antstirti

stìrti, stỹra (-sta), -o (stỹro). stỹrti, -sta (-na), -o.

1. kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių. stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis stìrsta ant šalčio. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) . Pradėjo stìrt, paskrebo jau. Jau šįvakar pradėjo stỹrti.

2. darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra. Mano stỹra sprandas. Man jau rankos nuo šalčio stìrsta. Visas kūnas stìrsta. Atsisėdu, styrstù tujau į medį. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta. darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Stìrsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu. Kai man pradeda stìrt akys, tai ir galva ima svaigt. nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą. Kai pamatau margąją [gyvatę],
iš baimės styrù.

3. būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Malkų turim, žiemą nereiks stìrt. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo.

4. lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra.
antstìrti. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant.
apstìrti.

1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų. Šienas apstỹro, gal vežti. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką.

2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apstìrus. Apstìrusios kojos. Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti. padėrti, apsiblausti : Vaiko akys apstìrę da.

3. apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai. Apstỹrusios visos kerčios – nevala. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios. Menka gaspadinė: vaikšto visa apstìrus, aprūkus. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apstìrę. Kūdas arklys, apstìręs. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso [je] sodo [je] nerasi.
atstìrti. atsikišti: Atstìrusiom ausim berną gavo. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido. Sniego garmuolis stovi atstiręs. Šiaudai stovi atstìrę.
įstìrti. sustirti 3: Labai įstìrę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Įstìrę skalbiniai.
išstìrti.

1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išstìręs iš [mūro] tvoros.

2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išstìro.
nustìrti.

1. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi. nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Senis lyg nustiro vietoje. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti.

2. numirti: Kaip tu vieto [je] nenustyrái [prisigėręs] ! Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės.

3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyrì ant vietos! Jis niekaip negalėjo nustìrti nevogęs.

4. aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi.
pastìrti. pastỹrti.

1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis. Nuo šalto vandenio pastìrsta koštuvis – reikis šiltu mazgot. Šašukai pastỹrę buvo. kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs.

2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs. Tas jau visai pastỹręs. Man pirštai iš šalčio pastỹrę. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pastìręs kai stulpas. Tik pasidarė baltas an burnos, pastìro visas ir, atrodo, jau gatavas. Ar sergi? Esi toks pastỹręs. Liežiuvis išsikorė, ir pastìro. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų. Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo [ja],
pastỹrus tokia. Kai in darbą, tai pastìręs. Jo lūpos pastyra. Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs. Pastyręs kaip žirnių kirmis. Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis!
pastìrusiai. pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė. negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs. Radome jį negyvą, jau pastìrusį. Ką jis atgis – jau visai pastìręs! Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve. Pastyręs kūnas grabe gulės. Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs. O tas mūsų buvusis [viršininkas],
kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! padėrti, apsiblausti . Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta. nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu. Aš net pastiraũ iš baimės. Barėsi, pyko, iš piktumo net pastìro. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba.

3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė.
puikýbe pastìrti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pastìręs.
pérstirti. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę.
prastìrti. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs.
pristìrti.

1. ilgai stirti, prišalti: Pristìro kiek tik gana.

2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų. Neišmazgojai puodo, ir pristìro košė. Neplėšk [tvarsčio],
ba jau pristìręs.

3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties.
sustìrti. sustỹrti.

1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės. Drabužiai sustỹro į ožio ragą. Ir autas y [ra] sustỹręs, nespė [ja] nė to auto išsidžiovinti. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni. Kai linai sustìrsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo. sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai sustìrus. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė.

2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, sustìrus. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ. Tokiam šalty į kaulą sustìrsi. Kojos rankos sustìro ledan. Sušalau kaip šunelis, sustyráu. Nestovėk sustìręs, eik pasišildyk prie ugnies. Viškum sustìrom iš šalčio. Sustìro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė. Sušalau, sustyráu į šakalį. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė. Nevažinėkias tokio [je] šalto [je],
bo į ragą sustỹrsi. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra. Rankos sustìro, nė sulenkt nebegaliu. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesustìrsi ant vietos. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum. Atsigulni, sustyrstì kaip meška. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius. Kaulai sustỹro besėdint. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti. Visa sustìrus kiauliotė – stips. Iš skausmo gyslos sustỹra. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai. Sustyrusios dogmos. Eina sustyręs kaip žirnių kirminas. Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas. Sustyręs, kaip mietą įrijęs. Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? Sustyráu kaip sena kumelė.
sustìrusiai. sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir sustìro. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės. Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! padėrti, apsiblausti . Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego. nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau. Aš iš, baimės sustirau vietoje. Ka tu pamatytai, sustỹrtai. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės],
i baigta. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti. | Taip parsigando, ka i krau [ja] s sustyro.

3. sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Sustìrsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot. Vaikai paliko nudriskę, sustìrę, surūgę. Marškiniai teip sustìrę kaip puodkelis. Nešiojo sijoną, ligi sustìro kaip kaulas. Negalėjai persvilkt – eini visas sustìręs. Pareis numie nusibridę, sustỹrę. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: sustìrus, subuvus. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles.
užstìrti. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užstìro, net nuo veido nusmainė. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažustìrsi! Jis labai nusgando, rankos užstìro, negalėj [o] paleist vil̃ko.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stìrti, </b>stỹra (-sta), -o (stỹro). stỹrti, -sta (-na), -o. <br/>1. <span class="explanation">kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): </span> Kailiniai nuo lietaus stirsta. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių. <span class="explanation">stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): </span> Šlapias drabužis stìrsta ant šalčio. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo. Šįryt jau stỹrusi <span class="explanation"> (pašalę) </span>. Pradėjo stìrt, paskrebo jau. Jau šįvakar pradėjo stỹrti. <br/>2. <span class="explanation">darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): </span> Jau mano kojos stỹra. Mano stỹra sprandas. Man jau rankos nuo šalčio stìrsta. Visas kūnas stìrsta. Atsisėdu, styrstù tujau į medį. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta. <span class="explanation">darytis padėrusiam, blaustis, merktis: </span> Stìrsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu. Kai man pradeda stìrt akys, tai ir galva ima svaigt. <span class="explanation">nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: </span> Iš baimės stirti. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù. <br/>3. <span class="explanation">būti šaltyje, kęsti šaltį: </span> Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste. Ko tas pamplys <span class="explanation"> (berniukas) </span> stỹrna susitraukęs? Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Malkų turim, žiemą nereiks stìrt. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo. <br/>4. <span class="explanation">lipti nešvarumais, skresti: </span> Po purvyną braidant, autuvas stỹra. <br/><b>antstìrti</b>. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant. <br/><b>apstìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: </span> Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų. Šienas apstỹro, gal vežti. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): </span> Nuo šalčio apstìrus. Apstìrusios kojos. Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti. <span class="explanation">padėrti, apsiblausti</span> </span>: </span> Vaiko akys apstìrę da. <br/>3. <span class="explanation">apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: </span> Apstỹrę čebatai. Apstỹrusios visos kerčios – nevala. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios. Menka gaspadinė: vaikšto visa apstìrus, aprūkus. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apstìrę. Kūdas arklys, apstìręs. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso [je] sodo [je] nerasi. <br/><b>atstìrti</b>. <span class="explanation">atsikišti: </span> </span> Atstìrusiom ausim berną gavo. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido. Sniego garmuolis stovi atstiręs. Šiaudai stovi atstìrę. <br/><b>įstìrti</b>. sustirti 3: Labai įstìrę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Įstìrę skalbiniai. <br/><b>išstìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsikišti, atsikišti: </span> Čia akmuo išstìręs iš [mūro] tvoros. <br/>2. <span class="explanation">visiems mirtinai sušalti: </span> Jie per šalčius visi išstìro. <br/><b>nustìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr</span>. nuo šalčio): </span> Nustỹro nagai. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi. <span class="explanation">nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: </span> </span> </span> Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Senis lyg nustiro vietoje. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti. <br/>2. <span class="explanation">numirti: </span> Kaip tu vieto [je] nenustyrái [prisigėręs] ! Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės. <br/>3. <span class="explanation">nustoti judėti, nurimti: </span> Ot spirginys – nenustyrì ant vietos! Jis niekaip negalėjo nustìrti nevogęs. <br/>4. <span class="explanation">aptekti nešvarumais, apskresti: </span> Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi. <br/><b>pastìrti</b>. pastỹrti. <br/>1. <span class="explanation">kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: </span> Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis. Nuo šalto vandenio pastìrsta koštuvis – reikis šiltu mazgot. Šašukai pastỹrę buvo. <span class="explanation">kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): </span> Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr</span>. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): </span> Štyvas, pastyręs. Tas jau visai pastỹręs. Man pirštai iš šalčio pastỹrę. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pastìręs kai stulpas. Tik pasidarė baltas an burnos, pastìro visas ir, atrodo, jau gatavas. Ar sergi? Esi toks pastỹręs. Liežiuvis išsikorė, ir pastìro. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų. Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo [ja], pastỹrus tokia. Kai in darbą, tai pastìręs. Jo lūpos pastyra. Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs. Pastyręs kaip žirnių kirmis. Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! <br/><b>pastìrusiai</b>. pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė. <span class="explanation">negyvam sustingti: </span> Lavonas pastỹręs. Radome jį negyvą, jau pastìrusį. Ką jis atgis – jau visai pastìręs! Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve. Pastyręs kūnas grabe gulės. Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs. O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! <span class="explanation">padėrti, apsiblausti</span> </span>. Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta. <span class="explanation">nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: </span> </span> </span> Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu. Aš net pastiraũ iš baimės. Barėsi, pyko, iš piktumo net pastìro. Išgirdau, kad vaikas apsivertė <span class="explanation"> (išvirto iš valties), </span> pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba. <br/>3. <span class="explanation">atsikišti: </span> </span> Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė. <br/><b> puikýbe pastìrti</b> <span class="explanation">išpuikti, pasidaryti išdidžiam: </span> Kad jis puikýbe pastìręs. <br/><b>pérstirti</b>. <span class="explanation">peršalti: </span> Keturiolika metų buvau konyku <span class="explanation"> (arklininku), </span> ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę. <br/><b>prastìrti</b>. <span class="explanation">greitai išaugti, ištįsti: </span> Prastỹręs. <br/><b>pristìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ilgai stirti, prišalti: </span> Pristìro kiek tik gana. <br/>2. <span class="explanation">džiūstant prilipti, pridžiūti: </span> Puodas nemazgotas prystỹro. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų. Neišmazgojai puodo, ir pristìro košė. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristìręs. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nešvariam, sulipti: </span> Pristỹrę plaukai, reiks trinkties. <br/><b>sustìrti</b>. sustỹrti. <br/>1. <span class="explanation">sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): </span> Skalbiniai sustỹrę. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės. Drabužiai sustỹro į ožio ragą. Ir autas y [ra] sustỹręs, nespė [ja] nė to auto išsidžiovinti. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni. Kai linai sustìrsta <span class="explanation"> (sustangrėja), </span> sunku raut – rankas rėžo. <span class="explanation">sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): </span> Dumbluotos pelkės visur sustyro. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai sustìrus. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): </span> Parėjo namo sušalus, sustìrus. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ. Tokiam šalty į kaulą sustìrsi. Kojos rankos sustìro ledan. Sušalau kaip šunelis, sustyráu. Nestovėk sustìręs, eik pasišildyk prie ugnies. Viškum sustìrom iš šalčio. Sustìro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė. Sušalau, sustyráu į šakalį. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė. Nevažinėkias tokio [je] šalto [je], bo į ragą sustỹrsi. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra. Rankos sustìro, nė sulenkt nebegaliu. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesustìrsi ant vietos. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum. Atsigulni, sustyrstì kaip meška. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius. Kaulai sustỹro besėdint. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti. Visa sustìrus kiauliotė – stips. Iš skausmo gyslos sustỹra. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai. Sustyrusios dogmos. Eina sustyręs kaip žirnių kirminas. Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas. Sustyręs, kaip mietą įrijęs. Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? Sustyráu kaip sena kumelė. <br/><b>sustìrusiai</b>. sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? <span class="explanation">būti neveikliam: </span> Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! <span class="explanation">negyvam sustingti, numirti: </span> Teip vienas [gyvendamas] ir sustìro. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės. Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! <span class="explanation">padėrti, apsiblausti</span> </span>. Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego. <span class="explanation">nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: </span> </span> </span> Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau. Aš iš, baimės sustirau vietoje. Ka tu pamatytai, sustỹrtai. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti. | Taip parsigando, ka i krau [ja] s sustyro. <br/>3. <span class="explanation">sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: </span> Sustìrsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot. Vaikai paliko nudriskę, sustìrę, surūgę. Marškiniai teip sustìrę kaip puodkelis. Nešiojo sijoną, ligi sustìro kaip kaulas. Negalėjai persvilkt – eini visas sustìręs. Pareis numie nusibridę, sustỹrę. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: sustìrus, subuvus. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles. <br/><b>užstìrti</b>. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr</span>. <span class="explanation">nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): </span> Ot užstìro, net nuo veido nusmainė. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažustìrsi! Jis labai nusgando, rankos užstìro, negalėj [o] paleist vil̃ko.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.