striẽgti, -ia, -ė. stríegti.
1. mauti, kabinti (jauką): Meškeres striẽgti. Grundalą liuobam stríegti unguriams gaudyti. Šiandien ūdų nestriegėm.
2. dengti palaidais šiaudais, stiegti: Stogą šiaudais stríegia. Mūs stogas ne iš kūlelių, bet striẽgtas. Aš jiem pernai visą stogą stríegiau. Dabar nelabai kas moka stogus striegt.
3. sparčiai eiti, žingsniuoti.
4. veržtis, brautis, spraustis: Uošvis striẽgas ant muno viršo (nori pats šeimininkauti) .
antstriẽgti, -ia, añtstriegė. užstriegti
1.
apstriẽgti, -ia, àpstriegė. apsmaigstyti, apmaustyti, apkabinti (jauku): Meškeres apstriega su sliekais. Su strigtu apstríega ūdas. Galuose įrištos meškerės, apstriegtos mažomis, dažnai pjautomis žuvelėmis.
įsistriẽgti, -ia, įsìstriegė, įsistríegti. įsidurti.
išstriẽgti, -ia, ìšstriegė. išmesti, išstreigti. . Jau Priškelį visai ìšstriegė (pašalino) iš mokyklos.
pastriẽgti, -ia, pàstriegė. pasmeigti, pamauti: Pàstriegiau įrajį ant meškeries.
pérstriegti
1. perdengti, perstiegti.
2. peržingsniuoti: Provizorius, muzikos sujaudintas, atsistojo, porą kartų perstriegė per vaistinę. Broliai perstriegė iš kertės į kertę.
prasistriẽgti, -ia, prasìstriegė prasisprausti, prasibrauti: Durys par siauros, vos galima prasistriegti.
sustriẽgti, -ia, sùstriegė. išeikvoti, sunaudoti stiegiant, dengiant (stogą).
užstriẽgti, -ia, ùžstriegė. užstríegti.
1. užkabinti, užmauti (jauką): Junklę užstríegti.
2. uždengti palaidais šiaudais, užstiegti: Ar jau visą stogą užstriegė?. Užsistríegė mūs vyrai biskį stogo.
3. užraizgyti: Įleido juodu vienu skyrium į pustamsę lindynę, visą savo šviesą gaunančią vien per pačioj palubėj išpjautą mažutį langelį, tankiai užstriegtą stipriomis dygliuotomis geležinėmis grotomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.