skėlìmas. skė́limas.
1. → skelti 1: Skaldymas, skėlimas. Medžio skė́limas. Paplauša yra skieda nuo skė́limo. Tai skė́limas! Pagalį kaip nešiote išnešiojo. Po tekinimo pareit plunksnos į skėlimo darbinyčią.
2. → skelti 6: Visai netikęs išradimas vaikus bausti skėlimu į ausį.
3. → skelti
7.
4. → skelti 10: Tuo galvos skėlimù nebeturiu kur ir pasdėt. Šitokiuo skėlimù negyvensiu.
5. → skelti 14: Nuolatinis skėlimas kortomis dažnai pasunkindavo jam gyvenimą.
6. tarpkojis: Tas žmogus mažu skė́limu.
7. praskiepas, prašiepas.
antskėlìmas. antskė́limas. prie kirvio privirintas plieno gabalas ašmenims, antskalas: Visai kirvio antskė́limas nudilė, reiks nešti į kalvę, kad vėl antskeltų.
atskėlìmas. → atskelti:
1.
2. Visi atsiskėlimai nuo bažnyčios prasidėjo nuo šventvagiškos komunijos.
įskėlìmas.
1. → įskelti 1: Skiepijimas įskėlimu – kai skiepūglis dedamas perskelto laukinuko ar šakos plyšio pakraštyje.
2. įkirpta vieta, skeltukas: Pasisiūdinau švarką su įskėlimu.
3. → įskelti
10. Toji nepaprasta valdžia buvo reikalinga dėl pirmutinio evangelijos įskėlimo.
išskėlìmas. → išskelti
1.
nuskėlìmas.
1. → nuskelti
1. Rodant nuskėlimą žodžio.
2. nuskelta vieta: Šių strėlių koteliai vidinėje pusėje turi po keletą nuskėlimų.
pérskėlimas.
1. → perskelti 1: Vaismedžio perskėlimo nuo šakų iki šaknies kaklelio metodas yra geras.
2. įskelta vieta: Į tą [lazdyno] parskėlimą, kai ta gyvatė pakelia galvą, tai suspaudžia i pagauna.
3. įkirpimas, skeltukas.
4. → perskelti
2. Prašalino netvarką, pakilusią iš persiskyrimo (persiskėlimo) bažnyčioje.
praskėlìmas.
1. → praskelti 3: Galvos praskėlìmas.
2. praskelta vieta: Grėbliakočiui galą kad praskelia, į praskėlìmą įbruka kaladėlę i padeda džiūti.
3. prakirpimas, skeltukas: Tik kad nebūt per didelis praskėlìmas.
priskėlìmas.
1. → priskelti
2.
2. → priskelti 3.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.