antlaipinti

.
laipìnti (-yti), -ìna, -ìno. lipti 1: Laipìnk ant viršaus šieno vežimo kitą arba aš pats lipsiu. Laipink vištas ant aukšto. Laipináu kačiuką ant savęs, belaipìnant įbrėžė.
antlaipìnti. antlipti: Kur vieną, kur kitą pačvartę pamėtliojo ir antlaipino seną žmogų.
įlaipìnti. įlipti: Jeigu į aruodą įlaipinì kiaulykštį, tai ans gerai minta ir bus riebus. Dar nebaigusią vakarieniauti kiaulę įlaipino į vežimą. Garlaiviai sustoja vagoje ir keleivius išlaipina ir įlaipina iš valčių. Įlaipino mešką į pušį paveizėtų, ar neateina.
išlaipìnti. išlipti 1: Jį patį pro langą išlaipino. Ir išlaipino jį pirmoj stoty. Jis buvo išlaipinęs keleivius iš priekinės lėktuvo dalies. Kariuomenės būrys išsilaipina priešo užimtame krante.
nulaipìnti

1. nulipti 1: Noroms nenoroms nulaipino burlioką nuog lentynos.

2. nukelti: Tėvai, nulaipink vaiką nuo trobos – matai, kad bijo lipti. Nulaipinsiu jus ir be kopėčių. O kam tą meisą nu viškų nulaipinai? Bene tu mano inkilą nulaipinai nu tiltalio? Mergaitė nulaipino paveikslą nu gembės.
palaipìnti. palipti 1: Laiptais galima kiekvieną palaipinti į bet kokį aukštumą. Vilkas palaipino mešką į eglę. Ar palaipinus į žardą, šunimis užpjudyti, ar už karklyno pastačius, su grybų kotais užmušti.
pérlaipinti. perlipti: Reik párlaipinti, biškį atitvėrus tvorą, ar arklį ar karvę.
sulaipìnti. sulipti 1: Senė sulaipino vištas ant aukšto. Visus sulaipino ant stogų, artimesnių nuog ugnies. Iškloja ją. šakomis ir sulaipina tenai motiną su vaikais nakvynei.
užlaipìnti. užlipti 1: Užlaipink žmogų ant viršaus šieno. O kur mes dėsime savo [karves] ? Ar ant stogo užlaipinsime? Pati gi ažulaipino vyrus pavietin namų savo. | Pirštai suklaipyti, kits ant kito užlaipyti. Ir užsilaipinau juodu ant bertainio.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>laipìnti</b> (-yti), -ìna, -ìno. lipti 1: Laipìnk ant viršaus šieno vežimo kitą arba aš pats lipsiu. Laipink vištas ant aukšto. Laipináu kačiuką ant savęs, belaipìnant įbrėžė. <br/><b>antlaipìnti</b>. antlipti: Kur vieną, kur kitą pačvartę pamėtliojo ir antlaipino seną žmogų. <br/><b>įlaipìnti</b>. įlipti: Jeigu į aruodą įlaipinì kiaulykštį, tai ans gerai minta ir bus riebus. Dar nebaigusią vakarieniauti kiaulę įlaipino į vežimą. Garlaiviai sustoja vagoje ir keleivius išlaipina ir įlaipina iš valčių. Įlaipino mešką į pušį paveizėtų, ar neateina. <br/><b>išlaipìnti</b>. išlipti 1: Jį patį pro langą išlaipino. Ir išlaipino jį pirmoj stoty. Jis buvo išlaipinęs keleivius iš priekinės lėktuvo dalies. Kariuomenės būrys išsilaipina priešo užimtame krante. <br/><b>nulaipìnti</b><br/>1. nulipti 1: Noroms nenoroms nulaipino burlioką nuog lentynos. <br/>2. <span class="explanation">nukelti: </span> Tėvai, nulaipink vaiką nuo trobos – matai, kad bijo lipti. Nulaipinsiu jus ir be kopėčių. O kam tą meisą nu viškų nulaipinai? Bene tu mano inkilą nulaipinai nu tiltalio? Mergaitė nulaipino paveikslą nu gembės. <br/><b>palaipìnti</b>. palipti 1: Laiptais galima kiekvieną palaipinti į bet kokį aukštumą. Vilkas palaipino mešką į eglę. Ar palaipinus į žardą, šunimis užpjudyti, ar už karklyno pastačius, su grybų kotais užmušti. <br/><b>pérlaipinti</b>. perlipti: Reik párlaipinti, biškį atitvėrus tvorą, ar arklį ar karvę. <br/><b>sulaipìnti</b>. sulipti 1: Senė sulaipino vištas ant aukšto. Visus sulaipino ant stogų, artimesnių nuog ugnies. Iškloja ją. šakomis ir sulaipina tenai motiną su vaikais nakvynei. <br/><b>užlaipìnti</b>. užlipti 1: Užlaipink žmogų ant viršaus šieno. O kur mes dėsime savo [karves] ? Ar ant stogo užlaipinsime? Pati gi ažulaipino vyrus pavietin namų savo. | Pirštai suklaipyti, kits ant kito užlaipyti. Ir užsilaipinau juodu ant bertainio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.