antstatyti

statýti, stãto (stãčia), stãtė.

1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius. Ant kojų statýti. Statýti žvakę į žvakidę. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines]. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų. Statýk gubas į statas. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm. Pėdus riša, stãčia, džiovina. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių],
renkam nuog lauko ir vežam. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama. Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims. An tų karčių stãto [linus pirtyje]. Linus pirtin stãto, džiovina. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami. Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė. Kumelė ausis tik stãto stãto. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) . Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti. Kaip katė glostoma uodegą stãto. Kantrus glostomas keterą stato.

2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur. Statýti suolus į eiles. Statau ką ant ko. Statýti lempą ant stalo. Statýti po kuo. Statýti priešais. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos. Statýti vakarienę. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v] andenį statyk. Matei šešką? Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) . Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime. Demi, guldžiu, statau. Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto. einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk. Statýk pėdan koją. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka]. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę. Nematau, kur koją statýti. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą. Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę.

3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri. Statýtas ties Kaifošiumi. Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių statìs mudu už grotelių. Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk!

4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) . Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo. Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės. Ratus pakaladnykėn statýk. Pastogė vežimams statýti. Statýti automobilį į garažą. Automobilius statýti draudžiama! Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? Statė pristatė pilnas stonias žirgelių. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon. | Stãto (pradeda) kiaulę penėt.

5. daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai. Mokėj [o] ma [no] tėvas namus iš medžiagos statýt. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo. Tadaik jau mes statýsim pirkią. Anys ir dabar stãto namus an trijų langų. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių. Sako, statýsiąs namus vaikam. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Sąsparas statýti. Stãtomoji medžiaga. Po kari statýtas buvo namas. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo. Mūs kluonas da dieduko statýtas. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo. Persėdas stãtė an Ūlos. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį. Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus. Sukilėliai statė barikadas. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) . Fundamentas iš akminų statýtas. Statýti krosnį. Statýti sieną. Reikia laiko turėt tvorom statýt. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome. Liaudis stãto sau šviesią ateitį. Ant jo. kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius. Numai statýti – ne kepurė pakelti! Ant kito gero stato dvarą. Ten davė vietą visims tims statýties. Netoli pakrančio stãtos namiuką. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) . Petras jau stãtąsys pirkią. Lig kelintais metais mes stãtėms [namus],
aš nežinau. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse. Tu va kerties medžius i stãtais namus. Im', vežies i stãtais pirtį. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią. Daba trobą tenai stãtose. montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau.

6. dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina],
negraži. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo. In ieneles stãtosis ratas. įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos.

7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų. In lydekaičių stačiaũ bučius. Taures statýti. Ar esi taurių statýtas? Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista. Statýti kam klizmą.

8. jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį. Jeigu televizorius neina, radiją stãto.

9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas. Paltas pečiais statýtais – nemadnas. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Statýk keterą, iki užkelsi medį. Katė stato keterą prieš šunį. gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį.

10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką. Numerius aš mokėjau statýti. Į laikraščius tik nestatýk! Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę. Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis.

11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti. Statýta diena. Neprašykite daugiaus, kaip statyta. Kam koravonę uždėti, statýti.

12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni. Statýti savo kandidatūrą. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus). Ožį per užveizdą statyti. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės. Pilnavoju, ant ko statytas esmi. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt.

13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? Senių nestãto in darbo – prašo. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk.

14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi) ? Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti. Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos. Visi ant tos tiesos turi statytis. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim. Statause po akim.

15. tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė. Kiti stato miesteliams meisą. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo. Statýti žaliavas. Seniau visa žydai stãtė miestam. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera.

16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves]. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams]. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius. Šitą stiklą pats stataũ. Gera gerti kitam statant.

17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus. Statýti dvigubai. Statýtieji pinigai. Statýti už valetą. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi.

18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti. Pjesę, filmą statýti. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais.

19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą. Nestatome jokių sąlygų. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą.

20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto. Jis savę stãtė labai gudriu. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų. Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai. Nereikia kitas durnu statýt. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas. rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos. Anas visiems stãtos bagotu. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs. Ponu statės – papirosus rūkė. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę. Jie dideli stãtėsi. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru. Aš da statáus, kad aš vyras. Už bernioką stãtosi. Jei stataĩsi toks drūtas, ava (eiva) persiimt. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana. Kalakutas statėsi paukščių karalium. Statýtis teisėju. Svetimims stãtos gera be vieno galo. Aš nesistataũ šventąja. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės. Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs. Ponu statos, o šūdas ant nosės. didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Jis nekas, bet baisiai stãtosi. Ana labai stãčiasi. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi. | Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) .

21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę. Statýti save į pavojų. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas.

22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti. Ko čia jėgą stataĩ? Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk. Jis. dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo. Visas pajėgas ant to stačiau.

23. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai. Jis pradėj [o] statỹtis prieš kunigą. Jis stãtosi prieš vyriausybę. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis. Statausi vyringai. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus.

24. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė. gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi. Ko čia prie mano turto stãtotės?!

25. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį.
2
6. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo.
2
7. traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą statìs.
akìs statýti

1. piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą akìs statýt. Dėl menkų niekų tuoj akìs stãto. Stãto akès, jei ne taip pasakai. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto akìs. O ką vyrai sakys, mergos akis statys. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį.

2. stebėtis.

3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau akìs stãto.
akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Josios paveikslas akyse statos.
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį statìs an galvõs, tai gal dar ir suspės.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos.
ant peĩlio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant peĩlio stãtot?
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu.
ausìs statýti. suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas.
dantìs statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantìs stãto.
ẽšerį statýti

1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio.

2. puikautis, pūstis, didžiuotis.
gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė.
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) . Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma. Vyras ne į kanapius statomas.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti.
krūtìnę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami!
kuĩbenas statýti. mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti.
luĩšį statýti. būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė víeno) prieš savè ne (si) statýti. nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito. Nieko priš savi nestatos karalius. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] . šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti?
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt.
óžį (óžius) statýti. aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti.
pìnkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato.
po akimìs statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis.
prie síenos statýti. šaudyti.
ragùs (rãgą.
) statýti. pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo!
skẽterą statýti. spirtis, šiauštis.
smė̃lio pilìs statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis.
statýtas [mókslo.
] žõdis; . teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs.
) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas.
tìltą statýti. toks žaidimas.
véidą (véidus.
) statýti; daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis.
antstatýti.

1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė. Anstatýta namo dalis, viršunamė.

2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų.

3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu.
apstatýti.

1. aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines]. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms. Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm. sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam. Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas.

2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais.

3. apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę. Tuoj apstatė buteliais stalą. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) . Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo [je]. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną. Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti.

4. liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstatìs karaūlu. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe. Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti. Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti.

5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę.

6. visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis. Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį. apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti.

7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta. Kambarys senoviškais baldais apstatytas. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį.

8. paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku],
ir nori manę karalium apstatýt.

9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą.

10. palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės. Jos mane durne apstãtė.

11. (oбcтaвить). apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė. Jis visus ten apstãtė. I apstãtė žmogus velnį. Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau. Apsistãtė kai merga su devintu vaiku.
atstatýti.

1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk. atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę. Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę],
da ka galėtų ben parduoti. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių],
žinai, ka neparduosi.

2. sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė.

3. atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją. Dykduoniai suvažiuo [ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstateĩ. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos. Jaunõs nepadaris [ligoninėje],
vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) . Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė. Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) . Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti. Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę. Tas pilvas atsistãtęs anai. Atsistãtę kaulai. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę.

4. iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu. Reikė ūkį atstatýt. Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai!. Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną?

5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui. | Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo. Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) .

6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta. Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą.

7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje]. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos.

8. sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą],
ale atstãtė atgalio. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma [n] vyrą. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo.

9. atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas. Kad ir turim atstatyti [mergą],
reikia širdis turėti. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antstatyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>statýti, </b>stãto (stãčia), stãtė. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: </span> Ans telepono stulpus stãtė. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius. Ant kojų statýti. Statýti žvakę į žvakidę. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines]. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų. Statýk gubas į statas. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm. Pėdus riša, stãčia, džiovina. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama. Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims. An tų karčių stãto [linus pirtyje]. Linus pirtin stãto, džiovina. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami. Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė. Kumelė ausis tik stãto stãto. Arklys stato ausis nuo dviračio <span class="explanation"> (baidosi) </span>. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti. Kaip katė glostoma uodegą stãto. Kantrus glostomas keterą stato. <br/>2. <span class="explanation">dėti ką kur, ant ko nors: </span> Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur. Statýti suolus į eiles. Statau ką ant ko. Statýti lempą ant stalo. Statýti po kuo. Statýti priešais. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos. Statýti vakarienę. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v] andenį statyk. Matei šešką? Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt <span class="explanation"> (kaisti) </span>. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime. Demi, guldžiu, statau. Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto. <span class="explanation">einant, žengiant dėti (koją): </span> Kur koją statai, tę ir akim žiurėk. Statýk pėdan koją. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka]. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę. Nematau, kur koją statýti. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą. Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę. <br/>3. <span class="explanation">liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: </span> Stãto mokinį į kampą. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą <span class="explanation"> (į akistatą) </span> stato? Visus [ligonius] stãto an šviesos <span class="explanation"> (rentgeno), </span> žiūri žiūri. Statýtas ties Kaifošiumi. Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių statìs mudu už grotelių. Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! <br/>4. <span class="explanation">palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan): </span> Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr. Pievoj karves vis vidudienio stãtė <span class="explanation"> (sugindavo) </span>. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo. Jisai į savo intaką da nenorįs statýt <span class="explanation"> (rišti) </span> tos karvės. Ratus pakaladnykėn statýk. Pastogė vežimams statýti. Statýti automobilį į garažą. Automobilius statýti draudžiama! Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? Statė pristatė pilnas stonias žirgelių. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon. \| Stãto <span class="explanation"> (pradeda) </span> kiaulę penėt. <br/>5. <span class="explanation">daryti pastatą, statinį, įrenginį: </span> Pas mus statomi nauji miestai. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai. Mokėj [o] ma [no] tėvas namus iš medžiagos statýt. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo. Tadaik jau mes statýsim pirkią. Anys ir dabar stãto namus an trijų langų. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių. Sako, statýsiąs namus vaikam. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Sąsparas statýti. Stãtomoji medžiaga. Po kari statýtas buvo namas. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo. Mūs kluonas da dieduko statýtas. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo. Persėdas stãtė an Ūlos. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį. Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus. Sukilėliai statė barikadas. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną <span class="explanation"> (senį besmegenį) </span>. Fundamentas iš akminų statýtas. Statýti krosnį. Statýti sieną. Reikia laiko turėt tvorom statýt. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome. Liaudis stãto sau šviesią ateitį. Ant jo. kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius. Numai statýti – ne kepurė pakelti! Ant kito gero stato dvarą. Ten davė vietą visims tims statýties. Netoli pakrančio stãtos namiuką. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys <span class="explanation"> (duos medžiagų) </span>. Petras jau stãtąsys pirkią. Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse. Tu va kerties medžius i stãtais namus. Im', vežies i stãtais pirtį. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią. Daba trobą tenai stãtose. <span class="explanation">montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: </span> Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau. <br/>6. <span class="explanation">dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: </span> Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie. Dantim statýtais <span class="explanation"> (dirbtiniais) </span> [mergina], negraži. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo. In ieneles stãtosis ratas. <span class="explanation">įdurti, įsiūti: </span> Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos. <br/>7. <span class="explanation">padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: </span> Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų. In lydekaičių stačiaũ bučius. Taures statýti. Ar esi taurių statýtas? Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista. Statýti kam klizmą. <br/>8. <span class="explanation">jungti, kad veiktų: </span> Statýti laikrodį. Jeigu televizorius neina, radiją stãto. <br/>9. <span class="explanation">daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: </span> Statýti lūpas. Paltas pečiais statýtais – nemadnas. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Statýk keterą, iki užkelsi medį. Katė stato keterą prieš šunį. <span class="explanation">gręžti, kreipti (veidą, akis): </span> Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį. <br/>10. <span class="explanation">rašyti, dėti: </span> Statýti kablelį, tašką. Numerius aš mokėjau statýti. Į laikraščius tik nestatýk! Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę. Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis. <br/>11. <span class="explanation">nurodyti, skirti: </span> Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti. Statýta diena. Neprašykite daugiaus, kaip statyta. Kam koravonę uždėti, statýti. <br/>12. <span class="explanation">siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: </span> Jį viršininku stãto. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni. Statýti savo kandidatūrą. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus). Ožį per užveizdą statyti. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės. Pilnavoju, ant ko statytas esmi. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt. <br/>13. <span class="explanation">versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: </span> Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? Senių nestãto in darbo – prašo. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk. <br/>14. <span class="explanation">pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: </span> Statýti į kariuomenę. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė. Tu Taduką į gimnaziją statysi <span class="explanation"> (leisi) </span> ? Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti. Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos. Visi ant tos tiesos turi statytis. Statausi <span class="explanation"> (pasirodau, ateinu) </span> pokim. Statause po akim. <br/>15. <span class="explanation">tiekti: </span> Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė. Kiti stato miesteliams meisą. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo. Statýti žaliavas. Seniau visa žydai stãtė miestam. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera. <br/>16. <span class="explanation">vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): </span> Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves]. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams]. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius. Šitą stiklą pats stataũ. Gera gerti kitam statant. <br/>17. <span class="explanation">duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): </span> Stataũ šimtą rublių, kad taip bus. Statýti dvigubai. Statýtieji pinigai. Statýti už valetą. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi. <br/>18. <span class="explanation">rengti, kurti (spektaklį, filmą): </span> Naują spektaklį statýti. Pjesę, filmą statýti. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais. <br/>19. <span class="explanation">kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: </span> Statau sąlygą. Nestatome jokių sąlygų. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą. <br/>20. <span class="explanation">manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: </span> Jauni žmonės save drąsiais stãto. Jis savę stãtė labai gudriu. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų. Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai. Nereikia kitas durnu statýt. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas. <span class="explanation">rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: </span> Ana dide stãtės, t. y. didžiavos. Anas visiems stãtos bagotu. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs. Ponu statės – papirosus rūkė. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę. Jie dideli stãtėsi. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru. Aš da statáus, kad aš vyras. Už bernioką stãtosi. Jei stataĩsi toks drūtas, ava <span class="explanation"> (eiva) </span> persiimt. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana. Kalakutas statėsi paukščių karalium. Statýtis teisėju. Svetimims stãtos gera be vieno galo. Aš nesistataũ šventąja. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės. Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs. Ponu statos, o šūdas ant nosės. <span class="explanation">didžiuotis: </span> Kiekvienas statosi – kas aš! Jis nekas, bet baisiai stãtosi. Ana labai stãčiasi. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi. \| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi <span class="explanation"> (drįsta, kėsinasi pulti) </span>. <br/>21. <span class="explanation">daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: </span> Statýti ką į keblią padėtį. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę. Statýti save į pavojų. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas. <br/>22. <span class="explanation">atiduoti, paaukoti, skirti: </span> Visą jėgą statýti. Ko čia jėgą stataĩ? Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk. Jis. dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo. Visas pajėgas ant to stačiau. <br/>23. <span class="explanation">prieštarauti, priešintis: </span> Prieš ką statýtis. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai. Jis pradėj [o] statỹtis prieš kunigą. Jis stãtosi prieš vyriausybę. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis. Statausi vyringai. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus. <br/>24. <span class="explanation">mergintis, suktis: </span> Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė. <span class="explanation">gretintis, norėti dėtis: </span> Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi. Ko čia prie mano turto stãtotės?! <br/>25. <span class="explanation">palaikyti, ginti, užstoti: </span> Aš stačiaũsi už jį. <br/>26. <span class="explanation">paversti kuo: </span> Aš tave statysiu raiba gegule. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo. <br/>27. <span class="explanation">traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): </span> Jau geras šaltis, jau ir ežerą statìs. <br/><b> akìs statýti</b><br/>1. <span class="explanation">piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): </span> Negražu prieš tėvą akìs statýt. Dėl menkų niekų tuoj akìs stãto. Stãto akès, jei ne taip pasakai. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto akìs. O ką vyrai sakys, mergos akis statys. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį. <br/>2. <span class="explanation">stebėtis. </span> <br/>3. <span class="explanation">dvėsti: </span> Nueinu, žiūriu – paršas jau akìs stãto. <br/><b>akysè (akýsu) statýti</b> <span class="explanation">įsivaizduoti: </span> </span> Statyk sau akysu amžiną prapultį. <br/><b>akysè (akýsa) stãtosi</b> <span class="explanation">vaidenasi, rodosi: </span> Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Josios paveikslas akyse statos. <br/><b>ant galvõs statýti</b> <span class="explanation">greitai varyti, ginti: </span> Jei arklį statìs an galvõs, tai gal dar ir suspės. <br/><b>ant juõko statýti</b> <span class="explanation">sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: </span> Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau. <br/><b>ant kõrtos statýti</b> <span class="explanation">rizikuoti: </span> </span> Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos. <br/><b>ant peĩlio statýti</b> <span class="explanation">pykdyti: </span> Kam jūs mane ant peĩlio stãtot? <br/><b>ant sàvo statýtis</b> <span class="explanation">užsispirti, nenusileisti: </span> Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas. <br/><b>ant žmonių̃ liežùvių statýti</b> <span class="explanation">suteikti dingstį plepalams, pajuokai: </span> Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu. <br/><b>ausìs statýti</b>. <span class="explanation">suklusti. </span> <br/><b>baugštyklès statýti</b> <span class="explanation">gąsdinti, grasinti: </span> Ans mun stãto baugštyklès. <br/><b>bókštą statýti</b> <span class="explanation">svajoti, fantazuoti: </span> Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas. <br/><b>dantìs statýti</b> <span class="explanation">nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: </span> Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantìs stãto. <br/><b>ẽšerį statýti</b><br/>1. <span class="explanation">priešgyniauti, prieštarauti: </span> Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio. <br/>2. <span class="explanation">puikautis, pūstis, didžiuotis. </span> <br/><b>gálvą statýti</b> <span class="explanation">laiduoti, garantuoti: </span> Už Joną stataũ gálvą. <br/><b>gerùs kãzilus statýti ant dùgno</b> <span class="explanation">mušti: </span> [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė. <br/><b>į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) </b>. Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma. Vyras ne į kanapius statomas. <br/><b>į kõrtą statýti</b> <span class="explanation">rizikuoti: </span> </span> Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę. <br/><b>į pė́das statýti</b> <span class="explanation">paimti kitą į kieno buvusio vietą: </span> Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti. <br/><b>kẽterą statýti</b> <span class="explanation">spirtis, šiauštis: </span> Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti. <br/><b>krūtìnę statýti</b> <span class="explanation">priešintis: </span> Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! <br/><b>kuĩbenas statýti</b>. <span class="explanation">mirti. </span> <br/><b>kuõdą statýti</b> <span class="explanation">pūstis, puikauti: </span> Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti. <br/><b>luĩšį statýti</b>. <span class="explanation">būti nepatenkintam, pykti. </span> <br/><b>niẽko (nė víeno) prieš savè ne (si) statýti</b>. <span class="explanation">nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: </span> Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito. Nieko priš savi nestatos karalius. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste. <br/><b>nors į lángą statýk</b> <span class="explanation">labai gražus: </span> O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk. <br/><b>nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] </b>. <span class="explanation">šiauštis, pūstis, didžiuotis: </span> Visi stãto nóses į aũkštą! Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? <br/><b>óbelę statýti</b> <span class="explanation">atsistoti ant galvos: </span> Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt. <br/><b>óžį (óžius) statýti</b>. <span class="explanation">aikštytis, šiauštis, pūstis: </span> Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti. <br/><b>pìnkles statýti</b> <span class="explanation">klastingai elgtis: </span> Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato. <br/><b>po akimìs statýti</b> <span class="explanation">akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: </span> Statýdamas mumus po akimis didumą algos. <br/><b>po akių̃ statýtis</b> <span class="explanation">įsivaizduoti: </span> </span> Ką gyvai po akių̃ statýtis. <br/><b>prie síenos statýti</b>. <span class="explanation">šaudyti. </span> <br/><b>ragùs (rãgą</b>. <br/><b>) statýti</b></b>. <span class="explanation">pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: </span> Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! <br/><b>skẽterą statýti</b>. <span class="explanation">spirtis, šiauštis. </span> <br/><b>smė̃lio pilìs statýti</b> <span class="explanation">kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: </span> Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis. <br/><b>statýtas [mókslo</b>. <br/><b>] žõdis; </b>. <span class="explanation">teiginys, tezė. </span> <br/><b>šẽrį (šeriùs</b>. <br/><b>) statýti</b></b> <span class="explanation">prieštarauti, spirtis, šiauštis: </span> Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames. <br/><b>šerỹs stãtosi</b> <span class="explanation">apima puikybė: </span> Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis. <br/><b>ties akių̃ statýti</b> <span class="explanation">akivaizdžiai rodyti: </span> Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas. <br/><b>tìltą statýti</b>. <span class="explanation">toks žaidimas. </span> <br/><b>véidą (véidus</b>. <br/><b>) statýti</b></b>; <span class="explanation">daryti grimasas. </span> <br/><b>žárdą (žagrès) statýti</b> <span class="explanation">stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: </span> Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis. <br/><b>antstatýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ant viršaus pastatyti: </span> Paminklas antstatýtas. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė. Anstatýta namo dalis, viršunamė. <br/>2. <span class="explanation">ant viršaus uždėti, užvožti: </span> Puodą be dugno antstatýs. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų. <br/>3. <span class="explanation">liepti stovėti prie ko, pastatyti: </span> Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu. <br/><b>apstatýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: </span> Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines]. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms. Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm. <span class="explanation">sudėti statmenai aplink ką: </span> Apstatýti ką aplink ką. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam. Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas. <br/>2. <span class="explanation">daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: </span> Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais. <br/>3. <span class="explanation">apkrauti, apdėti: </span> Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę. Tuoj apstatė buteliais stalą. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė <span class="explanation"> (apdengė) </span> stogą. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė <span class="explanation"> (uždėti pavaras ir plūdes) </span>. Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo [je]. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną. Visą gyvenimą <span class="explanation"> (sodybą) </span> buvo apsistãtę buteliais <span class="explanation"> (dažnai gėrė) </span> – tokie pijokai. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti. <br/>4. <span class="explanation">liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: </span> Visų laukų, visų kelių neapstatìs karaūlu. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe. Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti. Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti. <br/>5. <span class="explanation">palikti stovėti, sustatyti: </span> Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę. <br/>6. <span class="explanation">visą pristatyti (pastatų): </span> Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis. Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį. <span class="explanation">apsupti aplinkui sustatytais pastatais: </span> Mes namais apstatýti. <br/>7. <span class="explanation">išdėlioti (baldus): </span> Didelė stuba, ale menkai apstatýta. Kambarys senoviškais baldais apstatytas. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį. <br/>8. <span class="explanation">paskirti, išrinkti, padaryti kuo: </span> Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt. <br/>9. <span class="explanation">užimti (pareigas): </span> Apstatau urėdystę, slūžbą. <br/>10. <span class="explanation">palaikyti kuo: </span> Mañ labai sena apstãtė žmonės. Jos mane durne apstãtė. <br/>11. (oбcтaвить). <span class="explanation">apgauti: </span> O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė. Jis visus ten apstãtė. I apstãtė žmogus velnį. Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau. Apsistãtė kai merga su devintu vaiku. <br/><b>atstatýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad vėl stovėtų: </span> Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk. <span class="explanation">atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): </span> Jau atstãtėm karvelę. Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi. <br/>2. <span class="explanation">sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: </span> Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė. <br/>3. <span class="explanation">atkišti į priekį, atsukti: </span> Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją. Dykduoniai suvažiuo [ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstateĩ. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius <span class="explanation"> (susilenkus) </span>. Rūrą atstãčius <span class="explanation"> (sena, sulinkusi), </span> ale bet eina, ir da vis su jaunom. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė. Eina ubagas atstãtęs rankas <span class="explanation"> (išmaldos prašydamas) </span>. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti. Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę. Tas pilvas atsistãtęs anai. Atsistãtę kaulai. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę. <br/>4. <span class="explanation">iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): </span> Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu. Reikė ūkį atstatýt. Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai!. Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? <br/>5. <span class="explanation">sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: </span> Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui. \| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo. Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė. Mano giminietė žolėm atsistãtė <span class="explanation"> (išsigydė) </span>. <br/>6. <span class="explanation">iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: </span> Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta. Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą. <br/>7. <span class="explanation">remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: </span> Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje]. <span class="explanation">transponuoti: </span> Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos. <br/>8. <span class="explanation">sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: </span> Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio. Aš nėko nenoriu, atstatýk <span class="explanation"> (grąžink) </span> ma [n] vyrą. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo. <br/>9. <span class="explanation">atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: </span> Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antstatyti

#