antsvadinti

svadìnti (-ýti), -ìna, -ìno. sodinti:

1. Svadink svečią – stačias apsimaluos! Pry stalo sykiu [samdinių] nesvadìno. Matušė, duodama Petronelei valgyti, svadino pablaku ant žeme. Mažne kas dieną svadino į savo stalą dvyleka parejūnų, arba palgrimų. Svadino svečius už stalelio, verkė jaunoji mergelė. Svadin vedu matušelė už balto stalelio, užger vedu matušelė saldžiu aluteliu. Veizėkis, svadinkis motriškas.

2. Išeit matušėlė iš aukšto svirnelio, svadin manę nu žirgelio, vadin į svirnelį. Matušelė išeidama, žentalaitį svadindama, svadino, vadino nū bėro žirgelio.

3. Da tebėra laikas, da svadìnsme runkulius – kiti da tebsvadìna. Vašokliai, aviečios sužėlusios į vieną kerkutę, reik skaidyti ir po vienam svadinti. Reik daržus svadìnti, džiūna viskas. Dabar pryšpilnis, gali rasodą svadìnti. Ir daržus ravėjau, i svadináu daržus. Taboką reik vakare svadýt. Svadìnk nesvadìnk – to [je] dirvo [je] barščiai neauga, ir gana. Sako, svogūnus reikia svadýt pryš vyšnių žydėjimą. Ale našlikių našlikių – kur tik jas i svadýs! Noru roputes svadýt. Kopūstus tame darže reika svadìnti. Kitur svadìnom pušimis, kitur – eglikėms. Vaikelius mokinti liepė, kaip ir kada reikia svadinti medžius vaisingūsius. Grįžk, dukrele, iš kelio, svadink rūtas darželė [je]. Apynėli žalusis, tave darže svadìno, mane mažą augino. Jo žirgeliai kai nulieti, jo rugeliai kai svadyti. Į jo (kojas gali ridikus svadìnti (tokios nešvarios) .
svadìntinai. Nūnešė ir pasvadino svadìntinai. A nėko nesvadìnsys, a nebnori arų?

4. sodinti 6: Svadìns, svadìns aną į kaliūzę.

5. sodinti 8: Jau daugiau nebsvadìnsi [vištos],
nebiperinsi.

6. sodinti 10: Švies sienos, deimantu svadintos.

7. įdėti, įtverti: Dirbdins grėblelį, svadins kotelį.

8. spaudyti (skaudulį), kad susileistų, suslūgtų: Iškriušau lig sultės, svadináu, svadináu su korku, kol tik aną. išėdė.
antsvadìnti. antsodinti: Įnešė į kūtę, antsvadìno ant kumelės ir jo [ja]. Tėvas atlėkė su dviračiu kaji kur į vaistinę, mergelę an dviračio antsisvadìnęs.
apsvadìnti. apsodinti:

1. Visas stalas vaikais apsvadìntas. Apsisvadìno stalą, vieša. Po penkis šešis [mažus vaikus] aplei savi apsisvadìna.

2. Į ritinį (aplink) apsvadìntas kapas. Eglikėms apsvadìntas gyvenimas. Sūnus apsisvadino obūlių – i tų nereik pirkti. Mas apsisvadìnom alyvums [nuo dulkių].

3. Kitą kartą apsvadìnti daržiukai kvepėte kvepės. Apsvadìntas kapas tokiums žolikiums. Apsisvadìno daržą negalėdama i susirgo da labiau.

4. Adomą Dievas iš rojaus išvaręs ir ant tos žemės apsvadinęs.

5. apsodinti 6: Vištelius apsvadìno balandžio mėnesė [je].

6. apsodinti 11: Išrėdyti kailiniai aukso, o pakraščiu deimantais apsvadinti.
atsvadìnti

1. sulaikyti, sustabdyti: Pri tvirtovių atsvadìno vokytį.

2. atsodinti 2: Sėtinių noru atsvadìnti. Neprigijo kopūstai, gavau atsvadìnti.

3. atsodinti 3: Gerai, ka atsvadìnom daržą pryš lytų. Mūsų daržai jau atsvadìnti.

4. atsodinti 4: Šalpusnes dėjo ir atsvadino diminyčią (rožę, votį) . Jei ir atsvadìnsu rožę, par septynias dienas nu vėjo naujinas (atsinaujina) . išgydyti: Atsvadìnti ligą. Kol neatsvadìns, karvė ilgai tulžia serga. Landuonę sunkiai atsvadìna, reik labai mokėti.
įsvadìnti.

1. įsodinti 1: Ale jį sugavo ir vėl įsvadìno į šlajas ir vėl išvežė. Įsvadináu vaiką į mašiną, išvažiavo. Kovo mėnesį, balandžio vieną motrišką įsvadìns į stakles – be šienpjūtės jau nekels iš staklių. | Galiat į vaistus įsvadìnti – vis tiek ans nepagys. Įsisvadináu tokį kupsčiuką (piemenuką) ir parsivežiau.

2. įsodinti 3: Kelis diegus įsvadináu. Įsvadino roputes be mėšlo, be nieko. Įsvadino eglikes, i auga. Mačiau – kelios kanapės į daržą įsvadìntos. Noru įsisvadýti kopūstų. Aš ir parsiųsu mergytei savo dvi žaliuojanči žoleli: įsisvadykis, mergyte mano, po galęjuoju langeliu. Tu įsisėki ir meirūnėlių, įsisvadìnki ir diemedėlį.

3. įsodinti 4: Ka neįsvadìna daržo motriškos, ta karvės.

4. įkasti, pastatyti: Kryžių įsvadìno pri kapo.

5. įtaisyti, įkurdinti: Vaiką įsvadináu į ūkę, pats išejau. Mergelką įsvadìno (ištekino) į didžiausią ūkę.

6. įsodinti 6: Mane čion nekaltai įsvadino.

7. įsodinti 8: Reik ir čionai imti protą, įsvadinti kūjui kotą. Iškrito žiedo akis, musintais buvo prastai įsvadìnta.

8. įlyti, įmerkti: Jau gerai įsvadìno tas lytus.
nusvadìnti.

1. nusodinti 1: Savo pažinęs, ir klane nusvadina.

2. nulošti (kortomis): Įšaukė į šimtą aštuoniasdešims – nusvadìnsma kaip didelį.

3. nusodinti 3: I takai nusvadìnti obelums, neužmatomi plotai. Visas įkalnis, tie medžiai jo nusvadýti.
pasvadìnti. pasodinti:

1. Tas piršlys turės išpirkti tą jaunąją, pasvadìnti pri jaunojo. Par tas pintuves pasvadìns jaunūsius, apdainiuos jaunimas, kur būs susirinkęs. Pasvadìnk vaiką čia an suolo. Pasvadino į vežimą ir išvežė. Vežime savo pagal savęs pasvadino. O tus abudu, Stasį i Pranį, vieną ant vieno kelio pasisvadìnęs, antrą ant antro. Pasisvadino šalip savęs i šnekina. Pasisvadýk i tą lėlę čia. Tu atkelki vėlių vartelius jai, pasisvadìnki į vėlių suolelį, o priimk už baltų rankelių.

2. Pasvadino ant stalo tą velniuką ir sako. | Pasvadìno muni. ir apkamšė. Pasvadìnk vaiką, tepasėdie. Atvežė tikrai ant podiškos pasvadìnęsis.

3. Kaip uždiržta žemė, bulbės stovi pasvadìntos, kol beišsikala. Su lopeta pasvadinì, su lopeta nukasi [bulves]. Tų nasturtų pasvadináu. Kiek pasisvadinái pamidorų?

4. Kaip vištą ant kiaušių pasvadìno – viskas buvo gatavas.

5. Teip tujaus išpildė prisakymą, o tą gelbėtojį pasvadino į vietą panaktinio.

6. Apsivogė Kaziukas, pasvadìno. Pasvadìns į kalėjimą – tas nepataisys!

7. priversti tenkintis kuo ribotu: An duonos i druskos pasvadìnus gal durnystos išdulkėtų.

8. išleisti keptuvėje (kiaušinį): Rytmetė [je] ar kiaušį pasvadìna, ar išverda.
pérsvadinti. persodinti 2: Didesnis auga sėtinys, jei pársvadini. Kiek pasvadinau, pársvadinti nereikėjo (viskas prigijo) . Pamidorų rasodą jau antrą kartą pársvadino. Senas obeles kaip pársvadini, retai prigyna. Tą gėlę į kitą vazoną pársisvadinsu.
prasvadìnti. kurį laiką sodinti: Devynis metus roputes ten prasvadináu.
prisvadìnti

1. prisodinti
1. Muni mama prysisvadìno pry ratelio ir išmokė [skaityti].

2. paliepti ką daryti sėdint: Tokią didelę jau gali pry vaiko prisvadìnti, i tesupie. Pry kokio nuobodžio darbo prisvadinái – uogas skabyti!

3. prisodinti
2. Prisisvadìno bobų vežimą i važiuo [ja]. Ir išvažiavom, vaikų būrį prisisvadìnę.

4. prisodinti 3: Šįmet daugiau prisvadýsiu cibulių, ka užtektų visims. Tura prisisvadìnę gėlių pusę daržo. Prisisvadinù cibulių, i sudeda (sparčiai suvalgo) vyrai.
susvadìnti

1. susodinti 1: Susvadináu visus svečius pry stalo. Tankiai dantys ka būtų, susvadìna [kūmus] į krūvą. Vėlai atejo, pry trupinių besusvadináu [vėlyvus svečius]. Susvadìn į užstalę jaunuosius ant priegalvio. Į ratus susisvadináu vaikus.

2. susodinti 3: Neseniai susvadìnom, i džiūsta. Susvadináu visą rasodą. Susvadìno [sėtinius] par karštį – į taboką sudžiūvo. Medžiai. patogiai susvadinti yra. Tai susvadytas augytas tėvelio [darželis]. Prisiroviau daigų i susisvadináu. Buvo tie daržai pūstynės, mudvi čia susisvadìnom.

3. suslugdyti: Tankai užejo i susvadìno kelią.
užsvadìnti. užsodinti:

1. Eikim, aš tave ant kumelės užsvadinsiu. Užsisvadìns liuob an matociklo i nuveš.

2. Pana su savo kavalierium už stalo užsvadinta. Užsvadìns uošvienę, galėste rieties.

3. pritvirtinti, uždėti: Tą kuršį (tokią baidyklę) užsvadìno, tas rankas pririšo pri tų [ožio] ragų ir išginė.

4. užsodinti 4: Šitą galą bulbiums užsvadýsme. Vėlai šįmet daržus teužsvadìnom. Visus pašalius pamidorais užsvadìno. Aš pati daržą užsisvadinù, viską. Tura užsisvadìnusi sodną didelį.

5. užsodinti 5: Karšta, užsvadìno sėtinius – nudžiūvo.

6. užsodinti
7.
ant sprándo už (si) svadìnti primesti rūpintis, užkarti: Marčią užsisvadinsi ant sprando. Velnias musėt tave ir užsvadino man ant sprando!

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsvadinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svadìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno. sodinti: <br/>1. Svadink svečią – stačias apsimaluos! Pry stalo sykiu [samdinių] nesvadìno. Matušė, duodama Petronelei valgyti, svadino pablaku ant žeme. Mažne kas dieną svadino į savo stalą dvyleka parejūnų, arba palgrimų. Svadino svečius už stalelio, verkė jaunoji mergelė. Svadin vedu matušelė už balto stalelio, užger vedu matušelė saldžiu aluteliu. Veizėkis, svadinkis motriškas. <br/>2. Išeit matušėlė iš aukšto svirnelio, svadin manę nu žirgelio, vadin į svirnelį. Matušelė išeidama, žentalaitį svadindama, svadino, vadino nū bėro žirgelio. <br/>3. Da tebėra laikas, da svadìnsme runkulius – kiti da tebsvadìna. Vašokliai, aviečios sužėlusios į vieną kerkutę, reik skaidyti ir po vienam svadinti. Reik daržus svadìnti, džiūna viskas. Dabar pryšpilnis, gali rasodą svadìnti. Ir daržus ravėjau, i svadináu daržus. Taboką reik vakare svadýt. Svadìnk nesvadìnk – to [je] dirvo [je] barščiai neauga, ir gana. Sako, svogūnus reikia svadýt pryš vyšnių žydėjimą. Ale našlikių našlikių – kur tik jas i svadýs! Noru roputes svadýt. Kopūstus tame darže reika svadìnti. Kitur svadìnom pušimis, kitur – eglikėms. Vaikelius mokinti liepė, kaip ir kada reikia svadinti medžius vaisingūsius. Grįžk, dukrele, iš kelio, svadink rūtas darželė [je]. Apynėli žalusis, tave darže svadìno, mane mažą augino. Jo žirgeliai kai nulieti, jo rugeliai kai svadyti. Į jo (kojas gali ridikus svadìnti <span class="explanation"> (tokios nešvarios) </span>. <br/><b>svadìnti</b>nai. Nūnešė ir pasvadino svadìntinai. A nėko nesvadìnsys, a nebnori arų? <br/>4. sodinti 6: Svadìns, svadìns aną į kaliūzę. <br/>5. sodinti 8: Jau daugiau nebsvadìnsi [vištos], nebiperinsi. <br/>6. sodinti 10: Švies sienos, deimantu svadintos. <br/>7. <span class="explanation">įdėti, įtverti: </span> Dirbdins grėblelį, svadins kotelį. <br/>8. <span class="explanation">spaudyti (skaudulį), kad susileistų, suslūgtų: </span> Iškriušau lig sultės, svadináu, svadináu su korku, kol tik aną. išėdė. <br/><b>antsvadìnti</b>. antsodinti: Įnešė į kūtę, antsvadìno ant kumelės ir jo [ja]. Tėvas atlėkė su dviračiu kaji kur į vaistinę, mergelę an dviračio antsisvadìnęs. <br/><b>apsvadìnti</b>. apsodinti: <br/>1. Visas stalas vaikais apsvadìntas. Apsisvadìno stalą, vieša. Po penkis šešis [mažus vaikus] aplei savi apsisvadìna. <br/>2. Į ritinį <span class="explanation"> (aplink) </span> apsvadìntas kapas. Eglikėms apsvadìntas gyvenimas. Sūnus apsisvadino obūlių – i tų nereik pirkti. Mas apsisvadìnom alyvums [nuo dulkių]. <br/>3. Kitą kartą apsvadìnti daržiukai kvepėte kvepės. Apsvadìntas kapas tokiums žolikiums. Apsisvadìno daržą negalėdama i susirgo da labiau. <br/>4. Adomą Dievas iš rojaus išvaręs ir ant tos žemės apsvadinęs. <br/>5. apsodinti 6: Vištelius apsvadìno balandžio mėnesė [je]. <br/>6. apsodinti 11: Išrėdyti kailiniai aukso, o pakraščiu deimantais apsvadinti. <br/><b>atsvadìnti</b><br/>1. <span class="explanation">sulaikyti, sustabdyti: </span> Pri tvirtovių atsvadìno vokytį. <br/>2. atsodinti 2: Sėtinių noru atsvadìnti. Neprigijo kopūstai, gavau atsvadìnti. <br/>3. atsodinti 3: Gerai, ka atsvadìnom daržą pryš lytų. Mūsų daržai jau atsvadìnti. <br/>4. atsodinti 4: Šalpusnes dėjo ir atsvadino diminyčią <span class="explanation"> (rožę, votį) </span>. Jei ir atsvadìnsu rožę, par septynias dienas nu vėjo naujinas <span class="explanation"> (atsinaujina) </span>. <span class="explanation">išgydyti: </span> Atsvadìnti ligą. Kol neatsvadìns, karvė ilgai tulžia serga. Landuonę sunkiai atsvadìna, reik labai mokėti. <br/><b>įsvadìnti</b>. <br/>1. įsodinti 1: Ale jį sugavo ir vėl įsvadìno į šlajas ir vėl išvežė. Įsvadináu vaiką į mašiną, išvažiavo. Kovo mėnesį, balandžio vieną motrišką įsvadìns į stakles – be šienpjūtės jau nekels iš staklių. \| Galiat į vaistus įsvadìnti – vis tiek ans nepagys. Įsisvadináu tokį kupsčiuką <span class="explanation"> (piemenuką) </span> ir parsivežiau. <br/>2. įsodinti 3: Kelis diegus įsvadináu. Įsvadino roputes be mėšlo, be nieko. Įsvadino eglikes, i auga. Mačiau – kelios kanapės į daržą įsvadìntos. Noru įsisvadýti kopūstų. Aš ir parsiųsu mergytei savo dvi žaliuojanči žoleli: įsisvadykis, mergyte mano, po galęjuoju langeliu. Tu įsisėki ir meirūnėlių, įsisvadìnki ir diemedėlį. <br/>3. įsodinti 4: Ka neįsvadìna daržo motriškos, ta karvės. <br/>4. <span class="explanation">įkasti, pastatyti: </span> Kryžių įsvadìno pri kapo. <br/>5. <span class="explanation">įtaisyti, įkurdinti: </span> Vaiką įsvadináu į ūkę, pats išejau. Mergelką įsvadìno <span class="explanation"> (ištekino) </span> į didžiausią ūkę. <br/>6. įsodinti 6: Mane čion nekaltai įsvadino. <br/>7. įsodinti 8: Reik ir čionai imti protą, įsvadinti kūjui kotą. Iškrito žiedo akis, musintais buvo prastai įsvadìnta. <br/>8. <span class="explanation">įlyti, įmerkti: </span> Jau gerai įsvadìno tas lytus. <br/><b>nusvadìnti</b>. <br/>1. nusodinti 1: Savo pažinęs, ir klane nusvadina. <br/>2. <span class="explanation">nulošti (kortomis): </span> Įšaukė į šimtą aštuoniasdešims – nusvadìnsma kaip didelį. <br/>3. nusodinti 3: I takai nusvadìnti obelums, neužmatomi plotai. Visas įkalnis, tie medžiai jo nusvadýti. <br/><b>pasvadìnti</b>. pasodinti: <br/>1. Tas piršlys turės išpirkti tą jaunąją, pasvadìnti pri jaunojo. Par tas pintuves pasvadìns jaunūsius, apdainiuos jaunimas, kur būs susirinkęs. Pasvadìnk vaiką čia an suolo. Pasvadino į vežimą ir išvežė. Vežime savo pagal savęs pasvadino. O tus abudu, Stasį i Pranį, vieną ant vieno kelio pasisvadìnęs, antrą ant antro. Pasisvadino šalip savęs i šnekina. Pasisvadýk i tą lėlę čia. Tu atkelki vėlių vartelius jai, pasisvadìnki į vėlių suolelį, o priimk už baltų rankelių. <br/>2. Pasvadino ant stalo tą velniuką ir sako. \| Pasvadìno muni. ir apkamšė. Pasvadìnk vaiką, tepasėdie. Atvežė tikrai ant podiškos pasvadìnęsis. <br/>3. Kaip uždiržta žemė, bulbės stovi pasvadìntos, kol beišsikala. Su lopeta pasvadinì, su lopeta nukasi [bulves]. Tų nasturtų pasvadináu. Kiek pasisvadinái pamidorų? <br/>4. Kaip vištą ant kiaušių pasvadìno – viskas buvo gatavas. <br/>5. Teip tujaus išpildė prisakymą, o tą gelbėtojį pasvadino į vietą panaktinio. <br/>6. Apsivogė Kaziukas, pasvadìno. Pasvadìns į kalėjimą – tas nepataisys! <br/>7. <span class="explanation">priversti tenkintis kuo ribotu: </span> An duonos i druskos pasvadìnus gal durnystos išdulkėtų. <br/>8. <span class="explanation">išleisti keptuvėje (kiaušinį): </span> Rytmetė [je] ar kiaušį pasvadìna, ar išverda. <br/><b>pérsvadinti</b>. persodinti 2: Didesnis auga sėtinys, jei pársvadini. Kiek pasvadinau, pársvadinti nereikėjo <span class="explanation"> (viskas prigijo) </span>. Pamidorų rasodą jau antrą kartą pársvadino. Senas obeles kaip pársvadini, retai prigyna. Tą gėlę į kitą vazoną pársisvadinsu. <br/><b>prasvadìnti</b>. <span class="explanation">kurį laiką sodinti: </span> Devynis metus roputes ten prasvadináu. <br/><b>prisvadìnti</b><br/>1. prisodinti 1. Muni mama prysisvadìno pry ratelio ir išmokė [skaityti]. <br/>2. <span class="explanation">paliepti ką daryti sėdint: </span> Tokią didelę jau gali pry vaiko prisvadìnti, i tesupie. Pry kokio nuobodžio darbo prisvadinái – uogas skabyti! <br/>3. prisodinti 2. Prisisvadìno bobų vežimą i važiuo [ja]. Ir išvažiavom, vaikų būrį prisisvadìnę. <br/>4. prisodinti 3: Šįmet daugiau prisvadýsiu cibulių, ka užtektų visims. Tura prisisvadìnę gėlių pusę daržo. Prisisvadinù cibulių, i sudeda <span class="explanation"> (sparčiai suvalgo) </span> vyrai. <br/><b>susvadìnti</b><br/>1. susodinti 1: Susvadináu visus svečius pry stalo. Tankiai dantys ka būtų, susvadìna [kūmus] į krūvą. Vėlai atejo, pry trupinių besusvadináu [vėlyvus svečius]. Susvadìn į užstalę jaunuosius ant priegalvio. Į ratus susisvadináu vaikus. <br/>2. susodinti 3: Neseniai susvadìnom, i džiūsta. Susvadináu visą rasodą. Susvadìno [sėtinius] par karštį – į taboką sudžiūvo. Medžiai. patogiai susvadinti yra. Tai susvadytas augytas tėvelio [darželis]. Prisiroviau daigų i susisvadináu. Buvo tie daržai pūstynės, mudvi čia susisvadìnom. <br/>3. <span class="explanation">suslugdyti: </span> Tankai užejo i susvadìno kelią. <br/><b>užsvadìnti</b>. užsodinti: <br/>1. Eikim, aš tave ant kumelės užsvadinsiu. Užsisvadìns liuob an matociklo i nuveš. <br/>2. Pana su savo kavalierium už stalo užsvadinta. Užsvadìns uošvienę, galėste rieties. <br/>3. <span class="explanation">pritvirtinti, uždėti: </span> Tą kuršį <span class="explanation"> (tokią baidyklę) </span> užsvadìno, tas rankas pririšo pri tų [ožio] ragų ir išginė. <br/>4. užsodinti 4: Šitą galą bulbiums užsvadýsme. Vėlai šįmet daržus teužsvadìnom. Visus pašalius pamidorais užsvadìno. Aš pati daržą užsisvadinù, viską. Tura užsisvadìnusi sodną didelį. <br/>5. užsodinti 5: Karšta, užsvadìno sėtinius – nudžiūvo. <br/>6. užsodinti 7. <br/><b> ant sprándo už (si) svadìnti</b> <span class="explanation">primesti rūpintis, užkarti: </span> Marčią užsisvadinsi ant sprando. Velnias musėt tave ir užsvadino man ant sprando!

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antsvadinti

#