antpurpti
.
pur̃pti, -sta, -o. pursti:
1. Ropė, ridikas pur̃psta iš derlumo, t. y. daros pasikiožęs. Išrauk ridikus: matai, kad pradeda pur̃pti.
2. Kaip sušlampa rankos, pur̃psta, t. y. bi riebios randas. Veidas Jonio pradėjo pur̃pti nū gėrimo.
3. minkštėti nuo drėgmės: Nepridera nupilti vandens, nes peno medžiaga purpdama pasiskleidžia po visą vandenį.
4. pūstis, skėstis, didėti: Geležis kaitinama purpsta, ištįsta. Gyvasis sidabras purpsta nuo šilimos. Per didelius šalčius vanduo uolų plyšiuose užšąla, ledas ima purpti ir skaldo uolas. Sprogymė atgyja ir purpsta norėdama leisti metūges. | Jauna meisa verdant purpsta, o kepant traukas. Šiais metais paršilelių meisa labai pur̃psta.
antpur̃pti. purpstant, brinkstant padidėti: Šmotas (daug) ančpur̃psta svarų ant grūdų sušlapusių.
išpur̃pti. išpursti:
1. Ridikas pavasarį jau išpur̃pęs, t. y. pasikiožęs, išakijęs esti, neskanus valgyti. Ridikai paraugo ir išpurpo. Šitas arbūzas išpur̃pęs, tuščiaviduris. Nū lytaus ridikai išpur̃po. Ropės paseno, išpur̃po, nė kiaulės nebnora ėsti. Žydeklės bulvės yr išpur̃pusios. Žemėje išpurpusioje ta žolė sutvirtina gruntą. Sveikas kaip ridikas išpurpęs. Iš tavęs naudos kaip iš išpurpusios ropės. ištižti: Padavė tokių išpurpusių lašinių – kuone susivėmiau paragavus.
2. Išpur̃po nu karščių kojos, ka nė į kamašą nebgaliu įkišti. Veidas išpur̃pęs, musėt sirgai. Visas veidas lyg koks baisus skaudulys išpurpęs buvęs. Veidai išpur̃po nuo vėjo. Žvejojant rankos išpur̃psta. Nušalusios ausys išpur̃psta. Išbalęs moters veidas su išpurpusiomis lūpomis buvo baisus. Išgėrėm vyno, i teip visą kūną iškėlė, išpurpáu. Ans purpte išpur̃pęs iš arelkos, t. y. sužliurkęs. Išpur̃pęs jau, išbuvęs nu gėrimo. Ko jis toks išpur̃pęs, lyg sudaužytas! Išpur̃pusi buvo visa, ištinusi, i mirė. Išpurpai kai peraugęs ridikas. Man neskaudu nieko, subrinksta kojos – išpur̃psiu kai lepšė.
3. Tegu žirniai kokią dieną pamirksta, pamatysi, kaip išpur̃ps. Išpur̃psta grūdai taip mirkomi. Medis išpurpęs iš [v] andens ištrauktas. Krakmolas didžiai išpurpsta verdančiame vandeny, darosi vaiskus ir virsta klijais.
4. išsiskėsti, išsipūsti, padidėti: Medžių pumpurai išpurpo. Šuo prisilaks, kad net išpurps. Grafo akys užsidegė, o ant kaktos išpurpo storos gyslos. Jos rankos jau nebedailios, nudegusios, sudirbtos, stambios gyslos išpurpusios. | Meisa išpur̃psta (verdama išsipučia, jos padaugėja), pryšpilnė [je] kad pjauni. Įdėjo nedidelį šmotelį [mėsos],
ka išpur̃ps. | Idealizmas dingo, kaip dingsta išpurpę burbulai per skalsų didelį lietų. pastorėti, nutukti: Ėdri kiaulaitė pasitaikė, tai ir išpurpo greit. Vaikų paaugino kuopoms, o tebėr kaip purpynė išpur̃pusi.
papur̃pti. papursti:
1. Per papurpusį sniegą smego kiaurai.
2. Jo veidas papur̃pęs. Kai ją išverčia dedervinės, jos burna papur̃psta. Žvejo rankos papur̃pusios. Jis ne riebus, bet papur̃pęs. Nuo didelio įtempimo jam skiauturė papurpo ir barzda paraudo kaip nusirpus žemuogė. Vynu papurpęs.
3. išbrinkti, suminkštėti nuo drėgmės: Iškasė jau papurpusią pupą.
4. išsipūsti, padidėti: Kai išverda [mėsa],
papur̃psta.
5. pasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Papurpęs.
pripur̃pti. išsipūsti, padidėti: Lyg arbūzas pripurpęs pumpotekšlis. Pripur̃psta lašiniai, jei nėr kartoti. Pripur̃po siurbėlės.
supur̃pti.
1. supursti 2: Grįžta iš kalėjimo riebi, supurpę, eita kojas vydami. Kojos supurpo. Jau supurpo man veidelis. Dirbo rankom supur̃pusiom.
2. išsiplėsti, išbrinkti: Molis nuo vandens kiek supurpsta.
3. supurti 1: Išplautas vilnonas supur̃psta.
užpur̃pti. išbrinkti: Siūlai užpurpsta ir neleida vandens iš bliūdo, kad susiuvam įkultus bliūdus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.