stótojas (-is), -a. kas stoja.
antstótojas, -a. kas užima kieno vietą, įpėdinis, paveldėtojas.
įstótojas, -a. paveldėtojas, įpėdinis: Jei dukteries neturėjo, turės intstotojus brolius savo.
prastótojas (-is), -a.
1. kas pasitraukia iš kur, palieka ką: Žemės pabaigtojis, prastotojis, pabėgęs iš žemės.
2. nusižengėlis, nusidėjėlis: Nusidėjėjas, nusidėtojas, prastotojas. Prastotojo ir piktadėjo širdis kentėti nenorėjo.
pristótojas (-is;), -a.
1. rėmėjas, pagalbininkas: Pristotojis, užvadas, pagalbininkas, priestolis.
2. pasekėjas.
užstótojas (-is;), -a. kas užstoja, užtaria, remia: Man labai patiks būti jūsų užstotoju. Užstotojai vagių, kekšininkų bei razbaininkų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.