulipdyto puodo paviršius dar būdavo apdrebiamas skystu moliu. Atsirado butų, kurių sienos buvo nupintos iš šakų ir apdrėbtos moliu. <br/>3. <span class="explanation">apsnigti (šlapiu sniegu): </span> Malkas visas apìdrėbė, apšalo, dabar ir paimti negal. Sniegas visur àpdrėbė, negalima niekur ir prisiglaust. Susnigtas, àpdrėbtas pareini. <br/>4. <span class="explanation">negražiai, prastai aptašyti: </span> Apdrė̃bk tą medį, bus geras rogėm skersinis. Dar vieną balanyką apdrė̃bsiu. <br/><b>atidrė̃bti, </b>atìdrebia, atìdrėbė<br/>1. <span class="explanation">atidėti, atkrėsti (kiek ko tiršta): </span> Kai valgyste, tai atadrė̃bkit košės vištom. <br/>2. <span class="explanation">negražiai atsigulti ar atsisėsti: </span> </span> Atsìdrėbė nenusitaisęs, kas gi tave beprikels! Atsìdrėbė ant lovos kaip paršas. Guli girčių girčiausias ant suolo atsidrėbęs. Atsidrė̃bęs dribso ingis (tinginys). Ko atsìdrėbei, ar nemoki gražiai atsisėsti? Atsidrė̃bs karvė ant tako, nei praeit negalima. <br/>3. <span class="explanation">šiurkščiai, nemandagiai atsikirsti: </span> Tokiais žodžiais atàdrėbė, kad nebėr kas jam ir atsakyt. <br/><b>įdrė̃bti, </b>į̃drebia, į̃drėbė<br/>1. <span class="explanation">įdėti</span>, <span class="explanation">įpilti (ko tiršta), įkrėsti: </span> Į̃drėbė dubenėlin kelius šaukštus skystos košės. Šeimininkė įdrėbė visims rūgštaus pieno. Įsidrė̃bk daugiau košės! <br/>2. <span class="explanation">įmesti (ką sunkų): </span> Vieną bombą į Paežerius į̃drėbė. Atnešęs tą stebulę pri degančio jaujo, į̃drėbė aną į ugnį. <br/>3. <span class="explanation">negražiai įsisėsti: </span> Kurgi čia dabar įsìdrėbei važin, leisk vaikus, kad įsisėdę pasivažinėtų. <br/>4. <span class="explanation">dosniai, negailint duoti: </span> Dabar į̃drėbiau Igniukuo tris šimtus. Nebijok, nėkas neįdrėbs tūkstančių. <span class="explanation">daug užmokėti: </span> Kiek beį̃drėbė už pyles? <br/><b>išdrė̃bti, </b>ìšdrebia, ìšdrėbė<br/>1. <span class="explanation">iškrėsti (ką tiršta): </span> Košę iš sagono į bliūdą išdrė̃bk. <br/>2. <span class="explanation">išsitinkuoti, išsikrėsti: </span> Išsidrė̃bkim moliu pirkią, tai bus šiltesnė. <br/>3. <span class="explanation">snigti kurį laiką šlapiu sniegu: </span> Visa diena išdrė̃bs. <br/>4. <span class="explanation">negražiai išmesti, išversti: </span> Visus iš vežimo ìšdrėbė. Aš tave pro langą išdrėbsiu. <span class="explanation">pašalinti: </span> Ją iš gimnazijos ìšdrėbė. <br/>5. <span class="explanation">negražiai atsigulti ar atsisėsti: </span> </span> Gulia išsidrė̃busi par visą lovą. Sūnus sėdėjo išsidrėbęs sofoje, ištiesęs kojas beveik iki vidurio kambario. <br/>6. <span class="explanation">dosniai duoti: </span> Nebijok, šykštus senis, neišsidrebia! Ans neišsidrė̃bs, nebijok, – geriau nusuks, negu párduos. <br/>7. <span class="explanation">ką aštriai, nemandagiai į akis pasakyti: </span> Išdrebiu žodžius. Ką tik žinojo, tą ìšdrėbė ant akis. Ìšdrėbė ìšdrėbė jam akỹs visą teisybę, o tas tik raudonuoja. Maža štuka su ja: nueis tau ir išdrė̃bs prie visų, paskui nei raudok, nei giedok iš sarmatos. Boba ìšdrėbė į akis baisiausiais žodžiais. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai išaugti, sustorėti: </span> Ana baisiai greitai ìšdrėbė į aukštį. Seniai čia vaikas dar buvo, o dabar išdrėbė, ir už tėvą aukštesnis yra. Su metais ìšdrėbė visą stuomenį. Kad ìšdrėbė į stuomenį – nė pažinti nebgal. Išsidrėbęs ne tik į veidą, bet ir į pečius. <br/>9. <span class="explanation">padaryti didelį</span>, <span class="explanation">išdrembti: </span> Geras valgis tik pilvą išdrebia. Bul'bas ryja, net pilvai išdrėbti. <br/>10. <span class="explanation">išsimesti: </span> Perkaitinau gerai kumelę, tai ir išsìdrėbė. <br/>11. <span class="explanation">išsivemti: </span> Seniau buvo minkšta arielka, geresnė, ė dabar pagėręs tik išsìdrebi. <br/>12. <span class="explanation">išsituštinti: </span> Ir vėl kemši <span class="explanation"> (valgai) ? – </span> Greit išsìdrėbei! Kol parvažiavau, arklys išsìdrėbė. <br/><b>nudrė̃bti, </b>nùdrebia, nùdrėbė<br/>1. <span class="explanation">nuimti (ką tiršta): </span> Nùdrėbiau nuo viršaus košę, kad nesklistum par kraštus. <br/>2. <span class="explanation">nukrėsti iš molio: </span> Kol nudrė̃bsime tvartus, tai ir žiema ateis. Jis gerai moka pečių nudrė̃bti. Riebumas mergaitės – kaip nudrėbtà. Arkliai puiki – kaip molio nudrėbtì. Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbtà. Ne molio nudrėbtas <span class="explanation"> (gražus) </span>. Iš molio ir žabų nusidrėbiau landynę. <br/>3. <span class="explanation">negražiai numesti: </span> Įvirsdavo į lovą, rūbus nudrėbęs žemėn. Klausk, kur ans nùdrėbė kepurę. Nudrė̃bk nuo aukšto maišus. Nusìdrėbė nuo pečių kailinius ir dribo ant suolo. <span class="explanation">pašalinti iš pareigų: </span> Ylakiškiai vos ne vos nudrėbė nevidoną staršiną. <br/>4. <span class="explanation">negražiai nulipti: </span> Nùsdrėbė nuog pečio, pavalgė ir vėlei užsigrūdo. <br/>5. <span class="explanation">negražiai, prastai ką padaryti: </span> Ale ir nùdrėbė <span class="explanation"> (blogai pasiuvo) </span> kailinius – nei šiokiuos, nei tokiuos. Na ir nùdrėbė <span class="explanation"> (pasiuvo per didelius) </span> kriaučius tam vaikui kailinius – kaip didžiausio vyro! Kad padirbo, kad nùdrėbė nagines. Nùdrėbė kurpes nei į tvorą, nei į mietą. Nùdrėbė baslį <span class="explanation"> (bet kaip, prastai aptašė) </span>. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai sustorėti: </span> Neseniai ji buvo tokia laibutė, o dabar kad nusidrėbus. <br/>7. <span class="explanation">prastai, nevykusiai ištekėti: </span> Kad ne jis, ji kažin už kokio būt nusidrė̃bus! <br/>8. <span class="explanation">nužudyti, nudėti: </span> Nutarė mane pasmaugti ar iš pasalų nudrėbt. Didelio čia daikto, kad nudrė̃bs <span class="explanation"> (nušaus) </span> ! <br/>9. <span class="explanation">šiurkščiai, nemandagiai ką pasakyti: </span> </span> Niekam ji žodžio nenùdrebia. Ka nudrė̃bs žodį, neit ausys kaista. <br/><b>padrė̃bti, </b>pàdrebia, pàdrėbė<br/>1. <span class="explanation">pamesti (ką tiršta): </span> Kam pàdrėbei košę? Perplyšo pusiau ir vidurius savo padrėbė. <br/>2. <span class="explanation">kiek pakrėsti iš molio: </span> Pàdrėbė kiek [kūtę], ir stovi nebaigta. <br/>3. <span class="explanation">negražiai, ne vietoje pamesti: </span> Pàdrebia įrankius kur pakliūna. Guli kaip kokia visiems šunims padrėbta mėsa. Indai kerčioj nemazgoti padrėbti. Ir padrėbė tą [kūną] po vartų miesto. <br/>4. <span class="explanation">negražiai atsigulti, atsitūpti: </span> Pasidrė̃bk ant žolės. Vištos pasdrė̃bę in malkų, o in laktos neina. <br/>5. <span class="explanation">šiurkščiai, nemandagiai ką pasakyti: </span> </span> Kai padrė̃bs tau boba akỹs, ir sakyt neturėsi ko. Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti. <br/>6. <span class="explanation">palikti išmatų: </span> Ėjo kas ir pàdrėbė ant kelio. <br/><b>pardrė̃bti, </b>par̃drebia, par̃drėbė. <span class="explanation">parmesti, patiesti: </span> Aš jį lengviausiai pardrėbsiu ant žemės. <br/><b>pérdrėbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parmesti: </span> Aš tave párdrebu ant žemės, aš diktesnis. <br/>2. <span class="explanation">persiversti (per ką): </span> Ėjo ėjo arklys kalnan, bet paslydãvo koja, ir persidrėbė per ratų ieną. <br/>3. <span class="explanation">permušti: </span> Trečia diena guli lyg pérdrėbtas. <br/>4. <span class="explanation">per daug duoti: </span> Įvarvino [medaus] lašą – nepársidrėbs, nebijok. <br/><b>pridrė̃bti, </b>prìdrebia, prìdrėbė<br/>1. <span class="explanation">pridėti (ko tiršta) </span>, <span class="explanation">prikrėsti: </span> Ana pridrėbė košės bliūdą. Pilvą molio nepridrėbsi. Ir kepenų neužmiršk, kad storą prìdrebi dešrą. Pripilk alaus, pridrėbk medaus, mergytė jaunoji. Prìdrėbė mėšlo į daržą. Ir jis prisidrėbė pilną kišenę purvo. <br/>2. <span class="explanation">daug prisnigti: </span> Tai kad prìdrėbė visur sniego! Prìdrėbė sniego – nei išeit, nei išvažiuot. <br/>3. <span class="explanation">priteršti išmatomis: </span> Prìdrėbė karvė kieme – numesk. <br/><b>sudrė̃bti, </b>sùdrebia, sùdrėbė<br/>1. <span class="explanation">sumesti, sukrėsti (ką tiršta): </span> Į bliūdą sùdrėbiau košę visą. Sudrė̃bk košę puodan. <br/>2. <span class="explanation">sukrėsti iš molio: </span> Šilus krovė, molius drėbė, ir sùdrėbė Gaudučių dvaro palocių. <br/>3. <span class="explanation">susnigti šlapiu sniegu: </span> Sudrė̃bs subus tave, kol nueisi. <br/>4. <span class="explanation">negražiai sumesti: </span> Šlapias bulves į rūsį sudrėbė. Į pečių sùdrėbiau senoviškas knygas. <br/>5. <span class="explanation">negražiai susėsti: </span> Į vežimą susidrė̃bę, važiuoj namo sau priėdę. <br/>6. <span class="explanation">susieiti gyventi be santuokos, susidėti: </span> Dabar tai su tokia boba susidrė̃bęs gyvena. Kaip nežmonės – susidrėbę gyvena. Merga susidrebia su kuo. <br/>7. <span class="explanation">suduoti, smogti: </span> Aš tau sudrė̃bsu par kiškas. Sudrė̃bs į kailį su naika, ir eik sau. <br/>8. <span class="explanation">bet kaip, prastai ką padaryti: </span> Sudrė̃bk <span class="explanation"> (išausk) </span> vyram kokio kelninio, ir tegul tąso. Būk žmogus, sudrė̃bk man ratus. <br/>9. <span class="explanation">sustorėti, sudrūtėti: </span> Kad susidrėbė, net pažint nebegalima! Kad susidrė̃bus boba, tai kaip kupetys. Ale šitas jūsų arklys kad greit susìdrebia <span class="explanation"> (pariebėja) </span>. Merga būdama, ana buvo liesa, tik ištekėjus susìdrėbė. <br/>10. <span class="explanation">pasituštinti ne vietoje, susiteršti išmatomis: </span> Nagi tu vėl susìdrėbei, kodėl laukan nesiprašei? <br/><b>uždrė̃bti, </b>ùždrebia, ùždrėbė<br/>1. <span class="explanation">užkrėsti (kuo tirštu): </span> Vaikel, tu man uždrėbei ant kelių varškės! Uždrė̃bk kiek sviesto ant riekės. <br/>2. <span class="explanation">užtaisyti, užlipdyti (kuo tirštu): </span> Visas pečiaus plyšes su šlapiu moliu ùždrėbiau. Pečiuj buvo skylė, tai ùždrėbiau moliu. <br/>3. <span class="explanation">užsnigti šlapiu sniegu: </span> Uždrėbė sniego be kokio pašalimo. Akinius sniegas tuoj uždrebia. <br/>4. <span class="explanation">negražiai užmesti: </span> Laivą galiausiai uždrėbė ant smilčių. Savo kraustuliais man tik kampus ùždrėbei <span class="explanation"> (užėmei) </span>. <br/>5. <span class="explanation">užsirioglinti: </span> Kurgi užsìdrėbei ant manęs, pasitrauk! <br/>6. <span class="explanation">suduoti, sušerti (kuo sunkiu): </span> Kad vaikai neuždrėbtų dalba per galvą. <br/>7. <span class="explanation">šiurkščiai, nemandagiai pasakyti: </span> Tai kad ùždrėbė, nė kur akių dėt. Kap aš jam ùždrėbiau, tai jis ir nutilo. Kad ùždreba ans kokį žodį, pradėm ir ausys linksta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.