antmušti

mùšti, -a, -ė (-o)

1. teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan. Per ausį mušti. Su šporais į paslėpsnas muša. Mušei žirgelį vis per galvelę. Už tokį darbą tu esi muštinas. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia, da labai mažas. Anas mùšė žmones, tijūnas. Mušì nèmuši – vis tiek savo daro. Gal tu per galvą mušamas, kad teip bijai? Perkūnijos bijau kaip šuo mùšamas. Kodėlei muši artimojį savo? Veidan muštas, papeiktas. Tris kartus buvau plaktas rykštėmis, vieną kartą buvau muštas akmenimis. Tas pertinas, mùštinas, pro langą mestinas. Man į širdį kaip mušte muš, o ana juokas, pilvą suspaudusi. Pats muša, pats rėkia. Kvailį ir bažnyčioj muša. Eisi į dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt. Mušti norėdamas, ir ant pečiaus suras. Kas nori šunį mušt, tai ir lazdą randa. Duodamas imk, mušamas bėk. Sykį muštas i pamojavimo bijo. Nemušk arklio botagu, o mušk avižom. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas. Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties. Daugiau mùšas ir geria, kaip darbą dirba. Ko judu čia mušatos? Mačiau mùšantis. Radau du žmones mušančius. Jei nori mùštis, tai sau galvą daužyk in sieną, o ne kitam. Mušas gaidys su žąsinu. Po vieną mušąsis. Kas mušas, tas glušas. barti, kritikuoti: Ji mùšdavo i mùšdavo ją su liežuviu. Sulaikyti tempus – tai reiškia atsilikti. O atsilikusius muša. Šiandien išnyko ir kai kurie uolūs poezijos kritikai, mušę poetus ne už tai, apie ką jie rašė, bet už tai, ko jų rinkiniuose nebūdavo. varyti, ginti (važiuojant): Be reikalo tokį galą arklį mùšt. Lakstė, mušė po dirvas arklį nežmoniškai. mokytas, patyręs: Visi mes buvom mušti vyrukai, bet jis visų muščiausias. Jis ant to muštas, tai padarys. Jūs an ito muštì, tai ir suprantat.

2. pulti su ginklais priešą, stengiantis nugalėti kovoje, mūšyje; naikinti: Mušk priešą nesidairydamas! Miškas ir neprietelių muštie griūdamas padėjęs. | Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė. Ponas užu jus bajų muš (kariaus). Palei Trakais mùšėsi cielą mėnesį. Šitam daikte mùšės mažai.

3. atimti gyvybę, užmušti, žudyti: Jūsų broliuką kulkelė mušė. Jo kardas kaip perkūnas mušė meškas ir briedžius. Lapkričio ir gruodžio mėn. audinės mušamos kailiukams. Imsiu strielbelę, mušiu anteles. To bitės miršta, to vilkai avis muša. Mušiau mušiau gylius nuo karvės. Kad mùšt, temušiẽ [bomba],
ką daba padarysi žmogus. Gandras varles muša žemėn. Mušk žemėn tą bjaurybę. Kas ten eis į tą pušyną gyvačių mušt (niekas nenorės ten gyventi) !. Kai dieną pjauni, saulė muša žemėn (labai kaitina) . Tokia šiluma, kad muštè mùša, troškina. Vely (verčiau) utėlės mušti, ne svetimi pinigai skaityti. skersti, pjauti: Jautį mušė, pjovė ožį. Mušu keltuvas. Vakar mušiau jaučią, šiandiej kitą. Vieną kiaulę mušė kūdą, kitą da peni. Tretieji kunigai buvo vadinami kriveičiai, tie gyvolius mušo, ant apieros atvestus.

4. daužyti, tvoti: Jau penkiasdešimt metų, kaip prakalą (priekalą) mušu. Pakulnines paklodes kultuvėm mušdavo. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo kojų muša (kala) geležinius pančius. Kai mentele mùša per dalgę, tai ana žolę gerai ima. Toks jau buvo gražus buliukas: nė į viedrą mušė [girdomas],
nė nieko. Lapė uodegą mušanti į žemę džiaugdamos. Vyriškis eidamas smarkiai į šonus rankas mušė. Martynas muša sau lengvai per burną, lyg norėdamas numalšinti žiovulį, bet jis jaudinasi. Krūtysna mušti. Visi muša į rankas (ploja) . Eikium, mergos, šiluosna, muškium rankom delnuosna. Ėjo giedotojai. viduj mergų, būbnu mušančiųjų. Senis patraukė smičium per stygas, mušė taktą batu į grindis. Ant dešiniosios rankos smiliaus ilgą nagą užsiauginęs buvo, su kuriuo įpratimą turėjo sprigtus mušti (spriegti) . Aš nemokėsiu staklelėm mušti (austi) . Visi kniūpsti pulkime, kakta žemę muškime. Pasakė, nuėjo namų pusėn, kietai mušdama padais drėgną žemę. Mūsų marti labai greiti.: svirno dureles muštel (mustel) mušė (trenkė), išeidama daužtel daužė. Sviestas kietas kaip akmuo: mušk (smarkiai mesk, trenk jį) į sieną – nesutiš. Mušk tą obuolį žemėn. Kriuša mušė, lapužius numušė; šalna šalo, žiedužius nušalo. Iš pakelės topolio viršūnės per tankias šakas iššlamši varna, sunkiai mušdama (plasnodama) sparnais. Bangos ėmė mušti į laivo šoną. Vėjai, pūskit, marios, muškit, vainikėlį kraštan neškit. Kaitrią dienelę, kai vilnelės nemuša, kai šviesi saulelė šviečia – matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai. Didelės bangos mušė (plakdamos varė) laivą atgal. Pasirodė ir Elzė, aukšta lyg liepa ir balta, saulės ir vėjo mažai temuštu veidu. Čia vėjai muša (blaško), dėl to braškės ir neauga. Pradėjo mùšti, laužti duris – aš viduo [je]. Ka norit, muškit (laužkit) duris. | Paimsim grėblelį, mušim (sklaidysime) pradalgelius. | Užtenka pasirašyti, antspaudo mušti (spausti) nereikia. Mano atminime pasuose pirštus mušdavo (pirštų atspaudus darydavo) . | Šniūrą mušti (įtemptą, suodiną virvę staiga paleisti, norint pasiženklinti rąste išilginę liniją, kuria pjauti lentą) .: Į lango stiklą, klaikiai zvimbdama, mušėsi laukinė bitė. Ir ėmė jūros bangos muštis į aukštą krantą. Grįžo namuosu, mušdamies ing krūtis savas. daužyti į gabalus: Lieki vynelį į purvynėlį, muški stiklelį į akmenėlį. Barborele, barborele (boruže), lėk į dangų: tavo vaikai puodus muša. | Šnekė [jo],
ka i seminariją mùš (bombarduos) . smulkinti, trupinti: Mušù salietrą dėl barščių. pradaužti (lukštą): Deda bulvių, taukinės, pila smetonos, pipirų, lapelių deda, mùša kiaušinį. | Miestely sustoję kiaušiniais mùšdavo. Kas moka gerai mušti kiaušiniais, tas par Velykas daug prisimuša. Mùškis ir valgyk [kiaušinį].

5. kulti (spragilais): Mes jau baigiam rugius mùšti. Ar ateisi šįvakar linų mùšti? Kitąsyk su spragilais pats mùšdavau linus. Linų mušamóji mašina.

6. plūkti: Septyni aštuoni vyrai mùša molį medinėm kūlėm. Molio mùšamasis kirvis (toks medinis įnagis moliui plūkti) . Vyrai mùša krosnį iš molio. Pečius muštas iš molio. Jei turite molio, muškit iš jo nors kūtes, klojimus. | Senis Vydmantas buvo matęs, kaip keliai iš akmens mušama (grindžiama) ir išlaikoma. Čia jau mùštas kelias. Oi ir atjojo jaunas bernelis muštuoju vieškelėliu. Eisiu eisiu pas močiutę muštaisiais takeliais.

7. muštuvyje plakti grietinę, sviestą sukti: Dažniausiai sviestas mušamas iš raugintos grietinės. Supila smetoną ir mùša sviestą. Iš gražumo sviesto nemuši. Butely sviestas mušasi tik liekarstai. Nèsmuša sviestas (sunku sumušti) .

8. grūdant spausti (aliejų): Petras nuvažiavo aliejaus mùšti. Vyrus pristatė mušti linų ir kanapių aliejaus. Ne tik iš sėmenų, ir iš aguonų aliejų mùša.

9. kalti (metalą, pinigus): Iš tavo aukso žiedelių mušiu žirgui padkavą. Rasta ir monetų, muštų Rygoje. Užmokės. muštais dorelėliais. Kur pinigas muštas, te i giliuoja. fotografuoti: Mušė patagrapijas. Portretą mušti.
10, apkalti, aptraukti, apsiūti: Namą lentom mùša. Jų daržinė nieko sau: apalkom mušta. Muštas dymo balnelis, bėro plauko žirgelis. Pasisiūdinau muštus kailinius. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes. Kad nupirko skarelę, tai kaip grabam mušt.
muštaĩ. Pastačiau sau po tam didę muštai ištaisytą gėtrą, pridengtą su apsmalinta drobe dėl uždangos nuog lytaus. Anąnedėl pas Vilką gryčią mùšės lentom.

11. daryti trynes, nuospaudas: Kaip tik prakaituoja kojos, taip ir muša pūsles vandenines.

12. jungti ką į draugę, risti (į gabanas), plekuoti: Kaimynai jau rovė linus, o mūsiškių dar žirniai klojėjo nemušti į gabanas, raudojo byrėdamos avižos išilgai šniūro. kietai vyti (virves): Šiandien mùšma virves. Virvės gyvoliams rišti mušamos prytaisu, kurį kai kas muštuvais vadina. Tinkluo virvės y [ra] mùšamos.

13. skambinti daužant į ką: Varpus mušė, eina į kitą pusę pasitikti parakvijos. Kai įėjau į bažnyčią, visais varpais mušė. Laikas būtų jau pusryčio leisti, bet žagrės (pakabinto kur norago) dar nemuša. Lentą kumiečiams mùšo. skambinti valandas. Laikrodis bokšto pusiaunaktį muša. Kremliaus kurantai muša valandas. Abudu laikrodžiai visados rodė ir mušė tą patį laiką. Šešias mušus, eina pusryčio. Vienas laikrodis buvo sieninis, mušamas. Mùšamas laikrodis buvo įmūrytas sieno [je].

14. lošti (kortomis): Rėdininkai. mėgdavę kitkartą mušti kortas su svečiais iš piningų. Šnekės, marmės, pradės kortomis mušti. Bene kleidai piningus, mušdamas su kartomis? Mušdamys kartoms iš pinimgų, daro suktybes, apgaules. paimti kirtį, kirsti (lošiant): Tūzas mùša karalių. Korta mušanti. Viskas numatyta, – vėl atsiliepė Fogas, mušdamas kortą. | Jeigu yra mušimas, būtinai turi mùšt. Daviau mušties, nenoru taip už sykio spausti. bet ką žaisti: Atsimenu, jūs tada futbolą mùšėt. Ben motriškos futbolo nèmuša. Kepures mušti. Riešutai mušti. Anie sako, kad ritinį mušam. Vejoje miestučiais žaidė, pievoj mušdavo ratelį. Einam ripkos mušt. Vyrai tekinį muša. Piemenys su velniu liub tekinį muš, o dabar juokas iš velnio. Teterviną mušti. Einam čibylos mušti. Gaidžiais muštis.

15. mažinti: Kainas mùšti. Kartą nenuėjai – tau darbadienius muša, po vieną, po du.

16. trenkti. Perkūnas muša. Perkūnas mušė į liepą. Nestok po medžiu – griausmas mùša. Ar perkūnas griovė, ar žaibais mušė? Griausk, griaustinėlis, mušk, perkūnėlis!

17. ištikti: Stabas jį ištiko, mùšė. Jo liežuvis buvo stabu muštas. Jie, aklumu mušti, jį neatrado, kačeig [ieškomasis] vis čia pat buvo.
18, šauti: Šautuvas gerai mùša. Išėję an lauko tuoj norėjo išmėgint, begu gerai muša [šautuvas]. Aš šiandien į zuikį mušau du šūviu ir nenušoviau. Su provyta pūčka tik mùša, tik mùša [paukščius]. Na, vyrai, duokit man cielių mùšt.

19. plakti, plazdėti, tvinkčioti: Tirdami pulsą, sužinome, kaip dažnai širdis muša. Kai išgirdau apie nelaimę, taip išsigandau, kad širdis kaip su kūju mùša. Tvinkt, tvinkt, tvinkt smilkiniuose mušė kraujas. Atvežė į ligoninę, da pulsas mùšė. Mūsų tikra širdis už mūs gentę muša (esame jai atsidavę, jai gyvename) . Dega be ugnies, mùša be lazdos. smarkiai plakti: Ka keliu viedrą, man širdis ima mùšt. Jaunas mirė: širdį turėjo mùšamą (sirgo širdies liga) . Kai pasirūpina ko, tuoj širdis mùšasi. Širdis mùšas mano, negaliu krutėt (dirbti) .

20. veržtis, verstis (ppr. iš vidaus į viršų, į lauką), plūsti, trykšti: Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų. Paskalanduok, paskui atkimšk, tai mùš. Alus stiprus, smarkiai muša. Iš po žemės ėmė mušti šaltinis. Kodėl rinkos šulnys, kuris visados mušė vynu, dabar išdžiūvo ir net vandens nėra? Ten vanduo net per viršų mùša. Kraujas myžle pradeda mušt par burną ir par nosį. Kai apsinuodiji valgiu, prakaitas mùša. Kolomanui po tų žodžių pradėjo kraujas mušt į galvą. Matau, kaip kraujas muša į veidą. Iš kambario šiluma mùša kai iš pirties. Visi nekantriai laukė, kada sugirgždės virtuvės durys, pro kurias mušė svogūnų ir taukų kvapas. Iš kambario mušė šviesa. Saulė muša į bokštą, tujau patekės. Žvakę užgesink. Matai, ugnis į langą muša. | Nuolanki, meili, rodos, pats gerumas nuo jos muša.
muštinaĩ. Kai pradarai langą ir duris, tai oras muštinaĩ mùša (pasidaro skersvėjis) . Vanduo mušėsi iš žemės. Duris uždaryk: dūmai mušas į stubą! Gegužės kukuoja, piemenėliai dainuoja, net garsas mušas į dangų.: Teisybės žodžiai mušasi iš mano širdies. Nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi. kelti į viršų: Matai, kaip tie pamidorai atželas mùša aukštyn. Šuliny jo nėra, – kalbėjo bernas. – Jei būtų – burbulas muštų (burbuliuotų) . Puodai šniokštė, šnypštė, kunkulus mušė (kunkuliavo) . varyti priešais: Ar matei antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią? Pūsk, vėjeli, mušk vilnelę, nešk vainiką į kraštelį. daryti iškilusį, ryškinti: Viennytas yr nusijotas kaip rėtis, neturia nė kokio skyriaus, o trinytis muša rieves išskypai, o lamstytas – vingurtai. staiga kilti, atsirasti (minčiai, sumanymui): Jam mušo galvon gera mintis. Anam mùšo į galvą lengvai prabagotėti. Mùšo šumas į galvą.

21. skverbtis, brautis, lįsti: Višteliai pirkion mùšas, moj lest nori. Kai striauniam vandeny žuvys nebegali užsilaikyt, mùšas į užtakius.: Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės. Galvon mušasi visokios mislys. Ėmė muštis galvon mislis. Visokie klausimai mušasi Marei į galvą. Šitos tiesos labai stipriai galvon ir širdin mušas. sunkiai kur vykti, kakti: Mes mùškimės link miško, tenai rasim lapių. Jei tas nemačina, tada jau mušamės (važiuojame) pas gydytoją. labai stengtis ką gauti, ką pasiekti: Mùšas visa sveikata (labai peršasi) . Jis an pinigų nesmušė. Į ponus mušasi. Ir mano sūnelis į mokslus mùšasi. Jisai ne taip ant žemę mušasi ir gerai gyvena. Pusę dienos mušamės, kol prasimanom kokio darbelio.

22. blaškytis, daužytis: Mušės motulė kap pilka antelė, sūnelį savo belydėdama. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai. Mušas kaip žuvis po vandenį.

23. lakstytis, vaisintis: Ar jau mušėsi kumelė? Jau avys mušas, tai baronai gainioja, vaikos. Geros avys: tep anksti, o jau visos mùšės.

24. sunkiai dirbti, plūktis, vargti: Žmogus mušíes mušíes, ir vis sunku su pinigais. Mušuos vis su darbais vienas, o valgytojų daug. Visokiom madom (būdais) jis, žmogus, mušės: žemes dirbo, vaikus ganyt leisdavo, o kaip nieko, teip nieko. Tylėdami tempė arkliai vežimą, panarinę galvas ir mušdamiesi iš paskutinių jėgų. Pakyrėjo man su vaikais par dienas muštis. Mušosi su darbais kaip plikas po dilgynes. Mušaũs per visą savo gyvenimą kap žuvis apie vandenį.

25. stumti, varyti atgal: Visai netraukia, dūmus atgal mùša. Kol (kodėl) gi teip muša dūmus iš pečiuko? Užkūrėm – vėjas liepsną mùša į stubą, negali. Kad dūmai tiesiog į dangų kyla, tai bus geras oras, o kai jie mušasi žemyn – blogas.
2
6. smarkiai skraidyti aukštyn, žemyn, aplink: Jei anksti pavasarį labai daug uodų ir jie pulkais muša, tai tais metais derės linai. Ore mušė įvairiomis kryptimis šikšnosparniai.
2
7. leisti kokį smarkų kvapą, atsiduoti kuo: Dešra labai cibuliais mùša. Arbata svilėsiais mùša.
2
8. būti panašiam, panėšėti: Nudariau sruogas mėlynai, bet labiau mùša į juodumą, ir tiek. Lietuviško cukraus spalva muša iš balto į mėlyną, nelietuviško – į geltoną. Gal ir ne aukso buvo, bet į auksą mušė. Broliukas daugiaus į mamą mùšas.
2
9. sukti, pasiduoti į kurią pusę: Eik šituo keliu, paskui mùškis į dešinę. driektis, būti nutįsusiam: Ligi Lenkčių mùšasi Eržvilko parapija.
30. siųsti (telegramą): Muša telegramą į namus. Policiją kėlė, telegramus mušė. Ans laive yra telegrãmams mùšti.
devynì avinaĩ galvõj (po gálvą) mùšasi

1. labai rūpi, daug rūpesčių: Prasidžiaugiau neišpasakytai, kaip šiandien Domė parnešė Tavo grometą, nes jau man devyni avinai mušos po galvą.

2. Anam devyni avinai po galvą mušas.
diñdarą (dìndas, diñderį) mùšti tinginiauti, dykinėti: Pirmiau ne darbo žiūrėjo, ne motinai padėjo, dindarą mušo su vaikais pavirvytė [je]. Vyras atsirado: ne darbo veiza, ale dìndas pavenčiais mùša. Dindas tebmuša vaikai, darbo nedirba. Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo. Tu nėko nedirbi, o diñderį tik mušì.
į gálvą mùšti svaiginti: Tai alaus smarkumas: stiklą išgėrei, ir tuoj mùša į gálvą. Tas alus dikčiai mùša į gálvą. Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų.
į krūtìnę mùštis prisipažinti kaltu, apgailestauti savo veiksmus: O aš nemoku muštis į krūtinę. Neprikaišiokit, riteriai, karaliui Mindaugui, bet muškitės krūtinėn.
iš pečių̃ mùšti sunkiai dirbti, stengtis: Nieko nereikia iš pečių mušt.
iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti, merdėti: Ligonis pradėjo iš savęs muštis ir pagaliau mirė.
kaĩp varpañ (lentõn) mùšti plačiai kalbėti: Kaipgi nežino, kad jau visi kaip varpan muša. Vičvisi kap lenton mùša in tavę.
knãpkį (knõpkę) mùšti. linkčioti snaudžiant: Pradėjau knõpkę mùšti i nuejau gultis. A jau knõpkę mušì?
kuñkulą mùšti. čiulkinį grūsti.
mùštis galvojè būti mintyje, neduoti ramybės: Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas vartė baltus rublius.
obuoliaĩs mùštas. išmargintas apskritomis dėmėmis, obuolmušis: Obuoliais muštas arklys.
prie žẽmės mùšti slopinti: Mùša pri žemės – pasiutęs tvankinimas.
rãtą mùšti. daryti tokią kūno mankštą.
svíestą mùšti pro kits kitą lakstyti aukštyn žemyn. čiulkinį grūsti: Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras.
šónais mùšti (bić bokami) sunkiai alsuoti: Kumelė pervyta – šónais tik mùša. Karšta – katė tik šónais mùša.
tãbalą mùšti tabaluoti kojomis: Pradėjau su kojoms mušti tabalą. Mušk tabalą tu, mušk, iki ateis tau papunis su diržu!
valandà mùša artėja koks laikas: Žemiškoji kelionė baigta, jau muša mirties valanda.
antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo). užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti.
apmùšti, àpmuša, àpmušė.

1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša. Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara, apsimuša. Nu i valgai apsimùšdamas (daug, godžiai) ! Nu i ėdi apsimùšdamas, da susirgsi. Kad srėbiau šį vakarą putrą apsimùšdamas.

2. apnaikinti: Apmùšo svieto daug.

3. spragilu apdaužyti, apkulti: Padėk rugių kokį klojimą apmùšt. Pirma reikia apmùšt, tada krėst [kūliai]. Klojimą àpmušėm, ir išaušo. Mes šiandien visus linus apmušėm. Oi, kas tau, motule, linelius apmuš?. Truputaitį apsìmušiau [linų].

4. didumą nukrėsti, nudaužyti: Apmùšk obalius nuo obalės.

5. apkaupti, rankomis apspaudant žemę: Ne vien vieną kartą reik apmušti ar aprausti žemėmis tabokų diegus, bet du kartu. Čia jau apmušti kopūstai.

6. aptraukti, apsiūti, apkalti ką iš viršaus: Išėjęs į laukiamąjį, jis dar keletą sekundžių patūpčiojo prie oda apmuštų kabineto durų. Nedideliame kambaryje su dviem langais į gatvę už žalia medžiaga apmušto stalo sėdėjo pliktelėjęs vyras. Apmuštas rykas geležimis. Atvarslai geltonos odos, plėškės blizga, sidabro plokštelėm apmuštos. Apmuštos šlajos (pakaltos geležimis) . Grabas buvo gražus, apìmuštas kai šilku. Apmušiau knygą. Siuvėjas man kailinius apmušė. Man tėvas vakar naujas kurpes apmùšo su tvirta oda. Namas mūsų apìmuštas lentelėm. Naują namą reikės dar iš viršaus lentom apmùšti. Lankais kubilą apmùšk. Àpmuša [žagrę noragais] (apkausto) ir aria. Tvora apimušta štankietais. Apkalu, apmušu, padengiu sienas lentelėmis. Čia sau apsìmušiau palaikiu apymušalu žiuponelį, tai ir turėsiu žiemai apsivilkimo. Apsìmušė lentutėm, kaminą įtaisė. apsitverti: Neapsimùši arukus – šmūkšt karvė.

7. baigti, nudirbti (darbus): Didžiuosius darbus jau greit apmušiù, tada galėsma važiuot Vilniun. Jau didesnius darbus apimušiau, turėsiu valno čėso. Negalim darbais apsimùšt. Biškį apsimušáu su darbais. Kai apsimùšim, reiks prie bičių prieit. Nepaskumbi vienų reikalų apsimùšti, kaip jau naujų atsiranda. Su skolom jau baigiu apsimùšti. apsiginti: Vamboliai ūža aplei ausis, nebgali apsimùštis.
8, pasilakstyti, apsivaisinti: Kumelė apsìmušė su drigantu.
pilvùs àp (sì) mušant labai daug, be saiko (valgyti): Privalgė, pilvą apsimušdamós. Ėda, pilvus apmušdamì. Valgykit, pilvus apmušdamos. Valgo, pilvą apmušdamós, ben neparsivalgykiat! Turam visa ko, ėsma, pilvus apsimušdamì.
atmùšti, àtmuša, àtmušė

1. sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias. Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė. Delnu kūjo neatmuši.

2. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli. Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti. | Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė.

3. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus. Vakar aš jį atàmušiau. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša. įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas.

4. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo.

5. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmušì. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši. Puola musės, kad sunku ir atsimùšti. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti. Negalia motriška atsimušti nu stirnos. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši. Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję. Pati matai – nuo darbų neatsimušu. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša. Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą.

6. atsikirsti. Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti.

7. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Atmušu spyną. Su bindoku. reikia skiedras dideles atmùšt. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius. Ma [n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot. Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) . Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, kad atsikeltų mano močiutė. suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms. | Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves. atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert. Tuoj šitas atmušė butelį arielkos. nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė.

8. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį. Neatmùšk kirvio! Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą. Mano dalgė jau visai atsìmušė. Kirvis atsìmušė į žemę. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant.

9. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė.

10. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos!. Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą.

11. nukalti (pinigus).

12. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę. Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje) !

13. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją. Gražiai fotografija atmušta. Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų. Jis atsìmušė raitas an arklio. Reikėj [o] visai draugei atsimùšt.

14. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų. Balta spalva atmuša saulės spindulius. Prie namų saulė atmuša – gerai auga. Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsìmuša. daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą. Atsimuša saulė. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje. Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas.

15. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę. Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas. Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną. Atsimušė kap lietus į ledą.

16. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj. turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsìmuša ir vaikuosa. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsìmuša.

17. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antmusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x