antnokti

.
nókti, -ia (-sta, -a), -ė (-o) (nākt)

1. eiti, sekti iš paskos: Eš pamažu noksiu, kaip galės pekus ir vaikai eiti.

2. vytis, gintis: Aš jį nóku, t. y. pagenu. Tu nókei, t. y. pasku ano bėgai, gineis. Ginte paginsiu, nókte panoksiu, bet Dievas žino, ar besugrįšiu. Nokite juos ūmai, nesa jūs anus sugausit. Eikite ant kalnų, idant jūsų ant kelio nesutiktų, kurie jus noksta. Bet vyrai noko anus keliu Jordanop. Aš bėgau nuo tavęs, tu mane nokei ir ieškojai. | Tu turi aną vis nókti, gali panokti (pavyti ūgiu) .

3. eiti lenktynių, lenktyniauti: Budėtojai ant greitais žirgais nokia (lenktynioms) tus daiktus pasisavinti. Lydėtojai [po pakasynų] raiti nokės, ir kurs pirmesniai prijojo pri visų tolimesnės dalies [padėto turto],
tam ji teko.
antnókti. užklupti, užtikti: Jaunuomenė girėse vilkus, briedžius, kurius antnokusius, ragotinėms varstė. Tikrai tas girtūklis būtų sudegęs, kad nebūtų antnokęs keleivis, keliaudamas tuo pačiu keliu ir jį neišgelbėjęs.
atnókti. ateiti iš paskos: Naktis prašoko, diena atnoko.
danókti. pavyti: O, jau toli nuėjęs, ano nebdanóksi.
nunókti. pabėgti: Mūsis piemuo nunóko, ir nėra dar̃ kam ganyt.
panókti. pavyti: Jis panóko (-ė) bėgantį, t. y. paginė, pavijo. Panokė vaikus jau nebtolie nu Jurbarko. Seniai jau išejo – nebepanóksi. Pas Sedą aš tą vagies šmotą panókiau. Tų vištų aš nepanóku. Kiškį ne kiekvienas šuo panoka. Ir vijo jį. ir panoko jį ant kalno Gilead. Bet Simonas Petras jį panokęs. Jūs aną nepanoksit, jūs tą kelią nežinot. Gyveno šviesybėje nepavejamoje arba nepanokamoj (neprilygstamoje) . Kunigų posninko nepanóksi (nesupaisysi) – tyvuliuo [ja] blynai alyvose. Ans gimimas yra nepanokstamas (nesuvokiamas) . Kaulas kaulo nepanóks – teip buvom nusidirbę. Skolas ir barnius spėriai panoka neturtas.
parnókti. pavyti: Žydas. vieną žemaitį prie vieno kiemo parnoko.
pranókti.

1. pralenkti: Paukščiams lekiant visus pranoko erelis. Kai tik juos tu prie taikinio bėgdamas būsi pranokęs, niekas tavęs nepavys jau. O tekėjo (bėgo) tuodu podrauge, ir antrasis mokytinis pranoko Petrą ir pirm atėjo grabop. Kad kelsiuos, pranoksiu jus ing Galilėją. Pranokti tur jus ing Galilėją.

2. būti pranašesniam, viršyti, prašokti: Sūnus pranóko tėvą. Ąžuolas savo aukštybe ir platybe visų girių medžius pranokęs. Pilies kalva pranoko visas aplinkines aukštumėles. Mes jį nepranóksim su pjovimu: jis mašinas turi. Ką pasakysi – vaikas jau mokytoją pranóko! Tu mane garbėje pralenkei, [arba] pranókai. Turtais ir grožybe visus kitus pranoko. Nes aš jau kaip glupas vaiks daug razumo rodžiau, o kaip pusbernis ne vieną žilį pranókau. Taip Tamošius, savo rankomis pradėjęs vargti, po keleto metų pranoko visus. Kareivį, narsybe kitus pranokantį, labai brangino. Kits kitą meilėj nokte pranokite. Ir mes nelaukime, idant artimas mūsų mus numylėtų, bet kiekvieną meile pranókime. Juozas pranóko (praaugo) mane. Avižos pranóko miežius, t. y. greičiau priėjo. Padarus dirbtuvių vežė iš pamarės ir iš vakarų pranokesnių valstijų.

3. eiti pirma, pasireikšti pirmiau, anksčiau: Šauksmas apie pusę nakties yra balsas anos triūbos, kuryji dieną Viešpaties turi pranokt ir visus numirėlius pabudint. O kad inėjo namuosna, pranoko (prabilo pirma) jį, kalbėdamas. Išnaikinimą tą pranoko paeili ženklai. sukliudyti, užkirsti kelią: Mindaugas norėjo pranokti, kad kryžiuočiai neplatintų savo žemės Lietuvoje. Pakol gyvas esi, visą tą nelaimę reik pranokti, apie tą rūpintis per visą gyvenimą.
prinókti. pavyti: Aš daug laikiau išejau į Viekšnius, bet vis tiek Jurgis muni prieš pat tiltą prinóko. Neprinokstu ano. Nė vilyčia prigaunamys, nė laivais prinokamys buvo. Jok, brotyreli, jok, balandeli, pakol prinoksi raitų pulkelį. | Jo majesteta su savo lydovais prinoko (pasiekė) miestą Küstrin ir tuojaus tolyn keliavo. Negu žinai, kaip stebuklingi ir neprinokstami (neprilygstami) yra jo sūdai. Jei pamažu vysi, veikiaus prinoksi. prilygti, pasiekti: Paliktosios atželos neilgu laiku prinoka aukštį nupjautųjų stiebų.
sunókti. pavyti: Aš juosius sunokiau, t. y. paginiau.
užnókti.

1. pralenkti: Užnoks tave kaip pėstininkas.

2. užtikti, užklupti: Tą moterę dabar užnoko besvetimoteriaujančią.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>nókti, </b>-ia (-sta, -a), -ė (-o) (nākt) <br/>1. <span class="explanation">eiti, sekti iš paskos: </span> Eš pamažu noksiu, kaip galės pekus ir vaikai eiti. <br/>2. <span class="explanation">vytis, gintis: </span> Aš jį nóku, t. y. pagenu. Tu nókei, t. y. pasku ano bėgai, gineis. Ginte paginsiu, nókte panoksiu, bet Dievas žino, ar besugrįšiu. Nokite juos ūmai, nesa jūs anus sugausit. Eikite ant kalnų, idant jūsų ant kelio nesutiktų, kurie jus noksta. Bet vyrai noko anus keliu Jordanop. Aš bėgau nuo tavęs, tu mane nokei ir ieškojai. | Tu turi aną vis nókti, gali panokti <span class="explanation"> (pavyti ūgiu) </span>. <br/>3. <span class="explanation">eiti lenktynių, lenktyniauti: </span> Budėtojai ant greitais žirgais nokia (lenktynioms) tus daiktus pasisavinti. Lydėtojai [po pakasynų] raiti nokės, ir kurs pirmesniai prijojo pri visų tolimesnės dalies [padėto turto], tam ji teko. <br/><b>antnókti</b>. <span class="explanation">užklupti, užtikti: </span> Jaunuomenė girėse vilkus, briedžius, kurius antnokusius, ragotinėms varstė. Tikrai tas girtūklis būtų sudegęs, kad nebūtų antnokęs keleivis, keliaudamas tuo pačiu keliu ir jį neišgelbėjęs. <br/><b>atnókti</b>. <span class="explanation">ateiti</span> iš paskos: Naktis prašoko, diena atnoko. <br/><b>danókti</b>. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> </span> O, jau toli nuėjęs, ano nebdanóksi. <br/><b>nunókti</b>. <span class="explanation">pabėgti: </span> Mūsis piemuo nunóko, ir nėra dar̃ kam ganyt. <br/><b>panókti</b>. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> </span> Jis panóko (-ė) bėgantį, t. y. paginė, pavijo. Panokė vaikus jau nebtolie nu Jurbarko. Seniai jau išejo – nebepanóksi. Pas Sedą aš tą vagies šmotą panókiau. Tų vištų aš nepanóku. Kiškį ne kiekvienas šuo panoka. Ir vijo jį. ir panoko jį ant kalno Gilead. Bet Simonas Petras jį panokęs. Jūs aną nepanoksit, jūs tą kelią nežinot. Gyveno šviesybėje nepavejamoje arba nepanokamoj <span class="explanation"> (neprilygstamoje) </span>. Kunigų posninko nepanóksi <span class="explanation"> (nesupaisysi) </span> – tyvuliuo [ja] blynai alyvose. Ans gimimas yra nepanokstamas <span class="explanation"> (nesuvokiamas) </span>. Kaulas kaulo nepanóks – teip buvom nusidirbę. Skolas ir barnius spėriai panoka neturtas. <br/><b>parnókti</b>. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> </span> Žydas. vieną žemaitį prie vieno kiemo parnoko. <br/><b>pranókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pralenkti: </span> </span> Paukščiams lekiant visus pranoko erelis. Kai tik juos tu prie taikinio bėgdamas būsi pranokęs, niekas tavęs nepavys jau. O tekėjo <span class="explanation"> (bėgo) </span> tuodu podrauge, ir antrasis mokytinis pranoko Petrą ir pirm atėjo grabop. Kad kelsiuos, pranoksiu jus ing Galilėją. Pranokti tur jus ing Galilėją. <br/>2. <span class="explanation">būti pranašesniam, viršyti, prašokti: </span> Sūnus pranóko tėvą. Ąžuolas savo aukštybe ir platybe visų girių medžius pranokęs. Pilies kalva pranoko visas aplinkines aukštumėles. Mes jį nepranóksim su pjovimu: jis mašinas turi. Ką pasakysi – vaikas jau mokytoją pranóko! Tu mane garbėje pralenkei, [arba] pranókai. Turtais ir grožybe visus kitus pranoko. Nes aš jau kaip glupas vaiks daug razumo rodžiau, o kaip pusbernis ne vieną žilį pranókau. Taip Tamošius, savo rankomis pradėjęs vargti, po keleto metų pranoko visus. Kareivį, narsybe kitus pranokantį, labai brangino. Kits kitą meilėj nokte pranokite. Ir mes nelaukime, idant artimas mūsų mus numylėtų, bet kiekvieną meile pranókime. Juozas pranóko <span class="explanation"> (praaugo) </span> mane. Avižos pranóko miežius, t. y. greičiau priėjo. Padarus dirbtuvių vežė iš pamarės ir iš vakarų pranokesnių valstijų. <br/>3. <span class="explanation">eiti pirma, pasireikšti pirmiau, anksčiau: </span> Šauksmas apie pusę nakties yra balsas anos triūbos, kuryji dieną Viešpaties turi pranokt ir visus numirėlius pabudint. O kad inėjo namuosna, pranoko <span class="explanation"> (prabilo pirma) </span> jį, kalbėdamas. Išnaikinimą tą pranoko paeili ženklai. <span class="explanation">sukliudyti, užkirsti kelią: </span> Mindaugas norėjo pranokti, kad kryžiuočiai neplatintų savo žemės Lietuvoje. Pakol gyvas esi, visą tą nelaimę reik pranokti, apie tą rūpintis per visą gyvenimą. <br/><b>prinókti</b>. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> </span> Aš daug laikiau išejau į Viekšnius, bet vis tiek Jurgis muni prieš pat tiltą prinóko. Neprinokstu ano. Nė vilyčia prigaunamys, nė laivais prinokamys buvo. Jok, brotyreli, jok, balandeli, pakol prinoksi raitų pulkelį. | Jo majesteta su savo lydovais prinoko <span class="explanation"> (pasiekė) </span> miestą Küstrin ir tuojaus tolyn keliavo. Negu žinai, kaip stebuklingi ir neprinokstami <span class="explanation"> (neprilygstami) </span> yra jo sūdai. Jei pamažu vysi, veikiaus prinoksi. <span class="explanation">prilygti, pasiekti: </span> Paliktosios atželos neilgu laiku prinoka aukštį nupjautųjų stiebų. <br/><b>sunókti</b>. <span class="explanation">pavyti: </span> </span> </span> </span> </span> Aš juosius sunokiau, t. y. paginiau. <br/><b>užnókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pralenkti: </span> </span> Užnoks tave kaip pėstininkas. <br/>2. <span class="explanation">užtikti, užklupti: </span> Tą moterę dabar užnoko besvetimoteriaujančią.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.