antsūdyti

.
sū́dyti, -o (sū́džia. -ija), -ė (-ijo).

1. berti druskos, daryti sūrų, konservuoti druska: Mėsą sū́dau su druska. Mėsą niekočion didelėn sū́džiam. Mėsai sū́dyt niekočios buvo. Kur didelė niekočia, tai meitėlį sū́džia. Sū́dyti lašiniai prieš lietų jau kaip ir rasa [apsipila]. Vienas sviestą sū́džia, o kitas nesū́džia. Ale tam bernui labai nepatikę, kad ir geriausis valgis, ale niekas nesūdyta. Šiandie sriuba sūri, turbūt kriaučius sū́dė. Seniau gaspadinės vasarą renka sviestą ir sū́džia žiemai, tai druskos net čiuža. Išklosi gardis su paklodėms baltoms i sū́dysi anas (žuvis). Sū́dytam [v] andeny nevelėk. Grybus džiovena ir sū́džia. Sū́domoji druska. Jūs este druska žemės. O jei druska gardumą pamestų, kuo turės sūdyti? Ir kiekviena afiera druska sūdžiama bus. Apjuokė jį, kaip būtų sū́dydami sviežias žaizdas Jo. Sūdžiu. Nei sū́dyta, nei berta – sudėjo, pasakė, i prauda tau. Kam nesisū́dęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą?

2. dėti prieskonių, skaninti: Česnagai pri meisos, meisai sū́dyti – labai geras prieskonis.

3. dažyti (valgant): Bulbę išvirs tokią neskustą, nulups, sū́dys i valgys. Ka noriat, sū́dykiat [bulves] į baltą druską. Į kanapius bulbes sū́dysma ir ėsma. Sū́do, mirko į tą kanapių druską.
sū́dytinai. Sū́dytinai sūdo [agurklą] į cukrų. vilgyti, mirkyti: Kad yr atsigavę flencai, į karvių mėšlą sū́do.

4. barstyti, berti: Maudeliais džiovintais ir į pelenus sutrintais sūdo ronas. Sū́do builes su vaistais (trąšomis), ka geriau augtų. A pavarė [brigadininkas] sėtinių sū́dyti? Kiti dar sūdo šaknis su pelenais, plytų miltais. Šiaip jau kunegams uždraudė ilgus plaukus želdinti ir miltais sūdyti. Biškį duos sukrumi sū́dyties [žiūrę].

5. pamažu, smulkiai lyti: Pradėjo sū́dyti nū pat ryto ir lys par kiaurą dieną. Sūdė smulkus lietus.

6. skųsti: Anyta sū́do marčią vyrui, t. y. skundžia.
į akìs sū́dyti tiesiai sakyti, rėžti: Sū́do į akìs: tu toki, tu šioki!
sū́dytą vélnią nieko (neduoti, neatsilyginti): O manai, kad mokėjo jie ką nors už tai? Velnią sūdytą!
antsū́dyti.

1. apiberti druska, užbarstyti druskos: Supjaustys sėtinį, druskos antsū́dys. Druskos antsisū́dysiam, valgysiam su duona. Sukro smulkio antsisū́dysi ant viršu – skaniai liuob būti.

2. užpilti, užbarstyti: Antsū́dyk pelenų, i degs. Įsipjausi į pirštą, pelenų dar antsisū́dysi, skudurą apsivyniosi i gydysys.
apsū́dyti.

1. apiberti druska, pridėti druskos: Druska apsū́dėm apsū́dėm, paskuo atvirinom [v] andens ir apipylėm meisą. Geldoj kada drapanas mazgoja, kada apsū́do mėsą. Apsū́dyta meiselė – ko ana ges. Apsū́dom [šutintus] žirnius – tep tai negardūs. Kitą (dalį žuvies) apsūdė, idant turėtų ant kelio. Afiera bus apsūdyta druska. Zuikio kopūstų prisibraukiu, apsisū́dom an žiemos vietoj rūgštynių. Kiaulė apsisū́do iš šerių parduotų.

2. apibarstyti: Viena mergelė parnešė pelinų švęstų žiupsnį, su kuriais gaspadorius apsūdė visų galvas. Klūpojo maišu apsimovęs, pelinais apsisūdęs.
atsū́dyti. pasūdyti
1.
dasū́dyti. reikiamai pasūdyti: Nedasūdytas an stalo, persūdytas po stalu (persūdyto valgio neįmanoma pataisyti) .
įsū́dyti

1. užpilti druskos, gerai pasūdyti: Su druska įsū́dyk viralą. Lašinius įsū́džia, kumpėkus įsū́džia ir rūkia. Gerai įsū́dyti lašiniai gali ilgus metus stovėti nesupuvę. Per dieną viena moteris įsūdo ligi penkių dešimtų statinių silkių. Įsū́dys meisą, sudės kvapus. Sūriai insū́dyk, ilgai stovės sviestas. Teip daug, teip sūrai neįsū́dyk. Įsū́dytas viralas. Įsūdyta silkė. Tąsyk liuob žiemai įsisū́dyti menkės.

2. pridėti prieskonių, paskaninti: Dikčiai įsū́dyti su kvapais, su pipirais, su cibulikėms. pasisaldinti: Reikia įsisū́dyti tėją (arbatą) .

3. pribarstyti: Audeklą įsūdiju. Išrėžė iš nugaros diržą, įsū́dė miežiniais pelais. [Įpuvusias vietas] reik išpjaustyt dailiai ir pelenais su smiltėmis, po lygumu sumaišytomis, įpjovimus įsūdyti.

4. įlyti, įmerkti: Lytus su vėju i par kailinius įsūdo. Po mažą lašą par ilga ir insū́do. Par laiką ir įsū́do lytus.

5. paskirti, uždėti: Insū́dys tau baudą be bilieto.

6. įkyrėti, įgristi: Insū́dė man tos neteisybės. Aš jam gerai įsūdžiau!. Insisū́dis ir jam, kai kas metai po tokią sumą reiks mokėt.

7. įskųsti: Jis bijo, kad jį kur nors neįsū́dytų.
į káilį įsū́dyti įkirsti, užduoti: Įsū́dyti gerai į káilį už tokį darbą, ir tegul žinos!
kaĩp į šìkną įsū́dytas be paliovos, įkyriai (laksto, bėgioja): Ko lakstai kaĩp į šikną įsū́dytas?!
kauleliùs įsū́dyti apkalbėti: Jėzau mano, tokio melavimo – mano ir kauleliùs visus įsū́dė!
úodegą įsū́dyti patekti į kalėjimą: Žodį pasakyčiau, kai matai įsū́dytum úodegą!
išsū́dyti.

1. apiberti druska, išmirkyti sūryme, gerai įsūdyti: Išsūdžius karkos pakariamos kur svirno pakraigėn. Išsisū́dom mėsą, tada rūkom. Da [u] giau kai išsisū́do, tai išrūko [mėsą].

2. suvartoti sūdymui: Druskos nebeturiu, viską išsū́džiau.
nusū́dyti. per daug pasūdyti, persūdyti: Nu jau bulbienę tai nusū́dei, vaikeliuk. Šitas sviestas sūrokas – nusū́džiau. Nenusisū́dyk – pili i pili tą druską ton bulbienėn.
pasū́dyti

1. įdėti druskos ar apibarstyti druska: Bulbes pasū́dė i valgė. Avižas sumals, vandenelį pasū́dis, ažmaišis, ir virė [kisielių]. Reikia pasū́dyt bulbos, bo negardu itep. Kieti, pasū́dyt reikia tiktai, i gardūs sūriai. Pasū́dyk sviestą. Sviestas pasū́dytas gardesnis. Kap kas tai pasū́džia smetoną nedaugi. Aš anus aptraukinau, pasū́džiau tus baravykus. Anos druskái. pasū́dytos. Kalbėjimas jūsų teest visados meilingas, su druska pasūdytas. Pasisū́dyt nebuvo kuom [karo metais]. Sau pasisū́dei [bulvę] i dėk už vepelės. Duoną su druska pasisūdydamas valgysi. Pasisū́džia bačkelę grybų.

2. apiberti, apibarstyti kuo: Duoną kepant ližę reik sėlenoms pasū́dyti, tumet minklė neprikimba. Reik pasūdyti visą dirvą su gipsu, smulkiai sutrintu.

3. pavilgyti, padažyti: Pasū́dytas į žemę [valgis] skanesnis. Parnešdamas pasū́dė (išpurvino) mėsą, dabar gerai nuplauk žemes. Pasisū́dyk į cukrų citriną i suėsk. Nusilupai bulvę, pasisū́dyk į kanapius. Mama, aš neįkandu plututę, duok man pasisūdyt cukraus.

4. suteikti ryškumo, pasodrinti: Užuot naudojęsis gyvu dialogu, pasūdytu sodriais frontiniais žodžiais ir posakiais, jis linkęs viską plačiai aprašinėti. Vieną kartą itin apkartęs Gečius, tad gerokai savo kalbą pasūdydamas šitaip išpažino. | Bobos siutusios: į tą pusę kas atsitinka, anos dar pasū́do (savo prideda) .

5. smarkiai palyti: Galėjo pasū́dyti dar bent par naktį, būtų daržai atsigavę.

6. gerokai perdėti (tvirtinant). .
pérsūdyti. persū́dyti.

1. per daug pasūdyti: Pérsūdžiau kopūstus – viena druska. Virti taip pat: tai be druskos, tai persūdžiusi arba prisvilusi. Persūdžiu. Susūdytus lašinius gali ilgiausiai laikyti – lašiniai nėkumet neparsisūdo.

2. iš naujo pasūdyti: Kažin tuos kaulus parsū́dyt?

3. kurį laiką palyti, perlyti.

4. perdėti, padidinti: Juo negalima tikėt – jis viską pérsūdo.
prasū́dyti

1. kiek pasūdyti.

2. per daug pasūdyti, persūdyti, nusūdyti: Esu rūpesnė [je],
kad prasūdžiau putrą. Nebdėk tos druskos – prasū́dysi! A būsu varškę prasū́džiusi?

3. kurį laiką druska barstyti, sūdyti.

4. kurį laiką lyti. .
prisū́dyti

1. labai, stipriai pasūdyti: Prisūdžiu.

2. daug ar pilną indą pasūdyti: Kubilėlis prisūdytas mėsos. Prisū́dė mėselės penkias rėčkas. Parnešam, prisū́dom bačką grybų žiemai. Pasnykui prisū́dydavo grybų. Ko ne tris viedrus grybių prisisū́dėm.

3. pasūdyti, padažyti: Bulbą prisū́do druska, ir gerai.

4. papildomai pasūdyti.

5. prigrūsti, prikimšti: Pilną pašiūrę medžių prisū́džiau. Prisūdyta [dobilų] aukščiau balkio, o gal ir iki pačios pašelmenės.

6. prirauginti, prismardinti: Jau kadai kadžios stovi prisūdyti viedrai, niekas jų neišneša.

7. labai prilyti.

8. rykštėmis, botagu priplakti.

9. daug ir perdėtai pripasakoti, perdėti. .
susū́dyti.

1. viską pasūdyti, apiberti druska: Susū́dyta mėsa dieną kitą palaikoma šiltam kambary. Pienikių, baravykų, kelmučių du puodus susū́dėm. Susisū́dom [mėsą] vieno [je] drusko [je]. sūdant sudėti: Susū́džiau mėsą in lovį. Tą bekonelį pjovė, susisū́dė į tokį lovį.

2. suvartoti sūdant: Visą druską susū́dė.
3 . barstant sumaišyti, apiberti: Uogos nevirtos, su cukrum susū́dytos.
užsū́dyti

1. padaryti sūrų, užberti druskos: Rulius daro: svogūnų, vandenio pripilia, ažusū́do. [V] andenio ažusū́džia, duonos pritrupina – ir kaplūnas. Vandenį užsū́dai, bulbę sutrini virintą, cibulio, pipiro įdedi, o silkės galvą – tai jau balius. Ažsū́dytas tai visą nedėlią stovia sviestas. Savi barščiai, savas bliūdas – kiek tik noriu, tiek užsūdau. Teip reikia kaip druskos puodui užusūdyt.

2. užimti sūdymui: Vanda užsū́dė kubilą, pati neturu kur sūdyti.

3. užberti, užbarstyti: Pirštas skaudėjo, tat ana parpjovė i užsū́dė su miltukais. Sūnus tėvą žodžiais kad užsū́dė (įžeidė, įskaudino) !

4. smarkiai užlyti.

5. užduoti, užkirsti: Jis jam gerai užsū́dė. nubausti: Jam stipriai užsū́dė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sū́dyti, </b>-o (sū́džia. -ija), -ė (-ijo). <br/>1. <span class="explanation">berti druskos</span>, <span class="explanation">daryti sūrų, konservuoti druska: </span> Mėsą sū́dau su druska. Mėsą niekočion didelėn sū́džiam. Mėsai sū́dyt niekočios buvo. Kur didelė niekočia, tai meitėlį sū́džia. Sū́dyti lašiniai prieš lietų jau kaip ir rasa [apsipila]. Vienas sviestą sū́džia, o kitas nesū́džia. Ale tam bernui labai nepatikę, kad ir geriausis valgis, ale niekas nesūdyta. Šiandie sriuba sūri, turbūt kriaučius sū́dė. Seniau gaspadinės vasarą renka sviestą ir sū́džia žiemai, tai druskos net čiuža. Išklosi gardis su paklodėms baltoms i sū́dysi anas (žuvis). Sū́dytam [v] andeny nevelėk. Grybus džiovena ir sū́džia. Sū́domoji druska. Jūs este druska žemės. O jei druska gardumą pamestų, kuo turės sūdyti? Ir kiekviena afiera druska sūdžiama bus. Apjuokė jį, kaip būtų sū́dydami sviežias žaizdas Jo. Sūdžiu. Nei sū́dyta, nei berta – sudėjo, pasakė, i prauda tau. Kam nesisū́dęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą? <br/>2. <span class="explanation">dėti prieskonių, skaninti: </span> Česnagai pri meisos, meisai sū́dyti – labai geras prieskonis. <br/>3. <span class="explanation">dažyti (valgant): </span> Bulbę išvirs tokią neskustą, nulups, sū́dys i valgys. Ka noriat, sū́dykiat [bulves] į baltą druską. Į kanapius bulbes sū́dysma ir ėsma. Sū́do, mirko į tą kanapių druską. <br/><b>sū́dytinai</b>. Sū́dytinai sūdo [agurklą] į cukrų. <span class="explanation">vilgyti, mirkyti: </span> Kad yr atsigavę flencai, į karvių mėšlą sū́do. <br/>4. <span class="explanation">barstyti, berti: </span> Maudeliais džiovintais ir į pelenus sutrintais sūdo ronas. Sū́do builes su vaistais <span class="explanation"> (trąšomis), </span> ka geriau augtų. A pavarė [brigadininkas] sėtinių sū́dyti? Kiti dar sūdo šaknis su pelenais, plytų miltais. Šiaip jau kunegams uždraudė ilgus plaukus želdinti ir miltais sūdyti. Biškį duos sukrumi sū́dyties [žiūrę]. <br/>5. <span class="explanation">pamažu, smulkiai lyti: </span> Pradėjo sū́dyti nū pat ryto ir lys par kiaurą dieną. Sūdė smulkus lietus. <br/>6. <span class="explanation">skųsti: </span> Anyta sū́do marčią vyrui, t. y. skundžia. <br/><b> į akìs sū́dyti</b> <span class="explanation">tiesiai sakyti, rėžti: </span> Sū́do į akìs: tu toki, tu šioki! <br/><b>sū́dytą vélnią</b> <span class="explanation">nieko (neduoti, neatsilyginti): </span> O manai, kad mokėjo jie ką nors už tai? Velnią sūdytą! <br/><b>antsū́dyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apiberti druska, užbarstyti druskos: </span> Supjaustys sėtinį, druskos antsū́dys. Druskos antsisū́dysiam, valgysiam su duona. Sukro smulkio antsisū́dysi ant viršu – skaniai liuob būti. <br/>2. <span class="explanation">užpilti, užbarstyti: </span> Antsū́dyk pelenų, i degs. Įsipjausi į pirštą, pelenų dar antsisū́dysi, skudurą apsivyniosi i gydysys. <br/><b>apsū́dyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apiberti druska, pridėti druskos: </span> Druska apsū́dėm apsū́dėm, paskuo atvirinom [v] andens ir apipylėm meisą. Geldoj kada drapanas mazgoja, kada apsū́do mėsą. Apsū́dyta meiselė – ko ana ges. Apsū́dom [šutintus] žirnius – tep tai negardūs. Kitą (dalį žuvies) apsūdė, idant turėtų ant kelio. Afiera bus apsūdyta druska. Zuikio kopūstų prisibraukiu, apsisū́dom an žiemos vietoj rūgštynių. Kiaulė apsisū́do iš šerių parduotų. <br/>2. <span class="explanation">apibarstyti: </span> Viena mergelė parnešė pelinų švęstų žiupsnį, su kuriais gaspadorius apsūdė visų galvas. Klūpojo maišu apsimovęs, pelinais apsisūdęs. <br/><b>atsū́dyti</b>. pasūdyti 1. <br/><b>dasū́dyti</b>. <span class="explanation">reikiamai pasūdyti: </span> Nedasūdytas an stalo, persūdytas po stalu <span class="explanation"> (persūdyto valgio neįmanoma pataisyti) </span>. <br/><b>įsū́dyti</b><br/>1. <span class="explanation">užpilti druskos, gerai pasūdyti: </span> Su druska įsū́dyk viralą. Lašinius įsū́džia, kumpėkus įsū́džia ir rūkia. Gerai įsū́dyti lašiniai gali ilgus metus stovėti nesupuvę. Per dieną viena moteris įsūdo ligi penkių dešimtų statinių silkių. Įsū́dys meisą, sudės kvapus. Sūriai insū́dyk, ilgai stovės sviestas. Teip daug, teip sūrai neįsū́dyk. Įsū́dytas viralas. Įsūdyta silkė. Tąsyk liuob žiemai įsisū́dyti menkės. <br/>2. <span class="explanation">pridėti prieskonių, paskaninti: </span> Dikčiai įsū́dyti su kvapais, su pipirais, su cibulikėms. <span class="explanation">pasisaldinti: </span> Reikia įsisū́dyti tėją <span class="explanation"> (arbatą) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pribarstyti: </span> Audeklą įsūdiju. Išrėžė iš nugaros diržą, įsū́dė miežiniais pelais. [Įpuvusias vietas] reik išpjaustyt dailiai ir pelenais su smiltėmis, po lygumu sumaišytomis, įpjovimus įsūdyti. <br/>4. <span class="explanation">įlyti, įmerkti: </span> Lytus su vėju i par kailinius įsūdo. Po mažą lašą par ilga ir insū́do. Par laiką ir įsū́do lytus. <br/>5. <span class="explanation">paskirti, uždėti: </span> Insū́dys tau baudą be bilieto. <br/>6. <span class="explanation">įkyrėti, įgristi: </span> Insū́dė man tos neteisybės. Aš jam gerai įsūdžiau!. Insisū́dis ir jam, kai kas metai po tokią sumą reiks mokėt. <br/>7. <span class="explanation">įskųsti: </span> Jis bijo, kad jį kur nors neįsū́dytų. <br/><b> į káilį įsū́dyti</b> <span class="explanation">įkirsti, užduoti: </span> Įsū́dyti gerai į káilį už tokį darbą, ir tegul žinos! <br/><b>kaĩp į šìkną įsū́dytas</b> <span class="explanation">be paliovos, įkyriai (laksto, bėgioja): </span> Ko lakstai kaĩp į šikną įsū́dytas?! <br/><b>kauleliùs įsū́dyti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Jėzau mano, tokio melavimo – mano ir kauleliùs visus įsū́dė! <br/><b>úodegą įsū́dyti</b> <span class="explanation">patekti į kalėjimą: </span> Žodį pasakyčiau, kai matai įsū́dytum úodegą! <br/><b>išsū́dyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apiberti druska, išmirkyti sūryme, gerai įsūdyti: </span> Išsūdžius karkos pakariamos kur svirno pakraigėn. Išsisū́dom mėsą, tada rūkom. Da [u] giau kai išsisū́do, tai išrūko [mėsą]. <br/>2. <span class="explanation">suvartoti sūdymui: </span> Druskos nebeturiu, viską išsū́džiau. <br/><b>nusū́dyti</b>. <span class="explanation">per daug pasūdyti, persūdyti: </span> Nu jau bulbienę tai nusū́dei, vaikeliuk. Šitas sviestas sūrokas – nusū́džiau. Nenusisū́dyk – pili i pili tą druską ton bulbienėn. <br/><b>pasū́dyti</b><br/>1. <span class="explanation">įdėti druskos ar apibarstyti druska: </span> Bulbes pasū́dė i valgė. Avižas sumals, vandenelį pasū́dis, ažmaišis, ir virė [kisielių]. Reikia pasū́dyt bulbos, bo negardu itep. Kieti, pasū́dyt reikia tiktai, i gardūs sūriai. Pasū́dyk sviestą. Sviestas pasū́dytas gardesnis. Kap kas tai pasū́džia smetoną nedaugi. Aš anus aptraukinau, pasū́džiau tus baravykus. Anos druskái. pasū́dytos. Kalbėjimas jūsų teest visados meilingas, su druska pasūdytas. Pasisū́dyt nebuvo kuom [karo metais]. Sau pasisū́dei [bulvę] i dėk už vepelės. Duoną su druska pasisūdydamas valgysi. Pasisū́džia bačkelę grybų. <br/>2. <span class="explanation">apiberti, apibarstyti kuo: </span> Duoną kepant ližę reik sėlenoms pasū́dyti, tumet minklė neprikimba. Reik pasūdyti visą dirvą su gipsu, smulkiai sutrintu. <br/>3. <span class="explanation">pavilgyti, padažyti: </span> Pasū́dytas į žemę [valgis] skanesnis. Parnešdamas pasū́dė <span class="explanation"> (išpurvino) </span> mėsą, dabar gerai nuplauk žemes. Pasisū́dyk į cukrų citriną i suėsk. Nusilupai bulvę, pasisū́dyk į kanapius. Mama, aš neįkandu plututę, duok man pasisūdyt cukraus. <br/>4. <span class="explanation">suteikti ryškumo, pasodrinti: </span> Užuot naudojęsis gyvu dialogu, pasūdytu sodriais frontiniais žodžiais ir posakiais, jis linkęs viską plačiai aprašinėti. Vieną kartą itin apkartęs Gečius, tad gerokai savo kalbą pasūdydamas šitaip išpažino. | Bobos siutusios: į tą pusę kas atsitinka, anos dar pasū́do <span class="explanation"> (savo prideda) </span>. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai palyti: </span> Galėjo pasū́dyti dar bent par naktį, būtų daržai atsigavę. <br/>6. <span class="explanation">gerokai perdėti (tvirtinant). </span>. <br/><b>pérsūdyti</b>. persū́dyti. <br/>1. <span class="explanation">per daug pasūdyti: </span> Pérsūdžiau kopūstus – viena druska. Virti taip pat: tai be druskos, tai persūdžiusi arba prisvilusi. Persūdžiu. Susūdytus lašinius gali ilgiausiai laikyti – lašiniai nėkumet neparsisūdo. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo pasūdyti: </span> Kažin tuos kaulus parsū́dyt? <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką palyti, perlyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">perdėti</span>, <span class="explanation">padidinti: </span> Juo negalima tikėt – jis viską pérsūdo. <br/><b>prasū́dyti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek pasūdyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">per daug pasūdyti, persūdyti, nusūdyti: </span> Esu rūpesnė [je], kad prasūdžiau putrą. Nebdėk tos druskos – prasū́dysi! A būsu varškę prasū́džiusi? <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką druska barstyti, sūdyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką lyti. </span>. <br/><b>prisū́dyti</b><br/>1. <span class="explanation">labai, stipriai pasūdyti: </span> Prisūdžiu. <br/>2. <span class="explanation">daug ar pilną indą pasūdyti: </span> Kubilėlis prisūdytas mėsos. Prisū́dė mėselės penkias rėčkas. Parnešam, prisū́dom bačką grybų žiemai. Pasnykui prisū́dydavo grybų. Ko ne tris viedrus grybių prisisū́dėm. <br/>3. <span class="explanation">pasūdyti, padažyti: </span> Bulbą prisū́do druska, ir gerai. <br/>4. <span class="explanation">papildomai pasūdyti. </span> <br/>5. <span class="explanation">prigrūsti, prikimšti: </span> Pilną pašiūrę medžių prisū́džiau. Prisūdyta [dobilų] aukščiau balkio, o gal ir iki pačios pašelmenės. <br/>6. <span class="explanation">prirauginti, prismardinti: </span> Jau kadai kadžios stovi prisūdyti viedrai, niekas jų neišneša. <br/>7. <span class="explanation">labai prilyti. </span> <br/>8. <span class="explanation">rykštėmis, botagu priplakti. </span> <br/>9. <span class="explanation">daug ir perdėtai pripasakoti, perdėti. </span>. <br/><b>susū́dyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viską pasūdyti, apiberti druska: </span> Susū́dyta mėsa dieną kitą palaikoma šiltam kambary. Pienikių, baravykų, kelmučių du puodus susū́dėm. Susisū́dom [mėsą] vieno [je] drusko [je]. <span class="explanation">sūdant sudėti: </span> Susū́džiau mėsą in lovį. Tą bekonelį pjovė, susisū́dė į tokį lovį. <br/>2. <span class="explanation">suvartoti sūdant: </span> Visą druską susū́dė. <br/><b>3</b> <span class="explanation">. barstant sumaišyti</span>, <span class="explanation">apiberti: </span> Uogos nevirtos, su cukrum susū́dytos. <br/><b>užsū́dyti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti sūrų</span>, <span class="explanation">užberti druskos: </span> Rulius daro: svogūnų, vandenio pripilia, ažusū́do. [V] andenio ažusū́džia, duonos pritrupina – ir kaplūnas. Vandenį užsū́dai, bulbę sutrini virintą, cibulio, pipiro įdedi, o silkės galvą – tai jau balius. Ažsū́dytas tai visą nedėlią stovia sviestas. Savi barščiai, savas bliūdas – kiek tik noriu, tiek užsūdau. Teip reikia kaip druskos puodui užusūdyt. <br/>2. <span class="explanation">užimti sūdymui: </span> Vanda užsū́dė kubilą, pati neturu kur sūdyti. <br/>3. <span class="explanation">užberti, užbarstyti: </span> Pirštas skaudėjo, tat ana parpjovė i užsū́dė su miltukais. Sūnus tėvą žodžiais kad užsū́dė <span class="explanation"> (įžeidė, įskaudino</span>) ! <br/>4. <span class="explanation">smarkiai užlyti. </span> <br/>5. <span class="explanation">užduoti</span>, <span class="explanation">užkirsti: </span> Jis jam gerai užsū́dė. <span class="explanation">nubausti: </span> Jam stipriai užsū́dė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.