antrišti

rìšti, -a, -o (-ė).

1. jungti pritvirtinant, sutvirtinant: Ką prie ko rìšti. Prie kailių kailadirbiai rìšdavo birkas. Ašiai žinau tą vietelę, … kur matutė lopšį rišė. Žiūriąs į tą vietą, kur jis paliko jį tą laivę berišant. Prie keliamojo krano kablio vyrai rišo krūvą centrinio šildymo sekcijų. Drūtai rišti. Siūlas rišamas. Medžią pjovė ir rìšė, tvoras tvėrė. Rištų̃ kuolų tvora. Dangstį šiaudais, rykštėm rìšė. Paskutiniu laiku su drotėms [šiaudinį stogą] galėjo rìšti. O kur ne rąstai, ten mušte primušta jau išpjautų dilių, skustų lotų stogams rišti. Eini, teki – ir rìšk lenciūgą prie kojai.

2. jungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan): Javai prasideda, tujau javus pjaus, rìšti reiks. Rišėjis riša pėdus rugių. Pėdus rìšti. Kruvinais nagais aš pati rišáu rugius. Tus rugius rìšti jau buvo sunkiau. Ta už tą duonos kepalą ejom abidvės su mama dieną rugių rìšti. Rišėm pėdus, džiovinom, paskui kūlėm kultuvais. Išeina rugių rìšti – bėga barščiai par nosį. Rugių rìštų tai išlekia pirmutinė, ale tik pasirodo – ir atgal. Čiuobais avižas rìšėm. Ar po dalgio (įkandin pjovėjo) rišatav? Nė tų mėšlų daba reikia kratyti, nė po dalgiu rìšti. Tur [i] kertamas ir rìšamas [mašinas] sykiu. Mok muno dukrelė darbus dirbti, ant aukštų kalnelių rugius rišti. Žvanga mano dalgelis, rugelius kirsdamas, verkia jauna mergelė, į pėdus rišdama. Kalne rugelių tu neriši, šieną lankelė [je] tu negrėbsi. Vieni pjauna rugelius, kiti riša pėdelius. Man regėjosi, kaip (jog) pėdus rišom ant lauko. Tuos kūlius [linų] rìša su šiaudų grįžtėm tokiom. Toks šniūras linryšis, pasku, kad rìšo linus parduoti, tad su anais rìšo linus. Rìšdavo į buntuką an pardavos [= pardavimui] po dvidešimt svarų. Aš rišiaũ kūlius. Riša nes naštas sunkias ir nepigias nešt ir deda jas and pečių žmonių. jungiant daryti (šluotą, puokštę ir pan): Šluotas riša ir neša į turgų. Rišiu šluotelę, šluosiu dvarelį, lauksiu svetelių anksti rytelį. Eisiu darželin, skinsiu rūtelę, skinsiu rūtelę, rišiù šluotelę. Kvietką rìšti. Rykštė piktiems vaikams rišta. Nebkepam duonos, nèbrišamos ne pečšluosčių.

3. sieti, tvirtinti gyvulį grandine, ryšiu: Ką prie kuolo rìšti. Rišau žirgelį pas žalią grūšią. Jis kumelį savo riš prieg vynmedžio. Stovi stovi dvi stoinios, o ir tosa stoiniosa du žirgeliai rišami. Maži šuniukai, tai jie niekad nerišamì. Turi boba oželį prie girnelėm rišamą, žaliom rūtom šeriamą. Jaučius vieną su kitu riša. Piktas kaip rišamas šuo. taip prisiejus, pritvirtinus, leisti ganytis: Kam rišaĩ teip arti tą karvę? Ganyt tai gerai, o rìšt tokį jauną [gyvulį] tai negerai. Kaip jūs an dobilienos rìšat: ant dobilienos rìšti negaliama. Kumelę kalnu rišk, neleisk į pakalnę. Karves rìša po tuos dobilus. Čia arklius rìšam to [je] dobilieno [je]. Ar rìšma jį. dobiluos? Būdavo bendros ganyklos arkliams, rudenį ant ežių rìšdavom. Nerištì [galvijai] ganės. Kur nori, te rìš' (rišk) karvę. Riš' (rišk) žirgelį an darželį, tegul ėda žalias rūtas. Gyvuliai rìšasi, neganom dabar.

4. varžyti ką raiščiu, kad negalėtų laisvai judėti, veikti; pančioti: Pradėjo jiej dabar rišt aveles, gaudyt, vežiman dėt. Ir rištą Jėzų vedė nuog Kaipošiaus namump sūdo. Ir rišo savo sūnų Isaaką. Kaipo mano kasnykeliai, kad tau toki pantuželiai rankas kojas rištų. Christus … riša čartą, smertį, svietą, atverdams mums rojaus vartą. Bet žodis Dievo neest rištas. Rėkia kap rišamas. Visi myli kaip prietelių, o riša kaip vagį. suiminėti: Tur valdžią nuog vyriausių kunigų rišt visus, kurie šaukias vardan tavo. neleisti pasitraukti iš žaidimo: Ot „gera“ korta, tik viena riša.

5. tuokti: Riša panelę prie jauno bernelio kaip rūtų kvietkelio.

6. gobti: Rìšti skarele galvą. Mergelė galvą rìšas. Kap mergavom, rišaũs [lopiniu],
o dar̃ mergos jau nenori lopinių, jom kepuraičių. Rišdavosi moterys baltus trumpus ant galvos ryšiukus.

7. juostis sumezgant: Geriau prasisek marškinius, nereiks nei to pakaklinio [raiščio] rìštis. Šalta, rìškias šaliką, i šiltesnį! Juosta kaklą rìštis. Rìškis kvartūką, o tai visą pilvą ištepsi. Rìštis apyvarus.

8. vardinių išvakarėse puošti vainikais varduvininko namų duris ar kitaip jį pagerbti: Gal eisim Jono rišti, girdėjau, turi bačką [alaus]. Jonus riša, vadinasi, kabina vainikus ant pečių arba sujuosia vainiku.

9. vynioti, tvarstyti: Tu … ronas riši. Reikia rìšt ranką valio (nurišti) .

10. jungti galus mazgu, mazgyti: Trūksta, tada rìšk siūlą i rìšk, i negražus audeklas. Vieną mazgą terìšk. Rìšti kilpą. Ne darbas, kai penki vyrai vieną mazgą riša. mazgant daryti, gaminti: Bobutė išmokė muni antvalkčiams užgalius, drobulėms kutus rišti. Diplomantė baigia rišti kilimą taikos tema. Iš rankdarbių Lietuvoje dažniausi … rišti ir siuvinėti tinkleliai.

11. veržti angą, apsukant raiščiu, ar užveržtą atleisti: Maišą rìša. Rišiaũ rišiaũ, niekaip neatarišiau. Neskubėdamas rìšos maišą. vynioti ir užmegzti: Rìšti pinigus į skarelę.

12. siūti knygas, dėti joms viršelius: Knygas rìšti. Rišamóji dirbtuvė.

13. jungti, tvirtinti statinio dalis: Šitą kertę stipriai rìškit – čia, mat, prie daržinei.

14. jungti kietėjančiu skiediniu: Jo tešla neesti nei taip gerai rišanti, nei taip greitai susikietėjanti. Dabar svarbiausia rišamoji medžiaga yra cementas. Rišamosios medžiagos turi savybę iš skysto arba tešlos pavidalo pavirsti į akmenį, sukietėti.

15. sieti kuo nors bendra, vienyti, jungti: Tai buvo darni šeima, kurią rišo didelis bendras skausmas. Toki graži draugystė gerino vargšų buvimą ir rišo į stangią vienybę. Linkus paėmė mušti būgną, kuris taip juos rišo su daugybe vaikiškai mielų atsiminimų. Juos vieną su kitu riša paslaptys. nustatyti, rodyti reiškinių, faktų ryšį, sąsają: Lietuvių-latvių tautos iškeliavimą iš protėvynės aš rišu su slavėnų iškeliavimu į naujas sodybas. XIV amžiaus akto vietovardžiai sėlių kalbą riša su kuršiais. turėti ryšį: Su ugnies kultu labai artimai rišasi saulės kultas. Taigi alfabetas rišas ir su akių sveikata. Tai su dalyku nesiriša.

16. sklandžiai vykti. Mėgino kalbinti, bet kalba nesirišo. būti nuosekliam, logiškam: Velnias žino, kaip te yra: ar jai kalba nesìriša, ar liežiuvis nevirsta. Martynas nori kažką pasakyti, bet niekaip nesiriša sakinys. Jo mintys nesìriša. Kad jo kalba nesìriša.

17. jungtis, burtis: Suskato žmonės tverties ir rišties į įvairias kuopas ir sąjungas. Teip, broliai, riškitės į būrelius, priprasite prie kits kito. Darbininkų daug, tik ne visi rišasi į darbą. Protestantai keldavo maištus, rišdavos su svetimoms šalims.

18. norėti bendrauti, draugauti, jausti patraukimą: Vis tiek rìšas in jį, kad ir par galvą gavo. Pirmiau ans pri munęs visą laiką rìšos i rìšos. Berniokas labai rištų̃s, ale kad jai da nereikia. Vaikai nėmaž nė prie motinų rìšas, nė nieko, – eina tik katras sau, ir tiek. Vaikiukui augant, senelis vis labiau prie jo rišės. Tu rìškis pri senosios savo pačios. Tas Lenkimų altarista pri pinigų nerišas, viską žmonėms išdalina.

19. užstoti, palaikyti: Jonas ažu jį rišas. Jeigu rišies už vagį, ir pats esi vagis. Mat jis už visus rìšasi, jis geras.

20. kabinėtis prie ko, kabintis, kibti, reikšti pretenzijas: Rìšas ingi jį, o anas niekuo nekaltas. Kas nusleidžia, in tą ir rìšas. Anas girtas baisiai an visus rìšas. Ir ko tau rìštis in mane? Ko tu čia rišíes in mane?! Tu in man' nesrìš' (nesirišk) . Reikia dantis sudėjus sėdėtie – nėr ko rìšties. Mergavo mergavo i bernioką susmergavo, nu tai i rìšas dabar in Joną. Rišos pri to vaikio, bet daktarai parodė, kad mergė nekušinta, ir vaikį išteisino. Mes pri to nerìšomos: važiuok be bilioto. Prie galutinai sulietuvėjusių Sėlos sričių net ir ordinas nebesiriša.

21. spręsti, svarstyti: Todėl rišo ir svarstė visus klausimus. Valstybės valdžia riša ginčus tarp pavaldinių. Ir vaikiškas jo protas riša klausimą, kodėl tiek daug skriaudų ir neteisybės? Klausimas apie lietuvių kalbos mokslakrėslį (katedrą) yra rišamas apšvietimo ministerijoje.

22. megzti (vaisių): Nelabai auga arbūzai, nesìriša. Gal rištų̃s geriau agurkai, kad lietus [palytų].
drùgį rìšti. toks būrimas, gydant nuo karščiavimo.
eĩti (važiúoti) (kur)
šlúotų rìšti mirti: Ir anas jau nuejo medžian šluotų rištie. Moj aš zara važiúosiu Armoniškėn šlúotų rìšt.
gálvą rìšti [kočėlù] labai rūpintis: Kam tu riši galvą apie kitus, kacia tu savęs paisyk. Apie jus daugiausia rìša galvẽlę motyna. Nerišk kočėlu galvos dėl tokių glupstvų.
rankàs rìšti tuokti: Rankas riša, žiedus maino.
antrìšti, añtriša, -o.

1. aprišti: Ančrìšo vaikiukuon skarikę, tas plėša žemė [n],
nenora. Su skepeta antsirìšk. Antsiriša kuskelę ir staipos.

2. pririšti: Mun antrìšo tokį raudoną kaspiną, kad jau tas žąsinas muni nekapotum.
aprìšti, àpriša, -o (àprišė)

1. apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: Aprìšk apie mietus su kliūgu. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute. Šieno vežimus aprišę vadžiomis, dar apkaišėme alksnių lapinėmis šakelėmis, kad sausas šienas nebyrėtų. Jis įstatė savo bobą į šiaudų kūlį, aprišo ir pastatė į kampą. Ant nepašvęsto kryžiaus apriša šiaudų ryšį. Apirišu ką. Apirištas.

2. apgobti: Rėtį ant galvos uždės, aprìš su drobule [Užgavėnių Kotrei]. Neapìrišei vaikui galvos – pripūs ausysna. Aprìš' (aprišk) mergiotei galvą vilnone skarele, kad nesušalt. O veidas jo buvo skara aprištas. Su skepeta galvą apsirìšti, arba apsiskvaukinti. Amilija apsirišusi juoda kuskele. Ne bet kas taip apsrìšdavo, kaip ta bobutė. Skarelės nemoka apsrišt. Apsirìšk su gerąja skarele. Apsrìšk baltąja (baltuoju) skarele. Reikia lopinuku apsirišt. Eina dvi bobaitės apsirìšę galvas. Apsirišk skepetą apie kaklą. Nebijau bičių – nei aš apsìrišu, nei niek. Apsirìšk ir tu, Onute, į bobą (mazgu užpakalyje) . Apsirìšk, mergele, šilkine skarele, niekas nepažis (nepažins), ką tu mergelė. apdengti, suveržiant galus ar apsukant raiščiu: Apìrišiau puodynę – vis tiek priejo katė.

3. aptvarstyti, apvynioti: Sumuša nasravas i apìriša žaizdą. Cukraus ažpylė an žaizdos, apìrišė. Tada jaunikaitis paėmė ir aprišė pirštą ryzeliu. Apìrišta galva. Reikia in žiemos aprìšt šiaudais obelelės. Vilnone skarele aprìšk koją, nesuks. Da i apìrišė šiaudais avilius. Galvą, roną raiščiu apsirìšti.

4. apsijuosti: Juostą apsirìšti.

5. apjuosiant apdovanoti: Marė rengiantis visus aprišti, net visai senoviškai: vyriškius abrūsais ir pirštinėmis, moteris – nuometomis ir kojinėmis.

6. rišant aplink apstatyti: Suvedė, aprìšo arklių vežimą.

7. (obowiązać). įpareigoti: Tie tada zokanai kitiems pagonims neyra įsakyti, nei juos apriša paklusnystėsp. Aprišu ką. Tatai àpriša bažnyčia ant pasnykų. Jei kuris vyriškis apžadą padarys Viešpati arba prisiega apsiriš, teneatmainai žodžio savo. Aš ir apsirišiau pridabot.
atrìšti, àtriša, -o (àtrišė).

1. išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus. Atriš' manę, leid' manę iž maišo. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas. Atsrìšo žmogus ir pabėgo. Šiuo atveju, matyt, tikėta, kad magiška žemės jėga padės vėlei atsirišti nuo ją pančiojančių kūno varžtų.

2. atpalaiduoti ką prijungtą, pritvirtintą: Nuog kasų àtrišė akmenį. Maišiukas atsìrišė nuo balno ir nukrito.

3. paleisti nuo sieto, nuo raisčio: Šunį, karvę paleisti, atrìšti. Karvę atrišo nuo kuolo. Kas galvijų tur, tas kūtes tujaus teatdaro, galvijus teatriša ir jus tolie šalin tepavaro. Àtrišu šunį in nakties paskraidyt. Kap tik atvažiavom, tai mano šito uošvė išejo, atàrišė ir insivedė pirkion [turguje pirktą arklį]. Rasite asilyčią pririštą ir asilaitį su ja, atrišę atveskite man juos. Plėšikai atsirišo arklius ir nujojo savo keliu. Prano kumelys atsirišta, bet neimta, o atjoj [o] pas mane prašyt. Kaip ans užmigo, ana. atsirišo ir į savo vietą ana tą ožką pririšo. Įėjęs į vidų, gaidį atsirišęs nuo girnų ir parsivedęs namo. Eina kaip avinas atsirišęs.

4. atleisti ką užrištą ar surištą į ryšulį: Ryšulį atrišti. Ryšį atrìšk, paveizdėsma, kas ten yra. Aliutė, pastačiusi ant žemės pusryčius, atriša juos. Kaip atàrišė maišą, ir išbėgiojo visi. O vienas, atrišdamas savo maišą, jeib asilui pašarą duotų padvarijoje, pajuto jis savo piningus, viršuj maiše gulinčius. Vasara atrišo pilnutėlį savo dovanų maišelį. O ji tokių posakių moka – tik atrìšk ją!. Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos. Ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė. Atsirìšo maišas.

5. atvynioti: Tėvukas atrišo braizgus, nuėmė lentutes, ir Martynas basas kojas nuleido žemėn.

6. atpalaiduoti, atmegzti: Mazgą atrìšti. Šito mazgo niekas jau neatrìš. Nei vėl vertas esmi, kaip jo kurpių diržus atriščia. Jam aš nesu vertas atrišti jo kurpių dirželio. Jei vyženos atsirišo, nesakyk, ka kitas tau ant kojų mina. Kuskelė atsirìšo. Tuojau atsidarė visos durys, ir visų pančiai atsirišo. | Jo liežuvio ryšys atsirišo, ir jis kalbėjo.

7. pritraukiant ar sukryžiuojant surišti: Atrišáu karvei galvą į koją, kad negyliuotų. Atrìšk koją, kad arklys nešoktų par torą. Pirmutinę arklio koją su virve atriša į paskutiniąją koją [,  leisdami į ganyklą]. Atrišau arklį, bet radau pasileidusį. priešinga kryptimi sustačius, pririšti: Į uodigas atrištì tie arkliai į kits kitą ir eita po kits kito.

8. siūlo rišimu išgydyti: Grizus atàriša.

9. atleisti (nuo pareigų, įsipareigojimų, pasižadėjimų): Argi jūsų krivis negali atrišti tavęs nuo priesaikos? Atrištas esi nuog moteres, neieškokigi moteres. Atsirišaigu nuog moteries, neieškok moteries.

10. atleisti nuodėmes: Ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.

11. atitraukti, atskirti: Tik nė viena nežinojo, kaip jis. yra atrišamas, kai vieną kartą prikibo. Neturiam laiko čia su tavim daug, atsirìšk nuo mūsų! Atsirìšk tu nuog manę! | Nugąstavo anie, idant Lietuva veikiaus ar paskiaus neatsirištų būtinai nu lenkų.

12. atsiskaityti: Žemaičiai iš visos galės pradėjo tiekties į karę, bet idant visu pirmu atsirištum su gudais, karę jiems išsakė.
akìs atrìšti leisti pamatyti, praregėti, suprasti: Man atrìšo akìs, ir aš pamačiau, su kuo draugauju. Tik paskui, kai laikas atrišo akis, aš supratau, kad negalima buvo dėl savo nelaimės žmonių nematyti. Pasakyk jai, kad jis tavo sūnus. Atrišk jai akis.
liežùvį (bùrną) atrìšti padaryti kalbų: Konjakas vėl jam atrišo burną, ir jis kalbėjo tai, ko visai nereikėjo kalbėti. Alaus ąsočiai vis dar putojo ant stalo, atrišdami piršlio ir uošvio liežuvius.
liežùvis atsìriša. pasidaro kalbus, atviras: Ka užgeria kiek, tai jam liežùvis atsìriša. Atsiriša liežuvis išpasakyti tai, kas širdį slogina. Nei iš šio, nei iš to žmonėms atsiriša liežuviai.
maĩšas atsirìšo pagimdė pirmąjį vaiką: Dar maĩšas tik atsirìšo. Jau atsirìšo maišẽlis, tai ir byrės.
nuo kiaũlės neàtrištas. nesuaugęs, nesubrendęs: Da nuo kiaulės neatrištas.
rankàs atrìšti duoti laisvę veikti: O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo. Mirė vyras, žmonai rañkos àtrištos.
įrìšti, į̃riša, -o (į̃rišė).

1. įvyniojus užmegzti, užveržti, kad neiškristų: Kiaušius į skepetą įrìšti. Aš įrišaũ į ryšį knygas. Petniūniokas atidžiai įrišo žiedą nosinės kampan, įsidėjo kišenėn ir, jau niekieno nebestabdomas, išlingavo pro duris. Inrìšo in ryšulėlį tę kiek kepsnio, ir jisai parnešė. Ataneša įrìšus skepetėlėn piernykėlių. Laskūtan iñriša bandelę, tada niekas neažburs karvės. Duonikės į skudurą įrìš, kamštį įdevė, i žindom. Prieš sodinant kopūstus, reikia įrišti į žiurstą didelį akmenį ir padėti kampe daržo …, kad ir kopūstų galvos užaugtų tokios didelės, kaip tas akmuo. Ejo mergos ir įrìšo kūlį į rankovę. Žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo, sau ant strovo, įrištą savo drapanosu, ant pečių. Įsìriša skarelėn knygą ir eina. Insirìškit kapeikų – gegulė kukuoja. Tai pinigėlį insirišė nosinėlėn. Į šnypštuką įsirìš tų sėminų saują.

2. įpinti, prijungti: Į vainiką buvo įrišusi margas pirštines ir juostą. Levutės kasų galiukuose įrišti šilkiniai kaspinai. Tokia mergaitė lakstė a šešių metų, kaspinai įrištì į galvą. Iñriša mazgelį devyndrekio karvei terp ragų ir veda parduot. raiščiu pritvirtinti: An galvos vainiką añriša. Pagailo Jono ir galvos jam nekirto, tiktai į savo puikiausio arklio uodegą jį įrišo ir paleido. Liepdavęs įrišti į nugarą butelį [girtuokliams]. Į eglę buvęs įkėlęs, įrìšęs, matai, tą dviratį. Pustekinė bėga, sieksnį įrišta, numie. Eita kaip šiekštą į pečius įrištà (nepaslanki, nevikri) . Rėkia kai ratan inrištas. Jis bačkelę tuščią į šniūrą įsirišęs ir išėjęs. įvėrus, įspraudus pritvirtinti: Daržinėje lingynė įrišta. Į ratus įrìšdavo drobules, ka grūdai neišsibarstytų. Liuobam įsirìšma į apačią lopišio virvikę i supsi su koja, su rankoms bulves skusi. Paklodes įsirìšdavo į vežėčias. Py stalo sėdėdamas, įsirišo stalo drobulę į pumpskylę. Įsiriškit tvirtą tikėjimo virvę į minėtąjį inkarą.

3. įvedus pririšti: Įrìšom karvę į alksnynus.

4. įtaisyti, įtverti: Aš ir išplakt dalgį moku, ir įrìšt. Iñriša žagrę prie arklo. Parėjo namo, įsirìšo naują dalgį ir vėl atėjo į būrį pjaut.

5. apraišioti: Medžius į šiaudus įrìšti.

6. susiūti, aptaisyti (knygą): Jis ypač mėgo gerų dailininkų iliustruotas, gerame popieriuje spausdintas, meniškai įrištas knygas. Knygos išleidžiamos įrištos į kietus kartoninius viršelius. Sakydavo, kad ten sukrautos didžiulės, gyvačių odom įrištos burtų knygos.

7. suraišioti, surišti, suvaržyti: Eikim, inrìšim vežimą. Inrišk gerai vežimą, kad neapvirstum. Inrištà virvelėm žagrė. Kad sienojus būt, tai būt inrištas. Tėvas, kaip tavęs nemato, tai linksmas, o kaip tik tave pamato, teip kaip in virves jį inriša, ir verkia.

8. įstumti į vargą, į bėdą: Ką šaltyšius nori, tai išriša, ką nori, tai iñriša. Aš išsirišu, o jumis įkišu, įrišu policijai. Tas žodis vėl ją į ligas įrìšo (kaip tik pasakei, tai ir vėl dėjosi serganti) .

9. susidraugauti: Viščiukai visi insrìšę.

10. (wiązać). suteikti teisę, įforminti: Įrišu, įleidžiu turtėn.
paįrìšti, paį̃riša, -o (paį̃rišė). įrišti: Paiñrišu skepetaitėn valgyt ir išleidžiu ganyt.
išrìšti, ìšriša, -o (ìšrišė).

1. išlaisvinti surištą: Prasidžiugęs Abromas vos išrišo sūnų, išgirdo krūmalė [je] bliaunantį aviną. Išriškit jį, o tegu nueina. Išrišo jį ir liepė susieiti kunigams ir visai rodai. Ak, išmirišk, Dieve, iš tų ryšių griešnųjų. Idant išsirišti iš Lenkijos raikščių, su kaimynais savo vedė smarkią karę. Negaliu niekaip išsirišt su tais darbais (apsidirbti) . Geid numirti, kad išsirištų iš kūno.

2. išleisti, paleisti ryšulį: Išrìšk ryšį surištą. Tik įejau gryčion, tuoj išrišė vaikai ryšulį, mislijo, kad ras baronkų. Reik išrišti pundą. išimti iš ryšulio: Traibėnas drebančiom rankom išrišo iš skarelės kampo dešimtrublinę ir padavė kunigui. Tas išrìšo [pinigus],
vaikali, iš to ryšio, skaito. | Tik pilvą išrìšo (išėmė, išvertė), o kiaulę čielą nusinešė. Žydą išsìrišė iš maišo, įlindo pats ir užsirišė.

3. praleisti kurį laiką, rišant pėdus: Po dvylika dienų išrìšdavo rugius. Kviečius trylekos metų tris dienas išrišáu. Teip po dvi savaites išrìšdavau rugius pas svetimus. Dvi dieni išrìšo [rugius],
o nėko. baigti rišti tam tikrą kiekį: Kiti išrìš pradalgę i leka gerti.

4. nuganyti rišant: Jau savo Pagojį išrìšot, tai dar po mūs pievą paleidot. Ìšrišė visas pievas gyvuliais. Visą rugieną karvėm ìšrišė. išganyti pririšant: Šią vasarą karvių neganėm, in virvių ìšrišėm. Mes savo lauke tik dvi karves išsìrišame.

5. atmegzti: Mazgą atrišti, išrìšti. Tasai yra…, kurio eš neesmi vertas, idant išriščiau diržą kurpių jo. Idant autuvo tavo dirželį ižrištų̃. | Ir išrištas yra ryšys liežuvio jo, ir kalbėjo gerai.
išrištinaĩ. Ažumezgu neišrištinai. Ir tuoj atsivėrė ausys jo ir išsirišo ryšys liežuvio jo. mezgant atskirti: Iš pavalkų ìšrišė (pavogė) virves. Ans … užmiršo išsirišt drobulės kampą iš pum [p] skylės. Išsirišk iš mano uodegos, sėsk ant manęs…, aš tavo būsiu geriausiu draugu.

6. išmazgyti, išpinti: Staltiesių kraštai užbaigiami paprastai atsiūlėjant, apsiuvant mezginiais ar išrišant kutelius. Ìšriša miksčių iš siūlų [užkalbėdami].

7. siūlo rišimu išgydyti: Par mum senieji karpas ìšriša. Atėjau, kad jūs man ranką išrìštūt. Išriši man grizą?

8. išspręsti, išaiškinti: Ir šitą klausimą išrištie padeda dar patys žmonės. Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas ir išsirišo ta baisi neišgydoma liga – džiova.

9. išlaisvinti (nuo nuodėmių, kaltės): Žmogau griešnyke, negaliu aš tave išrìšt iš griekų. Buvau gant kartą į rankas vieno kunigo papuolęs, katras nenorėjo manęs išrìšt. Jei munęs neišriši, aš eisiu pri kito spaviednyko. Šventa ir naudinga yra dūma … melstis už numirusius, idant nuog nuodėmių būtų išrišti. Ką išriši ant žemės, bus išrišt ir danguj. atleisti (nuodėmes).

10. išsukti iš ko (ppr. iš kokio nemalonumo): Ką šaltyšius nori, tai ìšriša, ką nori, tai inriša. Ot bile išsirištáu [nuo darbo]. Nuo vieno grieko išsirišaũ, tai te kitas griekas.

11. (rozwiązać). panaikinti, atmesti, padaryti negaliojantį: Neatejau išrišti zokano, bet išpildyti. Dievas Kristų prikėlė ir išrišo sopulius smerčio. Malženstvą … tiktai smertis išriša.
rankàs išrìšti suteikti laisvę veikti: Leistoji laisvė, užuot pataisiusi tris latrus, tik išrišusi jiems naujoms nedorybėms rankas.
nurìšti, nùriša, -o (nùrišė).

1. atmezgus nuimti: Virvę nurìšti. Virvę nurìšk nuo karties galo. Kad aš tą povelį pagautau, nuo kojelių šilkelį nurištáu. Nurišo nuo valties virvę.

2. nugobti: Kam nùrišei skarelę, aprišk, kaip buvo. Šiteip karšta, o tu skarelės nenusìrišei. Parvažiavus iš turgaus, gaspadinė nusìrišė skarą, nusivilko tolubą ir pakabino ant sienos. Būdavo, skarelės nenusrišì nuo galvos [bažnyčioj],
ė dabar vienaplaukėj.

3. nuvynioti, nudengti: Sąnarį nurìšti. Jau nurìšk [įpjautą pirštą] – nieko te nėr. Jau laikas obelėles nurìšt. Seniai užgijo, o vis da kojos nenusìriša.

4. siūlo rišimu nugydyti: Noriant grizas sugydyt, reikia anas raudonu vilnoniu siūlu nurìšt. Duok rodą, kaip reikia nuo karvės spenio karpą nurìšt – labai bjaura laidyt. Jei karpų ant pirštų yr, tai reik jas nurìšti. Kas jauniausias ar vyriausias, tai tik tas galia nurìšt grižą.

5. nuganyti pririštais gyvuliais: Nùrišė dobilus, i vė [l] želia. Noram tą pievikę nūrìšti, tepaėda. Karvėms nūrìšti reik pagrovukus. Ė kurgi reiks dėties, kai dobilieną nurišmà. Pievą nùrišiau karve – nebus ko šienaut. Kam tu man arkliais nùrišei pievą. Ar jau arkliais nurìšot dobilus? ganant priraišioti (daug gyvulių): Karvės pakele nùrištos ganosi.

6. visą tam tikrą kiekį surišti į pėdus: Nùrišu pradalgę, ateinu atgal, tai ji tik baigia.

7. suręsti, sukirpti: Kad nurišiam numų pamatus, dėsma šulus ir sienmedžius.
parìšti, pàriša, -o (pàrišė).

1. sumezgus, primezgus pakabinti apačioje ar šone: Po kuomi parìšti. Tėvas parišo karvei skambalą. Pagalį po kaklu paršėkui pàriša, kad nebėgtų. Išleisdami aveles pievosna, inkerpa ausį, pariša raištį. Šniūras po lubų aukštai pàrištas. Buvo skambalas, pàrištas toks noragas, suskambins kožną rytą. Baslį parišiù, ir nučiauši [nuo stirtos]. Suvyturęs jį. skepeton, parišo ant kaklo. Ant kožno malūno sparno parìš po beržą (pagalį, kad būtų sunkesni) . Laksto kaip katė, pūsle parišta. Liuob kretilą pasirìš ir išsivėtys – kame tą erpą gausi. Pasirìšu pakaklinį ir eisu lauku. Tetutė pasirìšo burkštino karolius. Pasirišęs kaklaraištį, esi jau šiek tiek panašus į vokietį. Pasirišáu tais karoliais ir išejau į viešes. Pagurklis [vieversio] yra šlakuotas ir išrodo, lyg būtų karoliais pasirišęs. Moterėlės, baigusios valymą, pačios apsiprausė, apglostė plaukus, pasirišo baltas skareles, persijuosė priekyštėmis ir susėdo abi pavėnėje. Pasirišk kvartūką, eidamas sėt, – gal iš skverno grūdus semsi! Ryto metą rado jį padvėsusį ir po kaklo pasirišusį arklio kaukolę.

2. po apačia pasigobti, apsirišti: Tą skarelę reik sutaisyt, susiūt, ir bus po vilnone pasirìšt žiemą. Aš niekada žiemą niekur neinu kitos skarukės nepasirìšus. Pasrìšk skarelę apačion po šaliku, kad vėjas ausų neperpūstų.

3. pasieti, pritvirtinti, kad nejudėtų, nenusmuktų, nenulinktų: Plaukus, šakas parìšti. Parìšk pakojas. Pamidorai neparištì. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Ant pakaboklio parišk skaustančią ranką. Jei nebaštikui užmauna pančekas, tai reikia jas parišt, ba, ant sūdo Dievo einant, nusmuks, ir bus negražu. Stovėjo keletas vežimų su parištomis į viršų ienomis. Tuo kalba ir pasibaigia, lyg kas liežuvius parištų. Dėdė jau ir pasirìšęs vaikščioja – ranką nutraukė. Pakeles pasirìšti. Sermėgą pasirìšti, pasijuosti. Kapucinai vaikščio [ja],
lentelėms pasirišę. | Ant virvutės pasirìšo (pasikorė), i nėra žmogaus.

4. apjuosiant padaryti pasaitą: Parìšk puodynę, kad galima būtų nešt. Sykį sutikau Benių, grįžtantį namo su krepšeliu, per petį parištu virvute. Pasrìšę kašeles, eina turgun. Abrūsą pasìriša, i nešdavo kašeles baravykų.

5. pritvirtinti saitu: .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rìšti, </b>-a, -o (-ė). <br/>1. <span class="explanation">jungti pritvirtinant, sutvirtinant: </span> Ką prie ko rìšti. Prie kailių kailadirbiai rìšdavo birkas. Ašiai žinau tą vietelę, … kur matutė lopšį rišė. Žiūriąs į tą vietą, kur jis paliko jį tą laivę berišant. Prie keliamojo krano kablio vyrai rišo krūvą centrinio šildymo sekcijų. Drūtai rišti. Siūlas rišamas. Medžią pjovė ir rìšė, tvoras tvėrė. Rištų̃ kuolų tvora. Dangstį šiaudais, rykštėm rìšė. Paskutiniu laiku su drotėms [šiaudinį stogą] galėjo rìšti. O kur ne rąstai, ten mušte primušta jau išpjautų dilių, skustų lotų stogams rišti. Eini, teki – ir rìšk lenciūgą prie kojai. <br/>2. <span class="explanation">jungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan): </span> Javai prasideda, tujau javus pjaus, rìšti reiks. Rišėjis riša pėdus rugių. Pėdus rìšti. Kruvinais nagais aš pati rišáu rugius. Tus rugius rìšti jau buvo sunkiau. Ta už tą duonos kepalą ejom abidvės su mama dieną rugių rìšti. Rišėm pėdus, džiovinom, paskui kūlėm kultuvais. Išeina rugių rìšti – bėga barščiai par nosį. Rugių rìštų tai išlekia pirmutinė, ale tik pasirodo – ir atgal. Čiuobais avižas rìšėm. Ar po dalgio <span class="explanation"> (įkandin pjovėjo) </span> rišatav? Nė tų mėšlų daba reikia kratyti, nė po dalgiu rìšti. Tur [i] kertamas ir rìšamas [mašinas] sykiu. Mok muno dukrelė darbus dirbti, ant aukštų kalnelių rugius rišti. Žvanga mano dalgelis, rugelius kirsdamas, verkia jauna mergelė, į pėdus rišdama. Kalne rugelių tu neriši, šieną lankelė [je] tu negrėbsi. Vieni pjauna rugelius, kiti riša pėdelius. Man regėjosi, kaip (jog) pėdus rišom ant lauko. Tuos kūlius [linų] rìša su šiaudų grįžtėm tokiom. Toks šniūras linryšis, pasku, kad rìšo linus parduoti, tad su anais rìšo linus. Rìšdavo į buntuką an pardavos [= pardavimui] po dvidešimt svarų. Aš rišiaũ kūlius. Riša nes naštas sunkias ir nepigias nešt ir deda jas and pečių žmonių. <span class="explanation">jungiant daryti (šluotą, puokštę ir pan): </span> Šluotas riša ir neša į turgų. Rišiu šluotelę, šluosiu dvarelį, lauksiu svetelių anksti rytelį. Eisiu darželin, skinsiu rūtelę, skinsiu rūtelę, rišiù šluotelę. Kvietką rìšti. Rykštė piktiems vaikams rišta. Nebkepam duonos, nèbrišamos ne pečšluosčių. <br/>3. <span class="explanation">sieti, tvirtinti gyvulį grandine, ryšiu: </span> Ką prie kuolo rìšti. Rišau žirgelį pas žalią grūšią. Jis kumelį savo riš prieg vynmedžio. Stovi stovi dvi stoinios, o ir tosa stoiniosa du žirgeliai rišami. Maži šuniukai, tai jie niekad nerišamì. Turi boba oželį prie girnelėm rišamą, žaliom rūtom šeriamą. Jaučius vieną su kitu riša. Piktas kaip rišamas šuo. <span class="explanation">taip prisiejus, pritvirtinus, leisti ganytis: </span> Kam rišaĩ teip arti tą karvę? Ganyt tai gerai, o rìšt tokį jauną [gyvulį] tai negerai. Kaip jūs an dobilienos rìšat: ant dobilienos rìšti negaliama. Kumelę kalnu rišk, neleisk į pakalnę. Karves rìša po tuos dobilus. Čia arklius rìšam to [je] dobilieno [je]. Ar rìšma jį. dobiluos? Būdavo bendros ganyklos arkliams, rudenį ant ežių rìšdavom. Nerištì [galvijai] ganės. Kur nori, te rìš' <span class="explanation"> (rišk) </span> </span> karvę. Riš' <span class="explanation"> (rišk) </span> </span> žirgelį an darželį, tegul ėda žalias rūtas. Gyvuliai rìšasi, neganom dabar. <br/>4. <span class="explanation">varžyti ką raiščiu, kad negalėtų laisvai judėti, veikti; pančioti: </span> Pradėjo jiej dabar rišt aveles, gaudyt, vežiman dėt. Ir rištą Jėzų vedė nuog Kaipošiaus namump sūdo. Ir rišo savo sūnų Isaaką. Kaipo mano kasnykeliai, kad tau toki pantuželiai rankas kojas rištų. Christus … riša čartą, smertį, svietą, atverdams mums rojaus vartą. Bet žodis Dievo neest rištas. Rėkia kap rišamas. Visi myli kaip prietelių, o riša kaip vagį. <span class="explanation">suiminėti: </span> Tur valdžią nuog vyriausių kunigų rišt visus, kurie šaukias vardan tavo. <span class="explanation">neleisti pasitraukti iš žaidimo: </span> Ot „gera“ korta, tik viena riša. <br/>5. <span class="explanation">tuokti: </span> </span> Riša panelę prie jauno bernelio kaip rūtų kvietkelio. <br/>6. <span class="explanation">gobti: </span> Rìšti skarele galvą. Mergelė galvą rìšas. Kap mergavom, rišaũs [lopiniu], o dar̃ mergos jau nenori lopinių, jom kepuraičių. Rišdavosi moterys baltus trumpus ant galvos ryšiukus. <br/>7. <span class="explanation">juostis sumezgant: </span> Geriau prasisek marškinius, nereiks nei to pakaklinio [raiščio] rìštis. Šalta, rìškias šaliką, i šiltesnį! Juosta kaklą rìštis. Rìškis kvartūką, o tai visą pilvą ištepsi. Rìštis apyvarus. <br/>8. <span class="explanation">vardinių išvakarėse puošti vainikais varduvininko namų duris ar kitaip jį pagerbti: </span> Gal eisim Jono rišti, girdėjau, turi bačką [alaus]. Jonus riša, vadinasi, kabina vainikus ant pečių arba sujuosia vainiku. <br/>9. <span class="explanation">vynioti, tvarstyti: </span> Tu … ronas riši. Reikia rìšt ranką valio <span class="explanation"> (nurišti) </span>. <br/>10. <span class="explanation">jungti galus mazgu, mazgyti: </span> Trūksta, tada rìšk siūlą i rìšk, i negražus audeklas. Vieną mazgą terìšk. Rìšti kilpą. Ne darbas, kai penki vyrai vieną mazgą riša. <span class="explanation">mazgant daryti, gaminti: </span> Bobutė išmokė muni antvalkčiams užgalius, drobulėms kutus rišti. Diplomantė baigia rišti kilimą taikos tema. Iš rankdarbių Lietuvoje dažniausi … rišti ir siuvinėti tinkleliai. <br/>11. <span class="explanation">veržti angą, apsukant raiščiu, ar užveržtą atleisti: </span> Maišą rìša. Rišiaũ rišiaũ, niekaip neatarišiau. Neskubėdamas rìšos maišą. <span class="explanation">vynioti ir užmegzti: </span> Rìšti pinigus į skarelę. <br/>12. <span class="explanation">siūti knygas, dėti joms viršelius: </span> Knygas rìšti. Rišamóji dirbtuvė. <br/>13. <span class="explanation">jungti, tvirtinti statinio dalis: </span> Šitą kertę stipriai rìškit – čia, mat, prie daržinei. <br/>14. <span class="explanation">jungti kietėjančiu skiediniu: </span> Jo tešla neesti nei taip gerai rišanti, nei taip greitai susikietėjanti. Dabar svarbiausia rišamoji medžiaga yra cementas. Rišamosios medžiagos turi savybę iš skysto arba tešlos pavidalo pavirsti į akmenį, sukietėti. <br/>15. <span class="explanation">sieti kuo nors bendra, vienyti, jungti: </span> Tai buvo darni šeima, kurią rišo didelis bendras skausmas. Toki graži draugystė gerino vargšų buvimą ir rišo į stangią vienybę. Linkus paėmė mušti būgną, kuris taip juos rišo su daugybe vaikiškai mielų atsiminimų. Juos vieną su kitu riša paslaptys. <span class="explanation">nustatyti, rodyti reiškinių, faktų ryšį, sąsają: </span> Lietuvių-latvių tautos iškeliavimą iš protėvynės aš rišu su slavėnų iškeliavimu į naujas sodybas. XIV amžiaus akto vietovardžiai sėlių kalbą riša su kuršiais. <span class="explanation">turėti ryšį: </span> Su ugnies kultu labai artimai rišasi saulės kultas. Taigi alfabetas rišas ir su akių sveikata. Tai su dalyku nesiriša. <br/>16. <span class="explanation">sklandžiai vykti</span>. Mėgino kalbinti, bet kalba nesirišo. <span class="explanation">būti nuosekliam, logiškam: </span> Velnias žino, kaip te yra: ar jai kalba nesìriša, ar liežiuvis nevirsta. Martynas nori kažką pasakyti, bet niekaip nesiriša sakinys. Jo mintys nesìriša. Kad jo kalba nesìriša. <br/>17. <span class="explanation">jungtis, burtis: </span> Suskato žmonės tverties ir rišties į įvairias kuopas ir sąjungas. Teip, broliai, riškitės į būrelius, priprasite prie kits kito. Darbininkų daug, tik ne visi rišasi į darbą. Protestantai keldavo maištus, rišdavos su svetimoms šalims. <br/>18. <span class="explanation">norėti bendrauti, draugauti, jausti patraukimą: </span> Vis tiek rìšas in jį, kad ir par galvą gavo. Pirmiau ans pri munęs visą laiką rìšos i rìšos. Berniokas labai rištų̃s, ale kad jai da nereikia. Vaikai nėmaž nė prie motinų rìšas, nė nieko, – eina tik katras sau, ir tiek. Vaikiukui augant, senelis vis labiau prie jo rišės. Tu rìškis pri senosios savo pačios. Tas Lenkimų altarista pri pinigų nerišas, viską žmonėms išdalina. <br/>19. <span class="explanation">užstoti, palaikyti: </span> Jonas ažu jį rišas. Jeigu rišies už vagį, ir pats esi vagis. Mat jis už visus rìšasi, jis geras. <br/>20. <span class="explanation">kabinėtis prie ko, kabintis, kibti, reikšti pretenzijas: </span> Rìšas ingi jį, o anas niekuo nekaltas. Kas nusleidžia, in tą ir rìšas. Anas girtas baisiai an visus rìšas. Ir ko tau rìštis in mane? Ko tu čia rišíes in mane?! Tu in man' nesrìš' <span class="explanation"> (nesirišk) </span>. Reikia dantis sudėjus sėdėtie – nėr ko rìšties. Mergavo mergavo i bernioką susmergavo, nu tai i rìšas dabar in Joną. Rišos pri to vaikio, bet daktarai parodė, kad mergė nekušinta, ir vaikį išteisino. Mes pri to nerìšomos: važiuok be bilioto. Prie galutinai sulietuvėjusių Sėlos sričių net ir ordinas nebesiriša. <br/>21. <span class="explanation">spręsti, svarstyti: </span> Todėl rišo ir svarstė visus klausimus. Valstybės valdžia riša ginčus tarp pavaldinių. Ir vaikiškas jo protas riša klausimą, kodėl tiek daug skriaudų ir neteisybės? Klausimas apie lietuvių kalbos mokslakrėslį (katedrą) yra rišamas apšvietimo ministerijoje. <br/>22. <span class="explanation">megzti (vaisių): </span> Nelabai auga arbūzai, nesìriša. Gal rištų̃s geriau agurkai, kad lietus [palytų]. <br/><b> drùgį rìšti</b>. <span class="explanation">toks būrimas, gydant nuo karščiavimo. </span> <br/><b>eĩti (važiúoti) </b> (kur) <br/><b>šlúotų rìšti</b> <span class="explanation">mirti: </span> Ir anas jau nuejo medžian šluotų rištie. Moj aš zara važiúosiu Armoniškėn šlúotų rìšt. <br/><b>gálvą rìšti [kočėlù] </b> <span class="explanation">labai rūpintis: </span> Kam tu riši galvą apie kitus, kacia tu savęs paisyk. Apie jus daugiausia rìša galvẽlę motyna. Nerišk kočėlu galvos dėl tokių glupstvų. <br/><b>rankàs rìšti</b> <span class="explanation">tuokti: </span> </span> Rankas riša, žiedus maino. <br/><b>antrìšti, </b>añtriša, -o. <br/>1. <span class="explanation">aprišti: </span> Ančrìšo vaikiukuon skarikę, tas plėša žemė [n], nenora. Su skepeta antsirìšk. Antsiriša kuskelę ir staipos. <br/>2. <span class="explanation">pririšti: </span> Mun antrìšo tokį raudoną kaspiną, kad jau tas žąsinas muni nekapotum. <br/><b>aprìšti, </b>àpriša, -o (àprišė) <br/>1. <span class="explanation">apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: </span> Aprìšk apie mietus su kliūgu. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute. Šieno vežimus aprišę vadžiomis, dar apkaišėme alksnių lapinėmis šakelėmis, kad sausas šienas nebyrėtų. Jis įstatė savo bobą į šiaudų kūlį, aprišo ir pastatė į kampą. Ant nepašvęsto kryžiaus apriša šiaudų ryšį. Apirišu ką. Apirištas. <br/>2. <span class="explanation">apgobti: </span> Rėtį ant galvos uždės, aprìš su drobule [Užgavėnių Kotrei]. Neapìrišei vaikui galvos – pripūs ausysna. Aprìš' <span class="explanation"> (aprišk) </span> mergiotei galvą vilnone skarele, kad nesušalt. O veidas jo buvo skara aprištas. Su skepeta galvą apsirìšti, arba apsiskvaukinti. Amilija apsirišusi juoda kuskele. Ne bet kas taip apsrìšdavo, kaip ta bobutė. Skarelės nemoka apsrišt. Apsirìšk su gerąja skarele. Apsrìšk baltąja (baltuoju) skarele. Reikia lopinuku apsirišt. Eina dvi bobaitės apsirìšę galvas. Apsirišk skepetą apie kaklą. Nebijau bičių – nei aš apsìrišu, nei niek. Apsirìšk ir tu, Onute, į bobą <span class="explanation"> (mazgu užpakalyje) </span>. Apsirìšk, mergele, šilkine skarele, niekas nepažis <span class="explanation"> (nepažins), </span> ką tu mergelė. <span class="explanation">apdengti, suveržiant galus ar apsukant raiščiu: </span> Apìrišiau puodynę – vis tiek priejo katė. <br/>3. <span class="explanation">aptvarstyti, apvynioti: </span> Sumuša nasravas i apìriša žaizdą. Cukraus ažpylė an žaizdos, apìrišė. Tada jaunikaitis paėmė ir aprišė pirštą ryzeliu. Apìrišta galva. Reikia in žiemos aprìšt šiaudais obelelės. Vilnone skarele aprìšk koją, nesuks. Da i apìrišė šiaudais avilius. Galvą, roną raiščiu apsirìšti. <br/>4. <span class="explanation">apsijuosti: </span> Juostą apsirìšti. <br/>5. <span class="explanation">apjuosiant apdovanoti: </span> Marė rengiantis visus aprišti, net visai senoviškai: vyriškius abrūsais ir pirštinėmis, moteris – nuometomis ir kojinėmis. <br/>6. <span class="explanation">rišant aplink apstatyti: </span> Suvedė, aprìšo arklių vežimą. <br/>7. (obowiązać). <span class="explanation">įpareigoti: </span> Tie tada zokanai kitiems pagonims neyra įsakyti, nei juos apriša paklusnystėsp. Aprišu ką. Tatai àpriša bažnyčia ant pasnykų. Jei kuris vyriškis apžadą padarys Viešpati arba prisiega apsiriš, teneatmainai žodžio savo. Aš ir apsirišiau pridabot. <br/><b>atrìšti, </b>àtriša, -o (àtrišė). <br/>1. <span class="explanation">išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: </span> Atàrišė vištai sparnus. Atriš' manę, leid' manę iž maišo. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas. Atsrìšo žmogus ir pabėgo. Šiuo atveju, matyt, tikėta, kad magiška žemės jėga padės vėlei atsirišti nuo ją pančiojančių kūno varžtų. <br/>2. <span class="explanation">atpalaiduoti ką prijungtą, pritvirtintą: </span> Nuog kasų àtrišė akmenį. Maišiukas atsìrišė nuo balno ir nukrito. <br/>3. <span class="explanation">paleisti nuo sieto, nuo raisčio: </span> Šunį, karvę paleisti, atrìšti. Karvę atrišo nuo kuolo. Kas galvijų tur, tas kūtes tujaus teatdaro, galvijus teatriša ir jus tolie šalin tepavaro. Àtrišu šunį in nakties paskraidyt. Kap tik atvažiavom, tai mano šito uošvė išejo, atàrišė ir insivedė pirkion [turguje pirktą arklį]. Rasite asilyčią pririštą ir asilaitį su ja, atrišę atveskite man juos. Plėšikai atsirišo arklius ir nujojo savo keliu. Prano kumelys atsirišta, bet neimta, o atjoj [o] pas mane prašyt. Kaip ans užmigo, ana. atsirišo ir į savo vietą ana tą ožką pririšo. Įėjęs į vidų, gaidį atsirišęs nuo girnų ir parsivedęs namo. Eina kaip avinas atsirišęs. <br/>4. <span class="explanation">atleisti ką užrištą ar surištą į ryšulį: </span> Ryšulį atrišti. Ryšį atrìšk, paveizdėsma, kas ten yra. Aliutė, pastačiusi ant žemės pusryčius, atriša juos. Kaip atàrišė maišą, ir išbėgiojo visi. O vienas, atrišdamas savo maišą, jeib asilui pašarą duotų padvarijoje, pajuto jis savo piningus, viršuj maiše gulinčius. Vasara atrišo pilnutėlį savo dovanų maišelį. O ji tokių posakių moka – tik atrìšk ją!. Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos. Ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė. Atsirìšo maišas. <br/>5. <span class="explanation">atvynioti: </span> Tėvukas atrišo braizgus, nuėmė lentutes, ir Martynas basas kojas nuleido žemėn. <br/>6. <span class="explanation">atpalaiduoti, atmegzti: </span> Mazgą atrìšti. Šito mazgo niekas jau neatrìš. Nei vėl vertas esmi, kaip jo kurpių diržus atriščia. Jam aš nesu vertas atrišti jo kurpių dirželio. Jei vyženos atsirišo, nesakyk, ka kitas tau ant kojų mina. Kuskelė atsirìšo. Tuojau atsidarė visos durys, ir visų pančiai atsirišo. | Jo liežuvio ryšys atsirišo, ir jis kalbėjo. <br/>7. <span class="explanation">pritraukiant ar sukryžiuojant surišti: </span> Atrišáu karvei galvą į koją, kad negyliuotų. Atrìšk koją, kad arklys nešoktų par torą. Pirmutinę arklio koją su virve atriša į paskutiniąją koją [,  leisdami į ganyklą]. Atrišau arklį, bet radau pasileidusį. <span class="explanation">priešinga kryptimi sustačius, pririšti: </span> Į uodigas atrištì tie arkliai į kits kitą ir eita po kits kito. <br/>8. <span class="explanation">siūlo rišimu išgydyti: </span> </span> Grizus atàriša. <br/>9. <span class="explanation">atleisti (nuo pareigų, įsipareigojimų, pasižadėjimų): </span> Argi jūsų krivis negali atrišti tavęs nuo priesaikos? Atrištas esi nuog moteres, neieškokigi moteres. Atsirišaigu nuog moteries, neieškok moteries. <br/>10. <span class="explanation">atleisti nuodėmes: </span> Ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje. <br/>11. <span class="explanation">atitraukti, atskirti: </span> Tik nė viena nežinojo, kaip jis. yra atrišamas, kai vieną kartą prikibo. Neturiam laiko čia su tavim daug, atsirìšk nuo mūsų! Atsirìšk tu nuog manę! | Nugąstavo anie, idant Lietuva veikiaus ar paskiaus neatsirištų būtinai nu lenkų. <br/>12. <span class="explanation">atsiskaityti: </span> Žemaičiai iš visos galės pradėjo tiekties į karę, bet idant visu pirmu atsirištum su gudais, karę jiems išsakė. <br/><b> akìs atrìšti</b> <span class="explanation">leisti pamatyti, praregėti, suprasti: </span> Man atrìšo akìs, ir aš pamačiau, su kuo draugauju. Tik paskui, kai laikas atrišo akis, aš supratau, kad negalima buvo dėl savo nelaimės žmonių nematyti. Pasakyk jai, kad jis tavo sūnus. Atrišk jai akis. <br/><b>liežùvį (bùrną) atrìšti</b> <span class="explanation">padaryti kalbų: </span> Konjakas vėl jam atrišo burną, ir jis kalbėjo tai, ko visai nereikėjo kalbėti. Alaus ąsočiai vis dar putojo ant stalo, atrišdami piršlio ir uošvio liežuvius. <br/><b>liežùvis atsìriša</b>. <span class="explanation">pasidaro kalbus, atviras: </span> Ka užgeria kiek, tai jam liežùvis atsìriša. Atsiriša liežuvis išpasakyti tai, kas širdį slogina. Nei iš šio, nei iš to žmonėms atsiriša liežuviai. <br/><b>maĩšas atsirìšo</b> <span class="explanation">pagimdė pirmąjį vaiką: </span> Dar maĩšas tik atsirìšo. Jau atsirìšo maišẽlis, tai ir byrės. <br/><b>nuo kiaũlės neàtrištas</b>. <span class="explanation">nesuaugęs, nesubrendęs: </span> Da nuo kiaulės neatrištas. <br/><b>rankàs atrìšti</b> <span class="explanation">duoti laisvę veikti: </span> O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo. Mirė vyras, žmonai rañkos àtrištos. <br/><b>įrìšti, </b>į̃riša, -o (į̃rišė). <br/>1. <span class="explanation">įvyniojus užmegzti, užveržti, kad neiškristų: </span> Kiaušius į skepetą įrìšti. Aš įrišaũ į ryšį knygas. Petniūniokas atidžiai įrišo žiedą nosinės kampan, įsidėjo kišenėn ir, jau niekieno nebestabdomas, išlingavo pro duris. Inrìšo in ryšulėlį tę kiek kepsnio, ir jisai parnešė. Ataneša įrìšus skepetėlėn piernykėlių. Laskūtan iñriša bandelę, tada niekas neažburs karvės. Duonikės į skudurą įrìš, kamštį įdevė, i žindom. Prieš sodinant kopūstus, reikia įrišti į žiurstą didelį akmenį ir padėti kampe daržo …, kad ir kopūstų galvos užaugtų tokios didelės, kaip tas akmuo. Ejo mergos ir įrìšo kūlį į rankovę. Žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo, sau ant strovo, įrištą savo drapanosu, ant pečių. Įsìriša skarelėn knygą ir eina. Insirìškit kapeikų – gegulė kukuoja. Tai pinigėlį insirišė nosinėlėn. Į šnypštuką įsirìš tų sėminų saują. <br/>2. <span class="explanation">įpinti, prijungti: </span> Į vainiką buvo įrišusi margas pirštines ir juostą. Levutės kasų galiukuose įrišti šilkiniai kaspinai. Tokia mergaitė lakstė a šešių metų, kaspinai įrištì į galvą. Iñriša mazgelį devyndrekio karvei terp ragų ir veda parduot. <span class="explanation">raiščiu pritvirtinti: </span> An galvos vainiką añriša. Pagailo Jono ir galvos jam nekirto, tiktai į savo puikiausio arklio uodegą jį įrišo ir paleido. Liepdavęs įrišti į nugarą butelį [girtuokliams]. Į eglę buvęs įkėlęs, įrìšęs, matai, tą dviratį. Pustekinė bėga, sieksnį įrišta, numie. Eita kaip šiekštą į pečius įrištà <span class="explanation"> (nepaslanki, nevikri) </span>. Rėkia kai ratan inrištas. Jis bačkelę tuščią į šniūrą įsirišęs ir išėjęs. <span class="explanation">įvėrus, įspraudus pritvirtinti: </span> Daržinėje lingynė įrišta. Į ratus įrìšdavo drobules, ka grūdai neišsibarstytų. Liuobam įsirìšma į apačią lopišio virvikę i supsi su koja, su rankoms bulves skusi. Paklodes įsirìšdavo į vežėčias. Py stalo sėdėdamas, įsirišo stalo drobulę į pumpskylę. Įsiriškit tvirtą tikėjimo virvę į minėtąjį inkarą. <br/>3. <span class="explanation">įvedus pririšti: </span> Įrìšom karvę į alksnynus. <br/>4. <span class="explanation">įtaisyti, įtverti: </span> Aš ir išplakt dalgį moku, ir įrìšt. Iñriša žagrę prie arklo. Parėjo namo, įsirìšo naują dalgį ir vėl atėjo į būrį pjaut. <br/>5. <span class="explanation">apraišioti: </span> Medžius į šiaudus įrìšti. <br/>6. <span class="explanation">susiūti, aptaisyti (knygą): </span> Jis ypač mėgo gerų dailininkų iliustruotas, gerame popieriuje spausdintas, meniškai įrištas knygas. Knygos išleidžiamos įrištos į kietus kartoninius viršelius. Sakydavo, kad ten sukrautos didžiulės, gyvačių odom įrištos burtų knygos. <br/>7. <span class="explanation">suraišioti, surišti, suvaržyti: </span> Eikim, inrìšim vežimą. Inrišk gerai vežimą, kad neapvirstum. Inrištà virvelėm žagrė. Kad sienojus būt, tai būt inrištas. Tėvas, kaip tavęs nemato, tai linksmas, o kaip tik tave pamato, teip kaip in virves jį inriša, ir verkia. <br/>8. <span class="explanation">įstumti į vargą, į bėdą: </span> Ką šaltyšius nori, tai išriša, ką nori, tai iñriša. Aš išsirišu, o jumis įkišu, įrišu policijai. Tas žodis vėl ją į ligas įrìšo <span class="explanation"> (kaip tik pasakei, tai ir vėl dėjosi serganti) </span>. <br/>9. <span class="explanation">susidraugauti: </span> Viščiukai visi insrìšę. <br/>10. (wiązać). <span class="explanation">suteikti teisę, įforminti: </span> Įrišu, įleidžiu turtėn. <br/><b>paįrìšti, </b>paį̃riša, -o (paį̃rišė). <span class="explanation">įrišti: </span> Paiñrišu skepetaitėn valgyt ir išleidžiu ganyt. <br/><b>išrìšti, </b>ìšriša, -o (ìšrišė). <br/>1. <span class="explanation">išlaisvinti surištą: </span> Prasidžiugęs Abromas vos išrišo sūnų, išgirdo krūmalė [je] bliaunantį aviną. Išriškit jį, o tegu nueina. Išrišo jį ir liepė susieiti kunigams ir visai rodai. Ak, išmirišk, Dieve, iš tų ryšių griešnųjų. Idant išsirišti iš Lenkijos raikščių, su kaimynais savo vedė smarkią karę. Negaliu niekaip išsirišt su tais darbais <span class="explanation"> (apsidirbti) </span>. Geid numirti, kad išsirištų iš kūno. <br/>2. <span class="explanation">išleisti, paleisti ryšulį: </span> Išrìšk ryšį surištą. Tik įejau gryčion, tuoj išrišė vaikai ryšulį, mislijo, kad ras baronkų. Reik išrišti pundą. <span class="explanation">išimti iš ryšulio: </span> Traibėnas drebančiom rankom išrišo iš skarelės kampo dešimtrublinę ir padavė kunigui. Tas išrìšo [pinigus], vaikali, iš to ryšio, skaito. | Tik pilvą išrìšo <span class="explanation"> (išėmė, išvertė), </span> o kiaulę čielą nusinešė. Žydą išsìrišė iš maišo, įlindo pats ir užsirišė. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką, rišant pėdus: </span> Po dvylika dienų išrìšdavo rugius. Kviečius trylekos metų tris dienas išrišáu. Teip po dvi savaites išrìšdavau rugius pas svetimus. Dvi dieni išrìšo [rugius], o nėko. <span class="explanation">baigti rišti tam tikrą kiekį: </span> Kiti išrìš pradalgę i leka gerti. <br/>4. <span class="explanation">nuganyti rišant: </span> Jau savo Pagojį išrìšot, tai dar po mūs pievą paleidot. Ìšrišė visas pievas gyvuliais. Visą rugieną karvėm ìšrišė. <span class="explanation">išganyti pririšant: </span> Šią vasarą karvių neganėm, in virvių ìšrišėm. Mes savo lauke tik dvi karves išsìrišame. <br/>5. <span class="explanation">atmegzti: </span> Mazgą atrišti, išrìšti. Tasai yra…, kurio eš neesmi vertas, idant išriščiau diržą kurpių jo. Idant autuvo tavo dirželį ižrištų̃. | Ir išrištas yra ryšys liežuvio jo, ir kalbėjo gerai. <br/><b>išrištinaĩ</b>. Ažumezgu neišrištinai. Ir tuoj atsivėrė ausys jo ir išsirišo ryšys liežuvio jo. <span class="explanation">mezgant atskirti: </span> Iš pavalkų ìšrišė <span class="explanation"> (pavogė) </span> virves. Ans … užmiršo išsirišt drobulės kampą iš pum [p] skylės. Išsirišk iš mano uodegos, sėsk ant manęs…, aš tavo būsiu geriausiu draugu. <br/>6. <span class="explanation">išmazgyti, išpinti: </span> Staltiesių kraštai užbaigiami paprastai atsiūlėjant, apsiuvant mezginiais ar išrišant kutelius. Ìšriša miksčių iš siūlų [užkalbėdami]. <br/>7. <span class="explanation">siūlo rišimu išgydyti: </span> </span> Par mum senieji karpas ìšriša. Atėjau, kad jūs man ranką išrìštūt. Išriši man grizą? <br/>8. <span class="explanation">išspręsti, išaiškinti: </span> Ir šitą klausimą išrištie padeda dar patys žmonės. Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas ir išsirišo ta baisi neišgydoma liga – džiova. <br/>9. <span class="explanation">išlaisvinti (nuo nuodėmių, kaltės): </span> Žmogau griešnyke, negaliu aš tave išrìšt iš griekų. Buvau gant kartą į rankas vieno kunigo papuolęs, katras nenorėjo manęs išrìšt. Jei munęs neišriši, aš eisiu pri kito spaviednyko. Šventa ir naudinga yra dūma … melstis už numirusius, idant nuog nuodėmių būtų išrišti. Ką išriši ant žemės, bus išrišt ir danguj. <span class="explanation">atleisti (nuodėmes). </span> <br/>10. <span class="explanation">išsukti iš ko (ppr. iš kokio nemalonumo): </span> Ką šaltyšius nori, tai ìšriša, ką nori, tai inriša. Ot bile išsirištáu [nuo darbo]. Nuo vieno grieko išsirišaũ, tai te kitas griekas. <br/>11. (rozwiązać). <span class="explanation">panaikinti, atmesti, padaryti negaliojantį: </span> Neatejau išrišti zokano, bet išpildyti. Dievas Kristų prikėlė ir išrišo sopulius smerčio. Malženstvą … tiktai smertis išriša. <br/><b> rankàs išrìšti</b> <span class="explanation">suteikti laisvę veikti: </span> Leistoji laisvė, užuot pataisiusi tris latrus, tik išrišusi jiems naujoms nedorybėms rankas. <br/><b>nurìšti, </b>nùriša, -o (nùrišė). <br/>1. <span class="explanation">atmezgus nuimti: </span> Virvę nurìšti. Virvę nurìšk nuo karties galo. Kad aš tą povelį pagautau, nuo kojelių šilkelį nurištáu. Nurišo nuo valties virvę. <br/>2. <span class="explanation">nugobti: </span> Kam nùrišei skarelę, aprišk, kaip buvo. Šiteip karšta, o tu skarelės nenusìrišei. Parvažiavus iš turgaus, gaspadinė nusìrišė skarą, nusivilko tolubą ir pakabino ant sienos. Būdavo, skarelės nenusrišì nuo galvos [bažnyčioj], ė dabar vienaplaukėj. <br/>3. <span class="explanation">nuvynioti, nudengti: </span> Sąnarį nurìšti. Jau nurìšk [įpjautą pirštą] – nieko te nėr. Jau laikas obelėles nurìšt. Seniai užgijo, o vis da kojos nenusìriša. <br/>4. <span class="explanation">siūlo rišimu nugydyti: </span> Noriant grizas sugydyt, reikia anas raudonu vilnoniu siūlu nurìšt. Duok rodą, kaip reikia nuo karvės spenio karpą nurìšt – labai bjaura laidyt. Jei karpų ant pirštų yr, tai reik jas nurìšti. Kas jauniausias ar vyriausias, tai tik tas galia nurìšt grižą. <br/>5. <span class="explanation">nuganyti pririštais gyvuliais: </span> Nùrišė dobilus, i vė [l] želia. Noram tą pievikę nūrìšti, tepaėda. Karvėms nūrìšti reik pagrovukus. Ė kurgi reiks dėties, kai dobilieną nurišmà. Pievą nùrišiau karve – nebus ko šienaut. Kam tu man arkliais nùrišei pievą. Ar jau arkliais nurìšot dobilus? <span class="explanation">ganant priraišioti (daug gyvulių): </span> Karvės pakele nùrištos ganosi. <br/>6. <span class="explanation">visą tam tikrą kiekį surišti į pėdus: </span> Nùrišu pradalgę, ateinu atgal, tai ji tik baigia. <br/>7. <span class="explanation">suręsti, sukirpti: </span> Kad nurišiam numų pamatus, dėsma šulus ir sienmedžius. <br/><b>parìšti, </b>pàriša, -o (pàrišė). <br/>1. <span class="explanation">sumezgus, primezgus pakabinti apačioje ar šone: </span> Po kuomi parìšti. Tėvas parišo karvei skambalą. Pagalį po kaklu paršėkui pàriša, kad nebėgtų. Išleisdami aveles pievosna, inkerpa ausį, pariša raištį. Šniūras po lubų aukštai pàrištas. Buvo skambalas, pàrištas toks noragas, suskambins kožną rytą. Baslį parišiù, ir nučiauši [nuo stirtos]. Suvyturęs jį. skepeton, parišo ant kaklo. Ant kožno malūno sparno parìš po beržą <span class="explanation"> (pagalį, kad būtų sunkesni) </span>. Laksto kaip katė, pūsle parišta. Liuob kretilą pasirìš ir išsivėtys – kame tą erpą gausi. Pasirìšu pakaklinį ir eisu lauku. Tetutė pasirìšo burkštino karolius. Pasirišęs kaklaraištį, esi jau šiek tiek panašus į vokietį. Pasirišáu tais karoliais ir išejau į viešes. Pagurklis [vieversio] yra šlakuotas ir išrodo, lyg būtų karoliais pasirišęs. Moterėlės, baigusios valymą, pačios apsiprausė, apglostė plaukus, pasirišo baltas skareles, persijuosė priekyštėmis ir susėdo abi pavėnėje. Pasirišk kvartūką, eidamas sėt, – gal iš skverno grūdus semsi! Ryto metą rado jį padvėsusį ir po kaklo pasirišusį arklio kaukolę. <br/>2. <span class="explanation">po apačia pasigobti, apsirišti: </span> Tą skarelę reik sutaisyt, susiūt, ir bus po vilnone pasirìšt žiemą. Aš niekada žiemą niekur neinu kitos skarukės nepasirìšus. Pasrìšk skarelę apačion po šaliku, kad vėjas ausų neperpūstų. <br/>3. <span class="explanation">pasieti, pritvirtinti, kad nejudėtų, nenusmuktų, nenulinktų: </span> Plaukus, šakas parìšti. Parìšk pakojas. Pamidorai neparištì. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Ant pakaboklio parišk skaustančią ranką. Jei nebaštikui užmauna pančekas, tai reikia jas parišt, ba, ant sūdo Dievo einant, nusmuks, ir bus negražu. Stovėjo keletas vežimų su parištomis į viršų ienomis. Tuo kalba ir pasibaigia, lyg kas liežuvius parištų. Dėdė jau ir pasirìšęs vaikščioja – ranką nutraukė. Pakeles pasirìšti. Sermėgą pasirìšti, pasijuosti. Kapucinai vaikščio [ja], lentelėms pasirišę. | Ant virvutės pasirìšo <span class="explanation"> (pasikorė), </span> i nėra žmogaus. <br/>4. <span class="explanation">apjuosiant padaryti pasaitą: </span> Parìšk puodynę, kad galima būtų nešt. Sykį sutikau Benių, grįžtantį namo su krepšeliu, per petį parištu virvute. Pasrìšę kašeles, eina turgun. Abrūsą pasìriša, i nešdavo kašeles baravykų. <br/>5. <span class="explanation">pritvirtinti saitu: </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.