antstoti

stóti, -ja, -jo. stõti.

1. keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui). Stók didelė (atsistok), Linute! Būk gerutis, stok didutis. Stóti ant kojų pirštų. Valgėm mes, paskui stójom. Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) . Stotis ant savo kojų. Stotų̃sbi. Kap stojaũs, tep virstu an šono. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) . Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi. Jis jau būt stojusỹs. Stojìs (stokis) . Anidi stójusies rauna. Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) . užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos. Arkliai stója stulpu ir neina. Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas. [Meška] piestu stojos. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) . Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) .

2. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį. Ir stója gaidys an kapčio. Nori zuikelio, stok ant kalnelio. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu. Ant viršūnėlės medžio ji. stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus. Visi stojõs palei sieną. Tai dviese [kulia]:
vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito. Mostyt tuo ir jo. žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė [je] stójęs [is] kluono. Stojõs anta krėslo i rėkia. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės. [Varna, ] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę. Eik, stosíes nuog rugių, kad avys nebėgtų. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn. Vartuose … stosis mūsų kojos. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų. | Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti. A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? kylant atsidurti tam tikroje vietoje. Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės.

3. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva. Kur tik stóju, vis ant obuolio. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio. Aš į klaną kai stosiu! In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau. Užminu, stojuos ant ko, žengiu. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas]. Ir stojíes [basas] kap žąsinas ant kojos. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs]. Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša.

4. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau. Ma [n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos.

5. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója. Kad anas stója [prieš kalną],
davei jam. atsidust. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti. Nestójo bernelis, neganė žirgelio. Stos mano žirgelis nei nestabdomas. Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim. Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt. Mašina priešai manę stojõs. Palengva jodamas, toliaus stosys. nebėgioti, rimti. Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga. priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes. Netol nuo mum stója traukinys. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys]. Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą. gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti. Neturiu kame bestoties – padegiais eitu. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom. atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame. Pas ko stosiamos tame mieste?

6. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės.

7. liautis veikti. Laikrodis vis stójo. Girnos jau stója. Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau. liautis funkcionuoti. Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą.

8. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó [ja] nė biskį lytus! Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast. Nelis, nebijok, jau stója. Jau mažu stõs oras (nelis) . Kad stõtų karas, visiem būt geriau. | Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto [ja]. Tik turi jau kada stótis šaltis. Sopuliai krūtinėj stojas.

9. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti. Lietus nestója lijęs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Stókite bartis! Stõs šovę (nebešaudys) . Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti. Vaikai, ar stósite [išdykavę] ?

10. stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai. saulės spindulių. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji.

11. šalti, trauktis ledu: Jau balos stója. Reikia, kad upė stotų̃s. darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut.

12. gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis. skirtis riebalams. nusistoti: Muno karvės pienas nestójas. Ožkos pienas nesistója.

13. imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus. Jūs štai stosite prie vairo. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti. Brolis stójo dirbti pas kalvį. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Jų sūnus traktoristu stójo. Gerai, kad nori, stók pas mani. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs. Stojamàsis mokestis. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę. Nėra kam joti, į karą stóti. Reiks man išjoti, pulkelin stoti. Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu. | Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė. Kur stos du trys – viską padarys. Nori mėsos – stok prie vilko. Kad stójai šunim, tai ir lok! Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk. Kap stojosì darban, tep ir darbuja. Stojõs Lydon an darbo. Stojomė̃s dvare darban. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) . Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom. parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto [ja]. Pri ko žadi stoti? Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto. Kurią vasarą nestojęs [is] darbavaus pry Leibės.

14. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti. Abudu stojo prieš teismą. Aš turiu stoti jo liudininku. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis. Provon stotis. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo.

15. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? Stóti kieno pusėn. Stoti kieno pusėj. Stója vienas už kitą kap siena. Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Stokis už mane griešną prieš sūnų savo.

16. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti. Brolis stojo prieš brolį. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį!. Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis.

17. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo. Po tokio lytaus stójo gydra. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot. Antrai stójus, būsu numie. Jai stójo aštuoniolikti metai. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos. Stójo kapų tyla. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam]. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau. Karas stójo, parvažiuot negalėjo. Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius. Išvažiavau pirmai stójusis. Stojõs kiti laikai. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų. Ir stojose ašma diena. pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę. Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga.

18. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės]. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) . Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr. Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas. Nūnai stójose kita valdžia. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio. įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo. Pinigai vieni krito, kiti stójo. Paskui stójo šitie pinigai.

19. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų. Liga stojo ėsti koją. Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃. Kap stojõs visaipo [keikti]:
ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta.

20. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja. Žodis Dievo žmogu stojo. Jis. sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum. Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo. Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs. Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami]. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti. Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas. Žmonės negeri stojõs. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas. Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai. Raupuoti stojase apčystyti. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę. Dide gėda stojausi susiedams. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio.

21. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs. Metų vienas vaikas – jau kitas stójo. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est. Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) . Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) . Kap dav [ė] lietus, tai visur stõjos vanduo. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) . O tai iš jų. bernelio stojos man pavidalas. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate. Kad tau gerklėj votis stotųs! Stotų̃s tau diegliai! būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (atejo) žodis pono antrą kartą Jonop. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus. būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Jau baigias vasara, o tvora nesistója.

22. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot!. Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo. Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi. Testov tau, kaip tu nori. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi. Ne mano, bet tavo valia testojasi. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą.

23. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot. Ar stója duonos? Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Jam biškį nestója (ne viso proto) . Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja.

24. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu.

25. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės. Tu prieš man nė piemenies nestóji.
2
6. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója. Kas jam stója tiek pinigo išleist. Tos šnekos man nieko nestója.
ãkys stója stulpù. darosi baisu.
akysè stóti (s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras.
ant galvõs stóti (s)

1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi.

2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias.
ant [sàvo] kójų stóti (s)

1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosíes.

2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) . Jų vaikai stiprai stojõs an kójų.
ant naujų̃ kójų stóti (s)

1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis.

2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót.
ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią. Až itep an sàvo stojaũ.
į akìs stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau.
į ausìs stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo.
į kójas stóti (s)

1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį.

2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju.

3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas.
į vãgą stóti

1. arti.

2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo.
kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant) stojas kuodas.
liežiùvis stója (si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó [ja] už savo vaiką.
nė̃ basà kója ne (si) stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj [o],
o jisai. tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės.
piestù (piestà, piẽsto) stóti (s)

1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio. Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos.

2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos.
plaukaĩ [ant galvõs] [statì, piestù] stója (si) . siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo. Pasiklausai, kas senovė [je] buvo, – plaukaĩ stójas. Apie ją. kalbant, net plaukaĩ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja.
skersaĩ (galè) gerklė̃s stója. Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda.
skersaĩ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią.
širdìs stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdìs stójas. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi.
antstóti.

1. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys.

2. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti.

3. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti.

4. primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku.
antstotinaĩ. Antstotinai melda pagalbos Dievo.

5. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana.
ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs.
apstóti

1. aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų. Žąsys, apstóję lovį, geria. Kumeliukai aplink apstotì [senių arklių, pasirodžius vilkui]. Keliai buvo apstóti [kariuomenės]. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima. Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių. Mūsų namai apstoti sukilėlių! Visa vienuolika vyrų apstojo stalą. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop. Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój [o] aves. Mažiukai, apstóję į rundą, klausos. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti. Svečiai apsistojo aplink stalą.

2. apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas. Apstoju, apgulu miestą. Paliauju apstojęs miestą. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo. Vokietis. iš visų pusių apstótas.

3. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna. Miške apstójo, atėmė laikrodį. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola]. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna. Šunys apstojo mane. Apstojo kaip varnos vanagą. Apstojo kap čebatas vyžą. įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Tu čia nu pat ryto muni apstójai. raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój [o],
kad eitų mokytis. apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója. Gyliai apstójo aplink karves. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos. Bimbalai karves apstójo. įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus. Kenkėjai dažnai apstoja medelius. Bulves buvo apstójęs koloradas. Kandys drapanas apstójo. Nėra katės – pelės apstójo. Utėlių apstotà mergaitė buvo.

4. pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel [nia] s apstójęs y [ra] – nutilkiat! Aną jau negeroja apstójo. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti. Vaikščioja lyg apstótas.

5. smarkiai apimti, prispausti. Visą šeimyną ligos buvo apstóję. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga. Sušalau, tai dar gerklę apstójo. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) . Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos. Nemuškie katės diržu – votys apstos. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) . Kas čia par nelaimės apstójo mum? Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana. Buvo apstotì skolų.

6. paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan): Bevažiuodamas apsistojo. Apsistók, žmogeli, pavežk! Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti. Apsistó [ja] anudu, pryriša arklius. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Išeinu į kelį – apsistóję belauką. Aš i veizuos apsistójusi. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio. Kur ana. tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó [ja]. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus. Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos. Ir anys apsistojo žemai pas kalną.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stóti, </b>-ja, -jo. stõti. <br/>1. <span class="explanation">keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: </span> Tu čia stók ir stovėk. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui). Stók didelė <span class="explanation"> (atsistok), </span> Linute! Būk gerutis, stok didutis. Stóti ant kojų pirštų. Valgėm mes, paskui stójom. Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo. Rodos, tik stót ir eit <span class="explanation"> (numiręs kaip gyvas atrodo) </span>. Stotis ant savo kojų. Stotų̃sbi. Kap stojaũs, tep virstu an šono. Stojaũs ir stoviu basa, gryna <span class="explanation"> (nuoga) </span>. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi. Jis jau būt stojusỹs. Stojìs <span class="explanation"> (stokis) </span>. Anidi stójusies rauna. Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas. Ačiū, pavalgiau kap stótis <span class="explanation"> (keltis ir eiti) </span>. <span class="explanation">užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: </span> Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos. Arkliai stója stulpu ir neina. Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas. [Meška] piestu stojos. <span class="explanation">darytis stačiam, atsitiesti: </span> Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas. Burokai <span class="explanation"> (pasodinti daigai) </span> jau stójasi <span class="explanation"> (atsigavę atsitiesia) </span>. Stójas viedras šulny <span class="explanation"> (nenunyra, kai mažai vandens) </span>. <br/>2. <span class="explanation">žengiant užimti vietą: </span> Stóti į vidurį. Ir stója gaidys an kapčio. Nori zuikelio, stok ant kalnelio. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu. Ant viršūnėlės medžio ji. stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus. Visi stojõs palei sieną. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito. Mostyt tuo ir jo. žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė [je] stójęs [is] kluono. Stojõs anta krėslo i rėkia. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės. [Varna, ] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę. Eik, stosíes nuog rugių, kad avys nebėgtų. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn. Vartuose … stosis mūsų kojos. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų. | Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi <span class="explanation"> (dedamas, statomas) </span> į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti. A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? <span class="explanation">kylant atsidurti tam tikroje vietoje</span>. Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės. <br/>3. <span class="explanation">statyti koją (kojas) žengiant, lipant: </span> Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva. Kur tik stóju, vis ant obuolio. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio. Aš į klaną kai stosiu! In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau. Užminu, stojuos ant ko, žengiu. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas]. Ir stojíes [basas] kap žąsinas ant kojos. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs]. Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša. <br/>4. <span class="explanation">kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): </span> Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau. Ma [n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos. <br/>5. <span class="explanation">liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: </span> Stókit, kur einat! Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam. atsidust. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti. Nestójo bernelis, neganė žirgelio. Stos mano žirgelis nei nestabdomas. Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim. Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt. Mašina priešai manę stojõs. Palengva jodamas, toliaus stosys. <span class="explanation">nebėgioti, rimti</span>. Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga. <span class="explanation">priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: </span> Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes. Netol nuo mum stója traukinys. Da kelias vietas <span class="explanation"> (keliose vietose) </span> stos [traukinys]. Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą. <span class="explanation">gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: </span> Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti. Neturiu kame bestoties – padegiais eitu. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom. <span class="explanation">atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: </span> Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame. Pas ko stosiamos tame mieste? <br/>6. <span class="explanation">stabdyti: </span> Čia nestók arklio – užpuls bitės. <br/>7. <span class="explanation">liautis veikti</span>. Laikrodis vis stójo. Girnos jau stója. Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau. <span class="explanation">liautis funkcionuoti</span>. Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą. <br/>8. <span class="explanation">baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): </span> I nestó [ja] nė biskį lytus! Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast. Nelis, nebijok, jau stója. Jau mažu stõs oras <span class="explanation"> (nelis) </span>. Kad stõtų karas, visiem būt geriau. | Stójančio <span class="explanation"> (nutylančio) </span> balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto [ja]. Tik turi jau kada stótis šaltis. Sopuliai krūtinėj stojas. <br/>9. <span class="explanation">baigti, liautis ką daryti: </span> Renkis, tėvai, jau stója lyti. Lietus nestója lijęs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Stókite bartis! Stõs šovę <span class="explanation"> (nebešaudys) </span>. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti. Vaikai, ar stósite [išdykavę] ? <br/>10. <span class="explanation">stovint uždengti (šviesą), užstoti: </span> Medžiai nestojo jai. saulės spindulių. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji. <br/>11. <span class="explanation">šalti, trauktis ledu: </span> Jau balos stója. Reikia, kad upė stotų̃s. <span class="explanation">darytis, trauktis (ledo sluoksniui): </span> Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut. <br/>12. <span class="explanation">gultis, sėstis nuosėdoms: </span> Išrūgęs gėrimas pradeda stotis. <span class="explanation">skirtis riebalams</span>. <span class="explanation">nusistoti: </span> Muno karvės pienas nestójas. Ožkos pienas nesistója. <br/>13. <span class="explanation">imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: </span> Į darbą stokim vyrs į vyrą. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus. Jūs štai stosite prie vairo. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti. Brolis stójo dirbti pas kalvį. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Jų sūnus traktoristu stójo. Gerai, kad nori, stók pas mani. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju. Kad per vasarą an to stotái <span class="explanation"> (rinktum uogas), </span> tai nebūt kur dėt tų uogų. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs. Stojamàsis mokestis. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę. Nėra kam joti, į karą stóti. Reiks man išjoti, pulkelin stoti. Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu. | Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė. Kur stos du trys – viską padarys. Nori mėsos – stok prie vilko. Kad stójai šunim, tai ir lok! Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk. Kap stojosì darban, tep ir darbuja. Stojõs Lydon an darbo. Stojomė̃s dvare darban. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm <span class="explanation"> (prasigyvenome) </span>. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom. <span class="explanation">parsisamdyti: </span> Jonis mokos, Juzė sto [ja]. Pri ko žadi stoti? Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto. Kurią vasarą nestojęs [is] darbavaus pry Leibės. <br/>14. <span class="explanation">atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: </span> Į teismą stóti. Abudu stojo prieš teismą. Aš turiu stoti jo liudininku. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis. Provon stotis. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo. <br/>15. <span class="explanation">palaikyti, ginti, užtarti: </span> Ar tu stósi už mane? Stóti kieno pusėn. Stoti kieno pusėj. Stója vienas už kitą kap siena. Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Stokis už mane griešną prieš sūnų savo. <br/>16. <span class="explanation">priešintis, kovoti: </span> Prieš mane negali niekas stóti. Brolis stojo prieš brolį. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį!. Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis. <br/>17. <span class="explanation">prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): </span> Stójo šaltas rudenėlis. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo. Po tokio lytaus stójo gydra. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot. Antrai stójus, būsu numie. Jai stójo aštuoniolikti metai. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos. Stójo kapų tyla. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam]. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau. Karas stójo, parvažiuot negalėjo. Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius. Išvažiavau pirmai stójusis. Stojõs kiti laikai. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų. Ir stojose ašma diena. <span class="explanation">pradėti (amžiaus metus): </span> </span> Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę. Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga. <br/>18. <span class="explanation">susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: </span> Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės]. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia <span class="explanation"> (būdama maža, skurdi) </span>. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr. Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas. Nūnai stójose kita valdžia. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio. <span class="explanation">įeiti į apyvartą, kursuoti: </span> Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo. Pinigai vieni krito, kiti stójo. Paskui stójo šitie pinigai. <br/>19. <span class="explanation">pradėti ką daryti: </span> Tamsią adyną stósiam lauminėti. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų. Liga stojo ėsti koją. Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta. <br/>20. <span class="explanation">pavirsti kuo: </span> [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja. Žodis Dievo žmogu stojo. Jis. sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum. Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo. Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs. Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! <span class="explanation">pasidaryti kokiam, tapti kuo: </span> Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami]. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti. Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas. Žmonės negeri stojõs. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas. Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai. Raupuoti stojase apčystyti. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę. Dide gėda stojausi susiedams. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio. <br/>21. <span class="explanation">atsirasti: </span> Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs. Metų vienas vaikas – jau kitas stójo. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est. Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias <span class="explanation"> (kad jį galėtum įsigyti) </span>. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai <span class="explanation"> (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) </span>. Kap dav [ė] lietus, tai visur stõjos vanduo. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi <span class="explanation"> (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) </span>. O tai iš jų. bernelio stojos man pavidalas. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate. Kad tau gerklėj votis stotųs! Stotų̃s tau diegliai! <span class="explanation">būti paskelbtam, pasigirsti: </span> Ir stojosi (atejo) žodis pono antrą kartą Jonop. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus. <span class="explanation">būti pastatytam, iškilti: </span> A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Jau baigias vasara, o tvora nesistója. <br/>22. <span class="explanation">atsitikti, įvykti: </span> Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot!. Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo. Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi. Testov tau, kaip tu nori. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi. Ne mano, bet tavo valia testojasi. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą. <br/>23. <span class="explanation">būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: </span> Kad tik pyliavai šiemet rugių stot. Ar stója duonos? Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Jam biškį nestója <span class="explanation"> (ne viso proto) </span>. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja. <br/>24. <span class="explanation">turėti pakankamai: </span> Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu. <br/>25. <span class="explanation">prilygti, atstoti: </span> Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės. Tu prieš man nė piemenies nestóji. <br/>26. <span class="explanation">turėti reikšmės: </span> Sausos malkos daug stója. Kas jam stója tiek pinigo išleist. Tos šnekos man nieko nestója. <br/><b> ãkys stója stulpù</b>. <span class="explanation">darosi baisu. </span> <br/><b>akysè stóti (s) </b> <span class="explanation">iškilti atmintyje, pasirodyti: </span> Vėl akyse kaip gyva stojo Marija. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras. <br/><b>ant galvõs stóti (s) </b><br/>1. <span class="explanation">primygtinai, priverstinai reikalauti: </span> Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi. <br/>2. <span class="explanation">daryti ką neįmanomą, labai stengtis: </span> Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias. <br/><b>ant [sàvo] kójų stóti (s) </b><br/>1. <span class="explanation">pasveikti, išgyti: </span> </span> Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosíes. <br/>2. <span class="explanation">pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: </span> Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos <span class="explanation"> (siūdamas) </span>. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų. <br/><b>ant naujų̃ kójų stóti (s) </b><br/>1. <span class="explanation">pradėti iš naujo, kitaip gyventi: </span> Reikė an naujų kojų stotis. <br/>2. <span class="explanation">rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: </span> Man vėl an naujų̃ kójų reik stót. <br/><b>ant sàvo stóti</b> <span class="explanation">pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: </span> An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią. Až itep an sàvo stojaũ. <br/><b>į akìs stóti</b> <span class="explanation">viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: </span> Stojau į akis ir išpasakojau. <br/><b>į ausìs stótis</b> <span class="explanation">pasigirsti: </span> Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo. <br/><b>į kójas stóti (s) </b><br/>1. <span class="explanation">keltis: </span> Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti <span class="explanation"> (lupti odą) </span> – lapė stojusys į kojas. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį. <br/>2. <span class="explanation">pasveikti, išgyti: </span> </span> Stójaus į kójas i vaikščioju. <br/>3. <span class="explanation">atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: </span> Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas. <br/><b>į vãgą stóti</b><br/>1. <span class="explanation">arti. </span> <br/>2. <span class="explanation">imtis kokio darbo, užsiėmimo: </span> Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo. <br/><b>kaklè stótis</b> <span class="explanation">labai įkyrėti: </span> Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas. <br/><b>kam̃štis stójasi gerklėjè</b> <span class="explanation">darosi graudu: </span> Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau. <br/><b>kuõdas stõjasi</b> <span class="explanation">baisu, šiurpu: </span> Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant) stojas kuodas. <br/><b>liežiùvis stója (si) kuolù</b> <span class="explanation">nesiseka kalbėti: </span> Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie. Kap kūda <span class="explanation"> (prastas maistas), </span> tai i liežiùvis kuolù stójas. <br/><b>mū́ru stóti</b> <span class="explanation">labai ginti: </span> Mū́ru stó [ja] už savo vaiką. <br/><b>nė̃ basà kója ne (si) stóti [ant žẽmės] </b> <span class="explanation">būti labai išpaikintam, išlepusiam: </span> Pati <span class="explanation"> (žmona) </span> žebravoj [o], o jisai. tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės. <br/><b>piestù (piestà, piẽsto) stóti (s) </b><br/>1. <span class="explanation">smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: </span> Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio. Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos. <br/>2. <span class="explanation">supykti, įniršti: </span> Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos. <br/><b>plaukaĩ [ant galvõs] [statì, piestù] stója (si) </b>. <span class="explanation">siaubas ima: </span> Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo. Pasiklausai, kas senovė [je] buvo, – plaukaĩ stójas. Apie ją. kalbant, net plaukaĩ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja. <br/><b>skersaĩ (galè) gerklė̃s stója</b>. Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda. <br/><b>skersaĩ kẽlio (kẽlią) stóti</b> <span class="explanation">trukdyti, priešintis: </span> Tu mano laimei stojai skersai kelią. <br/><b>širdìs stójasi [piestù] </b> <span class="explanation">darosi baugu: </span> Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdìs stójas. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi. <br/><b>antstóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užstoti, užlipti: </span> Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys. <br/>2. <span class="explanation">pradėti (amžiaus metus): </span> </span> Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti. <br/>3. <span class="explanation">pradėti ką atkakliai daryti: </span> Antstójo klausti, kuo esu pavarde. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti. <br/>4. <span class="explanation">primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: </span> Liepė eiti už vyro antstojusys. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku. <br/><b>antstotinaĩ</b>. Antstotinai melda pagalbos Dievo. <br/>5. <span class="explanation">įkyriai prikibti: </span> </span> Ana vis tiek antstójo, i gana. <br/><b> ant galvõs antstóti</b> <span class="explanation">įkyriai lįsti, trukdyti: </span> Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs. <br/><b>apstóti</b><br/>1. <span class="explanation">aplink sustojus, apsupti, apspisti: </span> Žmonės jį ratu apstójo. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų. Žąsys, apstóję lovį, geria. Kumeliukai aplink apstotì [senių arklių, pasirodžius vilkui]. Keliai buvo apstóti [kariuomenės]. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima. Myl <span class="explanation"> (vaišina) </span> mane abiedvi apstojusios. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių. Mūsų namai apstoti sukilėlių! Visa vienuolika vyrų apstojo stalą. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop. Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję. <span class="explanation">sustoti ratu: </span> Aplinkui kiškio apstój [o] aves. Mažiukai, apstóję į rundą, klausos. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti. Svečiai apsistojo aplink stalą. <br/>2. <span class="explanation">apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): </span> Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas. Apstoju, apgulu miestą. Paliauju apstojęs miestą. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo. Vokietis. iš visų pusių apstótas. <br/>3. <span class="explanation">apipulti, užpulti: </span> Vilkai apstójo, aveles pjauna. Miške apstójo, atėmė laikrodį. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola]. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt. Kartais apstója vagys <span class="explanation"> (vagiliaujančios bitės) </span> ir kitas išpjauna. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna. Šunys apstojo mane. Apstojo kaip varnos vanagą. Apstojo kap čebatas vyžą. <span class="explanation">įkyriai prikibti: </span> </span> Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Tu čia nu pat ryto muni apstójai. <span class="explanation">raginti, spausti: </span> Visi jiej [sūnų] apstój [o], kad eitų mokytis. <span class="explanation">apspisti: </span> Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója. Gyliai apstójo aplink karves. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos. Bimbalai karves apstójo. <span class="explanation">įsiveisus apipulti, apnikti: </span> Kirmėlės apstójo kopūstus. Kenkėjai dažnai apstoja medelius. Bulves buvo apstójęs koloradas. Kandys drapanas apstójo. Nėra katės – pelės apstójo. Utėlių apstotà mergaitė buvo. <br/>4. <span class="explanation">pritapus užvaldyti, apsėsti: </span> A vel [nia] s apstójęs y [ra] – nutilkiat! Aną jau negeroja apstójo. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti. Vaikščioja lyg apstótas. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai apimti, prispausti</span>. Visą šeimyną ligos buvo apstóję. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga. Sušalau, tai dar gerklę apstójo. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! A tavi kaškis <span class="explanation"> (niežai) </span> ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Nervai buvo apstóję <span class="explanation"> (buvo šiek tiek pamišęs) </span>. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos. Nemuškie katės diržu – votys apstos. Bėdos apstójo, visas valgis stovi <span class="explanation"> (nebėra apetito) </span>. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana. Buvo apstotì skolų. <br/>6. <span class="explanation">paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan): </span> Bevažiuodamas apsistojo. Apsistók, žmogeli, pavežk! Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti. Apsistó [ja] anudu, pryriša arklius. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Išeinu į kelį – apsistóję belauką. Aš i veizuos apsistójusi. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio. Kur ana. tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó [ja]. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus. Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos. Ir anys apsistojo žemai pas kalną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.