antnarinti

.
narìnti, -ìna, -ìno.

1. nerti, rišti: Narìna virvę ant kaklo. Nesinarinkit patys sau virvės ant kaklo (. savo valia nepakliūkit į pražūtį) !

2. verti į ką: Kam narinì siūlą?

3. gaudyti užneriant kilpą: Eitu grundulų narinti.

4. laisvinti atneriant kilpą: Trauk mane iš jo žabangų ir iš jo virvės narink.

5. atstatyti išnirusį sąnarį: Jei išniro iš naro koja, tai narìnk atgal, t. y. atgrąžink, atitrauk.

6. kreipti, landinti po vokais (akis): Akis narìnti.

7. leisti žemyn (galvą, akis): Arklys narìna galvą. Susigėdęs jis narina akis prieš minios žvilgsnius.
antnarìnti. užnarinti: Antnarináu ant beržo šakelės butelką sulai tekėti, kažkas i nunarinęs.
apnarìnti. aprišti, apjuosti: Jis staiga virvę aplink ją apnarino. Laikrodis tebebuvo ant šios rankos apnarintas.
atnarìnti. atnerti, atrišti, atmegzti: Tambovietis greitai atnarino virvagalį nuo Pranaičlo rankų. Atnarink viržius. Virvę ant lazdos atnarinù, ryšį. Pantis atsinarino.
įnarìnti.

1. įkišti, įnerti sujungiant: Įnarink į vidų rankovės. Ot kaip įnarintas kamštukas! Kaip ir ištrauksi!. įsmeigti: Tu tiek daug nesipešk, ba kas iš užpakalio įnariñs į pakaušį peilį, tai žinosi!

2. į vietą atstatyti, atitaisyti išnirusį sąnarį: Ranką į narį įtraukti, įnarìnti.
išnarìnti.

1. išnerti, išverti išimti atneriant kilpą: Jis išnarino iš kamanų brizgilą, padavė kalviui, o arklį tomis pat kamanomis pririšo prie tvoros. Veik užkabina, bet neveik išnarina ( greit pradeda, bet negreit užbaigia). atsirišti, atsinerti: Išsinarìno kilpa, ir pasileido arklys.

2. išsukti iš nario: Duktė išnarìno ranką, ir kadaruoja – ir ubagė amžiui. Ans pro duris šoko, mažąjį pirštą išnarìno. Išnarìno ranką iš pat alkūnės. Sesuo išnarìno žandų kaulus. Paslydo kopėčios, puolė ir išsinarìno ranką. Jam išsinarìno koja per kelį. Neišnarìnkis kojos. Kad ėmė žiovaut – tik tik žandai jam neišsinarino. išsukti, išnerti sujungimo vietoje: Jis peilio stungį iš kriaunų išnarino. Nors ir toks klegždaris bebuvo, bet kad nebūtum išnarìnęs, būtum dar tvėręs. Išnarìno tokią didžiausią šaką tie krupiai ( vaikai) uogas beskindami.

3. išskirstyti į sudedamąsias dalis, išardyti: Neznaimu, nė kad šautuvas – buvo išnarìntas, o vis tiek nubaudė kaip už tikrą šautuvą. Išnarìnamo [je] blėko [je] kepė parpajus ( tokius pyragus). Špergelį pamečiau, įšautys išsitraukė, ir vežimas išsinarìno.
nunarìnti.

1. nunerti; nurišti: Botagą nuo botkočio nunarink. Jis prašė, kad virvę nuo kaklo nunarytų. Nunarino butelką, sulai tekėti pakabintą. Botagą nusinarìnti.

2. numegzti, nunerti: Nunarýdavo tokius sietelius kiškiam gaudyt.

3. nusisukti, nunirti: Sprandą nusinarìnti.

4. nuleisti žemyn, nulenkti (galvą): Vyrai ėjo nunarinę galvas.

5. sugauti užneriant kilpą: Lydeką nunarìnti – į ašačių kilpą įvilioti ir užnarinus laukan išmesti.
panarìnti.

1. išsukti iš sąnario: Trečiajam sprandas panarintas. Pasinarináu koją. Vieną sykį esu kojos nykštį pasinarinus, i skaudėjo a metus.

2. palandinti po vokais, pabalinti (akis): Panarinù akis po blakstienais. Ligonas jau akis panarìno – miršta. Jautis panarìno akis. Na, ko teip panarinái akis? Aš teisybę sakau.

3. nuleisti žemyn, nudelbti (akis, galvą): Lūpą patempusi, akis panarìnusi, drebt kokį žodį. Sėdo ant suolo, atsišliejo nugara sienos ir sėdėjo galvą panarinęs. nulenkti: Lytus panarìno rugių varpas, prilenkė pry žemės. [Vėjai] aukštus jovarus kaip kokius bėžius panarinę.

4. išręžti, įtempti: Sprandą panarìna ir sako: – O pyliavą ar atpylei? Sprandą panarìns arklys i temps, neš ragikes. Gaspadinė pasinarinusi ( pikta), žodelio gero neišgausi. Pasinarìnęs eina arklys. Pula pasinarìnęs, ir gavo par vambrą. Kaip jautukas pasinarinęs.
pérnarinti.

1. pernerti, perverti: Ar tu girdėjai kada nors, kad žmones kaip kokius asilus už nosies pernarintų ir vedžiotų?

2. perkąsti, perdrėksti, perplėšti: Pérnarino katė vaikui lūpą, net baimė žiūrėt! Kad pérnarino man arklys ranką!
prinarìnti. pritvirtinti, pririšti. .
sunarìnti.

1. sujungti, sunerti: Moterys atsinešė iš pašalės mestuvus į vidų, sunarìno ( sustatė) ir pradėjo audeklą mesti. Ar vežimą jau sunarinaĩ? Senoviškai sunarýta namo kertė. | Sėdėjo sunarinęs savo drebančias rankas. Vieną priverži, paskui kitą, ir susinarìna. Krūtinės ląstą sudaro šonkauliai, kurie užpakalyje yra judinamai susinarinę su stuburkauliais. Bėda tiems, kurie susinarina virvėmis klastos.

2. sunarstyti: Virves sunarìnk arba sulankuok. Susinarìno raktai, sukliuvo, nebegal atskirt vienas nuo kito.

3. išsukti, išnerti: Arklys stovia narelius sunarinęs, turia nikstį. Sunarináus koją ir nepeinu nė iš vietos. Kitas sako – lūžo, kitas – išniro, kitas – visai susinarìno, o kaip te yr [nežinia].

4. sulaužyti, sulankstyti: Kriuša rugius nukriušo, paliko sunarìnti rugiai. Kaip tu ir arei, kad tokį stiprų žambrį sunarinái!
užnarìnti. užnerti, užrišti: Botagą ant botkočio, strungus ant vogų užnarìnk. Užnarìnk šuniui diržą an kaklo. Kiaulei ant kojos pavadį užnarìnk. Žambrio strungą užnarina už ienos ir paara. Padirbau kilpą ir užnarinaũ šuniui ant kaklo. Užnarìnk arklį an kuolo ir eik in stubą – šalta. Užnarìnk votegą su kilpa, stipriau būs ir skaudžiau. Pats užsinarino ant kaklo kilpą.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>narìnti, </b>-ìna, -ìno. <br/>1. <span class="explanation">nerti, rišti: </span> Narìna virvę ant kaklo. Nesinarinkit patys sau virvės ant kaklo <span class="explanation"> (</span>. <span class="explanation">savo valia nepakliūkit į pražūtį) </span> ! <br/>2. <span class="explanation">verti į ką: </span> Kam narinì siūlą? <br/>3. <span class="explanation">gaudyti užneriant kilpą: </span> Eitu grundulų narinti. <br/>4. <span class="explanation">laisvinti atneriant kilpą: </span> Trauk mane iš jo žabangų ir iš jo virvės narink. <br/>5. <span class="explanation">atstatyti išnirusį sąnarį: </span> Jei išniro iš naro koja, tai narìnk atgal, t. y. atgrąžink, atitrauk. <br/>6. <span class="explanation">kreipti, landinti po vokais (akis): </span> Akis narìnti. <br/>7. <span class="explanation">leisti žemyn (galvą, akis): </span> Arklys narìna galvą. Susigėdęs jis narina akis prieš minios žvilgsnius. <br/><b>antnarìnti</b>. užnarinti: Antnarináu ant beržo šakelės butelką sulai tekėti, kažkas i nunarinęs. <br/><b>apnarìnti</b>. <span class="explanation">aprišti, apjuosti: </span> Jis staiga virvę aplink ją apnarino. Laikrodis tebebuvo ant šios rankos apnarintas. <br/><b>atnarìnti</b>. <span class="explanation">atnerti, atrišti, atmegzti: </span> Tambovietis greitai atnarino virvagalį nuo Pranaičlo rankų. Atnarink viržius. Virvę ant lazdos atnarinù, ryšį. Pantis atsinarino. <br/><b>įnarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įkišti, įnerti sujungiant: </span> Įnarink į vidų rankovės. Ot kaip įnarintas kamštukas! Kaip ir ištrauksi!. <span class="explanation">įsmeigti: </span> Tu tiek daug nesipešk, ba kas iš užpakalio įnariñs į pakaušį peilį, tai žinosi! <br/>2. <span class="explanation">į vietą atstatyti, atitaisyti išnirusį sąnarį: </span> Ranką į narį įtraukti, įnarìnti. <br/><b>išnarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išnerti, išverti išimti atneriant kilpą: </span> Jis išnarino iš kamanų brizgilą, padavė kalviui, o arklį tomis pat kamanomis pririšo prie tvoros. Veik užkabina, bet neveik išnarina <span class="explanation"> (</span> greit pradeda, bet negreit užbaigia). <span class="explanation">atsirišti, atsinerti: </span> Išsinarìno kilpa, ir pasileido arklys. <br/>2. <span class="explanation">išsukti iš nario: </span> Duktė išnarìno ranką, ir kadaruoja – ir ubagė amžiui. Ans pro duris šoko, mažąjį pirštą išnarìno. Išnarìno ranką iš pat alkūnės. Sesuo išnarìno žandų kaulus. Paslydo kopėčios, puolė ir išsinarìno ranką. Jam išsinarìno koja per kelį. Neišnarìnkis kojos. Kad ėmė žiovaut – tik tik žandai jam neišsinarino. <span class="explanation">išsukti, išnerti sujungimo vietoje: </span> Jis peilio stungį iš kriaunų išnarino. Nors ir toks klegždaris bebuvo, bet kad nebūtum išnarìnęs, būtum dar tvėręs. Išnarìno tokią didžiausią šaką tie krupiai <span class="explanation"> (</span> vaikai) uogas beskindami. <br/>3. <span class="explanation">išskirstyti į sudedamąsias dalis, išardyti: </span> Neznaimu, nė kad šautuvas – buvo išnarìntas, o vis tiek nubaudė kaip už tikrą šautuvą. Išnarìnamo [je] blėko [je] kepė parpajus <span class="explanation"> (</span> tokius pyragus). Špergelį pamečiau, įšautys išsitraukė, ir vežimas išsinarìno. <br/><b>nunarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nunerti; nurišti: </span> Botagą nuo botkočio nunarink. Jis prašė, kad virvę nuo kaklo nunarytų. Nunarino butelką, sulai tekėti pakabintą. Botagą nusinarìnti. <br/>2. <span class="explanation">numegzti, nunerti: </span> Nunarýdavo tokius sietelius kiškiam gaudyt. <br/>3. <span class="explanation">nusisukti, nunirti: </span> Sprandą nusinarìnti. <br/>4. <span class="explanation">nuleisti žemyn, nulenkti (galvą): </span> Vyrai ėjo nunarinę galvas. <br/>5. <span class="explanation">sugauti užneriant kilpą: </span> Lydeką nunarìnti – į ašačių kilpą įvilioti ir užnarinus laukan išmesti. <br/><b>panarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsukti iš sąnario: </span> Trečiajam sprandas panarintas. Pasinarináu koją. Vieną sykį esu kojos nykštį pasinarinus, i skaudėjo a metus. <br/>2. <span class="explanation">palandinti po vokais, pabalinti (akis): </span> Panarinù akis po blakstienais. Ligonas jau akis panarìno – miršta. Jautis panarìno akis. Na, ko teip panarinái akis? Aš teisybę sakau. <br/>3. <span class="explanation">nuleisti žemyn, nudelbti (akis, galvą): </span> Lūpą patempusi, akis panarìnusi, drebt kokį žodį. Sėdo ant suolo, atsišliejo nugara sienos ir sėdėjo galvą panarinęs. <span class="explanation">nulenkti: </span> Lytus panarìno rugių varpas, prilenkė pry žemės. [Vėjai] aukštus jovarus kaip kokius bėžius panarinę. <br/>4. <span class="explanation">išręžti, įtempti: </span> Sprandą panarìna ir sako: – O pyliavą ar atpylei? Sprandą panarìns arklys i temps, neš ragikes. Gaspadinė pasinarinusi <span class="explanation"> (</span> pikta), žodelio gero neišgausi. Pasinarìnęs eina arklys. Pula pasinarìnęs, ir gavo par vambrą. Kaip jautukas pasinarinęs. <br/><b>pérnarinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pernerti, perverti: </span> Ar tu girdėjai kada nors, kad žmones kaip kokius asilus už nosies pernarintų ir vedžiotų? <br/>2. <span class="explanation">perkąsti, perdrėksti, perplėšti: </span> Pérnarino katė vaikui lūpą, net baimė žiūrėt! Kad pérnarino man arklys ranką! <br/><b>prinarìnti</b>. <span class="explanation">pritvirtinti, pririšti. </span>. <br/><b>sunarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sujungti, sunerti: </span> Moterys atsinešė iš pašalės mestuvus į vidų, sunarìno <span class="explanation"> (</span> sustatė) ir pradėjo audeklą mesti. Ar vežimą jau sunarinaĩ? Senoviškai sunarýta namo kertė. | Sėdėjo sunarinęs savo drebančias rankas. Vieną priverži, paskui kitą, ir susinarìna. Krūtinės ląstą sudaro šonkauliai, kurie užpakalyje yra judinamai susinarinę su stuburkauliais. Bėda tiems, kurie susinarina virvėmis klastos. <br/>2. <span class="explanation">sunarstyti: </span> Virves sunarìnk arba sulankuok. Susinarìno raktai, sukliuvo, nebegal atskirt vienas nuo kito. <br/>3. <span class="explanation">išsukti, išnerti: </span> Arklys stovia narelius sunarinęs, turia nikstį. Sunarináus koją ir nepeinu nė iš vietos. Kitas sako – lūžo, kitas – išniro, kitas – visai susinarìno, o kaip te yr [nežinia]. <br/>4. <span class="explanation">sulaužyti, sulankstyti: </span> Kriuša rugius nukriušo, paliko sunarìnti rugiai. Kaip tu ir arei, kad tokį stiprų žambrį sunarinái! <br/><b>užnarìnti</b>. <span class="explanation">užnerti, užrišti: </span> Botagą ant botkočio, strungus ant vogų užnarìnk. Užnarìnk šuniui diržą an kaklo. Kiaulei ant kojos pavadį užnarìnk. Žambrio strungą užnarina už ienos ir paara. Padirbau kilpą ir užnarinaũ šuniui ant kaklo. Užnarìnk arklį an kuolo ir eik in stubą – šalta. Užnarìnk votegą su kilpa, stipriau būs ir skaudžiau. Pats užsinarino ant kaklo kilpą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.