antkliūti

kliū́ti, kliū̃va (kliū̃na), kliùvo.

1. kabintis už ko: Kliùvo ratas ažu šulo ir sulaužė ašį. Ratai kliū̃va už stulpo, saugokis. Kur tiktai einu, čia kliūnu. Šakos kliū́davo praeinantiems už kepurių. Kliùs kartis snukio. Dobilai nė už dalgio nekliū̃na. Ko tu vis manęs kliūvì (kimbi prie manęs): aš su tavim neturiu kalbos! Dabar kliū̃na liežuvis vokiškai (atprato vokiškai kalbėti) . Iš didelės baimės žmogus kalbėdamas kliū̃na (painiojasi, mikčioja) .

2. būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: Nei namų sienos, nei kietosios grindys, nei durys pelei nekliū̃va. Priemenė buvo ažušauta su medine velke, bet jam nieko nekliuvo ažušavimas. Gal aš jums kliūvù? Jei labai nekliūčiau, gal priglaustum per naktį po savo stogu. Nors aš niekuo nedėtas, bet vis tiek kiekvienam kliūnu. Niekas mums nekliū̃va vienas antrą pažinti. Ir tu viena, ir aš viena – niekas mums nekliùs. Ypač negalėjo įtikti jai Karaliūtė ir visur kliūdavo. Ko tau kliūva mano apdaras? Apsirikimas ne tiesai kliū̃va, bet pačiam apsirikusiam.

3. tekti ko kieno daliai, gauti: Da jam ir pinigų turėtų kliū́t. Kai Babicko šimtai kliùvo, jie žiponus pasisiuvo. Jam, žinoma, kliū̃va visų geriausieji kąsniai. Dar ir jam kliùvo nuo mūsų pyrago. Vyriškiui aukšta vieta kliuvusi. Viens daug paėmė, kitam nieko nekliùvo. Iš tų dalybų ir man šis tas kliùvo. Mirdama karvę paliksu nebent tavo vaikuo, o jau pačiam nebkliū́s. Ar visas mano būk, ar visas velniui kliūk. | Man kliùvo dar nemaža lytaus. Pakaičio kartais nekliū̃na par šienolaikį. Pagimdė sūnų, kuriam kliuvo Mikalojaus vardas. Kad nedurnas būčia buvęs, tai būčia pinigų kliùvęs. Juozeliui daugiausia kliū́davo ganyti. Man pirmam kliuvo šeškas gaudyti. Kliū́si nekliū́si (rasi ką, užčiupsi, pamatysi ar ne) – važiuot reikia. | Vanduo traukė į gilumą viską, kas tik jam kliùvo (pasitaikė) . Piktoji ožka vilkui kliūna. Mažgi ir man klius vilko bėgusio uodega (gal ir aš ką gausiu) ?. Siaurai tekliūna, kas plačiai rėžia.

4. atitekti, patekti kam: Valdžia kliùvo žmonių visuomenei. 1796 m. Užnemunis kliuvo Prūsų karaliui Pridrikui II. Buvo kliuvusi į pačias tam vyruo. Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs (aptingęs), tu nesupelytum ir neitum į kapą be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.

5. pataikyti: Pralėkė kūlis pro šalį, bemaž į galvą kliùvo. Pikta dvasia yra nekliū̃vama, akmeniu jos nenudauši. Kur mesi pagaliu, te mūsų giminėm klius (tiek daug tų giminių) . Kliùvo pirštu dangun.

6. įkliūti, pakliūti: Kliū́si, jeigu tę važiuosi. Kiščia kojeles, ale bijau, kad nekliūčia. Aš neregėjau, kad čiupokas būt kilpoj kliùvęs. Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi. O už kitas žoleles kliūsi patsai, berneli. Iš jų vienas ir buvo kliùvęs [į nelaisvę]. | Bet jau į Vokietijos darbininkų galvas pradėjo kliūti sąmonės kibirkštys.

7. būti kur, susilaikyti, apsistoti; vaidyti: Mūs vaikai namų nekliū̃va (nevaido, nesėdi namie) – eina ir eina po laukus kaip aitvarai. Ar jis kliū̃va namus? Nekliū́k (nestok) važiuodamas prie karčemos. Regėt, kad Bolesiukas pas mus (namie) nekliùs, kad atsavuoj (skyrium, atskirai) karia skaras (kabina drabužius) – bus keliaunykas.

8. eiti, vykti; patekti kur: Rytoj mėgina ant Linkuvą kliū́t. | Tai kitur niekur nekliū́sit, tik pas Beržinską. Kur kliùvęs, kur nekliùvęs, vis tenai ir tenai sėdi. Nei būta, nei kliū́ta (kitur niekur taip nėra) .

9. liesti, siekti: Eidami nekliùvom Svėdasų, palikom da toli šaly.

10. gauti (mušti), nukentėti: Vaike, tai kliū́si! Kam kliùs, kam nekliùs, o tam bizniui (striukiui) beuodegiui vis kliùs. | Jaunučiams diegeliams daug kliū̃va nuo žvirblių. Kam kliūva nuo pikto charakterio?

11. tikti: Reik žinot, kur kas kliū̃na.

12. bastytis, vaikščioti (?): Ko kliūvi po sodžių kap tekis?!
į káilį kliū́ti būti sumuštam: Ir man nu tėvo kliùvo į káilį.
į tvõrą nekliū̃va turi proto, negirtas: Ir aš da tvorõn nekliūnù.
kám nekliū̃t bet kam: Barstė savo pinigus, davė kam nekliūt, nieko negelbėjo.
kur̃ nekliū̃t bet kur, visur: Vaikščioju kur̃ nekliū̃t. Kur̃ nekliū̃t, jo visur pilna. Apsejimuose savo kur nekliūt klaidžioji iš kelio teisybės.
už akiẽs kliū́ti pastebėti: Niekam už akies nekliuvo (niekas nepastebėjo), kad Kusta išvažiavo į miestelį.
už dantų̃ kliū́ti apie ką piktai kalbėti, apkalbėti: Jam visi už dantų kliūva, nepraleidžia neapkalbėjęs.
antkliū́ti. iš viršaus patekti, užlipti ant ko: Antkliùvo ant dalgio ir susižeidė.
apkliū́ti. aptekti, visur pabūti: Apkliùvo visą svietą.
atkliū́ti

1. atsikabinti, atsiskirti (sukliuvusiems).

2. atvykti, atkeliauti: Kad buvau kitur, todėlios ir nebeatkliuvau. Kaip tu čia atkliuvaĩ? Aš nemislijau, kad tu atklysi. Ar ans pas jumis liūb neatkliū́s? Vienkart tave ir kitus dar noriu paprašyti, kad rytoj į talką atkliūtumėt. Prašė niekados neaplenkti jų kiemo, jei kada atsitiktų dar atkliūti į tas šalis. Būk žmogus, kaimynai, atkliū́k pas mane.

3. kur atsidurti, patekti: Atsikliū́si kalėjime ažu šitą. Atsikliùs Vilniuj šitas žodis. Aš tau kad duosiu, tai tu atsikliū́si, kur pipirai auga. Arklys palaidas, nėr žinios, kur atsikliùs. Šitas arklys jau į trečias rankas atsikliùvo. Jis per karą, sako, net Rusijon atsikliùvo. Net Švenčionysuj atsikliū́si. Vadinas, jei jau skirta gyvam likti – neprapulsi, nors kažin kur atsikliūtum.

4. pasiekti ką, nuvykti kur: Kai bėda prispaudžia, tai atsikliū̃va ir Kauną, ir Vilnių.

5. apeiti: Aš šiandien pusę sodžiaus atkliuvaũ, o pinigų nė vienas neskolina, ir gana. Per tokį ilgą laiką galima visą pasaulį atkliū́t.
įkliū́ti.

1. įsipainioti, įstrigti, patekti kur: Dabar, vienam įkliuvus, bent kiti bus gudresni. Rėkia kaip kiaulė, tvoron įkliùvus. Žmogus kai ejo, tvoron ankliùvo. Beždžionė įkišo savo leteną į kilpas ir visa įkliuvo. Lindo žmogus pro mažą langelį ir įkliùvo: nebegali nei tan, nei tan galan išlįsti. | Esame įkliuvę į bėdą, bet išsikapstysime. Tu įkliū́si į kipungą, į kliaudę belandydamas. Inkliūsi ing rankas. Idant mes tuosna žabanguosna inkliūt neturėtumbim.

2. atsidurti keblioje padėtyje: Įkliuvo kaip šeškas į slastus. Kas kitam kilpas taiso, tas pats įkliū̃va. Įkliuvus uodegai, ir pats įkliūsi. Reikia visiems rūpintis, kad jis neįsikliūtų.

3. užkliudyti, pradėti eiti (amžiaus metus): Įkliuvo į septintą metų dešimtį ir nusimirė žmogus.
iškliū́ti. ištrūkti, išsisukti, išsigelbėti: Iš kieno rankų (nagų) iškliū́ti, ištrūkti. Iš jos nagų jau niekas nebeiškliūvąs. Ižkliuvo kaip paukštis iž smarkių žabangų. Aš vos iškliuvaũ iš tos bėdos, ale ir tu įkliūsi. Dabar iškliuvome iš viso vargo. Kad tik iškliū́siu, daugiau su jais neprasidėsiu. Nebūtumi iškliùvus, jei vyrai nebūtų atbėgę. Tūlasis džiaugėsi, iš žalnierystės stono iškliuvęs būdams. Iškliùvęs Gervė iš kalinio, nuvažiavo į sūdą ir apsiskundė. Dabar jis nemislijo tiems iškliū́siąs, ir vis tik atsisukęs dairės, ar tie an arklio da nešoka. | Ar gali kiek per darbus iš namų iškliū́ti (išeiti, ištrūkti) ?
nukliū́ti.

1. nuvykti, atsidurti: Jei kada nukliū́tum pas juos, tai pasikalbėk tuo reikalu. Į kaimynus jau retai benukliūvù. Kaip tu ten nukliuvaĩ į tuos Daujėnus taip toli?

2. nubūti: Jau paršas nenukliùs an kiemo, kad sujautė bul'bas.
pakliū́ti.

1. atsidurti kokioje padėtyje: Girios gilumoje šiurpulingai cypė šermuonėlis, pakliuvęs į lūšies nagus. Pakliuvaĩ, paukšteli, į mano nagus! Musė zyzė, pakliuvusi voratinklin. | Kalėjiman pakliū́t daug durų, o išeit – vienos. | Džiaukis pats iš bėdos ištrūkęs, ne kitam bėdon pakliuvus. Žmogus pakliuvo į bėdą.

2. patekti į keblią padėtį: Tegul tu devynius rozus išsisuksi, tai dešimtą vis tiek pakliū́si. Ale kai kada pakliū́ste. Pakliuvo kai šuva pirtin.

3. tekti kam: Oi, tu kasa, tu kasa, kasa geltona, da ir kam tu pakliū́si, mano mieloja. Neduok Dieve pačiai tokiam [vyrui] pakliuvus. Ta nabagė pakliùvo už tokio vyro.

4. būti paskirtam, priimtam kur: Ant galo pakliuvo į žydų karalius Herodas. Ir aš pakliuvaũ į tų laimingųjų skaičių. Jei pakliū́si į ketvirtą kategoriją, parleis.

5. atsirasti, atsidurti kur: Įėjęs vidun jis pamatė visai ne į savo namus pakliuvęs. Nuo bul'bų an pyragų sunku pakliūt (iš blogo gyvenimo sunku pakliūti į gerą) . Pakliuvo į mano rankas minavotasis dainų pluoštas. Žmogutis tokioj gi laikoj paskliuvot: nėr laiko [pasikalbėti],
visur reikia eit.

6. pataikyti: Pagulėtranki, ne tau pakliū́ti! Sviedė taip, kad kaip tik pakliūtų varlei akmuo į pakaušį. Ir kitąkart kriaučius metė akmeniu, ir vėl pakliuvo.

7. pasitaikyti, atsitiktinai tekti: Pakliū́k tu man, kad visi Dūkštan išeitų! Mano brolienė bais negera pakliùvus.
ant dantiẽs (ant liežùvio) pakliū́ti būti apkalbėtam: Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties.
ant liežùvio pakliū́ti

1. bet ką sakyti: Kas pakliūna anam ant liežuvio, tą ir tauškia.

2. būti apkalbėtam: Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams.
iš (kieno)
burnõs į Diẽvo aũsį pakliū́ti išsipildyti: Duok, Viešpatie, iš tavo burnos pakliūti į Dievo ausį (kad tai įvyktų, ką tu sakai) .
kàs pakliū̃va (pakliùvę) bet ką: Svotai – pragarai: kàs pakliùvo, tas gerai (viską suvalgo) . Gyvulys ryja, kas pakliūva. Svaido į tėvo duris kačergą, malkas, kas pakliuvę.
kur̃ pakliū́k (pakliū̃va) bet kur: Mergikės kur pakliūk murdėsi, brido pasikaišiusios, dumblais susitaškiusios. Ans neveizėdavo – duodavo kur̃ pakliū́k, ir gana. Žmonės, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės. Maras kur pakliūk smaugė žmones. Vaikščiojau kur̃ pakliū̃va.
parkliū́ti. parvykti: Abi (kad tik) parkliuvaĩ [namo],
tai niekur ir nebeik.
prikliū́ti. pristoti, pritapti, prisiplakti, patekti: Prikliū̃na pri būrio ir pasigera mano vyras. Prikliuvo in mane. Pri tų valkiotų prikliùvo ir pats ėmė valkiotis. Kai netura kur prikliū́ti, tai pareina kaip žmogus. Prikliùvo svetimas aviukas. Parstos spausti prikliuvusius pri sukilusių. Nežinau, iš kur man prikliùvo tas svetimas drabužis, daiktas. Jau jam peilis kai tik prikliùs rankosan, tai, daboji, ir pranyko. Pri mano širdies nieks neprikliùvo (aš nekaltas) . Gaspadorius, kai teip buvo, ant tą barnį prisikliuvo. | Trijų spenių karvė buvo, jiems dalybos prisikliuvo.
sukliū́ti

1. užkliūti vienam už kito, susikabinti, susipainioti; dėl kliūties sustoti: Sukliuvo dviejų vežimų ašys. Mudviejų kultuvai bekuliant sukliùvo. Pabėgo arkliai su ratais, gal dabar jau miške kur sukliùvę stovi. Važiuodamas priešais, sukliuvo su pašto arkliais. Laikrodis beeidamas sukliuvo ir apsistojo. | Taip ir sukliuvo viskas. Mokslo eiga vėl sukliuvo (suiro, sutriko) . Jeigu ant kokio nežinomo žodžio ji ir sukliūdavo, tai padarydavo savotišką išvadą, ir tu ją be tūzo nekirsi.

2. susidurti; susimušti, susibarti: Darbininkai, savo teises gindami, su policija sukliuvo. Anas kap regi sukliū́davo. Sukliū̃va dažnai ir anys. Tu vis su kuo nors sukliūvì. Nėr tos šventės, kad jis su kuo nors nesukliū́t – vis sukliū̃va, vis arti muštynių. Ir šie sukliuvo kaip vainutiškiai, bažnyčią mūrydamys. Mes tiktai, vargdieniai, negalim sutikti: mums reik susikliūti, mums reik susipykti.

3. įkliūti, patekti (į bėdą): Dabar sukliùvo nabagas. Tai mes sukliūsma bėdoj, jei kas jį užmuš (mums bus bėda) .

4. sugriebti, pačiupti: Ką sukliùvo [vaikas],
dėlto burnelėn [ne kur kitur kiša].

5. susigretinti, susidraugauti. Juodu sukliùvo, dabar jau nebeparskirsi. Kai sušalau, tai dantys an dančio nesukliū̃va (visas drebu) .
kàs sukliū̃va bet ką: Tai ėdrumas: kas sukliū̃va, tą ir ėda. Ryja, kas sukliùvo.
užkliū́ti; .

1. užsikabinti: Užkliuvo jo plaukai už šakų. Vežimas tik tik neužkliuvo ties vartais už miesto. Jis užkliùvo už stulpo vartų. Ėjo [vilkas] pro vartus, užkliùvo varčios. Vėl žagrė užkliuvo šaknies. Saugokis tiktai kaip per mišką eidamas, kad kur neužkliūtum. Šikšnosparnis skraidė lygiai gerai, kaip ir pirma, niekame neužkliuvęs. Užkliùs tavo pentinėliai už naujųjų staklužėlių. Kad debesiai ažkliū̃va saulėn, bus lietaus. Du sueję ir trečio užkliū̃va (apkalba) . Kam tu vis šnekėdamas ažkliūvi kito? Neužkliū́k mirusiųjų (neatsiliepk blogai apie mirusiuosius) ! Lūpos buvo besiverią, kad ištartų žodį, bet žodis tas užkliuvo tarp lūpų. Vilius paskaitė aiškiai, greitai, nė karto neužkliūdamas. Jo žvilgsnis užkliūvo už skelbimo (sustojo ties skelbimu) . Eilėtinė kronika Sėlos sienų užkliūva (jas pamini) net dukart. Užkliuvusiasis ir kelmą kerta. Visur užkliūna kaip kreiviejai ratai.

2. paliesti, užkliudyti: Kad tu būtum, berneli, pražuvęs, ne ką mano dukrelę užkliuvęs. Nėr nė vienos šeimos, neužkliūtos par karą (karas visas šeimas palietė) . Antra nelaimė mum užkliuvo. Kurio čia kelmo užsikliūnì kožną? Ko esi reikalingas?

3. būti kliūtimi, kliūti: Kuo tau užkliùvo tas medis, kad tu jį draskai? Pro kitus jis niekados ramiai nepraeina pro šalį: jam vis kas nors užkliū̃va. Yra lėtas, niekam neužkliūna. Jam ir nekaltas paukštelis užkliūna. Numirė: dabar nebeužkliùs niekam. | Jo pavardė negalėjo niekam užkliūti. Kuo tau užkliuvo mano kaltės? Geras daiktas kiekvienam užkliūva (visi apie jį kalba, juo rūpinasi) .

4. kur užsukti, užtrukti, pasilikti, sustoti: Vakar Petras, važiuodamas iš turgaus, buvo ir pas mane užkliuvęs. O kartais ir grafas išeidavo iš to skrendančio miesto ir užkliūdavo dvare. Kur buvai dar užkliuvęs, kad teip vėlai grįžai? Taigi tame upelyje kiek užkliuvęs, ir gavau greta su aukso grūdeliais pagulėti. Eik sau tiesiai keliu kur eidamas, niekur nesikraipyk, niekur ir neužkliūsi. | Tėvas, neturėdamas kur užkliūti (neturėdamas ko veikti), čiuptelėjo už dėžutės kampinėje, išsiėmė iš jos tabako kamblių ir juos pjaustė.

5. tekti, pasitaikyti gauti: Anai šis tas užkliū̃na – ir lėlę parvežė, ir saldainių. Užklius ir jiems tos bausmės.

6. netikėtai susitikti, susidurti su kuo: Nu vilko bėgo, ant meškos užkliùvo.
rą̃stas užkliùvo už síenos supyko: Jau jam užkliùvo rą̃stas už síenos, tai ir nekalbės.
úodas neužkliū́tų. Ūsai – ką ir uodas neužkliūt.
už dantų̃ neužkliū́ti viską išplepėti: Juk Šnekutienei už dantų niekas neužkliūva.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kliū́ti, </b>kliū̃va (kliū̃na), kliùvo. <br/>1. <span class="explanation">kabintis už ko: </span> Kliùvo ratas ažu šulo ir sulaužė ašį. Ratai kliū̃va už stulpo, saugokis. Kur tiktai einu, čia kliūnu. Šakos kliū́davo praeinantiems už kepurių. Kliùs kartis snukio. Dobilai nė už dalgio nekliū̃na. Ko tu vis manęs kliūvì <span class="explanation"> (kimbi prie manęs): </span> aš su tavim neturiu kalbos! Dabar kliū̃na liežuvis vokiškai <span class="explanation"> (atprato vokiškai kalbėti) </span>. Iš didelės baimės žmogus kalbėdamas kliū̃na <span class="explanation"> (painiojasi, mikčioja) </span>. <br/>2. <span class="explanation">būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: </span> Nei namų sienos, nei kietosios grindys, nei durys pelei nekliū̃va. Priemenė buvo ažušauta su medine velke, bet jam nieko nekliuvo ažušavimas. Gal aš jums kliūvù? Jei labai nekliūčiau, gal priglaustum per naktį po savo stogu. Nors aš niekuo nedėtas, bet vis tiek kiekvienam kliūnu. Niekas mums nekliū̃va vienas antrą pažinti. Ir tu viena, ir aš viena – niekas mums nekliùs. Ypač negalėjo įtikti jai Karaliūtė ir visur kliūdavo. Ko tau kliūva mano apdaras? Apsirikimas ne tiesai kliū̃va, bet pačiam apsirikusiam. <br/>3. <span class="explanation">tekti ko kieno daliai, gauti: </span> Da jam ir pinigų turėtų kliū́t. Kai Babicko šimtai kliùvo, jie žiponus pasisiuvo. Jam, žinoma, kliū̃va visų geriausieji kąsniai. Dar ir jam kliùvo nuo mūsų pyrago. Vyriškiui aukšta vieta kliuvusi. Viens daug paėmė, kitam nieko nekliùvo. Iš tų dalybų ir man šis tas kliùvo. Mirdama karvę paliksu nebent tavo vaikuo, o jau pačiam nebkliū́s. Ar visas mano būk, ar visas velniui kliūk. | Man kliùvo dar nemaža lytaus. Pakaičio kartais nekliū̃na par šienolaikį. Pagimdė sūnų, kuriam kliuvo Mikalojaus vardas. Kad nedurnas būčia buvęs, tai būčia pinigų kliùvęs. Juozeliui daugiausia kliū́davo ganyti. Man pirmam kliuvo šeškas gaudyti. Kliū́si nekliū́si <span class="explanation"> (rasi ką, užčiupsi, pamatysi ar ne) – </span> važiuot reikia. | Vanduo traukė į gilumą viską, kas tik jam kliùvo <span class="explanation"> (pasitaikė) </span>. Piktoji ožka vilkui kliūna. Mažgi ir man klius vilko bėgusio uodega <span class="explanation"> (gal ir aš ką gausiu) ?</span>. Siaurai tekliūna, kas plačiai rėžia. <br/>4. <span class="explanation">atitekti, patekti kam: </span> Valdžia kliùvo žmonių visuomenei. 1796 m. Užnemunis kliuvo Prūsų karaliui Pridrikui II. Buvo kliuvusi į pačias tam vyruo. Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs <span class="explanation"> (aptingęs), </span> tu nesupelytum ir neitum į kapą be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs. <br/>5. <span class="explanation">pataikyti: </span> </span> Pralėkė kūlis pro šalį, bemaž į galvą kliùvo. Pikta dvasia yra nekliū̃vama, akmeniu jos nenudauši. Kur mesi pagaliu, te mūsų giminėm klius <span class="explanation"> (tiek daug tų giminių) </span>. Kliùvo pirštu dangun. <br/>6. <span class="explanation">įkliūti, pakliūti: </span> Kliū́si, jeigu tę važiuosi. Kiščia kojeles, ale bijau, kad nekliūčia. Aš neregėjau, kad čiupokas būt kilpoj kliùvęs. Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi. O už kitas žoleles kliūsi patsai, berneli. Iš jų vienas ir buvo kliùvęs [į nelaisvę]. | Bet jau į Vokietijos darbininkų galvas pradėjo kliūti sąmonės kibirkštys. <br/>7. <span class="explanation">būti kur, susilaikyti, apsistoti; vaidyti: </span> Mūs vaikai namų nekliū̃va (nevaido, nesėdi namie) – eina ir eina po laukus kaip aitvarai. Ar jis kliū̃va namus? Nekliū́k (nestok) važiuodamas prie karčemos. Regėt, kad Bolesiukas pas mus <span class="explanation"> (namie) </span> nekliùs, kad atsavuoj <span class="explanation"> (skyrium, atskirai) </span> karia skaras <span class="explanation"> (kabina drabužius) – </span> bus keliaunykas. <br/>8. <span class="explanation">eiti, vykti; patekti kur: </span> Rytoj mėgina ant Linkuvą kliū́t. | Tai kitur niekur nekliū́sit, tik pas Beržinską. Kur kliùvęs, kur nekliùvęs, vis tenai ir tenai sėdi. Nei būta, nei kliū́ta <span class="explanation"> (kitur niekur taip nėra) </span>. <br/>9. <span class="explanation">liesti, siekti: </span> Eidami nekliùvom Svėdasų, palikom da toli šaly. <br/>10. <span class="explanation">gauti (mušti), nukentėti: </span> Vaike, tai kliū́si! Kam kliùs, kam nekliùs, o tam bizniui <span class="explanation"> (striukiui) </span> beuodegiui vis kliùs. | Jaunučiams diegeliams daug kliū̃va nuo žvirblių. Kam kliūva nuo pikto charakterio? <br/>11. <span class="explanation">tikti: </span> Reik žinot, kur kas kliū̃na. <br/>12. <span class="explanation">bastytis, vaikščioti (?): </span> Ko kliūvi po sodžių kap tekis?! <br/><b> į káilį kliū́ti</b> <span class="explanation">būti sumuštam: </span> Ir man nu tėvo kliùvo į káilį. <br/><b>į tvõrą nekliū̃va</b> <span class="explanation">turi proto, negirtas: </span> Ir aš da tvorõn nekliūnù. <br/><b>kám nekliū̃t</b> <span class="explanation">bet kam: </span> Barstė savo pinigus, davė kam nekliūt, nieko negelbėjo. <br/><b>kur̃ nekliū̃t</b> <span class="explanation">bet kur, visur: </span> Vaikščioju kur̃ nekliū̃t. Kur̃ nekliū̃t, jo visur pilna. Apsejimuose savo kur nekliūt klaidžioji iš kelio teisybės. <br/><b>už akiẽs kliū́ti</b> <span class="explanation">pastebėti: </span> Niekam už akies nekliuvo <span class="explanation"> (niekas nepastebėjo), </span> kad Kusta išvažiavo į miestelį. <br/><b>už dantų̃ kliū́ti</b> <span class="explanation">apie ką piktai kalbėti, apkalbėti: </span> Jam visi už dantų kliūva, nepraleidžia neapkalbėjęs. <br/><b>antkliū́ti</b>. <span class="explanation">iš viršaus patekti, užlipti ant ko: </span> Antkliùvo ant dalgio ir susižeidė. <br/><b>apkliū́ti</b>. <span class="explanation">aptekti, visur pabūti: </span> Apkliùvo visą svietą. <br/><b>atkliū́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atsikabinti, atsiskirti (sukliuvusiems). </span> <br/>2. <span class="explanation">atvykti, atkeliauti: </span> Kad buvau kitur, todėlios ir nebeatkliuvau. Kaip tu čia atkliuvaĩ? Aš nemislijau, kad tu atklysi. Ar ans pas jumis liūb neatkliū́s? Vienkart tave ir kitus dar noriu paprašyti, kad rytoj į talką atkliūtumėt. Prašė niekados neaplenkti jų kiemo, jei kada atsitiktų dar atkliūti į tas šalis. Būk žmogus, kaimynai, atkliū́k pas mane. <br/>3. <span class="explanation">kur atsidurti, patekti: </span> Atsikliū́si kalėjime ažu šitą. Atsikliùs Vilniuj šitas žodis. Aš tau kad duosiu, tai tu atsikliū́si, kur pipirai auga. Arklys palaidas, nėr žinios, kur atsikliùs. Šitas arklys jau į trečias rankas atsikliùvo. Jis per karą, sako, net Rusijon atsikliùvo. Net Švenčionysuj atsikliū́si. Vadinas, jei jau skirta gyvam likti – neprapulsi, nors kažin kur atsikliūtum. <br/>4. <span class="explanation">pasiekti ką, nuvykti kur: </span> Kai bėda prispaudžia, tai atsikliū̃va ir Kauną, ir Vilnių. <br/>5. <span class="explanation">apeiti: </span> Aš šiandien pusę sodžiaus atkliuvaũ, o pinigų nė vienas neskolina, ir gana. Per tokį ilgą laiką galima visą pasaulį atkliū́t. <br/><b>įkliū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsipainioti, įstrigti, patekti kur: </span> Dabar, vienam įkliuvus, bent kiti bus gudresni. Rėkia kaip kiaulė, tvoron įkliùvus. Žmogus kai ejo, tvoron ankliùvo. Beždžionė įkišo savo leteną į kilpas ir visa įkliuvo. Lindo žmogus pro mažą langelį ir įkliùvo: nebegali nei tan, nei tan galan išlįsti. | Esame įkliuvę į bėdą, bet išsikapstysime. Tu įkliū́si į kipungą, į kliaudę belandydamas. Inkliūsi ing rankas. Idant mes tuosna žabanguosna inkliūt neturėtumbim. <br/>2. <span class="explanation">atsidurti keblioje padėtyje: </span> Įkliuvo kaip šeškas į slastus. Kas kitam kilpas taiso, tas pats įkliū̃va. Įkliuvus uodegai, ir pats įkliūsi. Reikia visiems rūpintis, kad jis neįsikliūtų. <br/>3. <span class="explanation">užkliudyti, pradėti eiti (amžiaus metus): </span> Įkliuvo į septintą metų dešimtį ir nusimirė žmogus. <br/><b>iš</b>kliū́ti</b>. <span class="explanation">ištrūkti, išsisukti, išsigelbėti: </span> Iš kieno rankų (nagų) iškliū́ti, ištrūkti. Iš jos nagų jau niekas nebeiškliūvąs. Ižkliuvo kaip paukštis iž smarkių žabangų. Aš vos iškliuvaũ iš tos bėdos, ale ir tu įkliūsi. Dabar iškliuvome iš viso vargo. Kad tik iškliū́siu, daugiau su jais neprasidėsiu. Nebūtumi iškliùvus, jei vyrai nebūtų atbėgę. Tūlasis džiaugėsi, iš žalnierystės stono iškliuvęs būdams. Iškliùvęs Gervė iš kalinio, nuvažiavo į sūdą ir apsiskundė. Dabar jis nemislijo tiems iškliū́siąs, ir vis tik atsisukęs dairės, ar tie an arklio da nešoka. | Ar gali kiek per darbus iš namų iškliū́ti <span class="explanation"> (išeiti, ištrūkti) </span> ? <br/><b>nukliū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvykti, atsidurti: </span> Jei kada nukliū́tum pas juos, tai pasikalbėk tuo reikalu. Į kaimynus jau retai benukliūvù. Kaip tu ten nukliuvaĩ į tuos Daujėnus taip toli? <br/>2. <span class="explanation">nubūti: </span> Jau paršas nenukliùs an kiemo, kad sujautė bul'bas. <br/><b>pakliū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsidurti kokioje padėtyje: </span> Girios gilumoje šiurpulingai cypė šermuonėlis, pakliuvęs į lūšies nagus. Pakliuvaĩ, paukšteli, į mano nagus! Musė zyzė, pakliuvusi voratinklin. | Kalėjiman pakliū́t daug durų, o išeit – vienos. | Džiaukis pats iš bėdos ištrūkęs, ne kitam bėdon pakliuvus. Žmogus pakliuvo į bėdą. <br/>2. <span class="explanation">patekti į keblią padėtį: </span> Tegul tu devynius rozus išsisuksi, tai dešimtą vis tiek pakliū́si. Ale kai kada pakliū́ste. Pakliuvo kai šuva pirtin. <br/>3. <span class="explanation">tekti kam: </span> Oi, tu kasa, tu kasa, kasa geltona, da ir kam tu pakliū́si, mano mieloja. Neduok Dieve pačiai tokiam [vyrui] pakliuvus. Ta nabagė pakliùvo už tokio vyro. <br/>4. <span class="explanation">būti paskirtam, priimtam kur: </span> Ant galo pakliuvo į žydų karalius Herodas. Ir aš pakliuvaũ į tų laimingųjų skaičių. Jei pakliū́si į ketvirtą kategoriją, parleis. <br/>5. <span class="explanation">atsirasti, atsidurti kur: </span> Įėjęs vidun jis pamatė visai ne į savo namus pakliuvęs. Nuo bul'bų an pyragų sunku pakliūt <span class="explanation"> (iš blogo gyvenimo sunku pakliūti į gerą) </span>. Pakliuvo į mano rankas minavotasis dainų pluoštas. Žmogutis tokioj gi laikoj paskliuvot: nėr laiko [pasikalbėti], visur reikia eit. <br/>6. <span class="explanation">pataikyti: </span> </span> Pagulėtranki, ne tau pakliū́ti! Sviedė taip, kad kaip tik pakliūtų varlei akmuo į pakaušį. Ir kitąkart kriaučius metė akmeniu, ir vėl pakliuvo. <br/>7. <span class="explanation">pasitaikyti, atsitiktinai tekti: </span> Pakliū́k tu man, kad visi Dūkštan išeitų! Mano brolienė bais negera pakliùvus. <br/><b> ant dantiẽs (ant liežùvio) pakliū́ti</b> <span class="explanation">būti apkalbėtam: </span> </span> Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties. <br/><b>ant liežùvio pakliū́ti</b><br/>1. <span class="explanation">bet ką sakyti: </span> Kas pakliūna anam ant liežuvio, tą ir tauškia. <br/>2. <span class="explanation">būti apkalbėtam: </span> </span> Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams. <br/><b>iš</b> (kieno) <br/><b>burnõs į Diẽvo aũsį pakliū́ti</b> <span class="explanation">išsipildyti: </span> Duok, Viešpatie, iš tavo burnos pakliūti į Dievo ausį <span class="explanation"> (kad tai įvyktų, ką tu sakai) </span>. <br/><b>kàs pakliū̃va (pakliùvę) </b> <span class="explanation">bet ką: </span> </span> Svotai – pragarai: kàs pakliùvo, tas gerai <span class="explanation"> (viską suvalgo) </span>. Gyvulys ryja, kas pakliūva. Svaido į tėvo duris kačergą, malkas, kas pakliuvę. <br/><b>kur̃ pakliū́k (pakliū̃va) </b> <span class="explanation">bet kur: </span> Mergikės kur pakliūk murdėsi, brido pasikaišiusios, dumblais susitaškiusios. Ans neveizėdavo – duodavo kur̃ pakliū́k, ir gana. Žmonės, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės. Maras kur pakliūk smaugė žmones. Vaikščiojau kur̃ pakliū̃va. <br/><b>parkliū́ti</b>. <span class="explanation">parvykti: </span> Abi <span class="explanation"> (kad tik) </span> parkliuvaĩ [namo], tai niekur ir nebeik. <br/><b>prikliū́ti</b>. <span class="explanation">pristoti, pritapti, prisiplakti, patekti: </span> Prikliū̃na pri būrio ir pasigera mano vyras. Prikliuvo in mane. Pri tų valkiotų prikliùvo ir pats ėmė valkiotis. Kai netura kur prikliū́ti, tai pareina kaip žmogus. Prikliùvo svetimas aviukas. Parstos spausti prikliuvusius pri sukilusių. Nežinau, iš kur man prikliùvo tas svetimas drabužis, daiktas. Jau jam peilis kai tik prikliùs rankosan, tai, daboji, ir pranyko. Pri mano širdies nieks neprikliùvo <span class="explanation"> (aš nekaltas) </span>. Gaspadorius, kai teip buvo, ant tą barnį prisikliuvo. | Trijų spenių karvė buvo, jiems dalybos prisikliuvo. <br/><b>sukliū́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užkliūti vienam už kito, susikabinti, susipainioti; dėl kliūties sustoti: </span> Sukliuvo dviejų vežimų ašys. Mudviejų kultuvai bekuliant sukliùvo. Pabėgo arkliai su ratais, gal dabar jau miške kur sukliùvę stovi. Važiuodamas priešais, sukliuvo su pašto arkliais. Laikrodis beeidamas sukliuvo ir apsistojo. | Taip ir sukliuvo viskas. Mokslo eiga vėl sukliuvo <span class="explanation"> (suiro, sutriko) </span>. Jeigu ant kokio nežinomo žodžio ji ir sukliūdavo, tai padarydavo savotišką išvadą, ir tu ją be tūzo nekirsi. <br/>2. <span class="explanation">susidurti; susimušti, susibarti: </span> Darbininkai, savo teises gindami, su policija sukliuvo. Anas kap regi sukliū́davo. Sukliū̃va dažnai ir anys. Tu vis su kuo nors sukliūvì. Nėr tos šventės, kad jis su kuo nors nesukliū́t – vis sukliū̃va, vis arti muštynių. Ir šie sukliuvo kaip vainutiškiai, bažnyčią mūrydamys. Mes tiktai, vargdieniai, negalim sutikti: mums reik susikliūti, mums reik susipykti. <br/>3. <span class="explanation">įkliūti, patekti (į bėdą): </span> Dabar sukliùvo nabagas. Tai mes sukliūsma bėdoj, jei kas jį užmuš <span class="explanation"> (mums bus bėda) </span>. <br/>4. <span class="explanation">sugriebti, pačiupti: </span> Ką sukliùvo [vaikas], dėlto burnelėn [ne kur kitur kiša]. <br/>5. <span class="explanation">susigretinti, susidraugauti. </span> Juodu sukliùvo, dabar jau nebeparskirsi. Kai sušalau, tai dantys an dančio nesukliū̃va <span class="explanation"> (visas drebu) </span>. <br/><b> kàs sukliū̃va</b> <span class="explanation">bet ką: </span> </span> Tai ėdrumas: kas sukliū̃va, tą ir ėda. Ryja, kas sukliùvo. <br/><b>užkliū́ti; </b>. <br/>1. <span class="explanation">užsikabinti: </span> Užkliuvo jo plaukai už šakų. Vežimas tik tik neužkliuvo ties vartais už miesto. Jis užkliùvo už stulpo vartų. Ėjo [vilkas] pro vartus, užkliùvo varčios. Vėl žagrė užkliuvo šaknies. Saugokis tiktai kaip per mišką eidamas, kad kur neužkliūtum. Šikšnosparnis skraidė lygiai gerai, kaip ir pirma, niekame neužkliuvęs. Užkliùs tavo pentinėliai už naujųjų staklužėlių. Kad debesiai ažkliū̃va saulėn, bus lietaus. Du sueję ir trečio užkliū̃va <span class="explanation"> (apkalba) </span>. Kam tu vis šnekėdamas ažkliūvi kito? Neužkliū́k mirusiųjų <span class="explanation"> (neatsiliepk blogai apie mirusiuosius) </span> ! Lūpos buvo besiverią, kad ištartų žodį, bet žodis tas užkliuvo tarp lūpų. Vilius paskaitė aiškiai, greitai, nė karto neužkliūdamas. Jo žvilgsnis užkliūvo už skelbimo <span class="explanation"> (sustojo ties skelbimu) </span>. Eilėtinė kronika Sėlos sienų užkliūva <span class="explanation"> (jas pamini) </span> net dukart. Užkliuvusiasis ir kelmą kerta. Visur užkliūna kaip kreiviejai ratai. <br/>2. <span class="explanation">paliesti, užkliudyti: </span> Kad tu būtum, berneli, pražuvęs, ne ką mano dukrelę užkliuvęs. Nėr nė vienos šeimos, neužkliūtos par karą <span class="explanation"> (karas visas šeimas palietė) </span>. Antra nelaimė mum užkliuvo. Kurio čia kelmo užsikliūnì kožną? Ko esi reikalingas? <br/>3. <span class="explanation">būti kliūtimi, kliūti: </span> Kuo tau užkliùvo tas medis, kad tu jį draskai? Pro kitus jis niekados ramiai nepraeina pro šalį: jam vis kas nors užkliū̃va. Yra lėtas, niekam neužkliūna. Jam ir nekaltas paukštelis užkliūna. Numirė: dabar nebeužkliùs niekam. | Jo pavardė negalėjo niekam užkliūti. Kuo tau užkliuvo mano kaltės? Geras daiktas kiekvienam užkliūva <span class="explanation"> (visi apie jį kalba, juo rūpinasi) </span>. <br/>4. <span class="explanation">kur užsukti, užtrukti, pasilikti, sustoti: </span> Vakar Petras, važiuodamas iš turgaus, buvo ir pas mane užkliuvęs. O kartais ir grafas išeidavo iš to skrendančio miesto ir užkliūdavo dvare. Kur buvai dar užkliuvęs, kad teip vėlai grįžai? Taigi tame upelyje kiek užkliuvęs, ir gavau greta su aukso grūdeliais pagulėti. Eik sau tiesiai keliu kur eidamas, niekur nesikraipyk, niekur ir neužkliūsi. | Tėvas, neturėdamas kur užkliūti <span class="explanation"> (neturėdamas ko veikti), </span> čiuptelėjo už dėžutės kampinėje, išsiėmė iš jos tabako kamblių ir juos pjaustė. <br/>5. <span class="explanation">tekti, pasitaikyti gauti: </span> Anai šis tas užkliū̃na – ir lėlę parvežė, ir saldainių. Užklius ir jiems tos bausmės. <br/>6. <span class="explanation">netikėtai susitikti, susidurti su kuo: </span> Nu vilko bėgo, ant meškos užkliùvo. <br/><b> rą̃stas užkliùvo už síenos</b> <span class="explanation">supyko: </span> Jau jam užkliùvo rą̃stas už síenos, tai ir nekalbės. <br/><b>úodas neužkliū́tų</b>. Ūsai – ką ir uodas neužkliūt. <br/><b>už dantų̃ neužkliū́ti</b> <span class="explanation">viską išplepėti: </span> Juk Šnekutienei už dantų niekas neužkliūva.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.