antstingti

.
stìngti, -sta, -o.

1. vėstant, šąlant darytis kietam, kietėti, tenėti: Kad pienas nukerėtas, tai stingsta. Košė šalta ir taukai stìngsta, nebskanu valgyti. Stìngstant [taukams] įdedu pipirų, druskos. Višta labai gerai pridėt pri šaltienai – labai stìngsta. Nuo išlytų avižų nestìngsta kisielius. Syvai nu vasaros kaitrų stingsta. Stingdamas tirpalas sudaro stangrią masę. Jei Kūčių dieną kisielius nestingsta, tai reikia apibėgti tris kartus apie trobą. Sunkiai jis slinko priekin, vos išplėšdamas ratus iš stingstančio purvyno. Kad [v] anduo stingsta, vėžiai iššala ežere. Ant vandens kas rytą ledinė plutikė stingsta.

2. darytis nejudriam, nelanksčiam, stirti: Stìngsta pirštai nuo šalčio, t. y. grumba. Rankos stìngsta nuo darbo. Tuomet, kada jausi, kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, vėlu juk prie darbo. Galva sunkėja, akys stingsta. Iš vakaro kaip lapas drebėjo, vidūnaktį kaip akmuo stingo. Kai kas mėgino pajuokauti, bet juokas tuoj pat stingo ant lūpų.
stingtinaĩ. Žybt čerkezai išlindo, vedu sustingov stingtinaĩ.

3. alpti, merdėti: Sirgo, stìngstamąją ligą (nuomarį) turėjo, daktarai ir numarino. Buvo nuslabnėjusi – stìngo čia žemėn.
kraũjas stìngsta gýslose; širdìs stìngsta darosi baisu, klaiku: Ten ašarų, oi, oi, paveizėti negali ten, stìngsta širdìs. Kai pagalvoju, kraujas stingsta gyslose… Mes tai mes, bet kas su vaikais daryti?!
antstìngti. paviršiui tirštėti, kietėti. .
apstìngti.

1. džiūstant, vėstant šiek tiek sukietėti: Purvas jau apstìngęs. Sudėtas plytas palaikė par dieną, kol anos apstìngo. Per dieną kiek prapučia vėjas, apstingsta žaizdotos pravėžų išplėšos.

2. pasidaryti nejudriam, kiek sustirti: Ligonis apstingsta. Nosį atkelu – žvakelė: apstìngau visas iš baimės. Rainelė nublukusi, vyzdys apstingęs. Kai pagirios būt pradėję eit, būt apstìngęs (sušalęs girtas ant sniego) . Apstìngęs – nebūsi turtingas! (kieno šaltos rankos, tas nebus turtingas) .

3. pasidaryti tingiam, apatiškam: Jauniejai yra apstingę pri darbo. Ko tu sėdi apstìngęs (nusiminęs), galgi kitos mergos neatsras?
atstìngti.

1. atsileisti sukietėjusiam, sustingusiam: Drapanos sušalusios jau atstìngo, t. y. atsileido. Sustingo žemė ir be pavaserio nebeatstìngo. Numirėlis atstìngo.

2. pasidaryti kiek judriam, lanksčiam: Pusiau atstingusiais piršteliais įsikibo į apklotą.
įstìngti. įšalti. .
nustìngti.

1. nustėrti išsigandus: Pamatė kareivius, ir nustìngo visi.

2. netekti sąmonės, nualpti: Stingsta stingsta ir nustìngo ligonis. Kaip ana jau nustìngsta, reik mesti į tą [v] andenį su ledu.
pastìngti.

1. vėstant, šąlant sutirštėti, sutenėti: Tas kisielius išverda, pastìngsta – kaip šaltienė. apdiržti: Bulbės kiek pastìngo, nebe tokios gardžios kaip tuoj išvirusios. truputį pašalti. Dieną buvo šilta, ė in vakarą pastìngo. Kai atsibudom, buvo lyg kiek pastìngę, o dabar vėl šilta kaip rugiapjūtėj. Šviečias, maž rytoj pastiñgs ben kiek.

2. pasidaryti nelanksčiam, sustirti: Pastìngo ranka. Pastìngau besėdėdama. Kojos pastìngo nesėdant. Kaulai dar nepastingo (nesutvirtėjo) . Nuo jų ūturkos greit liežuvis pastingsta (pavargsta) .

3. įsitempti, įsiręžti: Reik, kad būtumi stulpe, kad būtumi pastìngęs, jei nori nušauti iš karto.

4. nugaišti: Šuva tuoj pastìngo.
prastìngti. vėstant, šąlant, džiūstant kiek sutirštėti, sutenėti, sukietėti. .
sustìngti.

1. vėstant, šąlant, džiūstant sutirštėti, sukietėti, sutenėti: Sustingęs pienas. Košelyną išnešė į pryšninkę, kad greičiau sustiñgtų. Šaltiena (drebučiai) jau sustìngo. Žuvų jukelė sustìngus. Sustìngo purvynas, jau beveik noria išdžiūt. Ataušę ir sustingę klijai vartoti netinka. Kad kisielius išviręs gerai sustingtų, neša triskart apie triobą. Teip buvo marškiniai tad sustìngę iš pūlių vienų. Gal kraujas sustìngo gyslose, pasgadino. Pjaujant rugių grūdai jau sustingę (kieti) būti tur. Sustìngo molis ir kelias pradžiūvo. Kai purvas sustìngdavo an gruodą, tada nebereikdavo purvynės brist. Kaulan sustìngę rūbai [šaltyje]. sudiržti: Bulbos jau sustìngę – vakar dienos.

2. pasidaryti nejudriam, nelanksčiam, sustirti: Sustìngau, nebgaliu pajudėti. Išsigąstu, sustìngstu in akmenį, rankos nepakeliu. Iš baimės visas sustìngau. Tas vaikas sustìngęs, parsigandęs. Visi vaikščiojo kaip sustìngę. Kai nekušinys (nejudi, nedirbi), sustìngsti. Kojos sustingo, tartum pagaliai. Rankos sustìngę nuo darbo. Sustìngęs į mietą iš ligos. Kaip vaikštinėji, tai nesustìngsta kojos. Gal iš versmės – nebegaliu paeit, kojos sustìngo. Sustingau stingtinai, kad pareikalavo dokumentų ant turiamosios žemės. Viškum sustìngę pirštai. Sustìngus gyslė. Sukapojo aną [bitės]:
išbalus visa, sustìngę rankos. Sustiñgs, o sėdės, lauks keleivinės (autobuso), neis pėsčias. Sėdi sustìngus kuolan. Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis. Visas kūnas sustìngo į kūlį. Tik dabojam – kumeliotė jau stovi sustìngus, jau ana negali eit. Pamato puikesnį vyrišką – akys sustìngsta, nė mirkčioti nemirkčio [ja]. Kad gulėčia ilgiau, tai visai sustìngčia. Nusigandau, kad net blusa ant nugaros sustìngo. Ji nebebuvo sustingus kaip per laidotuves, bet nebe taip vikri ir greita kaip pirmiau. Rodos, kad nuo šalčio sustingo širdis, atšalo meilė. Liežuvis tau sustings burnoje, jei tu tą žodį ištarsi. Sustìngau kaip žirnių kirmis. Sustingo it mietą prarijęs. Kaip ir sustìngę – nėkur neina, nėko nemato. Kad tau liežiuvis kuolu sustingtų̃! Kad tu sustingtum! Kogi laukti, lig kąsnys sustings burnoj?! Valgyk, kad net sukaistum, dirbk, kad net sustingtum! Sustingsta ingis ir lovoje. Savi vaikai sustìngę (nieko nepadeda), nenorėk, kad svetimas būt geras. Ėgu neturės tarnystės i namie da sustìngusiais nagais (nenoromis, tingėdamas dirbs) – tai prapuolei. nustoti judėti, nurimti: Tyloje sustingo aikštėje išsirikiavusių dalinių gretos. Tėvas pasiremia ant vartų ir sustingsta. Bet ji valdosi, neverkia: tai tik ta viena šykšti ašara skruosto raukšlėje sustingus. Oras nurimo, sustingo. Iš čia buvo matyti sustingęs kaip veidrodis ežeras. Ąžuolai sustingę nuo kaitros. Ant blizgančio sniego sustingo šešėliai. Žodis, šypsena jam sustìngo lūpose (ant lūpų).

3. mirti: Atsikėlę rytą senį rado jau sustìngusį. Atras sustìngusią manę katrądien. Teip besėdėdama ir besibardama boba ėmė ir sustingo.

4. sustoti plėtotis, rutuliotis, nesikeisti: Sustìngti protėvių papročiuose, devynioliktojo amžiaus idėjose. Įstatymai nėra sustingę – jie keičiami ir pritaikomi gyvenimo reikalavimams. Jis. pasidaro verte būdamas sustingusiame būvyje, turėdamas daiktinę formą. Pažangieji darbininkai jautė, kad senųjų realistų tapyba sustingo dėl menko temų aktualumo, dėl lėkšto turinio. Sustingo užsienio prekių mainai. Įvardis kas vartojamas tam tikruose sustingusiuose pasakymuose.

5. silpnai veikti, reikštis, aptingti: Mes labai sustìngę (apsileidę) . Sustìngusi jaunuomenė.
kraũjas sustìngo gýslose. apėmė siaubas. .
užstìngti.

1. vėstant sukietėti, sutenėti: Paskui šitą skysčių verda, anas toks ažustìngsta, ir kisielius. apdiržti: Ažustìngus mėsa stovi, stovi in stalų [vestuvėse],
niekas jos nevalgo. Nukaitinta baltai geležis ant oro užstìngsta.

2. pasidaryti nejudriam, sustirti: Užstìngsta koja ir nebatsiteka. Močia vaikščioja ažustìngus.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>stìngti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">vėstant, šąlant darytis kietam, kietėti, tenėti: </span> Kad pienas nukerėtas, tai stingsta. Košė šalta ir taukai stìngsta, nebskanu valgyti. Stìngstant [taukams] įdedu pipirų, druskos. Višta labai gerai pridėt pri šaltienai – labai stìngsta. Nuo išlytų avižų nestìngsta kisielius. Syvai nu vasaros kaitrų stingsta. Stingdamas tirpalas sudaro stangrią masę. Jei Kūčių dieną kisielius nestingsta, tai reikia apibėgti tris kartus apie trobą. Sunkiai jis slinko priekin, vos išplėšdamas ratus iš stingstančio purvyno. Kad [v] anduo stingsta, vėžiai iššala ežere. Ant vandens kas rytą ledinė plutikė stingsta. <br/>2. <span class="explanation">darytis nejudriam, nelanksčiam, stirti: </span> Stìngsta pirštai nuo šalčio, t. y. grumba. Rankos stìngsta nuo darbo. Tuomet, kada jausi, kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus, vėlu juk prie darbo. Galva sunkėja, akys stingsta. Iš vakaro kaip lapas drebėjo, vidūnaktį kaip akmuo stingo. Kai kas mėgino pajuokauti, bet juokas tuoj pat stingo ant lūpų. <br/><b>stingtinaĩ</b>. Žybt čerkezai išlindo, vedu sustingov stingtinaĩ. <br/>3. <span class="explanation">alpti, merdėti: </span> Sirgo, stìngstamąją ligą <span class="explanation"> (nuomarį) </span> turėjo, daktarai ir numarino. Buvo nuslabnėjusi – stìngo čia žemėn. <br/><b> kraũjas stìngsta gýslose; širdìs stìngsta</b> <span class="explanation">darosi baisu, klaiku: </span> Ten ašarų, oi, oi, paveizėti negali ten, stìngsta širdìs. Kai pagalvoju, kraujas stingsta gyslose… Mes tai mes, bet kas su vaikais daryti?! <br/><b>antstìngti</b>. <span class="explanation">paviršiui tirštėti, kietėti. </span>. <br/><b>apstìngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">džiūstant, vėstant šiek tiek sukietėti: </span> Purvas jau apstìngęs. Sudėtas plytas palaikė par dieną, kol anos apstìngo. Per dieną kiek prapučia vėjas, apstingsta žaizdotos pravėžų išplėšos. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, kiek sustirti: </span> Ligonis apstingsta. Nosį atkelu – žvakelė: apstìngau visas iš baimės. Rainelė nublukusi, vyzdys apstingęs. Kai pagirios būt pradėję eit, būt apstìngęs <span class="explanation"> (sušalęs girtas ant sniego) </span>. Apstìngęs – nebūsi turtingas! <span class="explanation"> (kieno šaltos rankos, tas nebus turtingas) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti tingiam, apatiškam: </span> Jauniejai yra apstingę pri darbo. Ko tu sėdi apstìngęs <span class="explanation"> (nusiminęs), </span> galgi kitos mergos neatsras? <br/><b>atstìngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsileisti sukietėjusiam, sustingusiam: </span> Drapanos sušalusios jau atstìngo, t. y. atsileido. Sustingo žemė ir be pavaserio nebeatstìngo. Numirėlis atstìngo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti kiek judriam, lanksčiam: </span> Pusiau atstingusiais piršteliais įsikibo į apklotą. <br/><b>įstìngti</b>. <span class="explanation">įšalti. </span>. <br/><b>nustìngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nustėrti išsigandus: </span> Pamatė kareivius, ir nustìngo visi. <br/>2. <span class="explanation">netekti sąmonės, nualpti: </span> Stingsta stingsta ir nustìngo ligonis. Kaip ana jau nustìngsta, reik mesti į tą [v] andenį su ledu. <br/><b>pastìngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vėstant, šąlant sutirštėti, sutenėti: </span> Tas kisielius išverda, pastìngsta – kaip šaltienė. <span class="explanation">apdiržti: </span> </span> Bulbės kiek pastìngo, nebe tokios gardžios kaip tuoj išvirusios. <span class="explanation">truputį pašalti</span>. Dieną buvo šilta, ė in vakarą pastìngo. Kai atsibudom, buvo lyg kiek pastìngę, o dabar vėl šilta kaip rugiapjūtėj. Šviečias, maž rytoj pastiñgs ben kiek. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nelanksčiam, sustirti: </span> Pastìngo ranka. Pastìngau besėdėdama. Kojos pastìngo nesėdant. Kaulai dar nepastingo <span class="explanation"> (nesutvirtėjo) </span>. Nuo jų ūturkos greit liežuvis pastingsta <span class="explanation"> (pavargsta) </span>. <br/>3. <span class="explanation">įsitempti, įsiręžti: </span> Reik, kad būtumi stulpe, kad būtumi pastìngęs, jei nori nušauti iš karto. <br/>4. <span class="explanation">nugaišti: </span> Šuva tuoj pastìngo. <br/><b>prastìngti</b>. <span class="explanation">vėstant, šąlant, džiūstant kiek sutirštėti, sutenėti, sukietėti. </span>. <br/><b>sustìngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vėstant, šąlant, džiūstant sutirštėti, sukietėti, sutenėti: </span> Sustingęs pienas. Košelyną išnešė į pryšninkę, kad greičiau sustiñgtų. Šaltiena (drebučiai) jau sustìngo. Žuvų jukelė sustìngus. Sustìngo purvynas, jau beveik noria išdžiūt. Ataušę ir sustingę klijai vartoti netinka. Kad kisielius išviręs gerai sustingtų, neša triskart apie triobą. Teip buvo marškiniai tad sustìngę iš pūlių vienų. Gal kraujas sustìngo gyslose, pasgadino. Pjaujant rugių grūdai jau sustingę (kieti) būti tur. Sustìngo molis ir kelias pradžiūvo. Kai purvas sustìngdavo an gruodą, tada nebereikdavo purvynės brist. Kaulan sustìngę rūbai [šaltyje]. <span class="explanation">sudiržti: </span> Bulbos jau sustìngę – vakar dienos. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, nelanksčiam, sustirti: </span> Sustìngau, nebgaliu pajudėti. Išsigąstu, sustìngstu in akmenį, rankos nepakeliu. Iš baimės visas sustìngau. Tas vaikas sustìngęs, parsigandęs. Visi vaikščiojo kaip sustìngę. Kai nekušinys <span class="explanation"> (nejudi, nedirbi), </span> sustìngsti. Kojos sustingo, tartum pagaliai. Rankos sustìngę nuo darbo. Sustìngęs į mietą iš ligos. Kaip vaikštinėji, tai nesustìngsta kojos. Gal iš versmės – nebegaliu paeit, kojos sustìngo. Sustingau stingtinai, kad pareikalavo dokumentų ant turiamosios žemės. Viškum sustìngę pirštai. Sustìngus gyslė. Sukapojo aną [bitės]: išbalus visa, sustìngę rankos. Sustiñgs, o sėdės, lauks keleivinės <span class="explanation"> (autobuso), </span> neis pėsčias. Sėdi sustìngus kuolan. Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis. Visas kūnas sustìngo į kūlį. Tik dabojam – kumeliotė jau stovi sustìngus, jau ana negali eit. Pamato puikesnį vyrišką – akys sustìngsta, nė mirkčioti nemirkčio [ja]. Kad gulėčia ilgiau, tai visai sustìngčia. Nusigandau, kad net blusa ant nugaros sustìngo. Ji nebebuvo sustingus kaip per laidotuves, bet nebe taip vikri ir greita kaip pirmiau. Rodos, kad nuo šalčio sustingo širdis, atšalo meilė. Liežuvis tau sustings burnoje, jei tu tą žodį ištarsi. Sustìngau kaip žirnių kirmis. Sustingo it mietą prarijęs. Kaip ir sustìngę – nėkur neina, nėko nemato. Kad tau liežiuvis kuolu sustingtų̃! Kad tu sustingtum! Kogi laukti, lig kąsnys sustings burnoj?! Valgyk, kad net sukaistum, dirbk, kad net sustingtum! Sustingsta ingis ir lovoje. Savi vaikai sustìngę <span class="explanation"> (nieko nepadeda), </span> nenorėk, kad svetimas būt geras. Ėgu neturės tarnystės i namie da sustìngusiais nagais <span class="explanation"> (nenoromis, tingėdamas dirbs) </span> – tai prapuolei. <span class="explanation">nustoti judėti, nurimti: </span> Tyloje sustingo aikštėje išsirikiavusių dalinių gretos. Tėvas pasiremia ant vartų ir sustingsta. Bet ji valdosi, neverkia: tai tik ta viena šykšti ašara skruosto raukšlėje sustingus. Oras nurimo, sustingo. Iš čia buvo matyti sustingęs kaip veidrodis ežeras. Ąžuolai sustingę nuo kaitros. Ant blizgančio sniego sustingo šešėliai. Žodis, šypsena jam sustìngo lūpose (ant lūpų). <br/>3. <span class="explanation">mirti: </span> Atsikėlę rytą senį rado jau sustìngusį. Atras sustìngusią manę katrądien. Teip besėdėdama ir besibardama boba ėmė ir sustingo. <br/>4. <span class="explanation">sustoti plėtotis, rutuliotis, nesikeisti: </span> Sustìngti protėvių papročiuose, devynioliktojo amžiaus idėjose. Įstatymai nėra sustingę – jie keičiami ir pritaikomi gyvenimo reikalavimams. Jis. pasidaro verte būdamas sustingusiame būvyje, turėdamas daiktinę formą. Pažangieji darbininkai jautė, kad senųjų realistų tapyba sustingo dėl menko temų aktualumo, dėl lėkšto turinio. Sustingo užsienio prekių mainai. Įvardis <span class="explanation">kas</span> vartojamas tam tikruose sustingusiuose pasakymuose. <br/>5. <span class="explanation">silpnai veikti, reikštis, aptingti: </span> Mes labai sustìngę <span class="explanation"> (apsileidę) </span>. Sustìngusi jaunuomenė. <br/><b> kraũjas sustìngo gýslose</b>. <span class="explanation">apėmė siaubas. </span>. <br/><b>užstìngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vėstant sukietėti, sutenėti: </span> Paskui šitą skysčių verda, anas toks ažustìngsta, ir kisielius. <span class="explanation">apdiržti: </span> </span> Ažustìngus mėsa stovi, stovi in stalų [vestuvėse], niekas jos nevalgo. Nukaitinta baltai geležis ant oro užstìngsta. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustirti: </span> Užstìngsta koja ir nebatsiteka. Močia vaikščioja ažustìngus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.