antlinkti

liñkti, -sta, -o.

1. svirti žemyn, lenktis: Visos medžių viršūnės linkte linko. Rasõs pilnos žolynų žemyn gálvos linksta. Tai vėjas – net šakos prie žemės liñksta. Rudenį nuo obuolių, kriaušių ir slyvų net šakos linko (vaisių buvo labai daug) . Vidury lauko liepelė su linkstančiomsioms šakelėms. Linksta lūžta viršūnėlė nuog šiauro vėjelio, linksta lūžta ma [no] rankelės nuo sunkių darbelių. Linksta tavo galvelė kaip aguonėlė. Linksta rūtos, linksta mėtos: taip tu lenksies anytėlės, kaip ugnelės kibirkštėlės. Ne sausas medelis liñko – pilki paukšteliai čilbėjo. Į kurią pusę vėjas pučia, į tą ir linksta (silpno būdo) . Bėda su tokiu – e, koks vėjas puta, po to linksta. An kur medis liñksta, ant tę ir virsta. Kiek žmonių buvo, visi linko verksmu (smarkiai verkė, raudojo) . Juokias net in žemę linkdamas (labai juokiasi) . Linksta, bet nelūžta. būti palinkusiam, pasvirusiam, pakrypusiam: Žemės ašis linksta prie saulės žieminiu savo galu. Jo raštas linkęs į dešinę pusę. krypti, suktis: Kur tik mūsų akys linksta, visur širdis rimsta.

2. darytis lanko formos, pasiduoti lenkiamam: Kartis, lenta lenkiama liñksta. Šitokia viela liñksta! Pamėgink: jei liñks, tai lenk. Pavažos išeis iš pašaknio – ir teip beržiokas linkęs. Mano plunksna linkstai nu gailesio ir neišgal tos gadynės vargų užpiešti. Trūksta žodžių apsakyti, linksta plunksna aprašyti apie karės baisenybes. Kartais tiesiog keliai linksta po naštos sunkumu. Valgau i valgau, i galo nėr, o einu – liñksta pakinkliai (sunku eiti, silpna), ir tiek. Po manim linko kojos. Žalias linksta, sausas lūžta. Davatkos pirštai į save linkę (žiūri savo naudos) . Kumpa liepa per marias liñkus. kūprintis, kumpti: Nuo didumo jis jau pradeda liñkti. Tuo tarpu laikinoji vyriausybė vis labiau linko po didėjančio deficito našta.

3. nuo spaudimo, nuo svorio dubti: Oi linksta suoleliai mergelių, martelių. Per aslą ėjau – aslaitė linko, dureles vėriau – ašaros krinta. Kad aš ėjau per klėtužę, … linkte linko grindužaitės, kriste krito ašaraitės. | Linkęs arklys (įlinkusia nugara) pigesnis. Jis pamėgino tą kumelę paspaustie. Uždėjo ranką – toj kumelė nelinksta. | Grabas linksta vainikais (labai daug jų) . Giedojom, kad viskas linko (garsiai) . Kai ažgieda, tai net laukai linksta. Paukšteliai gied, kad laukai bei pašaliai linksta. Taip keiks liuob, kad žemė liñks. Rauda, ką net žemė liñksta. O kaip jis arė lygius laukelius, būbau [ja] šėmi jautužėliai, linksta lygūs laukeliai.

4. linguoti, suptis, siūbuoti: Turėjo kamisorius linkstančią briką. Aš pats atsigulsiu į baltą lovelę, mergytę linguosiu linkstančio [je] vygelė [je].

5. žemėjant artėti prie ko, leistis: Man pabudus, saulė jau linko visai prie žemės. Saulei linkstant į vakarus, parbėgo uždusęs Andriukas. Saulė pradėjo iš pavakarių linkti žemyn. Saulė jau gerokai linko ant laidos. | Raplanas (lėktuvas) su sykiu liñko žemyn ir vė pakilo.

6. eiti, krypti, sukti prie tam tikros ribos, į pabaigą, galop. Diena linksta vakarop, saulė jau užlindo už krūmų. Vakarui linkstant į naktį, jai su Anskiu reikėjo saugoti marčių kampą. Buvo rugpjūčio galas, dienos linkstančios į rudenį, bet gana šiltos. Rugpjūtis linko į pabaigą. Tai žmogus, šimtan metų linkstąs. Liñksta ant kapų (jau artėja laikas mirti), bet dar turtus krauna. Gyvata galopi linksta. Marti turės užvaduoti belinkstančias (einančias į galą) Vaičiulienės dienas.

7. krypti, klostytis (įvykiams) tam tikra linkme: Svarbiausia tai, į ką gi visas reikalas linksta. Kai viskas Taručių namuose į gerą linko, turėjo vėl kokia nelaimė metams kitiems palaidoti žmoniškesnio gyvenimo viltis.

8. turėti palinkimą, traukimą į ką: Mūso vaikai į mokslus nė viens nėr liñkęs. Liñkęs mylėti. Mat kas ant ko liñkęs, tai nieko nepadarysi. Kaipgi pats, Kazimierai, prie žemės ar nelinksti? | Mes į pieną neliñkę (pieno nemėgstame), tik į mėsą kasdien (mėsą kasdien valgome) . Ilgi pirštai į juodą darbą nelinkę.

9. rodyti norą, interesą, nusistatymą ką daryti: Ji visur linkusi verčiau parduoti, negu atiduoti žmonėms.

10. jausti palankumą, simpatizuoti: Tokia anų liaudė, kad jie į kits kitą linkę. Juo toliau berniukas augo, juo karščiau senelis prie jo linko. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu tūris. Kaip man linksma, kad mano bernelis prie man linksta.

11. sektis: Anam viskas šiąndie neliñksta – matyt, nelaiminga diena.
aũsys liñksta

1. Rytą kopūstai buvo negardūs, o dabar net aũsys liñksta, kaip valgai. Kad valgys, tai aũsys liñks!

2. Ogi tos kalbelės, net ausys linksta!
gerù vė́ju liñkęs gerai nusiteikęs: Jei gerù vė́ju liñkęs, paskolins.
prie žẽmės liñkti senti, kumpti: Kas dieną didžiau linko prie žemės [motinikė],
ir sunku jai buvo bešeimininkauti.
širdìs liñksta

1. malonų jausmą žadina, jaudina: Paėmė tas diedas, pūstelėjo – ir kap iš saulės ta skripka: grajink – širdis linksta.

2. ima noras (ką daryti): Dėlto neliñko širdìs eiti.

3. Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta. Žodžiu sakant, pamylėjo ir suprato Magdelės širdį ant jo linkstant. Te išleisiu dukterėlę, kur linkst mano širdužėlė. Oi linko linko žalia vyšnelė an ma [no] šyvo žirgelio, oi kad tep linktų tėvo širdelė leist už manę dukrelę. Jo širdìs man labai liñkusi. Mano širdelė kaip linkte linko už vargdienio bernelio. Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta.
antliñkti.

1. nusvirti (ant ko): Obelės buvo antliñkusios ant kelio.

2. priartėti, grėsti: Antlinkusi buvo vaina, bet susigerino.
apliñkti

1. nusvirti (ant ko): Aplinkę šakos an kelio! Oi ir aplinko žalia vyšnelė an ma [no] šyvo žirgelio. nusvirti: Pasejėjus rado obelėlę. Obuoliais (nuo obuolių) aplinkus (nulinkusiomis šakomis) – nėr žinelės. Apliñko apliñko liepos šakelės, mislinau, dūmojau – motkos rankelės.

2. a pdengti, aptraukti: Debesiai aplinko dangų.

3. įdubti, įklimpti į ką linkstantį: Tokie buvo liūnai, kad linksi ir apliñksi lig pažastų – toks liūnų linkimas.
atliñkti.

1. a tsilenkti, atsitiesti: Trilinkus trūbus piemenys turėjo: šen linkęs, ten linkęs ir vėl atlinkęs (atsirietęs) .

2. palinkti, nusvirti: Šakelė nulinksta, atliñksta.

3. a tprasti, nuprasti: Vaikai atliñko iš mažo lietuviškai ūtaryt.
įliñkti.

1. įdubti: Stogas per vidurį giliai įlinkęs kaip kumelės nugara. Tiek daug visa ko ant aukšto prikrauta, kad net lubos įliñko. Įlinko žemė, man bevaikščiojant, tave, mergele, man beviliojant. Vario tiltas įlinko, bėras žirgas nuskendo. Kap uždedu [balnelį] an žirgelio, žirgelis inlinksta.

2. susikūprinti, sukumpti: Darbuja net inlinkęs.
išliñkti.

1. įgauti lanko formą: Kreivosios linijos, arba kreivės, apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela. Vaikai buvo išpūstais pilvais ir išlinkusiomis kojomis.

2. išsilankstyti, išsikraipyti: Nepjauk kieto šakalio, išliñks peilio ašmenys. Ašmuo kirvio, dalgio išliñko.

3. įlinkti 1: Jau lubos išliñkę.
aũsys išliñko malonu (klausyti): Ir aũsys išliñko besiklausant.
nuliñkti.

1. nusvirti, nusikreipti žemyn: Rausvai žydėjo obelis nulinkus. Kai didesnis karštis, nulinksta pavytęs žiedas. Išnokusios varpos visai nulinko, tartum stebisi į žemę. Beržo šakelės nulinko. Galva nulinksta nuo sunkių mislių. Martyno pečiai nulinkę. Ausys nulinkusios, nudribusios. Nulinko jo ragai. Šiemet labai žydėjo sodai, buvo net šakos žiedais nulinkę (labai daug žiedų) . Nulinkę šakos agrasčiukais. Lyg tarytum ramumas teip dūšion inslinko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Pakelt (apšviesti) žmogus reikia, kad nebūt nulinkęs (prastas, nemokytas) . Ant nulinkusio karklo visos ožkos lipa. Beržo šakelė nusiliñko, graži giminėlė susirinko.

2. pakumpti, susikūprinti: Katorgininkai taip nulinko it pjaunamos viksvos, išgirdę tokią naujieną. Visų pirštai į save nulinkę.

3. įlinkti 1: Anas arklio nerado po savo sylai. Anas tik in kurio arklio ranką padės, tai arklys ir nulinksta. Kur ašiai stovėjau, žemelė nulinko.

4. palinkti 7: Ka brigadierius yr nuliñkęs, bėdos nėr.

5. būti gerai nusiteikusiam: Nuliñkęs esu ir skaitau visokias knygas. Kad nuliñkęs Genys – buvo geras, o jei piktas – neprisileida nė iš tolo.

6. išnykti, dingti: Nulinko poniškumas, kad nėr turto.
aũsys nuliñko netikėta klausyti: Kad iš delnos pradėjo pasakoti, net mano aũsys nuliñko.
nósis nuliñko nusiminė: Jiem nulinko nosis.
širdìs nuliñko pasidarė nelinksma, nesmagu: Vaikas atidavė saldainį, bet anam nulinko širdis.
širdìs nuliñkusi. Muno širdis yr nulinkusi ant jo.
paliñkti.

1. pasvirti žemyn, pasikreipti: Paskui karstą, palinkęs į priekį, lėtu žingsniu žingsniavo Spiritavičius. Jis nutyla ir vėl palinksta prie savo darbo. Ir kazokai, palinkę (prigulę) prie žirgų, dingo žolėje. Kad tu ištarsi vieną žodelį, kaip nendrelė palinksi. Po mano tėvo stiklo langužiu aug žalioji liepelė palinkusioms šakelėms. O da nenujojau nė pusę varsnelės, ir palinko žalia rūta žirgui po kojelių. Putinėli raudonasai, ko palinkai in šalelę? Vėjelis papūtė, šakelės paliñko. Noriu miegelio, net galvelė palinksta. Ant paliñkusio karklo visos ožkos lipa. Ant palinkusio berželio – ne tik ožkos, ir ožkeliai [lipa].

2. pakumpti, susikūprinti: Todėl ir palinko senatvės pečiai, nujausdami visą jos sunkumą. Medis paliñkęs. Ir švento in save rankelės palinkę.

3. įdubti nuo svorio, nuo spaudimo: Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesulių.

4. pakrypti, pasisukti: Saulė palinko ant laidos. Visa minia palinko į duris.

5. eiti prie galo, baigtis: Tasai karalystę, dėl kalčios tėvo jau palinkusią, par neišmintį savo išvertė. Jau pagrįžo vakarop, ir palinkusi yra jau diena. Pasilik su mumis, neis (nes) vakarop eina, ir diena jau palinko.

6. turėti traukimą į ką: Paliñkęs į ką (žmogus). Rimkus palinkęs prie meno. Paukštšunis yra be galo palinkęs prie medžioklės. Tas paliñkęs an skaitymo. Žmonės yra palinkę provotis. Paliñkęs po Blinda (turi palinkimą vogti) . Ana palinkusi ant mėsos, t. y. paknibusi. Pavasarį kūnas palinkesnis ant pikto. Mūsų dūšia palinko žemėspi (į žemiškus dalykus) . būti įpratusiam: Kaip liežuvis y [ra] paliñkęs (kokia gimtoji kalba), taip i šnekėk.

7. pasidaryti palankiam, simpatizuoti: Palinko mergelė prie kito bernelio. Dar labiau jiedu vienas į antrą palinko (vienas kitą karščiau pamilo) . Ketvirta dalis … palinkus krikščioniump.

8. paklusti, pasiduoti: Toj mergina tuo [j] palinko jo norui. Palinkę įsakymop. Vaikai prieš tėvus turi paliñkti.

9. turėti panašumo, priartėti: e didei paliñkęs ant a.
į žẽmę paliñkti susilenkti iš senatvės: Jau visai palinkęs į žemę. Juodu buvo seneliai, abu žemėn palinkę, žili.
širdìs paliñko (paliñkusi) . Kad tai palinktų tėvo širdelė, leistų už manę mergelę. Per ilgą visų širdys palinko jų pusėn. Jau ne atkragi, ale palinkusi jos širdis į giminę. O ir palinko mano širdelė ant artojo bernelio. Kur širdis palinkus, į ten ir akys žiūri.
pérlinkti.

1. pasidaryti lanko formos, per pusę sulinkti: Lazda, nukritus ant sprando, perlinko.

2. per vidurį įdubti: Arklys toks perliñkęs pusiau. Párlinkusi trobalė viena pati bepaliko. Grapai tokio [je] párlinkusio [je] karieto [je] liuob važinės.

3. labai sulinkti, susikūprinti: Jau párlinkęs senis.

4. lenkiantis persisverti per ką: Pérlinkti per ką.
priliñkti.

1. lenkiantis žemyn, priartėti prie ko; nusvirti, žemyn nusikreipti: Priliñkę (susilenkęs) pabuvau – per vidų sopa. Sėdi prie tos mašinos prilinkęs. Tas medelis vargsta priliñkęs prie žemės. Verkė žaliosios rūtelės, prie žemės prilinkę.

2. pakrypti, pasisukti: Saulė tąkart jau nusileidimui prilinkusi.

3. prieiti, priartėti prie tam tikros ribos, prie pabaigos, galo. Prilinko čėsas vakarop. Čėsas buvo rudenop prilinkęs ir naktys šauniai ilgos. Vakaroja, prilinksta diena, aptemsta. Dienai prilinkus tapė sudegintos.

4. turėti traukimą į ką: Kūnas … visados pri žemės (žemiškų dalykų) prilinkęs. Meilėsp broliškosp tarp savęs būkite prilinkę, garbė [je] kits kitą pranokdami.

5. jausti palankumą, simpatizuoti: Šaltyšiaus sesuo Rūdžiui prilinksta (nori už jo tekėti) .

6. sutikti: Teisdarys ant to lengvai prilinko.

7. priprasti, įprasti: Kai neprilinkę an blogą valgį, tai iš pradžių sunku buvo. Aš neprilinkus an sunkų darbą.

8. pritvinkti. Mūs žaloj jau priliñko. Jau kumelė prilinkus.

9. susikaupti lietaus debesims, apsiniaukti: Pritvinko, priliñko, jau lys. Buvo priliñkusi lyti, o nelijo. Stovia stovia priliñkusi par visą dieną, pradės lyti. Dangus visai prilinkęs rodėsi. daug prisirinkti: Niekam netikęs krosnis: kai tik kūreni, tai tuoj ir priliñksta pilna gryčia dūmų. Trioba priliñko dūmų.
širdìs priliñko (priliñkusi) . Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis? Daug urėdininkų … valniemsiems prilinkusią širdį turėjo.
suliñkti.

1. pasidaryti lanko formos, susiriesti: Medis, lankas suliñko. Tėtukas toks pražilęs, jo keliai vis tokie sulinkę. Strimba nustebo ir sulinko lyg klaustukas. pasidaryti nebetiesiam, sukumpti, susikūprinti: Į senatvę žmogus suliñksta. Sulinkusios nuo darbo mūs pačių strėnos. Buvo vienas vyriškis, nebejaunas, į kuprą jau truputį sulinkęs. Namie liko tik pora sulinkusių seniukų. Mes išmirsim. Amžiai slinks. Ąžuolai pavargs, sulinks. | Spinduliai aiškiai nušvietė ir sulinkusias (sudubusias) valstiečių trobeles.

2. žemyn nusikreipti, palinkti: Ji sulinko prie stalo, žiūrėdama į sąsiuvinį.

3. įdubti, išsiduobti: Gal brangus [vainikas],
kad baltas stalas sulinko? | Išgėriau devintą, paakiai suliñko.

4. suvažinėti (ten ir atgal), sukarti: Jis šįmet tris kartus sulinko Rygon (sukavo).
užliñkti

1. užsiriesti, užkumpti: Mėginau atkišt [butelį] – tik peilio viršūnė užliñko. Atlenkė užlinkusį vieno piniko kampą. Kyla klausimas, ar šviesos banga taip pat užlinksta. Ginklai jų buvo kardos didelės, truputį užlinkusios.

2. žemyn ant ko nusileisti, užsvirti: Užlinko beržo šakos, užaugo dobilėliai, neberasi kelelio pas savo motinėlę. Užlinko liepelė nelinkstanti. Užlinko aukšti medeliai ant mano kapelio. Beržais kelias užliñko, takeliai – dobilėliais. Namai tamsiu debesiu buvo užliñkę (juose buvo liūdna) .

3. užeiti, ištikti: Senatvė mane užliñksta, ant manęs užeit iš palengvo. Jį užliñko didelė bėda.

4. pasibaigti (laikui): Jo diena užlinks ūmai (jis mirs) .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlinkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>liñkti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">svirti žemyn, lenktis: </span> Visos medžių viršūnės linkte linko. Rasõs pilnos žolynų žemyn gálvos linksta. Tai vėjas – net šakos prie žemės liñksta. Rudenį nuo obuolių, kriaušių ir slyvų net šakos linko <span class="explanation"> (vaisių buvo labai daug) </span>. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsioms šakelėms. Linksta lūžta viršūnėlė nuog šiauro vėjelio, linksta lūžta ma [no] rankelės nuo sunkių darbelių. Linksta tavo galvelė kaip aguonėlė. Linksta rūtos, linksta mėtos: taip tu lenksies anytėlės, kaip ugnelės kibirkštėlės. Ne sausas medelis liñko – pilki paukšteliai čilbėjo. Į kurią pusę vėjas pučia, į tą ir linksta <span class="explanation"> (silpno būdo) </span>. Bėda su tokiu – e, koks vėjas puta, po to linksta. An kur medis liñksta, ant tę ir virsta. Kiek žmonių buvo, visi linko verksmu <span class="explanation"> (smarkiai verkė, raudojo) </span>. Juokias net in žemę linkdamas <span class="explanation"> (labai juokiasi) </span>. Linksta, bet nelūžta. <span class="explanation">būti palinkusiam, pasvirusiam, pakrypusiam: </span> Žemės ašis linksta prie saulės žieminiu savo galu. Jo raštas linkęs į dešinę pusę. <span class="explanation">krypti, suktis: </span> Kur tik mūsų akys linksta, visur širdis rimsta. <br/>2. <span class="explanation">darytis lanko formos, pasiduoti lenkiamam: </span> Kartis, lenta lenkiama liñksta. Šitokia viela liñksta! Pamėgink: jei liñks, tai lenk. Pavažos išeis iš pašaknio – ir teip beržiokas linkęs. Mano plunksna linkstai nu gailesio ir neišgal tos gadynės vargų užpiešti. Trūksta žodžių apsakyti, linksta plunksna aprašyti apie karės baisenybes. Kartais tiesiog keliai linksta po naštos sunkumu. Valgau i valgau, i galo nėr, o einu – liñksta pakinkliai <span class="explanation"> (sunku eiti, silpna), </span> ir tiek. Po manim linko kojos. Žalias linksta, sausas lūžta. Davatkos pirštai į save linkę <span class="explanation"> (žiūri savo naudos) </span>. Kumpa liepa per marias liñkus. <span class="explanation">kūprintis, kumpti: </span> Nuo didumo jis jau pradeda liñkti. Tuo tarpu laikinoji vyriausybė vis labiau linko po didėjančio deficito našta. <br/>3. <span class="explanation">nuo spaudimo, nuo svorio dubti: </span> Oi linksta suoleliai mergelių, martelių. Per aslą ėjau – aslaitė linko, dureles vėriau – ašaros krinta. Kad aš ėjau per klėtužę, … linkte linko grindužaitės, kriste krito ašaraitės. \| Linkęs arklys <span class="explanation"> (įlinkusia nugara) </span> pigesnis. Jis pamėgino tą kumelę paspaustie. Uždėjo ranką – toj kumelė nelinksta. \| Grabas linksta vainikais <span class="explanation"> (labai daug jų) </span>. Giedojom, kad viskas linko <span class="explanation"> (garsiai) </span>. Kai ažgieda, tai net laukai linksta. Paukšteliai gied, kad laukai bei pašaliai linksta. Taip keiks liuob, kad žemė liñks. Rauda, ką net žemė liñksta. O kaip jis arė lygius laukelius, būbau [ja] šėmi jautužėliai, linksta lygūs laukeliai. <br/>4. <span class="explanation">linguoti, suptis, siūbuoti: </span> Turėjo kamisorius linkstančią briką. Aš pats atsigulsiu į baltą lovelę, mergytę linguosiu linkstančio [je] vygelė [je]. <br/>5. <span class="explanation">žemėjant artėti prie ko, leistis: </span> Man pabudus, saulė jau linko visai prie žemės. Saulei linkstant į vakarus, parbėgo uždusęs Andriukas. Saulė pradėjo iš pavakarių linkti žemyn. Saulė jau gerokai linko ant laidos. \| Raplanas <span class="explanation"> (lėktuvas) </span> su sykiu liñko žemyn ir vė pakilo. <br/>6. <span class="explanation">eiti, krypti, sukti prie tam tikros ribos, į pabaigą, galop</span>. Diena linksta vakarop, saulė jau užlindo už krūmų. Vakarui linkstant į naktį, jai su Anskiu reikėjo saugoti marčių kampą. Buvo rugpjūčio galas, dienos linkstančios į rudenį, bet gana šiltos. Rugpjūtis linko į pabaigą. Tai žmogus, šimtan metų linkstąs. Liñksta ant kapų <span class="explanation"> (jau artėja laikas mirti), </span> bet dar turtus krauna. Gyvata galopi linksta. Marti turės užvaduoti belinkstančias <span class="explanation"> (einančias į galą) </span> Vaičiulienės dienas. <br/>7. <span class="explanation">krypti, klostytis (įvykiams) tam tikra linkme: </span> Svarbiausia tai, į ką gi visas reikalas linksta. Kai viskas Taručių namuose į gerą linko, turėjo vėl kokia nelaimė metams kitiems palaidoti žmoniškesnio gyvenimo viltis. <br/>8. <span class="explanation">turėti palinkimą, traukimą į ką: </span> Mūso vaikai į mokslus nė viens nėr liñkęs. Liñkęs mylėti. Mat kas ant ko liñkęs, tai nieko nepadarysi. Kaipgi pats, Kazimierai, prie žemės ar nelinksti? \| Mes į pieną neliñkę <span class="explanation"> (pieno nemėgstame), </span> tik į mėsą kasdien <span class="explanation"> (mėsą kasdien valgome) </span>. Ilgi pirštai į juodą darbą nelinkę. <br/>9. <span class="explanation">rodyti norą, interesą, nusistatymą ką daryti: </span> Ji visur linkusi verčiau parduoti, negu atiduoti žmonėms. <br/>10. <span class="explanation">jausti palankumą, simpatizuoti: </span> </span> Tokia anų liaudė, kad jie į kits kitą linkę. Juo toliau berniukas augo, juo karščiau senelis prie jo linko. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu tūris. Kaip man linksma, kad mano bernelis prie man linksta. <br/>11. <span class="explanation">sektis: </span> Anam viskas šiąndie neliñksta – matyt, nelaiminga diena. <br/><b> aũsys liñksta</b><br/>1. Rytą kopūstai buvo negardūs, o dabar net aũsys liñksta, kaip valgai. Kad valgys, tai aũsys liñks! <br/>2. Ogi tos kalbelės, net ausys linksta! <br/><b>gerù vė́ju liñkęs</b> <span class="explanation">gerai nusiteikęs: </span> Jei gerù vė́ju liñkęs, paskolins. <br/><b>prie žẽmės liñkti</b> <span class="explanation">senti, kumpti: </span> Kas dieną didžiau linko prie žemės [motinikė], ir sunku jai buvo bešeimininkauti. <br/><b>širdìs liñksta</b><br/>1. <span class="explanation">malonų jausmą žadina, jaudina: </span> Paėmė tas diedas, pūstelėjo – ir kap iš saulės ta skripka: grajink – širdis linksta. <br/>2. <span class="explanation">ima noras (ką daryti): </span> Dėlto neliñko širdìs eiti. <br/>3. Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta. Žodžiu sakant, pamylėjo ir suprato Magdelės širdį ant jo linkstant. Te išleisiu dukterėlę, kur linkst mano širdužėlė. Oi linko linko žalia vyšnelė an ma [no] šyvo žirgelio, oi kad tep linktų tėvo širdelė leist už manę dukrelę. Jo širdìs man labai liñkusi. Mano širdelė kaip linkte linko už vargdienio bernelio. Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta. <br/><b>antliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusvirti (ant ko): </span> </span> Obelės buvo antliñkusios ant kelio. <br/>2. <span class="explanation">priartėti, grėsti: </span> Antlinkusi buvo vaina, bet susigerino. <br/><b>apliñkti</b><br/>1. <span class="explanation">nusvirti (ant ko): </span> </span> Aplinkę šakos an kelio! Oi ir aplinko žalia vyšnelė an ma [no] šyvo žirgelio. <span class="explanation">nusvirti: </span> Pasejėjus rado obelėlę. Obuoliais <span class="explanation"> (nuo obuolių) </span> aplinkus <span class="explanation"> (nulinkusiomis šakomis) – </span> nėr žinelės. Apliñko apliñko liepos šakelės, mislinau, dūmojau – motkos rankelės. <br/>2. <span class="explanation">a</span> pdengti, aptraukti: </span> Debesiai aplinko dangų. <br/>3. <span class="explanation">įdubti, įklimpti į ką linkstantį: </span> Tokie buvo liūnai, kad linksi ir apliñksi lig pažastų – toks liūnų linkimas. <br/><b>atliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">a</span> tsilenkti, atsitiesti: </span> Trilinkus trūbus piemenys turėjo: šen linkęs, ten linkęs ir vėl atlinkęs <span class="explanation"> (atsirietęs) </span>. <br/>2. <span class="explanation">palinkti, nusvirti: </span> Šakelė nulinksta, atliñksta. <br/>3. <span class="explanation">a</span> tprasti, nuprasti: </span> Vaikai atliñko iš mažo lietuviškai ūtaryt. <br/><b>įliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įdubti: </span> Stogas per vidurį giliai įlinkęs kaip kumelės nugara. Tiek daug visa ko ant aukšto prikrauta, kad net lubos įliñko. Įlinko žemė, man bevaikščiojant, tave, mergele, man beviliojant. Vario tiltas įlinko, bėras žirgas nuskendo. Kap uždedu [balnelį] an žirgelio, žirgelis inlinksta. <br/>2. <span class="explanation">susikūprinti, sukumpti: </span> Darbuja net inlinkęs. <br/><b>išliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įgauti lanko formą: </span> Kreivosios linijos, arba kreivės, apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela. Vaikai buvo išpūstais pilvais ir išlinkusiomis kojomis. <br/>2. <span class="explanation">išsilankstyti, išsikraipyti: </span> Nepjauk kieto šakalio, išliñks peilio ašmenys. Ašmuo kirvio, dalgio išliñko. <br/>3. įlinkti 1: Jau lubos išliñkę. <br/><b> aũsys išliñko</b> <span class="explanation">malonu (klausyti): </span> Ir aũsys išliñko besiklausant. <br/><b>nuliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusvirti, nusikreipti žemyn: </span> Rausvai žydėjo obelis nulinkus. Kai didesnis karštis, nulinksta pavytęs žiedas. Išnokusios varpos visai nulinko, tartum stebisi į žemę. Beržo šakelės nulinko. Galva nulinksta nuo sunkių mislių. Martyno pečiai nulinkę. Ausys nulinkusios, nudribusios. Nulinko jo ragai. Šiemet labai žydėjo sodai, buvo net šakos žiedais nulinkę <span class="explanation"> (labai daug žiedų) </span>. Nulinkę šakos agrasčiukais. Lyg tarytum ramumas teip dūšion inslinko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Pakelt <span class="explanation"> (apšviesti) </span> žmogus reikia, kad nebūt nulinkęs <span class="explanation"> (prastas, nemokytas) </span>. Ant nulinkusio karklo visos ožkos lipa. Beržo šakelė nusiliñko, graži giminėlė susirinko. <br/>2. <span class="explanation">pakumpti, susikūprinti: </span> </span> Katorgininkai taip nulinko it pjaunamos viksvos, išgirdę tokią naujieną. Visų pirštai į save nulinkę. <br/>3. įlinkti 1: Anas arklio nerado po savo sylai. Anas tik in kurio arklio ranką padės, tai arklys ir nulinksta. Kur ašiai stovėjau, žemelė nulinko. <br/>4. palinkti 7: Ka brigadierius yr nuliñkęs, bėdos nėr. <br/>5. <span class="explanation">būti gerai nusiteikusiam: </span> Nuliñkęs esu ir skaitau visokias knygas. Kad nuliñkęs Genys – buvo geras, o jei piktas – neprisileida nė iš tolo. <br/>6. <span class="explanation">išnykti, dingti: </span> Nulinko poniškumas, kad nėr turto. <br/><b> aũsys nuliñko</b> <span class="explanation">netikėta klausyti: </span> Kad iš delnos pradėjo pasakoti, net mano aũsys nuliñko. <br/><b>nósis nuliñko</b> <span class="explanation">nusiminė: </span> Jiem nulinko nosis. <br/><b>širdìs nuliñko</b> <span class="explanation">pasidarė nelinksma, nesmagu: </span> Vaikas atidavė saldainį, bet anam nulinko širdis. <br/><b>širdìs nuliñkusi</b>. Muno širdis yr nulinkusi ant jo. <br/><b>paliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasvirti žemyn, pasikreipti: </span> Paskui karstą, palinkęs į priekį, lėtu žingsniu žingsniavo Spiritavičius. Jis nutyla ir vėl palinksta prie savo darbo. Ir kazokai, palinkę <span class="explanation"> (prigulę) </span> prie žirgų, dingo žolėje. Kad tu ištarsi vieną žodelį, kaip nendrelė palinksi. Po mano tėvo stiklo langužiu aug žalioji liepelė palinkusioms šakelėms. O da nenujojau nė pusę varsnelės, ir palinko žalia rūta žirgui po kojelių. Putinėli raudonasai, ko palinkai in šalelę? Vėjelis papūtė, šakelės paliñko. Noriu miegelio, net galvelė palinksta. Ant paliñkusio karklo visos ožkos lipa. Ant palinkusio berželio – ne tik ožkos, ir ožkeliai [lipa]. <br/>2. <span class="explanation">pakumpti, susikūprinti: </span> </span> Todėl ir palinko senatvės pečiai, nujausdami visą jos sunkumą. Medis paliñkęs. Ir švento in save rankelės palinkę. <br/>3. <span class="explanation">įdubti nuo svorio, nuo spaudimo: </span> Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesulių. <br/>4. <span class="explanation">pakrypti, pasisukti: </span> </span> Saulė palinko ant laidos. Visa minia palinko į duris. <br/>5. <span class="explanation">eiti prie galo, baigtis: </span> Tasai karalystę, dėl kalčios tėvo jau palinkusią, par neišmintį savo išvertė. Jau pagrįžo vakarop, ir palinkusi yra jau diena. Pasilik su mumis, neis <span class="explanation"> (nes) </span> vakarop eina, ir diena jau palinko. <br/>6. <span class="explanation">turėti traukimą į ką: </span> </span> Paliñkęs į ką (žmogus). Rimkus palinkęs prie meno. Paukštšunis yra be galo palinkęs prie medžioklės. Tas paliñkęs an skaitymo. Žmonės yra palinkę provotis. Paliñkęs po Blinda <span class="explanation"> (turi palinkimą vogti) </span>. Ana palinkusi ant mėsos, t. y. paknibusi. Pavasarį kūnas palinkesnis ant pikto. Mūsų dūšia palinko žemėspi <span class="explanation"> (į žemiškus dalykus) </span>. <span class="explanation">būti įpratusiam: </span> Kaip liežuvis y [ra] paliñkęs <span class="explanation"> (kokia gimtoji kalba), </span> taip i šnekėk. <br/>7. <span class="explanation">pasidaryti palankiam, simpatizuoti: </span> Palinko mergelė prie kito bernelio. Dar labiau jiedu vienas į antrą palinko <span class="explanation"> (vienas kitą karščiau pamilo) </span>. Ketvirta dalis … palinkus krikščioniump. <br/>8. <span class="explanation">paklusti, pasiduoti: </span> Toj mergina tuo [j] palinko jo norui. Palinkę įsakymop. Vaikai prieš tėvus turi paliñkti. <br/>9. <span class="explanation">turėti panašumo, priartėti: e</span> didei paliñkęs ant <span class="explanation">a</span>. <br/><b> į žẽmę paliñkti</b> <span class="explanation">susilenkti iš senatvės: </span> Jau visai palinkęs į žemę. Juodu buvo seneliai, abu žemėn palinkę, žili. <br/><b>širdìs paliñko (paliñkusi) </b>. Kad tai palinktų tėvo širdelė, leistų už manę mergelę. Per ilgą visų širdys palinko jų pusėn. Jau ne atkragi, ale palinkusi jos širdis į giminę. O ir palinko mano širdelė ant artojo bernelio. Kur širdis palinkus, į ten ir akys žiūri. <br/><b>pérlinkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti lanko formos, per pusę sulinkti: </span> Lazda, nukritus ant sprando, perlinko. <br/>2. <span class="explanation">per vidurį įdubti: </span> Arklys toks perliñkęs pusiau. Párlinkusi trobalė viena pati bepaliko. Grapai tokio [je] párlinkusio [je] karieto [je] liuob važinės. <br/>3. <span class="explanation">labai sulinkti, susikūprinti: </span> Jau párlinkęs senis. <br/>4. <span class="explanation">lenkiantis persisverti per ką: </span> Pérlinkti per ką. <br/><b>priliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">lenkiantis žemyn, priartėti prie ko; nusvirti, žemyn nusikreipti: </span> Priliñkę <span class="explanation"> (susilenkęs) </span> pabuvau – per vidų sopa. Sėdi prie tos mašinos prilinkęs. Tas medelis vargsta priliñkęs prie žemės. Verkė žaliosios rūtelės, prie žemės prilinkę. <br/>2. <span class="explanation">pakrypti, pasisukti: </span> </span> Saulė tąkart jau nusileidimui prilinkusi. <br/>3. <span class="explanation">prieiti, priartėti prie tam tikros ribos, prie pabaigos, galo</span>. Prilinko čėsas vakarop. Čėsas buvo rudenop prilinkęs ir naktys šauniai ilgos. Vakaroja, prilinksta diena, aptemsta. Dienai prilinkus tapė sudegintos. <br/>4. <span class="explanation">turėti traukimą į ką: </span> </span> Kūnas … visados pri žemės <span class="explanation"> (žemiškų dalykų) </span> prilinkęs. Meilėsp broliškosp tarp savęs būkite prilinkę, garbė [je] kits kitą pranokdami. <br/>5. <span class="explanation">jausti palankumą, simpatizuoti: </span> </span> Šaltyšiaus sesuo Rūdžiui prilinksta <span class="explanation"> (nori už jo tekėti) </span>. <br/>6. <span class="explanation">sutikti: </span> Teisdarys ant to lengvai prilinko. <br/>7. <span class="explanation">priprasti, įprasti: </span> Kai neprilinkę an blogą valgį, tai iš pradžių sunku buvo. Aš neprilinkus an sunkų darbą. <br/>8. <span class="explanation">pritvinkti</span>. Mūs žaloj jau priliñko. Jau kumelė prilinkus. <br/>9. <span class="explanation">susikaupti lietaus debesims, apsiniaukti: </span> Pritvinko, priliñko, jau lys. Buvo priliñkusi lyti, o nelijo. Stovia stovia priliñkusi par visą dieną, pradės lyti. Dangus visai prilinkęs rodėsi. <span class="explanation">daug prisirinkti: </span> Niekam netikęs krosnis: kai tik kūreni, tai tuoj ir priliñksta pilna gryčia dūmų. Trioba priliñko dūmų. <br/><b> širdìs priliñko (priliñkusi) </b>. Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis? Daug urėdininkų … valniemsiems prilinkusią širdį turėjo. <br/><b>suliñkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti lanko formos, susiriesti: </span> Medis, lankas suliñko. Tėtukas toks pražilęs, jo keliai vis tokie sulinkę. Strimba nustebo ir sulinko lyg klaustukas. <span class="explanation">pasidaryti nebetiesiam, sukumpti, susikūprinti: </span> Į senatvę žmogus suliñksta. Sulinkusios nuo darbo mūs pačių strėnos. Buvo vienas vyriškis, nebejaunas, į kuprą jau truputį sulinkęs. Namie liko tik pora sulinkusių seniukų. Mes išmirsim. Amžiai slinks. Ąžuolai pavargs, sulinks. \| Spinduliai aiškiai nušvietė ir sulinkusias <span class="explanation"> (sudubusias) </span> valstiečių trobeles. <br/>2. <span class="explanation">žemyn nusikreipti, palinkti: </span> Ji sulinko prie stalo, žiūrėdama į sąsiuvinį. <br/>3. <span class="explanation">įdubti, išsiduobti: </span> Gal brangus [vainikas], kad baltas stalas sulinko? \| Išgėriau devintą, paakiai suliñko. <br/>4. <span class="explanation">suvažinėti (ten ir atgal), sukarti: </span> Jis šįmet tris kartus sulinko Rygon (sukavo). <br/><b>užliñkti</b><br/>1. <span class="explanation">užsiriesti, užkumpti: </span> Mėginau atkišt [butelį] – tik peilio viršūnė užliñko. Atlenkė užlinkusį vieno piniko kampą. Kyla klausimas, ar šviesos banga taip pat užlinksta. Ginklai jų buvo kardos didelės, truputį užlinkusios. <br/>2. <span class="explanation">žemyn ant ko nusileisti, užsvirti: </span> Užlinko beržo šakos, užaugo dobilėliai, neberasi kelelio pas savo motinėlę. Užlinko liepelė nelinkstanti. Užlinko aukšti medeliai ant mano kapelio. Beržais kelias užliñko, takeliai – dobilėliais. Namai tamsiu debesiu buvo užliñkę <span class="explanation"> (juose buvo liūdna) </span>. <br/>3. <span class="explanation">užeiti, ištikti: </span> Senatvė mane užliñksta, ant manęs užeit iš palengvo. Jį užliñko didelė bėda. <br/>4. <span class="explanation">pasibaigti (laikui): </span> Jo diena užlinks ūmai <span class="explanation"> (jis mirs) </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antlinkti

#