antlaukti

.
láukti, -ia, -ė.

1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Láukiu svečio atvažiuojant. Traukinio neilgai reikėjo láukti. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels. Vėl į kiemą pyška nelaukti svečiai. Ak kaip ilgai paskui turite laukti, iki retos žolelės čionai užauga. Ans lauka pavežamas. Láukam ir patys nežinom, ko. Láukiau metus, palauksiu ir kitus. Neláukiu, kol sutems, ka nebijoč pareit. Láukiu vaiko pareinant, kap saulės užtekant. Pagados lauk ne su dalgiu, o su grėbliu. O čia jau artėjo Visų šventųjų diena – visų piemenų laukiamiausia diena. Nėr ko [jo] laukta: pietuikim! Durų atdarant laukęs ir nesulaukęs, turėjo šalin keliaut. Láukiu, nebsulaukiu, ir tą pusę praveizėjau. O, nelaukiamas svečias atvažiuoja! Láukiamo daikto ilgu láukt. Kada mumim tave láukt: ar ankstą rytelį, ar vėlą vakarą? Jei láuktina, palauk. Bėri žirgeliai visi pabalnoti, laukia savo raitojelių. Rasiu močiutę belaukiančią. Ar būt joti, ar nejoti, ar saulelės laukti? Verkia … vaikeliai, tėvulio belaukdami. Ir atjoja tie mūsų laukiamieji. Tugu esi, kursai turėjo ateit, aba kito lauksim. Pliki stabarai pavasario laukia. O mūsų rašliava varguolė laukia nesulaukia gabių darbininkų. Vasarojus láukia išsižiojęs lietaus. Ateik belaukiams, išeik bemylims, tai būsi gers svečias. To laukam, ko noriam, o kas atsitink, tą pakelam. Láuka kaip gervė gydros. Láukia kaip saulės užtekant. Láukia kap nuvytus žolė rasos. Láuk kaip suopis lašo. Laukia peslys lietaus. Láukia kap gaidys gaigystės. Visi laukiam jos, liežuvius iškišę (labai laukiam) . Láukiam išsižioję, kada karvė apsiteliuos. Mums (mūsų) nosys ištįso belaukiant. Nelauk žiemą lietaus, vasarą sniego. Neláukia grėblys lietaus. Lauk galo – bus visko. Nelauk žadančio, eik už vedančio. Vienas vargas kito belauk. Nelaimė ateina nelaukiama. Láuksi láuksi, kol sustrauksi. Lauk, šuneli, kol pastips kumelė. Turi mergą – lauk ir piršlių. Ryto sulaukęs, lauk ir vakaro. Laukia kaip lapė jaučio kulės nukrentant. Mano pirštinė! – Tavo? Láuk! (jokiu būdu ne) .
láukiamai. Ji laukiamai žiūrėjo į tą pusę, iš kur šaudė savieji.
nelauktaĩ. Toji netikėta pažintis įvyko visiškai nelauktai abiem pusėm.
nelauktinaĩ. Tas žmogus visai nelauktinai pasijudino. Sielvartinga pasaka, apirašanti tūlą kančią, kuri nelauktinai pripuolė ant jo. Ligoninėj láukiasi, kad kas ateitų [aplankyti]. Laukiuos atsiunčiant. Karvė besilaukdama. nusitraukia. Vaikis nelaukas (nesilaukia) vaksijamas. Neláukiatės sutemimo, eikiat, kol šviesi. Nelaukis prašomas, meldžiamas. būti nėščiai, turėsiančiai. Moteriška laukiamà, nėščia, prie čėso. | Viena karvė buvo laukiamà (veršinga) . Turėjau karvę láukiamą. Laukias, nėščia yra. Ta žmona laukiantysi vaiko. Moteriškė láukias. O jau ji mažiuko láukėsi. Jis buvo visiškai ažmiršęs, kad žmona laukiasi sūnaus. | Viena [karvė] apsiteliav [o],
o kita láukias dar.

2. tikėtis ką gauti; norėti, kad kas pageidaujama būtų: Taikos ne laukiama – taika iškovojama. Tačiau netikėti dalykai paprastai atsitinka tada, kai jų mažiausiai lauki. Ligonis vis geresnio laukia. Kartais nelaukčiausiose (netikėčiausiose) vietose įsijungia visas orkestro ansamblis. Láukiasi (norisi), kad būt geriau.

3. būti kam prieš akis: Kokia šiurpi nelaimė laukia jo brolio. Jo darbas laukia didelis, sunkus. | Netrukus Kasparas buvo pakviestas į vidų, kur jo laukė (buvo parengta) skani vakarienė.

4. trukti, delsti: Pietūs bus už valandos, o gal ir nelauks tiek. Neilgai laukus, ėmė velniai rinktis, ėmė eit. Tęsamos, dar láukamos su darbais.
kad tu neláuktum. Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniotum. Dar buvo kokia morkelė, kad jie nelauktų, arkliai išmynė.
laĩkas neláukia negalima atidėlioti, gaišti: Laikas nelaukia, visi į darbą!
niẽko neláukus tuojau: Jinai, niẽko neláukus, paprašė malkų.
antláukti. sulaukti 1: Iš nelaimės begali ką antláukti.
apsiláukti laukiant prailgti: Apsiláuks mano senis, numie palikęs (ilgu jam bus) .
atláukti. sulaukti, pasiekti laukiant: Jau aštuntą dešimtį metų atláukiau. Jonienė darbujo už du: laukė neatsilaukdama, ejo nepaeidama.
daláukti. sulaukti 1: Vienuoliktą valandą negaliu dalaukt pietų. Kad visi daláuktumėt kitų metų!. Da gal dasilauksime didelės linksmybės.
išláukti

1. išbūti laukiant: Taip jie išlaukė lig vidunakčio. Išláukiau tiek metų, o nieko nesulaukiau gero. Išsiláukiau, visą dieną parlaukiau.

2. sulaukti (pasiekti laukiant): Nieko neišveizėsi, nieko neišlauksi. Kai reikėjo, tai nebuvo galima išláukti, ištykoti to lytaus.

3. išbūti, praleisti kurį laiką: Po jo mirties, ir metų neišlaukusi, mirė ir pati Pečiūrienė, palikusi savo dukrelę vienų vieną. Savaitės neišláukus (nepraleidusi), mušu sviestą.
nuláukti

1. kurį laiką palaukti: Nulaukime keleris metus. Valandą nuláukusi, išbėgo iš klėtės iš razbainykų rankos. Tas nulaukė, kol ji visai prie namų jau buvo. Ir susigriebdino n'iškęsdamu ir galą nenulaukdamu.

2. ilgai prisilaukti, prisikęsti laukiant: Ana nusiláukė gromatos, t. y. ilgai laukė, lig nubodimo laukė. Kiek ta Zosė tykojo susieiti Domą, kiek jo nusilaukė ateinant per visą pavasarį. Nusiláukiau, tavęs belaukdama.
paláukti.

1. pabūti, pasilikti kurį laiką laukiant: Bet vis dėlto būtų geriau palaukus. Paláuki tu, ugnie, aš atsiųsiu vandenį; palauki tu, vandeni, aš atsiųsiu jautį; palauki tu, jauti, aš atsiųsiu lazdą. Dar palauk vieną minutę. Oi dievuliau … buvo palauktie, mano motinėle, šiltos vasarėlės. Sėdi sena motulė, dukrelės palaukdama. Kur eini, paláu (palauk) . Paláukai (palauk) , panele, … duok … šalto vandenelio. | Na, tai kad tu nesakai teisybę – palauk…. Paláukš (palauk) , aš tau parodysiu! Na, paláu (palauk) , – ans sako pačiai savo, – ir vedu uždainiuosva dainą. O, mūs Stasys paláuk še (neprastas, ne bet koks) !. Pasiláukim rytoj kryžkelėj ir eisim kartu į miestą. Ir aš gavau čionai … pasilaukti, iki kol atrašas … parėjo.

2. pabūti tokiam pat, neliečiamam: Bulvės jau nukastos, o šalnos lengvos – daržai palauks (neskubu juos nuimti) . Nėr ko taip skubėti su darbais, darbas palauks.

3. nereikalauti tuojau pat (sumokėti), atidėti (mokėjimą): Ažu prekes palaukiu.
palauktinaĩ. skolon: Jei palauktinaĩ duosi, tai paimsiu, o jei tuoj nori, kad ažsimokėčia, tai neturiu pinigų. Prašykis daktaro, kad gydytų palauktinaĩ: kad pagysi, jug atsimokėsi par laiką. Aš tik noriu, tu man paaiškink, kur jie. dingo, o su atidavimu galėsime pasilaukti.
parláukti

1. praleisti kurį laiką laukiant: Dar neparlauksi metų, pereis tavo akvata.

2. laukti iki nusibodimo: Na, tai einam važiuoti. Motina parsilaukė.

3. sulaukti pargrįžtančio: Parláuk mane, motynėle, iš kelionės tolimos.
pérlaukti

1. praleisti kurį laiką laukiant: Žiemos neperlauks (nepraleis, mirs), tai žinojo. Krūmuos pasislėpęs perlauki, o paskui vėl į kitą kraštą dumi. Laukiau, pérlaukiau, langus pražiūrėjau. Mes jau pérlaukėm [vakarienės metą]. Perlaukiau metus, perlaukiau antrus, niekas manęs nežino.

2. laukti iki nusibodimo: Laukė pársilaukė mama. Kodėl gi taip ilgai nesirodėt? Tavęs jau čia persilaukė.
praláukti

1. prabūti laukiant: Dvi dienas nekantriai pralaukiau jo ateinant. Keletą nakčių jis tenai praláukė manęs.

2. praleisti (skirtą kam laiką) belaukiant: Praláukei visą gerąjį laiką. Nepraláuk laiką, sodyk daržą.
priláukti.

1. pribūti laukiant, ilgai laukti: Kiek mes jo priláukėm!. Kiek mes jo prisláukėm! Prisilaukė lyg žuvėdra vandens.

2. kiek palaukti, luktelėti: Da, tetele, priláukit. Jei daug darbo turės, tai priláuksim.

3. sulaukti, pabaigti laukti: Naujos duonos prilaukėm. Metas po meto ir paramos priláuksiu. Visi didžiai ilgo amžiaus prilaukę. Būtų priláukęs geresnių laikų. Gegužausma ir grybausma, kol bulvių prilauksma. Kviečiai buvo priláukamys (baigiantys nokti), bet dar minkšti.
suláukti

1. pasiekti, ko buvo laukiama: Laukiu iki sulaukiant. Vakaro sulaukę, visi išėjo gultų (gulėti). Sveiks ir tu, žmogau, suláukęs vasarą mielą. Sveikas, Naujų metų sulaukęs. Užugdžiau dukrelę vientūrėlę, sulaukiau piršlelių puikorėlių. Eikiame, sesers, ant vieškelelio, ar nesulauksme savo brolelio. O aš sulaukiau, jauna būdama, šio senojo našlelio. Karalius seniai sulauktą svečią prie savo šalies sodino. Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų. Tą pirmutinę mergaitę sulaukę (mergaitė gimė) . Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio. Na jau sulaukei, tep kap žalis žolės! Kol krikšto mamos marškinių sulauksi, nuogas būsi. Tada tu manę suláuksi, kai pamatysi antį berže verkiančią. Jie susiláukė sūnaus parvažiuojant. Tenai kalnuose sniegas su sniegu susiláukia (nenutirpsta per vasarą) . Tai ilgas laikas! gal nesusilauksiva, gal dar numirsiva. | O čia tuojau Laurynas vedė, vaiko susilaukė – dar sunkiau rados. Ko ji susiláukė (kas jai gimė) ? Apsidžiaugė, lyg svečių susilaukęs. Gero laukė, pikto susilaukė. Ginčydamasis greičiau susilauksi bėdos, negu naudos. Dieve, duok iš ožio pieno gauti, iš gaidžio kiaušinių susilaukti. Džiaugias, kaip šviežių rugių duonos susilaukęs.

2. patirti, prigyventi: Kokias gadynes mes suláukėm. Bloga iš mužiko pono sulaukus. Ir tu susilauk gi jiems tokios sau garbės! Kaimynai dejuoja, susilaukę bėdos. Šis rinkinys, išleistas rusų kalba, susilaukė nemaža dėmesio ir iš rusų skaitytojų. Ruošiamos Lietuvių dailės draugijos ir Vilniaus dailės draugijos parodos susilaukdavo plačiausio atgarsio spaudoje ir visuomenėje.

3. išgyventi iki tam tikro laiko: Nesulaukęs nė 50 metų, jis. mirė džiova 1848 m. kovo mėn 10 d. Kai suláuksi mano vieko, tai nė tiek, vaikel, nebegalėsi. Senatvės sulaukti visi nor, o sulaukę guodžiasi. Aš da tavo metų sulauksiu, o jau tu mano ne. Visu kuo buvau savo gyvenime laimingas, žilo plauko susilaukiau.
kad tù nesuláuktum niekad taip nebus. Kad tu nesulauktum, kad tu mane gautum! Šeimininkas jis esąs! O kad tu nesulauktum! Kad tù nesulaũktum – kaip nuejo, ir prapuolė. Kad jis nesulauktų po mūsų žemę vaikščioti ir iš jos duoną valgyti! Kad tù niekur nesuláuktum!
nesulauktà galvà toks plūdimas: Nesulaukta galva, dar ką prasimanys!
màno nesulaukiamóji toks plūdimas: Ma [no] nesulaukiamój, kad aš su tavim vienoj pirkioj pūtau!
užláukti

1. užtęsti laukiant, nieko nedarant: Užláukė ligą, ir nebepagydė daktarai.

2. per ilgai laukti, nusibosti belaukiant: Tu ir užsiláukei, manęs belaukdamas. Bėgu namo, vaikai užsilaũks. Jis mūs užsilaũks! Jis nuė [jo] ir nuė [jo],
o aš galiu užsiláukt! Žmonės laukė laukė ir užsiláukė čia Ukmergėj. Tę tavę jau žuslaukė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlaukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x