antnerti

.
nérti, nẽria, nė́rė

1. daryti nėrinį, tinklą; megzti: Ana su virbalais nẽria juostą, pirštines. Mano bobutė moka gražias pirštines nérti. Mokėjau nérti visiaip: i su virbalais, i su tamburka. Sesuo dienas naktis néra i néra pančekas. Ana greitai nera: besiveizant tura gatavą pirštinę. Ana moka raštuotas juostas nérti. Ji nẽria tinklą. Užpakaly išgirdau tokį ūžimą, tartum būtų dirbęs koks tuzinas mūsų mezgėjų su neriamomis mašinomis.

2. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Nerdamas rankas, jis brūkštelėjo žiedą, kurį jam buvo užmovęs ant piršto žynys.

3. sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Trobos kampus, rąstus nérti. Sprandas nerias su nugarkauliu tam tikrais sąnariais. | Kas žino, kiek tenai yra upių upelių, kurios su kita kita nerias ir skaidos. Laimė ir nelaimė tvirtai nerias (siejasi) su sveikata ir liga. daryti, statyti sukabinant atskiras dalis: Jau kluoną čia nẽria.

4. vienytis, jungtis: Mozūrai, mirus kunigaikščiui savo, ėmė nerties su kryžeiviais, savo bendrais.

5. darytis vaisiui, megztis: Jūsų kopūstų galvos sunkiai nẽrias.

6. mauti ant ko iš virvės, siūlo ar pan. padarytą kilpą: Ne megzte megzk, ale nertè užnerk virvę prie kobinio šienveržio, prie karties galo, prie botkočio.
nertinaĩ. Šniūrą nertinaĩ užnerk. Nertinaĩ užsinėriau šaliką ant kailinių dėl puikumo, ne dėl šilimos. Su užnarve žuvis nertinaĩ gaudėm.

7. juostis (prijuostę): Tau, tokiai mergei, tokiu kvartūgu nérties nepristovia.

8. kišti (koją į avalynę): Neriu kojas į pakeles, kurpes. Kojas į kurpes nerti. | Eik, kumelę nérk (kinkyk), važiuokim!

9. lupti, dirti: Pavasarį nẽria kai karvėm. Neria (greitai velka, traukia) tuos baltinius nuo kūno. Skūra nẽrias nuo kupros. | Jei kaulai nèneras, košaliena nėkai, turi gerai pavirinti.

10. versti brangiai mokėti, plėšti: Kas tik gali, tas prisispyręs nẽria nuo tų biednų žmonelių. Ten už viską dvigubai nẽra.

11. mesti odą, kiautą, kailį; lįsti iš odos, kiauto, kailio: Dabar kaip tik neriasi vėžiai. Pagaliau šeštąjį kartą neriasi vabzdys iš savo kailio: iš lėlelės išlenda visa plaštakėlė. Nertis iš išnaros. Nértis iš odos. Nérkis iš žiupono (nusirenk), ba jau laikas.

12. stengtis, plušėti: Par šienapjūtę bare ims nertis išmušt pirmas pradalgį. Jis pats par save nė́rėsi ir įsikabino į aukštesnį mokslą.

13. smarkiai suduoti, mušti: Kad nė́rė su botagu par galvą! Nérk par galvą pagaliu – neis ant javus [arklys] ! Kad nė́riau snukin tam valkatai.

14. smeigti, verti, durti: Su finka nė́rė į pašonę ir užmušo nekaltą žmogų. Nérk (pasismeik su šakutėmis) daugiau [užkandos]. Anas žu tos palkos paėmė ir kap ner̃s tąj palka juos. terboj!

15. kreipti: Ko tu akis nerì žemyn, jei nekalta?
akìs nérti merdėti: Pradėjo vienkart nérti akìs.
iš káilio (iš marškinių̃) nértis labai stengtis: Iš kailio neriesi, kol užaugini gyvulį, o paskui už dyka jį nori gauti. Nėrės iš kailio norėdamas pasirodyti išsilavinęs žmogus esąs. Tėvas iš káilio nẽriasi kraudamas, o sūnus – griaudamas. Dirba gerai, o jei dar pataikai, iš kailio neriasi. Nor tu iš káilio nérkis, niekap negali įtikt. Tu nérkis iš marškinių̃ i duok. | Mun ne tokie dar javai būtų. Sakau, gyvenčio aš čia, tad mun viskas iš kailio nertųs (smarkiai augtų) .
iš káilio nértas labai panašus į ką: Duktė tojė pati motynysta, t. y. iš káilio nertà motyna.
káilį nérti mušti: Tėvas jam káilį nérdavo už mažiausią menkniekį.
kìlpą ant kãklo (galvõs) nérti stumti į pražūtį, žlugdyti: Jie patys neria sau kilpą ant kaklo! A gal taip žmoguo kìlpą an galvos nérti?
kū́lį nérti; . verstis per galvą.
nuodù nérti griūti: Koja kur klius, tai ir nerì nuodù.
óžius nérti vemti: Suėdė šešius kiaušinius be duonos ir be druskos ir pusę dienos nė́rė óžius.
antnérti, añtneria, antnė́rė. užmauti kilpą. . Šis. ansinėrė virvę ir žemyn nusileido iš bokšto.
apnérti, àpneria, apnė́rė.

1. aplink nerti, apmegzti: Juostelių kraštai būdavo apneriami arba apsiuvinėjami spalvotais siūlais. Rankšluosčių galai pinikais apnerti. Pjauk guzikus lauku ir duok mun apnérti.

2. numegzti visiems, apmegzti: Motynai reik vaikus apnerti, aplopyti. Senoji ir àpnera, ir apsiūna, marti leka į darbus. Reik šeimyną apnérti. Saviškius apnė́riau, svetimims nenersu. Iš tų kelių avikių mas apsìneram.

3. apgauti: Apnė́rė gerai tas cigonėlis tas šeimininkes.
atnérti, àtneria, atnė́rė.

1. atpalaiduoti kilpą: Karvę pakartą atnė́riau. Siūlas atsinėrė nuo verpstės ir pūkšt žemėn. Kada atsinera strangas, arklys nebgalia traukti.

2. atjungti, atpalaiduoti ką sukabintą, prijungtą: Atnérka šitą rąstą, gal da nesupuvęs. Ji atneria rankas, vieną palieka ant kaklo. Mergytė krisdama greit laivelio tvėrės, bet šelmis bernelis rankeles atnėrė.

3. brangiai paimti, nuplėšti: Už vienas kelnes [siuvėjas] penkis litus atnė́rė.
[ir] káilį atnė́ręs (į ką) ;
į (kieno)
káilį atnė́ręs. labai panašus į ką: Jos vaikas į tave ir kailį atnėręs. Į tėvo káilį atnė́ręs.
įnérti, į̃neria, įnė́rė.

1. įmegzti nėrinį: Plačiau įnérk tų mėlenųjų siūlų. Nerdami stačiakampį tinklą, ant pritvirtinto kaspinėlio užneriame vieną akutę, į kurią įneriamos dvi.

2. įverti: Virvę įnérk į kobinį. Įnérk siūlą į adatą.

3. įmauti, įkišti: Kojas į kurpes įneru. | Pavalkus rasi įnértus į žambį, jei vaikiai latrai. Įsineru į kurpes. Anksti rytą atsikėlus, į kurpužes įsinėrus, tekina tekina per didį dvarelį. Ak, kiek sykių Krizas, į vyžas įsinė́ręs, po prastu savo stogu nei lakštingala čiauška. | Pats in plėškę insìneria (įsikinko) ir aria. greitai užsivilkti: Į drabužį kokį įsinérti. Dar nežinojai, kuo būsi, – gal dar akėt grįši, atgal į sermėgą įsinersi.

4. įsigilinti, įsitraukti: Abudu sėdėjo pasilenkę ties staleliu, įsinėrę į darbą.

5. įsmeigti: Erelis trilypis – dvigalvis, baltasis, juodai geležinis – įnėrė į širdį nagus. Įnėrusi akis į knygas gilių giliausiai susimąstydavo.
išnérti, ìšneria, išnė́rė

1. išmegzti, numegzti dalį nėrinio: Išnėrę kelias eilutes, vėl pridedame akių skaičių. Išnersiu lig galo virbalą ir nebnersiu daugiau.

2. išmegzti raštuotai, padaryti raštą nėrinyje: Tavo pirštinės gražiai išnértos, išrašytos. Ìšnera muno pati gražiausias pirštines. Mokėjau gražiausiai viską išnérti. Tuos raštus lengva išnerti.

3. pagauti, ištraukti užneriant kilpą: Kitas su ašutiniu naru lydekas išnera.

4. atmegzti, atrišti: Džiaugas kaip mazgą išnėręs.

5. atleisti, atpalaiduoti ką sujungtą: Ko užsėdai, jaunoji, ažu stalo, kam sunėrei rankeles, kam nuleidai akeles? Išnerkie rankeles, užkelkie akeles. Maž pasikeltų šiaurus vėjulis, dai maž išblaškytų baltą pieskelę, maž išsinertų grabo lentelės.

6. išnarinti, išsukti: Koją išnė́riau šokdamas per ravą. Abi išnértos kojos. Išnė́rė pirštą. Dūko dūko su vaikais, kolei koją išsinė́rė. Skausmas buvo toks didelis, atrodė, kad kaulai išsiners. išlaužti: Su visa šaka išnė́rė.

7. iškelti, užlaužti, atstatyti: Jau ans galvą išnė́ręs, sprandą išvertęs. Kumelys garsiai prunkštė išnėręs galvą, žvingčiojo.

8. išvilkti, išmauti: Šis kaži kaip išnėrė sermėgą ir išspruko iš nagų meškos. | Petras greitai išnėrė kumelę iš pakinktų, sėdo raitas, ir visi ristute leidosi kaimo link. išsivilkti, išsimauti; išsiauti: Išnėręs iš jupelės, išspruko iš trobos. Išsinėręs iš drobulės, išspruko iš jų rankų. Plušėjo visi, išsinėrę iš kailinių, nes darbas buvo nelengvas. Arklys išsinėrė iš padargų – prastai pakinkytas. Išsìneria šuo iš lenciūgo. | Iš klumpių išsinė́rė (nebenešioja), su batais eita.

9. ištrūkti, išsprūsti: Išnėrusi iš jo rankų pabėgo. Ungurys man iš rankos išspriūdo, išsinė́rė. Vaikas išsiner̃s (iškris), saugok. Kad jūsų noras, vakar naktį iš burnos išsinėręs, būtų išpildytas. išsisukti, išsivaduoti: Veiza tik, kaip pragumą gauti išsinérti [nuo darbo]. Išsinėrė, išsispurdulo iš skolų. O yra daug tokių ligotų lietuvių, besistengiančių išsinerti iš lietuvystės. Jis vienu tuom užimtas yra, kaip iš nelaisvės išsinert. Iš senųjų pripratimų nė kiek neišsinėrė. Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.

10. pašalinti, numauti odą, nulupti: Išnertus vėžius duoda paršeliams dėl ėdrumo, i pradeda eiti į kūną. Vilkas avinui kailį išnė́rė. Reikės tave papjauti, iš kailio išnerti. išpjauti, išrėžti: Išnė́rė diržą iš nugaros tam seniui.

11. nusimesti odą, kiautą, kailį, išlįsti iš odos, kiauto, kailio: Ta gyvatė išsinėrusi puiki pana. Žaltys savo odą išsìneria, iš savo odos išsìneria. Išsìnerias gyvatės, bluzganą numeta. Sutikau septynias stirnas, į visas šoviau, ir visų oda išsinėrė, liko ant vietos, o mėsa nubėgo. Iš lėliukių išsineria drugiai. Linai turi atsiklojėt, ka išsinertų.

12. suktu būdu išvilioti, išgauti: Nu munęs arkliuką išnė́rė.

13. pavogti, pačiupti: Ką tik čia buvau pasidėjęs, o dabar nėra – išnė́rė jau koks velnias.

14. išgerti, išmaukti: Iš karto išnérk [vaistus],
i viskas. Išnérkite kokį stiklą giros.
iš káilio (skūrõs) išsinérti labai stengtis: Onytė dėl šito berno tai ir iš káilio išsiner̃s. Gatavas iš kailio išsinerti, kad tik laimę už uodegos galėtų nustverti. Dirba, rodos, ten jis iš skūros išsiners.
iš kiáuto išnérti. mirti.
káilį išnérti. primušti, išlupti: Išnérk gerai tu jam káilį.
káilinius išnérti (kam) apgauti: Tu mun kailinių neišnersi, pažįstu tavi.
kū́lį išnérti išsiversti per galvą: Gandrą pamačius, reikia kūlį išversti (išnerti), tad didžiai palankus patampi.
nunérti, nùneria, nunė́rė

1. numegzti: Ar nunérsi man gražias dvigijines pirštines? Reik vaikiams pirštines nunérti. Nunė́riau nertinį, tik apkaklės neančdėjau. Nunertas tinklelis paprastai dar išsiuvinėjamas. Ką tu gausi vaikį, kad nė pančekos nemoki nusinérti! Nusinėrė šilko tinklą. megzti, nerti (dalį): Tik dvi aki nunėriau, ir nulūžo [adiklis].

2. nurišti, kas buvo užnerta: Karvė jau palaida laksto, gal jau lenciūgą nunėrė. Nunérk botagą nuo botkočio.

3. pagauti užneriant kilpą: Su naru nunėriau lydeką.

4. nuleisti, nudelbti (galvą, akis): Galvą nunėręs jis papasakojo savo paskutinių metų gyvenimą. Jau tu ir eini nunėręs galvą, lyg švino pripiltą. Eina galvą nunėręs kap veršis į karvę. Dilba, kurs akis nunėręs kaip vagis. Mane sutikęs akis nunė́rė kap šuo. Kap nunė́rė akis žemyn, tai nekilstels. Vos akis nunėriau (nukreipiau dėmesį kitur), jau ir prapuolė.

5. nulupti, nudirti: Nunérk šuniuo kailį ir prikišk šiaudų, ka išdžiūtum. Daktaras tik mulkt ir nunė́rė mano piršto odą. Nunė́rė pilkujui zuikeliui skūrelę. Skūras nunérdavo nu liepukų i pydavo vyžas. Nunėrė kaip kaušą visus niežus. Uždaviau gyvatynės, ligonas nunėrė visus plaukus, bet pagijo. Nuo kojų nusinėrė oda. Tol čaižė, kol šiam nusinėrė nugaroje septyni jo odos diržai. Dar tu nenušėrei sau bėro žirgelio, dar tu nenusnėrei balneliu [i] kailelio.

6. nuvilkti, numauti: Par galvas suknutes nunérsim. Nunérsu nu kupros nučiupęs savo švarką.

7. nusimesti odą, kiautą, kailį: Nusinėrę vėžiai ir puntagalviai yra pagrindinis lydekos maistas. Vikšrai kelis kartus nusineria.

8. apgauti: Ale tai nunė́rė, numaudė žmogų arkliais mainant. Tas pirklys gražiai tave nunėrė.

9. pavogti: Kas būtų vieną dešrą nunė́ręs? Nelaikyk čia tokių daiktų, o tie, besisukinėdami čia, nunérs tau ką.

10. persmelkti, nudiegti: Nusgandau, net pentysna nunėrė. Iš tos bailos kūnas nunė́rė šiurpais.
gálvą nunérti užmušti: Tas laidokas pasigėrė, tuoj jam galvą nunėrė.
[gyvám] káilį (
skū̃rą) nunérti primušti, prilupti: Jei piktumu gyveni, tai lenkis iš tolo, kad pagavę nenuner̃tų káilį. Taip padirbus, tėvas káilį nuner̃tų. Tėvas jums už tai gyviems kailį nuners. Gali skū̃rą nunérti su kančiuku. Gyvam skūrą nunerčiau.
káilį nunérti. išnaudoti, engti: Dvare komisorius įmano žmonėms kailį nunerti.
káilinius nunérti primušti: Aš tau kailinius nunersu už tokį keikimą!
nósį nunérti nusiminti: Vaikai, nunėrę nosis parkiūtino namo.
sprándą nunérti (nusinérti) užsimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais suolais. Vos sprando nenusinėriau par tokius kelmynus važiuodamas.
nuo šliùrių nusinérti. mirti. .
panérti, pàneria, panė́rė

1. kiek pamegzti: Kiaulių leku šerti, panérk, Janike, už muni.

2. pritvirtinti užneriant ant ko: Nintys panértos an pakojų. Kad karvės daug pieno duotų, daryti taip: Joninių rytą labai anksti, prieš aušrą, paimti nudėvėtą šluotą, pasinerti senu pančiu ir vilkti per kaimyno pievas.

3. nuleisti, nudelbti, panarinti: Kur tu, panė́ręs akis, niūrinėjai? Šiandien jis piktas, žiūri akis panė́ręs. Panėrė akis kaip vagis. Panertų̃ akių – negali pažint. Ko vaikštinėji, galvą panėręs? Atsisėdo ant slenksčio ir panėręs galvą, veidą paslėpęs rankose davė valią ašaroms. Panėrusi žemyn galvą, ožka įsibėgėjus puola drąsiai net stipresnį gyvulį. Bulius dar žemiau paneria galvą. Nepanerk veidą tavo žemyn. Gana gerti, reik ir akis panerti. Gerk ir akis panerk.

4. nukreipti aukštyn (sustingusias akis), pastėrinti: Kaip baisiai panė́rė akis! Akys panértos – mirs. Kiti, ant žeme pakritę, akis į dangų panėrusys, sustingusias rankas keldamys, atlydos klūkė.

5. suklupti, nugriūti: Kai aš blogom kojom, greit pàneriu. Kur koja kliūva, ir pàneri. Arklys, eidamas nuo gurvolio, kai panėrė nostrikas! Tu, arkleli, alkanas žagrėj pagriuvai, ir aš išbadėjęs panėriau žemėn. Arklys an keturių kojų i tai pàneria.

6. brangiai imti, lupti, prašyti: Dabar paner̃s už agurkus.
akìs panérti mirti: Maža valgius, nemiegojus, akis tuoj panėrė. Gėrė gėrė ir akis panėrė.
parnérti, par̃neria, parnė́rė. klumpant, griuvinėjant pareiti: Nosia led parnė́rė.
pérnerti

1. iš naujo nerti: Išardyk pirštinę ir párnerk.

2. perverti: Pernėrė per skylutę virvę.

3. perdurti: Durtuvu pérnėrė pilvą. Kaip davė su peiliu, teip ir párnėrė kiaurai. | Raudoni saulės spinduliai pernėrė pilkuosius rūkus. Kap žugieda, tai per širdį pérneria (graudu, jaudina) .

4. suduoti, uždrožti, užtvoti: Nelįsk, dar parners kas pagaliu kaip šunį! Aš jam kada nons nugarą párnersiu. Gal kas párnėrė, kad šlubuoja.
pranérti, pràneria, pranė́rė.

1. kiek pamegzti, padaryti nėrinio pradžią: Pranėriau to nerinio kelias eileles tik paveizėti, ar tiks raštas.

2. neriant pradurti, sužeisti: Pranėriau pirštą su aštriais virbalais, skauda pirštas.
prinérti, prìneria, prinė́rė.

1. primegzti prie vienos nėrinio dalies kitą: Prinė́riau naujas letenas prie senų blauzdų, prie čiurnių. Juk kad netingėtumei, ir mano pančekoms galvas priner̃tumei. primegzti nėrinį prie ko: Nėriniai prie krašto gali būti prineriami ar atskirai nunerti prisiuvami.

2. numegzti tam tikrą kiekį: Kiek gali tų pirštinių prinérti?

3. pririšti, prikabinti užneriant kilpą: Lušnapantis – prinérti drobynai prie rūčko. Dviem mažesniems varpams jau prinėrė visai naujas virves. Prisinė́riau naują botagą. įkliūti į kilpas, įsikilpoti: Ištraukia kilpas, prisinėrusias žuvų.

4. pririšti, prijuosti (prijuostę): Kas čia būtų, kad aš kvartūgą pasisiūčio prìneramą (ne ant kaklo kabinamą) . Aš manau, prisinerk skaistesnę prikyštę. Prisinérk pryjuostę, kad nesusiteptumei. Grėbėjos basoms kojoms, kvartūgus prisinė́rusios. Dum prisinérs kvartūgum.

5. sujungti, suvienyti: Tie veikalai. neesti atliekančiais ir pačiose persunose priimtais aba persunump prinertais. Iž aplinkstovių, kurie prisineria (prisijungia, siejasi) ir prieg veikalamus mūsų randasi.

6. daug prisiplėšti brangiai imant: Pinigo priner̃s visi.
sunérti, sùneria, sunė́rė

1. mezgant išnerti drauge: Užbaigiama nerti tinklą taip pat suneriant po dvi paskutines akutes į vieną.

2. suvartoti mezgant: Vilnas sunėrėm į nerinį. Daug vilnų išeina – dvim porom [pirštinių] sùnera nemažai. Valė suverpė siūlus i sunérs.

3. padaryti kilpą: Sunérsiu iš virvių kilpą.

4. sumauti, sukišti: Pirštines į kupetą sunérk, kad neprapultų nuo kita kitos. Taip galvodamas, rankas į rankoves susinėręs, spūdino namo. Nevaikščiosi, rankų kišenėsna susinėręs.

5. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Sunė́rė rankas ant galvos ir žiūria. Mirtinai išsigandęs, sunertas rankas spaudžia prie krūtinės. Skurdžiai verkė panytėlė, rankeles sunėrus. Sunértos baltos rankelės, smėliu užpiltos akelės. Nesuneriu rankų nuo darbelių. Susinera rankas i nepraleida [vestuvininkų]. Ėjo susiglaudę, susinėrę rankomis. Daktarai susinera rankas i veizas, ligoną apstoję, o negydo.

6. sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Lauke sunėrė maniežą su keturiais dišliais ir lenktiniu skribulu ant viršaus. Langų rėmai privalo būti sandariai sunerti kampuose. Sùneria tokius keturius pagalius ir sienas – ir staklės. Vyrai sunėrė (surėmė) pečius ties karties tvirtagaliu ir ėmė sukti karuselę. Siunčiu eiles „Pavasaris“ mano kaimyno, nors josios kur ne kur menkai sunertos. Koja sugijo, kaulai susinėrė, žaizda išnyko. Apatinis žandas susineria su kaukole. Nemunelis susinera su upe Mūša. padaryti, sustatyti ką sukabinant, sujungiant atskiras dalis: Medinę triobą gali per dieną sunérti. Jau sunėrė klojimą. Iš pagaliukų suneria rėmelius. Krosnis sunertà iš akmenų.
sunertinaĩ. Trobų rentimas sunertinai.

7. susidaryti vaisiui, susimegzti galvai: Kartais kopūstų lapai užauga, o galva nesunertà.

8. suvienyti, sujungti: Visi, savo karius sunėrusys, ketino su lietuviais kariauti. Mindovė norėjo lig nesusinėrusius tuos Lietuvos neprietelius nukariauti. Susinėrė užsienyje priešrauplinė draugija. Susnė́rė kap Naviko jaučiai (labai susibičiuliavo) .

9. suverti: Sunérti ant ko.

10. suduoti, sušerti: Sunėriau su vyte katei. Sunérk pusberniuo par sprandą. Sunė́rė į sprandą gerai, i nutilo.

11. suklupti, sugriūti: Po pačiom durim sunė́riau. Dabar tep slidu, kad galima lengvai sunért.
akìs sunérti užsimerkti mingant, užsnūsti: Tik sunėriau akis, ažna girdžiu – kas rėkia.
rankàs (rankàs kójas) sunė́ręs (susinė́ręs) nieko neveikdamas: Ar gali žmogus rankàs sunė́ręs sėdėti. Tai ką, sėdi, rankàs susnė́rus, eik daržų ravėt! Sėda rankàs kójas susinė́rę.
žiáunų nesunérti nesusičiaupti: Visą naktį iškosėjau, net žiáunų nesunė́riau.
užnérti, ùžneria, užnė́rė

1. padaryti kilpą mezgant: Nerdami stačiakampį tinklą ant pritvirtinto kaspinėlio užneriame vieną akutę.

2. užmauti, užtraukti, suveržti kilpą: Netoli trobos jis sustabdė arklį, užnėrė vadžias ant tvoros mieto. Melžėja moka suvaldyti: užneria virvę ant smakro taip striukai, kad gyvulys negali nei iš vietos pakrutėti. Tvirtai užnerk votagą ant votkočio. | Visų neišžudysi, liks kas tau virvę užners (pakars) . Durnelis prisplėšė karnų, nusvijo virvagalį, veršiuką užsinė́rė ir išmiklino turgun. Paversk kėdę, įsvadink Marelę, užsinėręs diržą pavažiok po aslą. Paėmė tą tošį, užsinėrė ant šniūriuko ir užsikabino ant kaktos. Užsinérk už kojų virvę. Tas gaspadorius virvę užsinėrė ant kaklo ir pasikorė. Užsinera zuikis užnarvė [je] ir nebgyvas. | Nebuvo kas paprotina, i užsinė́rė virvę (pasikorė) durnelis.

3. pagauti užneriant kilpą: Kur parmatomas vanduo, gali lydeką užnérti.

4. užvilkti: Ar jau gali sakyt, kad aprėdytas, jei švarkas užnértas?. Paėdęs, šiokį tokį škurlį užsinė́ręs, i gerai. užsijuosti: Užsinė́riau kvartūgą i eisu ešerių skusti.

5. uždėti rankas už ko sujungus, sukabinus pirštus: Kam užnėrei baltas rankas už galvelės savo.

6. užsimegzti vaisiui: Agurkai jau žydi, mačiau – vienas ažsinė́ręs.

7. užduoti: Su diržu smagiai reiktų užnérti už tokias kalbas. Ilgai nesibark: užnérk su rykšte, ir klausys. Jau aš tam snargliui tai užnérsiu par snukį.

8. griuvinėjant, klumpant užeiti, užlipti: Kap pasgėriau, tai ir an kelmo ažnė́riau.

lenciū̃gą už lū́pos užnérti (kam). sugauti, sutramdyti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antnerti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x