antleisti

léisti, léidžia, léido (léidė). duoti sutikimą, laisvę.

1. duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus. Ji tėvų neleidama teka. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! Léidmi. Leiskiat. bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau. | Leiskite Jums padėkoti. Léiskite ir man žodį tarti. | Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?). nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku [i] po purvynę braidžiot?! Kur vaikai ėjo, ten motina léido. Kam léidi tą ožką į avižas? O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon]. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju. Aš neléisiu jo skriausti. Savęs niekinti neleisiu. Ugniai neléido išgesti. | Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: To įstatymai neléidžia. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti. | Garbė neleidžia meluoti. Neléidamys žvejojo ir medžiojo. Man širdis neléidžia (gaila) pamesti vaikus vienus miške.
neleidžiamaĩ. Neleidamai atlaidus kėlė (be policijos leidimo) . Daug norėtumias, bet ne vis leidas. panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą.

2.
léiskime. sakykime, sakysime. Leiskime, šie trikampiai lygūs.

3. duotis, sutikti. Ilgainiui leidos perkalbėti. Senutė leidžiasi paguldoma į lovą, užklojama. Šuva pirmiau nesiléisdavo paglostyt, dabar jau léidžiasi, nekanda. O ana mergaitė, atrodo, niekada nesileis Ilžės gydoma. Kaip lengvai léidžiamės įtikinami tų, kuriuos mylime! Vaikas nesileidžia pasakyti (nenori klausyti, ką jam liepia daryti) . Sabalas leidžias prijaukinti. Nesiléido nė kalbėti. Kam – gi tu léidaisi, kad tavo žmona tave taip savo valion paimtų?! Motina nesiléido nė sudie pasakyt. Sąmonė, susigyvenusi su visais galimais pavojais, dabar mažiausiai leidosi nuraminama lūkesčiais, viltimis, paguoda.

4. duoti įeiti; duoti eiti kur, atsitolinti nuo ko: Neléidžia į vidų. Par pagalį lenda, kaip aną neléisi?! Ir namuosna savuosna jų neleiskime. Budreika, pirmuoju leidęs Kaušpėdų Povilą, antrąją pradalgę užėmė pats. Ar pro šalelę sveteliai leistie, ar an didžio dvarelio? Jis neléisdavo sūnaus nuo savęs. | Leidžiamàsis raštelis (raštu duotas leidimas kur įeiti) . Neleisk ašvos prie dobilų, pačios prie pinigų. Jo labai nereikia prašyti – jis neleidžia pro šalį (mėgsta išgerti) . Šeimininkas jam liepė nieko nesiléisti. sutikti priimti: Maž leistum pernaktuitie? Ei mergužė, mergužėlė, ar leisi nakvynužėlę, ar leisi nakvynužę? Leisim į suolelį sėsti. priimti gyventi (nuomininkus): Mano tėvas medžius kirstų, budavotų budinkus, léistų randaunykus. duoti patekti, sklisti į vidų: Daryk duris – leidi šaltį! prižiūrėti įeinančius, suvaryti: Ei mergužė, mergužėlė, leisk žirgą į stainužėlę. Jau pagirdžiau, ar léist diendaržin [karves] ? Vainorius rengėsi leisti spiečių avilin.
ne- neduoti prisiartinti: Norėjau paglostyti [šunį] – iš tolo nesiléidžia. Nesiléisk arčiau per tris žingsnius. Šuniui aną dieną uždaviau botagu, dabar prie manęs nesiléidžia.

5. sudaryti sąlygas, netrukdyti, įgalinti ką daryti: Nečiršk, … leisk muni miegoti. Léiskit išeit iš vagono (duokit kelią) . Praded gaidžiai giedoti, neleid munęs miegoti. Supliukš pūslė! Kam leidi orui išeit – užspausk! | Šiame straipsnyje, kiek leis dabar turimi duomenys, pasistengsime į šiuos klausimus atsakyti. Kalbėdamas leido jai suprasti, kad geriau nė nemėgintų į tą viršininką kreiptis. | Ruduo léido nuimti [nuo laukų] viską gražiai. Kišenė viską leido jam daryti (buvo turtingas) . Kada jau leĩs Dievas (kai bus gražus oras), rugius kirs. Kol orai leido, vakarieniaudavome sode. Norėtų grįžti mokyklon, bet amžius nebeleidžia. Aš tikiuos padaryt, jeigu sveikata léis (jei nesirgsiu) . Žingsniavo taip arti, kiek leido gaisras. Pažiūrėjo į nuotrauką iš arti, paskui – atitraukusi toliau, kiek leidžia ranka. Aš sena, o šiteip įverčiau adatą, kaip toli rankos léidžia. Pakalnis ristele, kiek tik senos kojos leido (kiek išgalėjo), nubėgo į mišką. Gaubys užtraukė, kiek kakarinė leido (iš visos gerklės) . Šauka, kiek tik galvo [je] balsas léidžia. Šaukia, kaip galva leidžia. Kokią dieną jie uliavoja, kaip tik galva léidžia. Metas buvo šlapias, neléidos sėti.

6. skirti, lemti: Kaip norėjai, taip Viešpats ir leido. Mum leista gyvent lig šimtui metų.

7. suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Leisti vergą. Paėmęs jau dabar geruoju tavęs neleis. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleidė leidė juodus kurtelius. Leisk, aš daugiau tavęs nebemušiu! – prašėsi užgultasis. nustoti laikius: Léisk tą katytę – tegul bėgioja! Visą dieną vaiko iš rankų neléidžia, užtat jis ir ožiuojas. Marti ne tinginė, darbo iš rankų neléidžia (visą laiką dirba) . Tų akinių iš kišenės neléido (labai saugojo, stengėsi laikyti kišenėje) . atpalaiduoti nuo įpareigojimo: Dabar leidi … tarną savo pakajuj, pagal žodžio tavo.

8. ginti (gyvulius) ganytis: Ankstybas dar pavasaris buvo, bet pašaro žmonėms pritrūko, ir dėl to arklius jau leisti pradėjo. Jau buvo šviesu šviesu, kap leidom laukan arklius. Ka pirmą dieną léidė į bandą, liuobėjo smilkyt a su švęstoms žolėms. Leisčiau žirgužį į pūdymužį. Leid (leisk) arklį pievon. Leiskie leiskie jautelius žalian dobilėlin. Žirgus, pekų leisk ant žolės.

9. daryti pertrauką, skirti laiką (nuo darbo) pailsėti: Léisk arklius, gana art! Eik pasakyk jam, tegu léidžia pietų. Kada kūlėjai leis pietų? Metas léisti pusryčio [artoją]. Tais metais ir mokinius anksčiau leido atostogų.

10. kergti: Šiemet kumelę léidom po geru kumeliu. Ar jie su tuo eržilu kumeles léidžia? Pavasarį kumelė buvo leista [prie eržilo]. Ar šiemet daug bus leidžiamųjų kumẽlių? | Léidžiamas (veislinis) eržilas. Léidžiamas jautis. reikalauti eržilo. Kumelė leidžiasi. Kelintukart vedu kumelę pas eržilą, ir vis léidžiasi.

11. duoti perėti, perinti: Kano, ar jau nebe anksti višta léist? Šiemet aš ančių viškai neléisiu. Gaspadinė ant Sekminių leido vištą ant kiaušinių. Atėjo kiaušinių vištom leisti. Jeigu kiaušinius leidi delčią, tai išsiris vištytės, dažnai perinčios. Gavėnion leistì [žąseliai]. | Dė [jo] kiaušinius pelėda, leido vaikus pelėda.

12. palikti, rezervuoti (veislei): Teliuko neléiskie veislei. Nemožna leist veislei. daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.

1. daryti mažiau suveržtą, mažiau suspaustą, mažiau įtemptą, atpalaiduoti: Reikia léist diržą, negaliu atsidvėst. Teip jau priveržei [vežimą],
léisk ben kiek, kad kartis sprogdama dangaus nepramušt. Pripūtė pūslę per nemierą, ir iššovė; negi klaũsė, kai sakiau valniau léist. Gana, léisk (atgniaužk) pirštus – broliuku [i] sopa rankytė. Kam laikai duris užrėmęs, leisk – tų vaikpalaikių nei padujų nebėr!

2. daryti ne tokį smarkų, silpnesnį: Vakar surakino sopuliai, ir šiandiej da neléidžia. Neléidžia tinimo (nemažėja tinimas) . silpnėti, liautis: Eina šiltyn – léidas speigas. Šaltis leidosi. Jei šaltis léisis, aš eisu į mokyklą.

3. bliūkšti: Putmenys leidas, o netrūksta. Votis léidžiasi.

4. rimti, ramintis (įsikarščiavus): Pradeda leistis, ir atsileida, nebepyksta.

5. atsisakyti savo nuomonės: Aš jau léidžiuosi.

6. mažinti užprašytą kainą: Prašo šimto rublių, gal da leĩs. Bulvių neléidžia pigiau, kaip po aštuonis. Aš anam gerai dedu, ans neleidas – vedu ir nesumainėv.

7. nesilaikyti prigulusiam, priveržtam, atsipalaiduoti: Prastos mašinkos (drabužių spaustukjai, spraustukai) – léidžia (atsisega) . Muterką tol veržė, kol gvintai pradėjo léist.

8. daryti ne taip sukrų, duoti atsisukti, atsivyti (apie siūlus, virvę): Kam leidi [nutraukęs virvagalį] – mazgą tuoj užmegzk!. Siūlai leidžiasi. išpinti (kasas): Krykščia, žaidžia, plaukus leidžia ir vėl pina ir dabina pievažiedžių vainikus.

9. ilginti, platinti (atardant drabužio siūles): To tavo suknytė jau labai striuka, ar yr iš ko léist? Žiūrėk, kiek šonuos įsiūta, gali leist per kokius du pirštus, nebus labai dukslus [sijonas].

10. aižyti, gliaudyti (grūdus iš varpų, ankščių, uogas nuo šakelių…) ; birinti: Varnos kviečius léidžia. Pelės smarkiai léidžia vasarojų. Strazdai jau vyšnias léidžia – reik baidyklė įkelt.

11. skleisti, kratyti, draikyti (šieną): Nėr ko šieno tokio lietoto [je] dieno [je] léisti. Šieno neléidom, tuoj vežėm.

12. kedėti, retėti, plyšti. Marškiniai pradėjo léistis. Kolei turis, turis šitokia, ė kai pradės leisties, tai ir nebėr. nustoti pavidalo, irti, byrėti. . Tie bernai kai ateidavo į veselią, tai stuba léisdavos.

13. merdėti, mirti: Mamut, mamut, kelkis – tėveliukas leidžias! Apkabino, pabučiavo ir pradėjo leistis. Kiek tai maž ir kartų akis tavo veizdėjo ant leidžiančiuosius ligonis ir ką gi tenai? daryti minkštesnį, skystesnį; tekinti.

1. drėgti: Kviečiai leidas po pietų, nebgal bekulti su spragilais.

2. skystėti: Šiųmečiai rugiai léidžiasi – sunku bus gera duonelė iškepti. Į blogesnių miltų patiekalus, kurie gaminant leidžiasi, reikia dėti kiaušinių. tižti, gesti, pūti: Surinko drauge tas supuvėles. tai dabar visos leidžiasi.

3. pašalui eiti; pašalą varyti: Važiuok, kol dar léist nepradėjo, paskui kelio nebebus. Bijom, kad kelio nebaigtų léisti. Pašalas leidžiasi ir kela akmenis aukštyn ar apsistovėjusį medį. Pavasarį sniegas nutirpsta, o vėliau ir žemė ima pamažu leistis. tirpti, tirpdyti (sniegą, ledą): Sniego maža laukuose, bemaž visą nedėlią léido. Nespėjo pasnigti, o jau léida. Šiemet anksčiau pradėjo sniegą léist. Čia pašalo, čia vėl pradėjo léist. Vandens leidamuoju laiku atsiranda atlajai. Snieguo leidant, genys kankorėžius aižo. Vagi, biškį pakūrenam, ir leidžia langus. Kai tik šaltis ne toks didelis, tuoj langai léidžiasi prieš saulę. Ka ir atdrėkis, o langai vis tiek neleidas.

4. versti tirpalu, tirpdyti: Geriau šiltam vandeny léisk druską, greičiau ištirps. Cukrus léidžiasi vandenyje. Bandelės net burnoj léidžias (labai skanios), ką te besakyt! Obuoliai net nastruosa léidžias (tokie prinokę, minkšti) .

5. skleisti (dažus) skalbiant: Sunku skalbt – dažus léidžia.

6. lydyti: Vašką léisti. Leisti taukai. Nelaikyk sviestą šiltai – pradės léisties. Žvakė nuo saulės leidas.

7. skystinti (vidurius): Neėsk žalesų – léida. Sena gira leida vidurius, negerk. Vidų léida. Vidurių léidžiamas vaistas.

8. skiesti: Su neleistu uksusu užpyliau, visas karpas išdeginau.

9. minkštus kiaušinius dėti: Vištos ėmė léisti – tik tokius minkštpaučius deda. Ar kas parmušo, ar iš didelio dėjimo léida. Jau trys vištos minkštais leidžia.

10. šlapintis, teršti, bjauroti: Srutą léisti (šlapintis) . Vaikas pilveliu leidžia (viduriuoja) . Jau jis kraujais léido, al' aš išgydžiau. Senė jau seniai iš lovos nebeišlipa nė savo reikalu – po savęs leida. Jei viduriai kraujais leidžia, reikia karvelio mėsa gydytis. Lašinių priputus, kap vole leidžia. Kap apsiėdė, tai devintan rąstan léido. Pamato gražesnį vaikį ir léida į kelnes (susižavi) . Bagotam velnias košėj spirgučiais leidžia. orą gadinti: Na, katras čia dabar léidžiat?

11. tekėti, sunktis, praleisti skystį, nelaikyti skysčio ar oro dėl nesandarumo: Pradėjo jau per stogą léist (varva vanduo) . Čelna (valtis) leidžia vandenį (įsisunkia į vidų vanduo) . To bačka jau labai perdžiūvus – léidžia. Viena padanga léidžia orą (nelaiko oro), negali važiuot. Ežeras sproginėjo, vanduo leidos (sunkėsi), negalėjo beiti. duoti persisunkti, persigerti: Bloga oda, vandenį leidžia.

12. tekinti, bėginti: Sulą léidžia iš klevo ir iš beržo. A tas puodas jau dykas, kur léidžiu alų? Leidžiu gėrimą. Mano vynelį leidai, nemielą čestavojai. Į parūgas kraują léisk jukai virti, kad pjauni žąsis. Kraują léidžia. Aš nesu kraujo leista, nė kirminais (dėlėmis) statyta. Brolis léidžia sau kraujį dėlėmis (duoda iščiulpti) . Léisti vandens srovę. Vandenį léidžia iš prūdo (duoda nutekėti) . Kirto galvelę kaip kopūstėlį, leido kraujelį kaip rasalėlį. | Oro leidžiamàsis vamzdis. | Tėvas žarstė rankomis grūdus, pasiėmęs delne atidžiai juos tyrinėjo, leido (bėrė) kaip vandenį pro pirštus. Broliškos rankos brolio kraują leidžia (brolius žudo) .

13. prakiurdant duoti išlįsti, išvirsti (iš vidaus): Viename krašte atsirado toks šernas ir darė daug jeibių: kniso ūkininkų laukus, draskė gyvulius ir žmonėms vidurius leido.

14. melžti: Leidžiama karvė.

15. daryti, gaminti (skystus daiktus): Duoną valgė iš pelų, o arielką leidė iš grūdų. Vieną kartą leista šnapšė baisiai y [ra] prasta pagirioti, kas kita du kartu leista. Kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.

1. išduoti (iš savęs) į aplinką: Pats nerštas – kuojos ikrus léidžia. Šnekučiuodami leidžia dūmus (rūko) kaip iš kamino. Įsikandęs papirosą, i léidžia sau pro ūsą dūmą. Dėdė ėmė leist iš savo pypkės dūmų debesis. Garvežys šniokšdamas leido garus. Muilo burbulus léidžia. Gvazdiko dervuočio kotas leidžia rausvas sultis, limpančias kaip derva. Smakas pradėjo ugnia leist; kareivis tąj skepetaite mosterėjo, prapuolė ugnis. | Man liepė neléist viso balso (taip smarkiai nedainuoti) . Skamba sodnas nuo dainelių, kur susėjusios sesutės leidžia balsą iš burnelių. Skrisdamas viršum medžių, pačioj viršūnėj sėdžiu, leidžiu balsą per tamsias girias. Leidau balsą į žalią girelę. Viršuj medžio sėdėjau, aplink save žiūrėjau, leidau balselį par žalią girelę. | Ženklą leisti. Arkadijus, tarytum smaguriaudamas, kiekvieną žodį leidžia pro savo gražius ūsus. skraidinti: Bitės tik ūžia, neina an darbą, matyt, spiečių leĩs. Bitės rengas jau spietlių leisti. skleisti, teikti: Ramunės žiedas didelį léidžia kvapą. Oi tu mirta, labai tvirta, leidi gardų kvapą. Saulė leidžia spindulius per visą kambarį. Vakare, uždegus lempą, vaikai dar žaidė su tuo kristalu, ir jie pastebėjo, kad jis leidžia šviesą. Aptems saulė ir mėnuo, nebeleis savo šviesos. | Versk mus kožnam meiliai slūžyti, tikrą meilę viernai leisti. platinti (kalbas, gandus…): I leida tokią teisybę į pasaulį, a ne pasiutę! Aš suseksiu, kas tas kalbas leidžia. Plepalą leida, kad švedai čia pareita. Leido apie jį gandą visoje anoje šalyje. Gandus pikti leidžia, kvaili platina. Žmonės visokius liežuvius (apkalbas) leido.

2. sukelti, padaryti: Léidžia rasą vakarėly visokie upeliai. Devynius rytus miglužę leisiu. Apskardą, apskrabą leida, – sako šatiškiai (Šačių apylinkės gyventojai), o laukuviškiai sako: ledija. Apskardu léida, kad lyja ir šąla. Kas griaudžia, žaibus, perkūnus leidžia? Leido velns ant jo daug vočių. Sakės atejęs ugnies leist.

3. sukurti, sutverti: Šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: tą žmogų yra Dievas leidęs ant svieto, nesakoma sutvėręs. Dievs leido svietą. Toks Dievo leistas. Ir Dievas leido didžius ešketrus ir visokias žvėris. Tu gimdi žoleles, tu leidi paukšteles. Kuriop galop esti Dievas visus daiktus leidęs? Kaip tasai negirdėtų, kursai leido ausį? Ir kaip neišvystų, kursai leido akį? | Nemanykit, dainiai, kad čion esat leisti (kad jums gyvenime pavesta) tik vien ditirambus linksmai sau dainuoti. | Iš kur léistas Jūs (iš kur kilęs, kur gimęs) ? Pailgo veido, kap Dievas léido.

4. auginti, želdinti (daigus, atžalas, šaknis…): Medžiai atažalas léidžia. Žirniai jau ūsus léidžia. Anie rugiai léidžia krūmus (iš vieno daigo pasidaro keli) . Augo klevelis žaliam gojely, leidė šakeles pagal upelį. Stiebus leisti. Apynys leidė plačius laiškelius – tai jais išrašė mano veidelį. Jau mano kopūstai kelintus lapus léidžia. Ai lazda lazda, lazda sausoja, kada lapelius tu leisi?! Skleidė žalius lapelius, leido baltus žiedelius. Rugeliai žaliavo, kviečiai varpas leido. Jau leidžia daigus rugiai – tuoj dygs po lietaus. Šaknį léisti, įsišaknyti. Lapo gysla léidžia daugelį šalutinių gyslelių. | Dantis leidžiu. Dažnai mažas medžias plačiai šaknis leidžia. Tirnags, titirnags, aukštyn lipdams, žemyn kiaušius leidžia. Atšilo oras, ir lapai ėmė leistis. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapai leidžias, žinote, jog arti yra vasara. Po lieti jau rūškyniai leisis.

5. iškišti: Jau jau léidžia ragus [sraigė]. | Léisk léisk daugiau to nosiniuko iš to kišenio – kas čia tokią mažą kertelytę matys! | Krantinėn leidžiamas (nutiesiamas) trapas.

6. teikti apyvartai, platinti: Kad po truputį leistų tiražą to žodyno (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), labiau žmonės pirktų. | Ėmė leisti raštus į žmonis.

7. tiekti, gaminti (spaudą) ; skelbti raštu; spausdinti: Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą. sudaryti ir paskelbti: Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose.

8. eikvoti (pinigus, turtą…): Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi. Neturiu padėjėjo dirbime (darbe), ė leist yr kam. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas. Darmai sveikatą leidi. An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija.

9. parduoti: Leisiu ir tą karvę, neina į ranką (mažai pieno duoda, blogsta) . Aš savo arklio už jokius pinigus neleisiu. Ar už penkiolika léisi tą skepetą? Už mano juodbėrėlį tris šimtus siūlinėjo. Kad gražiai šokinėjo, be keturių neleidau.

10. atiduoti, atmesti, atsisakyti: Tam, kursai imtų rūbą tavo, leisk jam ir ploščių. Gausma sėklą leisti šalin. Kitąmet jie léidžia gyvenimą i eina į miestą.

11. atiduoti nuomai, išnuomoti: Butą leidamą pajutau ir išsinuomojau. Leido žemę renda. Pirko namus ir leido į randas. sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti.

1. rengti kur išvykti: Jie pasiskolino pas mane, kai tą vaiką į Ameriką léido. Manderėlę aš siuvau, marškinėlius surinkau – reiks ma [n] leisti sūnelį į vaiską. Reiks ma [n] leisti sūnų karūmenę. Jei mane vainon leisi, pirk man bėrą žirgelį. Oi lyliai, tatatai, leidė tėvas sūnelį … žalion girion medžiotų.

2. duoti už vyro, į marčias: Leiskit Elzę, kad tik geras vyras atsitaikintų. Tėvuli manas, tėvuli senasai, leisk mane už jauno bernelio, už jauno raitužėlio. Neduok, neléiskie už kareivėlio. Tėveli mano, mano širdele, leisk leisdamas dukrelę. Ir leiste leisiu, ir pažadėsiu. Leisiu dukrelę savo jaunam ženteliui. Ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? Žada žvirblelis dukrytę léisti.

3. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Tarutis nusprendė savo Kaziuką leisti į mokslus. Nuo aštuntų metų pradėjo léist mokytis iškalos. Ir léido jį in klesas. Į daktarus leisiu savo pyplį. Vieną leido į dišėres (dailides), antrą į račius mokytis. Tėvas, matydams, kad iš to vaiko gal kas geras išeiti, pradėjo léisti aukštus mokslus.

4. liepti kur vykti; siųsti ką kur: Kai vaikai paaugo, Gailiūnas vieną po kito pradėjo leisti juos į žmones už piemenis, o vėliau jau už pusbernius bei pusmerges. Vieną vaiką teturiv, neleiskiv ano kiaulių ganyti. Jis sakėsi ne pats bėgsiąs, bet léisiąs savo tarną. Ant rytojaus davė jam gerą arklį, sutaisė kareivius ir leidžia užbaigtie karę. Ubagais leisti [vaikus] (siųsti elgetauti) . Mes jums, sesės, piršlius leisim. Aš esu kvieslys, nuo pono Dievo leistas. O kaip tu josi pas jaunąją mergelę, vis pirma leiski savo didį pulkelį. Pro vienus vartus panelę leisiu, pro kitus aš pats josiu. Ne tiktai į svetimus laivus tuos turtus lodãvo (krovė, dėjo), bet ir patys daugybes savo laivų leido į svečias šalis. Leido kurtus į pėdsakas. | Sūnų iš dangaus leisti, tą ant svieto siųsti. Vai, kad aš ėjau viešu keleliu, leidau vargelį viduriu kelio. duoti potvarkį išvykti, išvažiuoti: Viršinykas jau eina traukinio léist.

5. siundyti, pjudyti: Kai eina vasarojun, šunim léidžiu [karvę]. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrimu leisk.

6. siųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Léidom anam jau du laišku, bet nėko neatrašė. Varšuvon gi ir atarašą leisiu. Keturias pagrečiu grometas leidžiau pas jumis. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį. gabenti: Dides daugybes [kailių] leido par vandenį į svečias šalis. plukdyti (sielius): Sielių (rąstų, sienojų) Nerimi dėl sausos vasaros neleidžia šiemet į Vilnių.

7. perduoti elektromagnetinėmis bangomis, transliuoti: Šiandie radija neleidžia žinių – šventa. Programa bus leidžiama ir trumpomis bangomis. | Dirginimo leidžiamoji sistema.

8. lydėti (išeinantį): Aš tavę nebeléidžiu, pats išeisi. Išeisiu ir neléistas, gal dienos neišsinešiu. Toliau neléisiu, tik lig durų. Leiskit, lydėkit mane, brolyčiai, per rugių lauką, per žalią lanką. lydėti mirusį, laidoti: Aš mačiau, kai jį ant kapų léido. Sustokim, broliukai, sudūmokim, kur leisim, kur kavosim. Kad mane leido į aukštą kalnelį, mergužėlė gailiai verkė. Tai leis muni matušelė, tai leis muni sengalvelė ant aukštojo kalnelio. Gana kloniojais, mano dukružėlė, į kapelius leisdama. Pagrabą léida.

9. prabūti, pragyventi, praleisti (kurį nors laiką) ; duoti praeiti (laikui): Antrą karą jau léidžiu. Įdomiai ir turtingai vasaros atostogas leidžia studentai. Tėviškėje leidau ramų gyvenimą. Aš taip léidau, léidau (kenčiau) vargą. Naudingai leidome laiką. Aš dienas léidžiu tik ant to lapavimo (kiaulėms lapus skindama) . Jam ne tep nuobodu leistie dienas. Aštuoniasdešimt keturis turėjau, penktus léidau. Ai, sūniuk, daug metų turiu – devintą dešimtį léidžiu. Gyvenimas léidosi léidosi geriau po biskį, no kiek lengviau pasidarė. Tuo čėsu leidos (ėjo) tretį dešimtą metą. duoti veiksmui eigą; judėti tolyn.

1. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Mašiną léisti. Nedaug malimo, neléidžia girnų (nemala) . Vaikai aitvarą léidžia. Negražu, kai kunigas plėšos dėl skatiko, varpų be penkeklio neleidžia. Vargonų maž teleida (silpnai, vos girdimai vargonuoja) – vis mergaitės gieda. | Adomas pirmas darban įtemptus raumenis leido.

2. duoti eigą veiksmui; daryti, kad kas judėtų, eitų, slinktų tolyn: Budavočiau laivelį, leisč ant jūrių marelių. Padirbysiu laivelį, leisiu jūrėms marelėms. Nešvarios bruknės – reiks léist (berti) per stalą. Leisti siūlą į ritę. Nežymiai kreipdamas vamzdį čia į kairę, čia į dešinę, jis leido vieną šovinių kaspiną po kito. | Leis tavo plūksneles ant vėjo (duos vėjui išnešioti) . Po ta obelim sėdi trys senelės, kurios verpia gijas ir vėju leidžia. | Kam daba léist (pirmajam dėti, mesti ant stalo kortą) ? Léisk į grajų. Leisk pirma tas septynias, ko čia laikai suspaudęs [kortas] kaip gerą daiktą! | Léidi iš eilios (kalbi apie viską nesivaržydamas) . Nemoka, o léida (perkelia) iš klasės į klasę. perduoti iš eilės kitam: Nu, sukiam peilį: kam pirmam gert, kas pradės stiklinę léist? (ties kuriuo peilis viršūne sustos, tas turi pirmas pradėti gerti) . Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui [taurę, stiklinę]. reguliuoti ką judantį, slenkantį tolyn; nustatyti veiksmo pobūdį: Neleisk siūlų gurgždūlėms [verpdama] – būs nestiprus siūlas. Verpk, dukryte, netingėk, į kuodelį vis žiūrėk. Neleisk siūlą per storai, nelipink, nesuk sukriai. Kad tu labai storom pliauskėm léidi, smulkiau kapok! Kieti makaronai, negaliu sukramtyti – cielus léidžiu (ryju) . Neléisk vežimo taip plačiai [kraudamas],
išvirs vežant. Klynu leidžiu (pleištiškai ką darau) . Lėta žingine leido vežimą su karstu žentas Miknius, kad ir pėstieji neatsiliktų. | Mokytojų vaikas, lengviau léida (mažiau reikalauja mokėti) .

3. raginti, smarkiai varyti (arklį): Kad léidžia kumelę, kad net šokinėja ratai. Jis tyli ir leidžia arklį smarkia ristele.

4. imtis kokio veiksmo, pradėti ką daryti: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti, kiek kojos nešė. Ir pasikėlė tie vyrai iš te, leidosi eiti Sodomopi. Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis. Léistis lenktynių. Visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio. Į mūšį nesileido, tik gynėsi. Valandėlę pastovi, paskui vėl leidžiasi į kelią. Tada sėdo ant arklio ir leidos į kelionę. Nenorėjo leistis ginčan su mokytoju. Darbo dienų rytmečiais ji pavalgydina jį greičiau, nelabai leisdamasi į ilgas kalbas. Ji niekad nesileidžia su manim į šneką. Ėmė léistis į miegą. Jau léidžiuos miegan, tik bar bar bar kažin kas langan. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį. Léidos ant baidymo (ėmė bauginti) . Ant piktų darbų leidos. pradėti eiti (amžiaus metus): Leiduos į trečią metą. Leidžias į ketvirtą nedėlią. | Diena leidės vakarop eit.

5. krypti, gilintis, įsitraukti į kurią nors sritį: Jis dažnai kalbindavo kareivius ir būtinai leisdavosi į politiką. Nemanau leisties į visų grunaviškės Romovės išgalių kritiką. Į kalbos teoriją, į platesnius apibendrinimus Jablonskis rečiau tesileisdavo. Autoriaus, kaip ir kitų keliautojų, truputį per daug leistasi į smulkmenas.

6. pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: Leidžiuosi ant ko. Leistis ant laimės. Ant jo valios leidėsi. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi.

7. eiti, keliauti, vykti: Nu, tad aš jau ir léidu. Visi buvome kaip avys paklydę, ir kiekvienas leidęs buvo savu keliu. Iš Birštono pakliuvome į Alytų, o iš ten pėsti leidomės per Dainavos kraštą. Leidosi žmogus į girias arklio ieškoti. Jau ankstybas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo. Vakaras, reik leisties ant namų. Milciades, trukti laiko neturėdamas, leidos, kur ketėjo. Leidžiuosi kur. Ir tarė ans senas žmogus: kur besileidi ir iš kur ateini? Leisiuos iš tų vargų, kur mano akys mato, kur kojos neša. Žmogus … geru keliu leidžias. Broliai, léiskimės ing šitą kelią gyvatos. varytis (su banda): Pavakary piemenys su galvijais léidžiasi panamėn. Žmonių laukuose nebesimatė, tik leidosi artyn namų piemenys su savo bandomis. vandeniu keliauti, plaukti: Leidos laivais į Padaugavį. Jonas su samdytais vaikiukais leidos į jūrą menkių meškerioti. Sėdos į akrūtus ir leidos per jūras. Akrūtu leidžiuos. Leidosi už jūrių marių, kur ne vieną didis vargas varo. Leidos tada eldijoj pūston vieto [n] patys. | Tais vėjais leiskis, tais plauk. važiuoti: Nuvažiavai į Klaipėdą, įsėdai į traukinį i léisk. Liuob tuo keliu visi léisias.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antleisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>léisti, </b>léidžia, léido (léidė). <span class="explanation">duoti sutikimą, laisvę. </span> <br/>1. <span class="explanation">duoti sutikimą kam nors ką daryti: </span> Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus. Ji tėvų neleidama teka. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! Léidmi. Leiskiat. bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau. \| Leiskite Jums padėkoti. Léiskite ir man žodį tarti. \| Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?). <span class="explanation">nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: </span> Kam léidi vaiku [i] po purvynę braidžiot?! Kur vaikai ėjo, ten motina léido. Kam léidi tą ožką į avižas? O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon]. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju. Aš neléisiu jo skriausti. Savęs niekinti neleisiu. Ugniai neléido išgesti. \| Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado. <span class="explanation">duoti teisę, nevaržyti nuostatais: </span> To įstatymai neléidžia. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti. \| Garbė neleidžia meluoti. Neléidamys žvejojo ir medžiojo. Man širdis neléidžia <span class="explanation"> (gaila) </span> pamesti vaikus vienus miške. <br/><b>ne</b>leidžiamaĩ</b>. Neleidamai atlaidus kėlė <span class="explanation"> (be policijos leidimo) </span>. Daug norėtumias, bet ne vis leidas. <span class="explanation">panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: </span> Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą. <br/>2. <br/><b>léiskime</b>. <span class="explanation">sakykime, sakysime</span>. Leiskime, šie trikampiai lygūs. <br/>3. <span class="explanation">duotis, sutikti</span>. Ilgainiui leidos perkalbėti. Senutė leidžiasi paguldoma į lovą, užklojama. Šuva pirmiau nesiléisdavo paglostyt, dabar jau léidžiasi, nekanda. O ana mergaitė, atrodo, niekada nesileis Ilžės gydoma. Kaip lengvai léidžiamės įtikinami tų, kuriuos mylime! Vaikas nesileidžia pasakyti <span class="explanation"> (nenori klausyti, ką jam liepia daryti) </span>. Sabalas leidžias prijaukinti. Nesiléido nė kalbėti. Kam – gi tu léidaisi, kad tavo žmona tave taip savo valion paimtų?! Motina nesiléido nė sudie pasakyt. Sąmonė, susigyvenusi su visais galimais pavojais, dabar mažiausiai leidosi nuraminama lūkesčiais, viltimis, paguoda. <br/>4. <span class="explanation">duoti įeiti; duoti eiti kur, atsitolinti nuo ko: </span> Neléidžia į vidų. Par pagalį lenda, kaip aną neléisi?! Ir namuosna savuosna jų neleiskime. Budreika, pirmuoju leidęs Kaušpėdų Povilą, antrąją pradalgę užėmė pats. Ar pro šalelę sveteliai leistie, ar an didžio dvarelio? Jis neléisdavo sūnaus nuo savęs. \| Leidžiamàsis raštelis <span class="explanation"> (raštu duotas leidimas kur įeiti) </span>. Neleisk ašvos prie dobilų, pačios prie pinigų. Jo labai nereikia prašyti – jis neleidžia pro šalį <span class="explanation"> (mėgsta išgerti) </span>. Šeimininkas jam liepė nieko nesiléisti. <span class="explanation">sutikti priimti: </span> Maž leistum pernaktuitie? Ei mergužė, mergužėlė, ar leisi nakvynužėlę, ar leisi nakvynužę? Leisim į suolelį sėsti. <span class="explanation">priimti gyventi (nuomininkus): </span> Mano tėvas medžius kirstų, budavotų budinkus, léistų randaunykus. <span class="explanation">duoti patekti, sklisti į vidų: </span> Daryk duris – leidi šaltį! <span class="explanation">prižiūrėti įeinančius, suvaryti: </span> Ei mergužė, mergužėlė, leisk žirgą į stainužėlę. Jau pagirdžiau, ar léist diendaržin [karves] ? Vainorius rengėsi leisti spiečių avilin. <br/><b>ne</b>- <span class="explanation">neduoti prisiartinti: </span> Norėjau paglostyti [šunį] – iš tolo nesiléidžia. Nesiléisk arčiau per tris žingsnius. Šuniui aną dieną uždaviau botagu, dabar prie manęs nesiléidžia. <br/>5. <span class="explanation">sudaryti sąlygas, netrukdyti, įgalinti ką daryti: </span> Nečiršk, … leisk muni miegoti. Léiskit išeit iš vagono <span class="explanation"> (duokit kelią) </span>. Praded gaidžiai giedoti, neleid munęs miegoti. Supliukš pūslė! Kam leidi orui išeit – užspausk! \| Šiame straipsnyje, kiek leis dabar turimi duomenys, pasistengsime į šiuos klausimus atsakyti. Kalbėdamas leido jai suprasti, kad geriau nė nemėgintų į tą viršininką kreiptis. \| Ruduo léido nuimti [nuo laukų] viską gražiai. Kišenė viską leido jam daryti <span class="explanation"> (buvo turtingas) </span>. Kada jau leĩs Dievas <span class="explanation"> (kai bus gražus oras), </span> rugius kirs. Kol orai leido, vakarieniaudavome sode. Norėtų grįžti mokyklon, bet amžius nebeleidžia. Aš tikiuos padaryt, jeigu sveikata léis <span class="explanation"> (jei nesirgsiu) </span>. Žingsniavo taip arti, kiek leido gaisras. Pažiūrėjo į nuotrauką iš arti, paskui – atitraukusi toliau, kiek leidžia ranka. Aš sena, o šiteip įverčiau adatą, kaip toli rankos léidžia. Pakalnis ristele, kiek tik senos kojos leido <span class="explanation"> (kiek išgalėjo), </span> nubėgo į mišką. Gaubys užtraukė, kiek kakarinė leido <span class="explanation"> (iš visos gerklės) </span>. Šauka, kiek tik galvo [je] balsas léidžia. Šaukia, kaip galva leidžia. Kokią dieną jie uliavoja, kaip tik galva léidžia. Metas buvo šlapias, neléidos sėti. <br/>6. <span class="explanation">skirti, lemti: </span> Kaip norėjai, taip Viešpats ir leido. Mum leista gyvent lig šimtui metų. <br/>7. <span class="explanation">suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): </span> Leisti vergą. Paėmęs jau dabar geruoju tavęs neleis. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleidė leidė juodus kurtelius. Leisk, aš daugiau tavęs nebemušiu! – prašėsi užgultasis. <span class="explanation">nustoti laikius: </span> Léisk tą katytę – tegul bėgioja! Visą dieną vaiko iš rankų neléidžia, užtat jis ir ožiuojas. Marti ne tinginė, darbo iš rankų neléidžia <span class="explanation"> (visą laiką dirba) </span>. Tų akinių iš kišenės neléido <span class="explanation"> (labai saugojo, stengėsi laikyti kišenėje) </span>. <span class="explanation">atpalaiduoti nuo įpareigojimo: </span> Dabar leidi … tarną savo pakajuj, pagal žodžio tavo. <br/>8. <span class="explanation">ginti (gyvulius) ganytis: </span> Ankstybas dar pavasaris buvo, bet pašaro žmonėms pritrūko, ir dėl to arklius jau leisti pradėjo. Jau buvo šviesu šviesu, kap leidom laukan arklius. Ka pirmą dieną léidė į bandą, liuobėjo smilkyt a su švęstoms žolėms. Leisčiau žirgužį į pūdymužį. Leid <span class="explanation"> (leisk) </span> arklį pievon. Leiskie leiskie jautelius žalian dobilėlin. Žirgus, pekų leisk ant žolės. <br/>9. <span class="explanation">daryti pertrauką, skirti laiką (nuo darbo) pailsėti: </span> Léisk arklius, gana art! Eik pasakyk jam, tegu léidžia pietų. Kada kūlėjai leis pietų? Metas léisti pusryčio [artoją]. Tais metais ir mokinius anksčiau leido atostogų. <br/>10. <span class="explanation">kergti: </span> Šiemet kumelę léidom po geru kumeliu. Ar jie su tuo eržilu kumeles léidžia? Pavasarį kumelė buvo leista [prie eržilo]. Ar šiemet daug bus leidžiamųjų kumẽlių? \| Léidžiamas <span class="explanation"> (veislinis) </span> eržilas. Léidžiamas jautis. <span class="explanation">reikalauti eržilo</span>. Kumelė leidžiasi. Kelintukart vedu kumelę pas eržilą, ir vis léidžiasi. <br/>11. <span class="explanation">duoti perėti, perinti: </span> Kano, ar jau nebe anksti višta léist? Šiemet aš ančių viškai neléisiu. Gaspadinė ant Sekminių leido vištą ant kiaušinių. Atėjo kiaušinių vištom leisti. Jeigu kiaušinius leidi delčią, tai išsiris vištytės, dažnai perinčios. Gavėnion leistì [žąseliai]. \| Dė [jo] kiaušinius pelėda, leido vaikus pelėda. <br/>12. <span class="explanation">palikti, rezervuoti (veislei): </span> Teliuko neléiskie veislei. Nemožna leist veislei. <span class="explanation">daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį. </span> <br/>1. <span class="explanation">daryti mažiau suveržtą, mažiau suspaustą, mažiau įtemptą, atpalaiduoti: </span> Reikia léist diržą, negaliu atsidvėst. Teip jau priveržei [vežimą], léisk ben kiek, kad kartis sprogdama dangaus nepramušt. Pripūtė pūslę per nemierą, ir iššovė; negi klaũsė, kai sakiau valniau léist. Gana, léisk <span class="explanation"> (atgniaužk) </span> pirštus – broliuku [i] sopa rankytė. Kam laikai duris užrėmęs, leisk – tų vaikpalaikių nei padujų nebėr! <br/>2. <span class="explanation">daryti ne tokį smarkų, silpnesnį: </span> Vakar surakino sopuliai, ir šiandiej da neléidžia. Neléidžia tinimo <span class="explanation"> (nemažėja tinimas) </span>. <span class="explanation">silpnėti, liautis: </span> Eina šiltyn – léidas speigas. Šaltis leidosi. Jei šaltis léisis, aš eisu į mokyklą. <br/>3. <span class="explanation">bliūkšti: </span> Putmenys leidas, o netrūksta. Votis léidžiasi. <br/>4. <span class="explanation">rimti, ramintis (įsikarščiavus): </span> Pradeda leistis, ir atsileida, nebepyksta. <br/>5. <span class="explanation">atsisakyti savo nuomonės: </span> Aš jau léidžiuosi. <br/>6. <span class="explanation">mažinti užprašytą kainą: </span> Prašo šimto rublių, gal da leĩs. Bulvių neléidžia pigiau, kaip po aštuonis. Aš anam gerai dedu, ans neleidas – vedu ir nesumainėv. <br/>7. <span class="explanation">nesilaikyti prigulusiam, priveržtam, atsipalaiduoti: </span> Prastos mašinkos <span class="explanation"> (drabužių spaustukjai, spraustukai) – </span> léidžia <span class="explanation"> (atsisega) </span>. Muterką tol veržė, kol gvintai pradėjo léist. <br/>8. <span class="explanation">daryti ne taip sukrų, duoti atsisukti, atsivyti (apie siūlus, virvę): </span> Kam leidi [nutraukęs virvagalį] – mazgą tuoj užmegzk!. Siūlai leidžiasi. <span class="explanation">išpinti (kasas): </span> Krykščia, žaidžia, plaukus leidžia ir vėl pina ir dabina pievažiedžių vainikus. <br/>9. <span class="explanation">ilginti, platinti (atardant drabužio siūles): </span> To tavo suknytė jau labai striuka, ar yr iš ko léist? Žiūrėk, kiek šonuos įsiūta, gali leist per kokius du pirštus, nebus labai dukslus [sijonas]. <br/>10. <span class="explanation">aižyti, gliaudyti (grūdus iš varpų, ankščių, uogas nuo šakelių…) ; birinti: </span> Varnos kviečius léidžia. Pelės smarkiai léidžia vasarojų. Strazdai jau vyšnias léidžia – reik baidyklė įkelt. <br/>11. <span class="explanation">skleisti, kratyti, draikyti (šieną): </span> Nėr ko šieno tokio lietoto [je] dieno [je] léisti. Šieno neléidom, tuoj vežėm. <br/>12. <span class="explanation">kedėti, retėti, plyšti</span>. Marškiniai pradėjo léistis. Kolei turis, turis šitokia, ė kai pradės leisties, tai ir nebėr. <span class="explanation">nustoti pavidalo, irti, byrėti. </span>. Tie bernai kai ateidavo į veselią, tai stuba léisdavos. <br/>13. <span class="explanation">merdėti, mirti: </span> Mamut, mamut, kelkis – tėveliukas leidžias! Apkabino, pabučiavo ir pradėjo leistis. Kiek tai maž ir kartų akis tavo veizdėjo ant leidžiančiuosius ligonis ir ką gi tenai? <span class="explanation">daryti minkštesnį, skystesnį; tekinti. </span> <br/>1. <span class="explanation">drėgti: </span> Kviečiai leidas po pietų, nebgal bekulti su spragilais. <br/>2. <span class="explanation">skystėti: </span> Šiųmečiai rugiai léidžiasi – sunku bus gera duonelė iškepti. Į blogesnių miltų patiekalus, kurie gaminant leidžiasi, reikia dėti kiaušinių. <span class="explanation">tižti, gesti, pūti: </span> Surinko drauge tas supuvėles. tai dabar visos leidžiasi. <br/>3. <span class="explanation">pašalui eiti; pašalą varyti: </span> Važiuok, kol dar léist nepradėjo, paskui kelio nebebus. Bijom, kad kelio nebaigtų léisti. Pašalas leidžiasi ir kela akmenis aukštyn ar apsistovėjusį medį. Pavasarį sniegas nutirpsta, o vėliau ir žemė ima pamažu leistis. <span class="explanation">tirpti, tirpdyti (sniegą, ledą): </span> Sniego maža laukuose, bemaž visą nedėlią léido. Nespėjo pasnigti, o jau léida. Šiemet anksčiau pradėjo sniegą léist. Čia pašalo, čia vėl pradėjo léist. Vandens leidamuoju laiku atsiranda atlajai. Snieguo leidant, genys kankorėžius aižo. Vagi, biškį pakūrenam, ir leidžia langus. Kai tik šaltis ne toks didelis, tuoj langai léidžiasi prieš saulę. Ka ir atdrėkis, o langai vis tiek neleidas. <br/>4. <span class="explanation">versti tirpalu, tirpdyti: </span> Geriau šiltam vandeny léisk druską, greičiau ištirps. Cukrus léidžiasi vandenyje. Bandelės net burnoj léidžias <span class="explanation"> (labai skanios), </span> ką te besakyt! Obuoliai net nastruosa léidžias <span class="explanation"> (tokie prinokę, minkšti) </span>. <br/>5. <span class="explanation">skleisti (dažus) skalbiant: </span> Sunku skalbt – dažus léidžia. <br/>6. <span class="explanation">lydyti: </span> Vašką léisti. Leisti taukai. Nelaikyk sviestą šiltai – pradės léisties. Žvakė nuo saulės leidas. <br/>7. <span class="explanation">skystinti (vidurius): </span> Neėsk žalesų – léida. Sena gira leida vidurius, negerk. Vidų léida. Vidurių léidžiamas vaistas. <br/>8. <span class="explanation">skiesti: </span> Su neleistu uksusu užpyliau, visas karpas išdeginau. <br/>9. <span class="explanation">minkštus kiaušinius dėti: </span> Vištos ėmė léisti – tik tokius minkštpaučius deda. Ar kas parmušo, ar iš didelio dėjimo léida. Jau trys vištos minkštais leidžia. <br/>10. <span class="explanation">šlapintis, teršti, bjauroti: </span> Srutą léisti <span class="explanation"> (šlapintis) </span>. Vaikas pilveliu leidžia <span class="explanation"> (viduriuoja) </span>. Jau jis kraujais léido, al' aš išgydžiau. Senė jau seniai iš lovos nebeišlipa nė savo reikalu – po savęs leida. Jei viduriai kraujais leidžia, reikia karvelio mėsa gydytis. Lašinių priputus, kap vole leidžia. Kap apsiėdė, tai devintan rąstan léido. Pamato gražesnį vaikį ir léida į kelnes <span class="explanation"> (susižavi) </span>. Bagotam velnias košėj spirgučiais leidžia. <span class="explanation">orą gadinti: </span> Na, katras čia dabar léidžiat? <br/>11. <span class="explanation">tekėti, sunktis, praleisti skystį, nelaikyti skysčio ar oro dėl nesandarumo: </span> Pradėjo jau per stogą léist <span class="explanation"> (varva vanduo) </span>. Čelna <span class="explanation"> (valtis) </span> leidžia vandenį <span class="explanation"> (įsisunkia į vidų vanduo) </span>. To bačka jau labai perdžiūvus – léidžia. Viena padanga léidžia orą <span class="explanation"> (nelaiko oro), </span> negali važiuot. Ežeras sproginėjo, vanduo leidos <span class="explanation"> (sunkėsi), </span> negalėjo beiti. <span class="explanation">duoti persisunkti, persigerti: </span> Bloga oda, vandenį leidžia. <br/>12. <span class="explanation">tekinti, bėginti: </span> Sulą léidžia iš klevo ir iš beržo. A tas puodas jau dykas, kur léidžiu alų? Leidžiu gėrimą. Mano vynelį leidai, nemielą čestavojai. Į parūgas kraują léisk jukai virti, kad pjauni žąsis. Kraują léidžia. Aš nesu kraujo leista, nė kirminais <span class="explanation"> (dėlėmis) </span> statyta. Brolis léidžia sau kraujį dėlėmis <span class="explanation"> (duoda iščiulpti) </span>. Léisti vandens srovę. Vandenį léidžia iš prūdo <span class="explanation"> (duoda nutekėti) </span>. Kirto galvelę kaip kopūstėlį, leido kraujelį kaip rasalėlį. \| Oro leidžiamàsis vamzdis. \| Tėvas žarstė rankomis grūdus, pasiėmęs delne atidžiai juos tyrinėjo, leido <span class="explanation"> (bėrė) </span> kaip vandenį pro pirštus. Broliškos rankos brolio kraują leidžia <span class="explanation"> (brolius žudo) </span>. <br/>13. <span class="explanation">prakiurdant duoti išlįsti, išvirsti (iš vidaus): </span> Viename krašte atsirado toks šernas ir darė daug jeibių: kniso ūkininkų laukus, draskė gyvulius ir žmonėms vidurius leido. <br/>14. <span class="explanation">melžti: </span> Leidžiama karvė. <br/>15. <span class="explanation">daryti, gaminti (skystus daiktus): </span> Duoną valgė iš pelų, o arielką leidė iš grūdų. Vieną kartą leista šnapšė baisiai y [ra] prasta pagirioti, kas kita du kartu leista. Kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo. <span class="explanation">išduoti į aplinką, teikti, skleisti. </span> <br/>1. <span class="explanation">išduoti (iš savęs) į aplinką: </span> Pats nerštas – kuojos ikrus léidžia. Šnekučiuodami leidžia dūmus <span class="explanation"> (rūko) </span> kaip iš kamino. Įsikandęs papirosą, i léidžia sau pro ūsą dūmą. Dėdė ėmė leist iš savo pypkės dūmų debesis. Garvežys šniokšdamas leido garus. Muilo burbulus léidžia. Gvazdiko dervuočio kotas leidžia rausvas sultis, limpančias kaip derva. Smakas pradėjo ugnia leist; kareivis tąj skepetaite mosterėjo, prapuolė ugnis. \| Man liepė neléist viso balso <span class="explanation"> (taip smarkiai nedainuoti) </span>. Skamba sodnas nuo dainelių, kur susėjusios sesutės leidžia balsą iš burnelių. Skrisdamas viršum medžių, pačioj viršūnėj sėdžiu, leidžiu balsą per tamsias girias. Leidau balsą į žalią girelę. Viršuj medžio sėdėjau, aplink save žiūrėjau, leidau balselį par žalią girelę. \| Ženklą leisti. Arkadijus, tarytum smaguriaudamas, kiekvieną žodį leidžia pro savo gražius ūsus. <span class="explanation">skraidinti: </span> Bitės tik ūžia, neina an darbą, matyt, spiečių leĩs. Bitės rengas jau spietlių leisti. <span class="explanation">skleisti, teikti: </span> Ramunės žiedas didelį léidžia kvapą. Oi tu mirta, labai tvirta, leidi gardų kvapą. Saulė leidžia spindulius per visą kambarį. Vakare, uždegus lempą, vaikai dar žaidė su tuo kristalu, ir jie pastebėjo, kad jis leidžia šviesą. Aptems saulė ir mėnuo, nebeleis savo šviesos. \| Versk mus kožnam meiliai slūžyti, tikrą meilę viernai leisti. <span class="explanation">platinti (kalbas, gandus…): </span> I leida tokią teisybę į pasaulį, a ne pasiutę! Aš suseksiu, kas tas kalbas leidžia. Plepalą leida, kad švedai čia pareita. Leido apie jį gandą visoje anoje šalyje. Gandus pikti leidžia, kvaili platina. Žmonės visokius liežuvius <span class="explanation"> (apkalbas) </span> leido. <br/>2. <span class="explanation">sukelti, padaryti: </span> Léidžia rasą vakarėly visokie upeliai. Devynius rytus miglužę leisiu. Apskardą, apskrabą leida, – sako šatiškiai <span class="explanation"> (Šačių apylinkės gyventojai), </span> o laukuviškiai sako: ledija. Apskardu léida, kad lyja ir šąla. Kas griaudžia, žaibus, perkūnus leidžia? Leido velns ant jo daug vočių. Sakės atejęs ugnies leist. <br/>3. <span class="explanation">sukurti, sutverti: </span> Šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: tą žmogų yra Dievas leidęs ant svieto, nesakoma sutvėręs. Dievs leido svietą. Toks Dievo leistas. Ir Dievas leido didžius ešketrus ir visokias žvėris. Tu gimdi žoleles, tu leidi paukšteles. Kuriop galop esti Dievas visus daiktus leidęs? Kaip tasai negirdėtų, kursai leido ausį? Ir kaip neišvystų, kursai leido akį? \| Nemanykit, dainiai, kad čion esat leisti <span class="explanation"> (kad jums gyvenime pavesta) </span> tik vien ditirambus linksmai sau dainuoti. \| Iš kur léistas Jūs <span class="explanation"> (iš kur kilęs, kur gimęs) </span> ? Pailgo veido, kap Dievas léido. <br/>4. <span class="explanation">auginti, želdinti (daigus, atžalas, šaknis…): </span> Medžiai atažalas léidžia. Žirniai jau ūsus léidžia. Anie rugiai léidžia krūmus <span class="explanation"> (iš vieno daigo pasidaro keli) </span>. Augo klevelis žaliam gojely, leidė šakeles pagal upelį. Stiebus leisti. Apynys leidė plačius laiškelius – tai jais išrašė mano veidelį. Jau mano kopūstai kelintus lapus léidžia. Ai lazda lazda, lazda sausoja, kada lapelius tu leisi?! Skleidė žalius lapelius, leido baltus žiedelius. Rugeliai žaliavo, kviečiai varpas leido. Jau leidžia daigus rugiai – tuoj dygs po lietaus. Šaknį léisti, įsišaknyti. Lapo gysla léidžia daugelį šalutinių gyslelių. \| Dantis leidžiu. Dažnai mažas medžias plačiai šaknis leidžia. Tirnags, titirnags, aukštyn lipdams, žemyn kiaušius leidžia. Atšilo oras, ir lapai ėmė leistis. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapai leidžias, žinote, jog arti yra vasara. Po lieti jau rūškyniai leisis. <br/>5. <span class="explanation">iškišti: </span> Jau jau léidžia ragus [sraigė]. \| Léisk léisk daugiau to nosiniuko iš to kišenio – kas čia tokią mažą kertelytę matys! \| Krantinėn leidžiamas <span class="explanation"> (nutiesiamas) </span> trapas. <br/>6. <span class="explanation">teikti apyvartai, platinti: </span> Kad po truputį leistų tiražą to žodyno <span class="explanation"> (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), </span> labiau žmonės pirktų. \| Ėmė leisti raštus į žmonis. <br/>7. <span class="explanation">tiekti, gaminti (spaudą) ; skelbti raštu; spausdinti: </span> Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą. <span class="explanation">sudaryti ir paskelbti: </span> Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose. <br/>8. <span class="explanation">eikvoti (pinigus, turtą…): </span> Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi. Neturiu padėjėjo dirbime <span class="explanation"> (darbe), </span> ė leist yr kam. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas. Darmai sveikatą leidi. An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija. <br/>9. <span class="explanation">parduoti: </span> Leisiu ir tą karvę, neina į ranką <span class="explanation"> (mažai pieno duoda, blogsta) </span>. Aš savo arklio už jokius pinigus neleisiu. Ar už penkiolika léisi tą skepetą? Už mano juodbėrėlį tris šimtus siūlinėjo. Kad gražiai šokinėjo, be keturių neleidau. <br/>10. <span class="explanation">atiduoti, atmesti, atsisakyti: </span> Tam, kursai imtų rūbą tavo, leisk jam ir ploščių. Gausma sėklą leisti šalin. Kitąmet jie léidžia gyvenimą i eina į miestą. <br/>11. <span class="explanation">atiduoti nuomai, išnuomoti: </span> Butą leidamą pajutau ir išsinuomojau. Leido žemę renda. Pirko namus ir leido į randas. <span class="explanation">sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti. </span> <br/>1. <span class="explanation">rengti kur išvykti: </span> Jie pasiskolino pas mane, kai tą vaiką į Ameriką léido. Manderėlę aš siuvau, marškinėlius surinkau – reiks ma [n] leisti sūnelį į vaiską. Reiks ma [n] leisti sūnų karūmenę. Jei mane vainon leisi, pirk man bėrą žirgelį. Oi lyliai, tatatai, leidė tėvas sūnelį … žalion girion medžiotų. <br/>2. <span class="explanation">duoti už vyro, į marčias: </span> Leiskit Elzę, kad tik geras vyras atsitaikintų. Tėvuli manas, tėvuli senasai, leisk mane už jauno bernelio, už jauno raitužėlio. Neduok, neléiskie už kareivėlio. Tėveli mano, mano širdele, leisk leisdamas dukrelę. Ir leiste leisiu, ir pažadėsiu. Leisiu dukrelę savo jaunam ženteliui. Ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? Žada žvirblelis dukrytę léisti. <br/>3. <span class="explanation">sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): </span> Tarutis nusprendė savo Kaziuką leisti į mokslus. Nuo aštuntų metų pradėjo léist mokytis iškalos. Ir léido jį in klesas. Į daktarus leisiu savo pyplį. Vieną leido į dišėres <span class="explanation"> (dailides), </span> antrą į račius mokytis. Tėvas, matydams, kad iš to vaiko gal kas geras išeiti, pradėjo léisti aukštus mokslus. <br/>4. <span class="explanation">liepti kur vykti; siųsti ką kur: </span> Kai vaikai paaugo, Gailiūnas vieną po kito pradėjo leisti juos į žmones už piemenis, o vėliau jau už pusbernius bei pusmerges. Vieną vaiką teturiv, neleiskiv ano kiaulių ganyti. Jis sakėsi ne pats bėgsiąs, bet léisiąs savo tarną. Ant rytojaus davė jam gerą arklį, sutaisė kareivius ir leidžia užbaigtie karę. Ubagais leisti [vaikus] <span class="explanation"> (siųsti elgetauti) </span>. Mes jums, sesės, piršlius leisim. Aš esu kvieslys, nuo pono Dievo leistas. O kaip tu josi pas jaunąją mergelę, vis pirma leiski savo didį pulkelį. Pro vienus vartus panelę leisiu, pro kitus aš pats josiu. Ne tiktai į svetimus laivus tuos turtus lodãvo <span class="explanation"> (krovė, dėjo), </span> bet ir patys daugybes savo laivų leido į svečias šalis. Leido kurtus į pėdsakas. \| Sūnų iš dangaus leisti, tą ant svieto siųsti. Vai, kad aš ėjau viešu keleliu, leidau vargelį viduriu kelio. <span class="explanation">duoti potvarkį išvykti, išvažiuoti: </span> Viršinykas jau eina traukinio léist. <br/>5. <span class="explanation">siundyti, pjudyti: </span> Kai eina vasarojun, šunim léidžiu [karvę]. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrimu leisk. <br/>6. <span class="explanation">siųsti (laišką, pinigus, daiktus…): </span> Léidom anam jau du laišku, bet nėko neatrašė. Varšuvon gi ir atarašą leisiu. Keturias pagrečiu grometas leidžiau pas jumis. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį. <span class="explanation">gabenti: </span> Dides daugybes [kailių] leido par vandenį į svečias šalis. <span class="explanation">plukdyti (sielius): </span> Sielių (rąstų, sienojų) Nerimi dėl sausos vasaros neleidžia šiemet į Vilnių. <br/>7. <span class="explanation">perduoti elektromagnetinėmis bangomis, transliuoti: </span> Šiandie radija neleidžia žinių – šventa. Programa bus leidžiama ir trumpomis bangomis. \| Dirginimo leidžiamoji sistema. <br/>8. <span class="explanation">lydėti (išeinantį): </span> Aš tavę nebeléidžiu, pats išeisi. Išeisiu ir neléistas, gal dienos neišsinešiu. Toliau neléisiu, tik lig durų. Leiskit, lydėkit mane, brolyčiai, per rugių lauką, per žalią lanką. <span class="explanation">lydėti mirusį, laidoti: </span> Aš mačiau, kai jį ant kapų léido. Sustokim, broliukai, sudūmokim, kur leisim, kur kavosim. Kad mane leido į aukštą kalnelį, mergužėlė gailiai verkė. Tai leis muni matušelė, tai leis muni sengalvelė ant aukštojo kalnelio. Gana kloniojais, mano dukružėlė, į kapelius leisdama. Pagrabą léida. <br/>9. <span class="explanation">prabūti, pragyventi, praleisti (kurį nors laiką) ; duoti praeiti (laikui): </span> Antrą karą jau léidžiu. Įdomiai ir turtingai vasaros atostogas leidžia studentai. Tėviškėje leidau ramų gyvenimą. Aš taip léidau, léidau <span class="explanation"> (kenčiau) </span> vargą. Naudingai leidome laiką. Aš dienas léidžiu tik ant to lapavimo <span class="explanation"> (kiaulėms lapus skindama) </span>. Jam ne tep nuobodu leistie dienas. Aštuoniasdešimt keturis turėjau, penktus léidau. Ai, sūniuk, daug metų turiu – devintą dešimtį léidžiu. Gyvenimas léidosi léidosi geriau po biskį, no kiek lengviau pasidarė. Tuo čėsu leidos <span class="explanation"> (ėjo) </span> tretį dešimtą metą. <span class="explanation">duoti veiksmui eigą; judėti tolyn. </span> <br/>1. <span class="explanation">duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: </span> Mašiną léisti. Nedaug malimo, neléidžia girnų <span class="explanation"> (nemala) </span>. Vaikai aitvarą léidžia. Negražu, kai kunigas plėšos dėl skatiko, varpų be penkeklio neleidžia. Vargonų maž teleida <span class="explanation"> (silpnai, vos girdimai vargonuoja) – </span> vis mergaitės gieda. \| Adomas pirmas darban įtemptus raumenis leido. <br/>2. <span class="explanation">duoti eigą veiksmui; daryti, kad kas judėtų, eitų, slinktų tolyn: </span> Budavočiau laivelį, leisč ant jūrių marelių. Padirbysiu laivelį, leisiu jūrėms marelėms. Nešvarios bruknės – reiks léist <span class="explanation"> (berti) </span> per stalą. Leisti siūlą į ritę. Nežymiai kreipdamas vamzdį čia į kairę, čia į dešinę, jis leido vieną šovinių kaspiną po kito. \| Leis tavo plūksneles ant vėjo <span class="explanation"> (duos vėjui išnešioti) </span>. Po ta obelim sėdi trys senelės, kurios verpia gijas ir vėju leidžia. \| Kam daba léist <span class="explanation"> (pirmajam dėti, mesti ant stalo kortą) </span> ? Léisk į grajų. Leisk pirma tas septynias, ko čia laikai suspaudęs [kortas] kaip gerą daiktą! \| Léidi iš eilios <span class="explanation"> (kalbi apie viską nesivaržydamas) </span>. Nemoka, o léida <span class="explanation"> (perkelia) </span> iš klasės į klasę. <span class="explanation">perduoti iš eilės kitam: </span> Nu, sukiam peilį: kam pirmam gert, kas pradės stiklinę léist? <span class="explanation"> (ties kuriuo peilis viršūne sustos, tas turi pirmas pradėti gerti) </span>. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui [taurę, stiklinę]. <span class="explanation">reguliuoti ką judantį, slenkantį tolyn; nustatyti veiksmo pobūdį: </span> Neleisk siūlų gurgždūlėms [verpdama] – būs nestiprus siūlas. Verpk, dukryte, netingėk, į kuodelį vis žiūrėk. Neleisk siūlą per storai, nelipink, nesuk sukriai. Kad tu labai storom pliauskėm léidi, smulkiau kapok! Kieti makaronai, negaliu sukramtyti – cielus léidžiu <span class="explanation"> (ryju) </span>. Neléisk vežimo taip plačiai [kraudamas], išvirs vežant. Klynu leidžiu <span class="explanation"> (pleištiškai ką darau) </span>. Lėta žingine leido vežimą su karstu žentas Miknius, kad ir pėstieji neatsiliktų. \| Mokytojų vaikas, lengviau léida <span class="explanation"> (mažiau reikalauja mokėti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">raginti, smarkiai varyti (arklį): </span> Kad léidžia kumelę, kad net šokinėja ratai. Jis tyli ir leidžia arklį smarkia ristele. <br/>4. <span class="explanation">imtis kokio veiksmo, pradėti ką daryti: </span> Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti, kiek kojos nešė. Ir pasikėlė tie vyrai iš te, leidosi eiti Sodomopi. Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis. Léistis lenktynių. Visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio. Į mūšį nesileido, tik gynėsi. Valandėlę pastovi, paskui vėl leidžiasi į kelią. Tada sėdo ant arklio ir leidos į kelionę. Nenorėjo leistis ginčan su mokytoju. Darbo dienų rytmečiais ji pavalgydina jį greičiau, nelabai leisdamasi į ilgas kalbas. Ji niekad nesileidžia su manim į šneką. Ėmė léistis į miegą. Jau léidžiuos miegan, tik bar bar bar kažin kas langan. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį. Léidos ant baidymo <span class="explanation"> (ėmė bauginti) </span>. Ant piktų darbų leidos. <span class="explanation">pradėti eiti (amžiaus metus): </span> Leiduos į trečią metą. Leidžias į ketvirtą nedėlią. \| Diena leidės vakarop eit. <br/>5. <span class="explanation">krypti, gilintis, įsitraukti į kurią nors sritį: </span> Jis dažnai kalbindavo kareivius ir būtinai leisdavosi į politiką. Nemanau leisties į visų grunaviškės Romovės išgalių kritiką. Į kalbos teoriją, į platesnius apibendrinimus Jablonskis rečiau tesileisdavo. Autoriaus, kaip ir kitų keliautojų, truputį per daug leistasi į smulkmenas. <br/>6. <span class="explanation">pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: </span> Leidžiuosi ant ko. Leistis ant laimės. Ant jo valios leidėsi. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi. <br/>7. <span class="explanation">eiti, keliauti, vykti: </span> Nu, tad aš jau ir léidu. Visi buvome kaip avys paklydę, ir kiekvienas leidęs buvo savu keliu. Iš Birštono pakliuvome į Alytų, o iš ten pėsti leidomės per Dainavos kraštą. Leidosi žmogus į girias arklio ieškoti. Jau ankstybas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo. Vakaras, reik leisties ant namų. Milciades, trukti laiko neturėdamas, leidos, kur ketėjo. Leidžiuosi kur. Ir tarė ans senas žmogus: kur besileidi ir iš kur ateini? Leisiuos iš tų vargų, kur mano akys mato, kur kojos neša. Žmogus … geru keliu leidžias. Broliai, léiskimės ing šitą kelią gyvatos. <span class="explanation">varytis (su banda): </span> Pavakary piemenys su galvijais léidžiasi panamėn. Žmonių laukuose nebesimatė, tik leidosi artyn namų piemenys su savo bandomis. <span class="explanation">vandeniu keliauti, plaukti: </span> Leidos laivais į Padaugavį. Jonas su samdytais vaikiukais leidos į jūrą menkių meškerioti. Sėdos į akrūtus ir leidos per jūras. Akrūtu leidžiuos. Leidosi už jūrių marių, kur ne vieną didis vargas varo. Leidos tada eldijoj pūston vieto [n] patys. \| Tais vėjais leiskis, tais plauk. <span class="explanation">važiuoti: </span> Nuvažiavai į Klaipėdą, įsėdai į traukinį i léisk. Liuob tuo keliu visi léisias.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antleisti

#