.
grū́sti, -da (-džia), -do (-dė).
1. trinti, smulkinti, malti: Aš grū́du kruopas. Su grūdekliu (krušekliu) grū́džiu aš grūdus. Grū́sk kanapius su kruštuviu. Miežius grū́sti. Grucė grūsti nuobodus darbas. Eik košę grū́sti. Kanapių aliejų grūsdavo grūstuviu akmeninėse piestose. Kiaulėm grūdau bulbes. Meškutė grūdžia ir mala.
2. daužyti: Teip grū́da duris vaikai. | Veršiukas grū́džia grū́džia tešmenį – ir vis neprižinda.
3. mušti, kankinti, varginti: Kam grū́dat mergšę – mušimu vis tiek neišmokysit! Kam tep grū́džiat tą vaiką? Grū́sk jam į panosę! Kaip aš imsiu tave grūsti, imsi dūdą pūsti.
4. kišti, dėti, kimšti, murdyti: Kietai grūda šiaudus į maišą. Kaip grūdo ožkytė karštą čepelnyką vilkui gerklėn, ir išdegino gomurį. Šiandien krautuvėj labai grū́do. | Grū́da ir grū́da į tuos namus pinigus. Mūsų raudukas baisiai rajus – kad ans grū́da, kad grū́da (ėda) ! Grūsk ir grūsk kai tam velniui į gerklę. Jonis kad grū́da, kad grū́da (nelabai padoriai kalba), o kaip aš pasirodžiau, ir nutilo.
5. nešti, vežti, gabenti: Kur grū́di javus, gal parduoti?. Kas turėjo sylą, grū́dosi, vežėsi medžių – rūmus susivežė.
6. varyti, vyti: Kur tu ten grū́di tais žąsis? Negrū́sk teip karvių – da koją išsisuks! Grūsk jį laukan. Nelengva yra grūsti laivą priš vėją. Grū́da kariuomenę atgal visu frontu. Grū́da visus į vieną stubą gyvent. Aš jį kada kap grū́siu, tai net velniai juoksis!. Jaunieji grūdos tekini gyvolius jau netol namų.
7. veržtis, vykti, lįsti, lipti: Minia grūdosi siauroje gatvės vagoje, maldama pajuodusį sniegą. Piemenukas, šmaukšėdamas botagu, skirstė besigrūdančias avis. Smalsuoliai aplink langus grūdosi, stiebėsi pasižiūrėti jaunųjų. Kad ėmė žmonės grūstis oran, tai net pečiaĩs! Neprieteliai grūdės į jų kraštą. Šituo keliu dabar mažai važiuoja, per ežerus grū́dasi. Dabar, viso nustojus, turiu po svietą grūstis. Kur grū́dies ant kojų!
8. triukšmauti, belstis, šėlti, trankytis: Nesigrū́skit, vaikai, prie svetimo žmogaus! Jau tau tai sarmata su vaikais grū́stis! Tu šiandien tik grū́dies, o darbo nedirbi. Vaikai, ar neisit gult nesgrū́dę! Ko grū́datės – gal diržo seniai nematėt? Grū́das kap Morkus po peklą.
9. kergtis: Kumelė grū́dasi. Šunes grū́dasi.
antgrū́sti.
1. primesti: Vokyčiai antgrū́do mums dar kelis savo kareivius.
2. užeiti, atsigrūsti: Dar paskesniai antsigrūdę tenai kitos tautos.
apgrū́sti.
1. aptrinti: Biškį miežius putrai apgrū́sk. Apgrū́do avižas ir paliko, dabar man reikės baigti grū́sti.
2. aptrypti, apimti, apdaužyti: Kelias. apgrū́stas – eit kažne kap gerai. Dar jūs vežimą aptrankykit, apgrū́skit. !
3. apkimšti, apdėti: Tik gerai akmenim apgrū́sk [stulpą],
kad neišvirstų.
4. apsidirbti: Nuvažiuosim, kai apsigrū́sim.
5. apginti, apvaryti: Menkas ganytojas – apgrū́do galvijus aplink degimus ir gena namo.
6. apsikimšti, prisibrauti: Aplink mane apsigrūdė žmonių.
atgrū́sti.
1. atmušti, nuvarginti: Atgrūdau kojas, daugiau jau neisiu.
2. atsidirbti grūdant: Eik tu pagrūsk salietrą, mes jau atsigrū́dom.
3. nuvaryti, atginti: Milicija vos atgrū́do žmonis nu gaisro.
4. atvaryti: Savo vaikus su botagu iš ūlyčios atgrūdau. Buvo jau kryžeiviai atgrūdą lietuvius į pat angas pilies.
5. atsibrauti, atvykti: Su tamsa gi atsgrūdom. Ko čia atsigrūdai, niekas tavęs neprašė! Iš malūno apie vidunaktį atsigrūdo.
6. atgabenti, atnešti, atvežti: Reikia atgrūsti kibirą vandens.
7. sumokėti (mokesčius), atlikti, kas sunku, nemalonu: Mokesčius atgrū́do. Jau visas dienas į dvarą atgrū́dau (atidirbau) .
8. atšipinti, atbukinti: Atgrū́sk vinis batuose. Atsigrū́do kirvio ašmenys. Atsigrū́dusios padkavos, t. y. atšipo. Padkavos niekados neatsigrūdžia.
įgrū́sti.
1. įtrinti, įvažinėti: Tegul važinėja – geriau vieškelį ingrū̃s.
2. įmušti, įkankinti: Ingrū́do ingrū́do mergaitę ir nori, kad tylėtų!
3. įkišti, įmurdyti: Vėžiaudamas ranką įgrūdo urvan ir neištraukia. | Įgrū́do tą puodelį, niekur neberandu. Vežikas įsigrūdo taip sniegan, jog iškinkytas arklys pasikelt negalėjo.
4. įkimšti: Taip išėmęs žiupsnį iš mašnos, įgrūdžia jį į pypkę. Ilgai nelaukęs, žmogus griebė abu gaidžiu už uodegų ir įsigrūdo į maišą.
5. įvaryti, įginti: Aš įgrū́dau jį į pelkę, į skylę. Įgrū́sk arklį balon.
6. įsibrauti, įsiveržti: Įsigrū́sti į spūstį žmonių. Įsigrūdo kaip gegužiukas į svetimą lizdą. Įsigrūdo girtas pirkion, ir išvaryti nemožna. Kokis žmogus tvirto būdo mūsų gryčion įsigrūdo. Įsigrūdė ten nuožmi tauta.
išgrū́sti.
1. išmalti: Daug nepilk avižų pieston, tai geriau išgrūsi.
2. išmušti, išdaužti: Grū́do grū́do, kol dugną išgrū́do. Argi tai vienam ir dantis išgrūda! Ledai išgrūdo žiemkenčius javus. | Visos ganyklos išgrūstos (ištryptos, išganytos), nėra kur gyvulėliam ir pagraužt.
3. išvarginti: Jau tu man išgrū́di rankas.
4. išvaryti, išginti: Vyras trečią dieną mane išgrūsiąs. Išgrū́dau mušeikas iš pirkios. Išgrū́siu kiaulių ganyti, tai žinosi nieko nedirbti! Išgrū́sk vištas lauk, tepasikapsto. | Miškus sieliais išgrūdo (išplukdė) Šventąja.
5. išsibrauti, išsiveržti: Visi vaikpalaikiai išsigrūdo laukan. Ką tokį žvėrį sulaikysi, išsigrū́da par žmonių galvas! Be kelio avys neišsigrūs per ežerą. Ragana grūsties grūsties ir išsigrūdo iš karšto pečio. Išsigrūs (išeis) kur, tai sulaukti negali. Be manęs būtum iš to raisto neišsigrūdęs.
6. išsibelsti, išsitrankyti: Išsigrū́do visą naktį, tik auštant parejo namo.
nugrū́sti.
1. nutrinti: Grucę nugrū́sk, t. y. nukrušk. Ar gerai nugrūdai kruopas? Nugrū́sto grikio ir miltas baltesnis. Bulbes nugrū́sk, kad būt geriau skusti.
2. nukišti, nudėti: Jis dar giliau nugrūdo ranką į kišenių. Kur tu nugrū́dai mano kepurę, kad aš negaliu rast? Nenugrū́sk adatos, kad nereiktų paskiau ieškoti.
3. nudanginti: Nugrū́do vežimą kviečių į miestą. Priprato vanagas, tai kiekvieną dieną po viščiuką nusigrū̃s.
4. nuvaryti, nuginti: Kam tu tas karves nugrūdęs į pūdymus dvasini? Nugrūdo neprieteliai arklį. | Nugrū́do dukrelę už to girtuoklio.
5. nuvirsti, nukristi: Šieną bemindama, nuo prėsmo nusgrū́do. Kap lūžo šaka, tai meška ir nusgrū́do nuog medžio.
6. nusidanginti, nukakti: Nusigrū́do į kelintą parapiją pačios ieškot. Jo visur pilna, visur nusgrū́da. Nežinodamas kelio, tu gali kažna kur nusgrūst.
pagrū́sti.
1. sumušti, sukulti: Neganda, jau pagrūdo vėl zboną!
2. pakišti: Kažkur pagrūda čebatus, o rytą visas kertes išmaišo beieškodamas. Tik terkšt ližę pečiun ir pagrū́do laumę liepsnon. | Pagrū́do (įsivarė) rakštį.
3. palįsti, įlįsti: Višta pasigrūdo po svirnu, ir nemožna dasiekt. Vėl pasgrūdo (įlindo į tinklą) žuvelė.
4. pasiausti, paišdykauti: Vakarais sueina pasigrūsti.
5. pasilakstyti, pasivaikyti. Žaloji labai vėlai pasgrūdo. Nuvaryk kiaulę pas kuilį, kad pasgrūstų̃.
pargrū́sti
1. parvežti, pargabenti: Kaip matai pargrūsiu žabarų. Lig pusryčio tris vežimus rugių pargrūdom.
2. pareiti, parvykti (su triukšmu): Juk Jonkus parsigrū́dė vėl į mūsų kaimynystę. Parsigrū̃s visi vakare.
pérgrūsti
1. atšipinti, atbukinti: Tai párgrūstas peilis – į Kauną nujotum ir tai neįsipjautum!
2. persibrauti, su vargu pereiti: Miestelis ir visi jo užkampiai prisikimšo pičpilnaičiai vežimų, arklių ir žmonių, vos galėjo gatvėmis persigrūsti. Žmonių buvo didelė daugybė, nė pársigrūsti negalėjo. Sakiau, kad per tą raistą nepérsigrūsi. Nebgalėjo jau beparsigrūsti par tus lenkus.
pragrū́sti.
1. kiek pratrinti, pramalti: Grucės, kanapių pragrū́sk. Reik druską pragrū́sti – visa kaip stulpas sukibusi. trinant sugadinti: Nepragrū́sk varinio, tep smarkiai grūsdamas košę.
2. prakišti, prastumti: Buržuaziniai nacionalistai visaip stengiasi pragrūsti į mokyklas savo atstovus.
3. užtrinti, uždaryti, pariebinti, prabalinti: Pragrū́sk, atsinešus taukų, viralą. Pragrūstą viralą ir šuva mėgsta. Nėra kuom ir puodo pragrū́st.
4. prasibrauti: Navikas vos prasigrūdo pro kareivių prisikimšusias Šančių gatves. Led prasigrū́dau pro žmones. Kur čia per tokią daugybę žmonių su maišu prasigrū́si!
5. pratrinti, pravažinėti: Grynšala, ale keliai jau pragrū́sti.
6. pramušti, praskelti: Jis pragrū́do sau nosį, į gruodus pavirtęs. Jis prasigrū́do sau nosį, t. y. prarakė.
prigrū́sti.
1. pritrinti, primalti: Prigrū́dau grucios. Iš pusantro miežio grūdo penki bosai prisigrūdo.
2. prikimšti: Jie. buvo kiek dideli, ir į galus teko prigrūst popieriaus. Prigrūsk maišą dobilų. Prigrū́do pipirų sriubon, ir valgyti negali. Mūsų pilną tvartą kareiviai arklių prigrūdo. Universitetų katedras caro vyriausybė stengėsi prigrūsti tik profesorių reakcionierių. Prigrū́dau (priverpiau) linų špuolę (ritę) . Didžturčių piniginės pinigų prigrūstos. Teatras grūste prigrūstas. Į pypkę prisigrū́dau tabako. Pilną burną duonos prisigrū́do.
3. prikamuoti, primušti: Prigrū́do margąją karvės, nebesikelia.
4. daug prigabenti, privežti: Kai prigrū́da malkų, užverčia visur, tai nė tako nėra. Miestelin prigrūdo gyvulių ir žmonių begales. Prigrū́do daug kareivių.
5. pagardinti, užkulti: Nū prigrū́džiau kopūstus su dešra. Prigrū́sk košę kumpiu.
6. spraudžiantis prieiti, prikakti: Prisigrūsti prie ilgojo pardavėjų stalo buvo ne taip paprasta. Tiek žmonių, lig vakaro neprisigrūsi (neprieisi) . | Pilna pirkia prisgrū́do žmonių. Kad bus graži diena, tai ir svieto prisgrū̃s.
sugrū́sti.
1. sutrinti, sumalti: Sugrū́sk pipirų mėsai užbarstyti. Sugrūsk cukraus svečiams. Pelus sugrū́stus geriau žąsis lesa. Aš tave parakan sugrū́siu.
2. sumušti: Kad nepavirstų ir nosies sau nesugrūstų. Jis du langus vakar sugrū́do. Musia apsnūdo, nosį uodui sugrūdo. Vaike, griūsi ir nosį susigrū́si.
3. įveikti: Visus priešus mes sugrūsim.
4. sugabenti, suvežti: Gerai, kad dar prieš patį lietų sugrū́dom rugius.
5. suvaryti, suginti: Galvijus sugrū́dau gurban.
6. sukišti, sukimšti: Sugrūdo žąsis tarbon ir eina. | Juozui viską sugrū́do – ir namus, ir pinigus, o šitiem nieko. | Reikalauja, kad eilutės. nebūtų sugrūstos viena ant kitos. Baisiai sugrū́stas (tankus) jo raštas, negali suskaityt. | Sugrūstos kalbos esi (greitai, tankiai kalbi) . Jis priėjo, susigrūdęs kumščias į kelnių kišenius. | Arklys susgrū́do (įklimpo) sniegan. | Ji įsispraudė tarp kieme susigrūdusių moterų. | Štai visi susigrūda į suolus. Jie visi susigrūdo į miestą. Dabar visi darbai susigrū́do į krūvą.
užgrū́sti.
1. užkišti, užkimšti: Kur nors užgrū́dai, t. y. užkišai tą daiktą. | Pilnas kluonas užgrūstas šienu, kad nėra kur geryba kraut. Sientarpius moliu užgrūdo. Turgus užgrū́stas malkom.
2. užmušti: Grū́do grū́do ir užgrū́do. Anas vilką grū́do grū́do ažu uodegos ir ažgrudo. Tę mane būt užgrū́dę bomba. Tep dirbant gali arklį užgrūst. Nors užsigrūsk su šitais darbais!
3. užvaryti, užginti: Tave tai reik ant pečiaus užgrū́st.
4. užsidanginti: Baltakis užsigrūdo tučtuojau už stalo. Boba su vaikais užsigrūdo ant pečiaus. atsidanginti: Ne čėse užsigrū́do svečiai, nespėjau gryčios pašluoti. | Kažkokia boba užsigrū́do pirmiau (užlindo už akių) ir paėmė.
5. pagardinti, užkulti: Kopūstus davė užgrū́stus. Tokia riebi mėsa tik puodui užgrū́sti. Gražumu puodo neužgrū́si (geriau turtingas nekaip gražus) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.