antšveisti

šveĩsti, šveĩčia, šveĩtė.

1. trinant kuo valyti, blizginti: Nešveistas. Šveĩsk su pelenais peilius, su asiais suolus. Liktorių šveĩsti. Nenuplausi – čia reik šveĩst. Šveĩčia, plauna, kad nebūt riebulų. Visą rytą šveičiaũ grindis. Liepė jiems ir batus šveisti, ir bulbes skust. Aš tą puodą šveičiaũ, šveičiaũ, su pelenais šveičiaũ, matytai! Visus šaukštus, bliūdus an žemės, su pelenais šveĩčiam, duodam. Asiūkliai geresniai kaip sėmenokai: aštresniai, šveĩčia geriau. Šarmo pridirbo puodą – i zulink, šveĩsk tuos suolus. Jei turi šveĩčiamo popierio, čiukš čiukš – ir peilis ima. Oi tu stale staleli, tu staleli baltasai, o kas tave baltą šveĩs, kap sesutė mūs išeis. O kam šėrei žirgelį? O kam šveiteĩ kardelį? Viena seselė brolelį rengė, antra seselė kardelį šveitė. Marių putelės šveis mums pentinėlius, žuvų šukelėms šukuosim galveles. Ir atjojo trys broleliai bėrų žirgų girdyt, pentinėlių šveĩstie. Eisiu eisiu pažiūrėtie, ką veikia bernelis, ar žirgelį šeria, ar balnelį šveĩčia. Nesirūpyk, mergužėle, nešveisi žirgelio. Viena sesytė žirgytį šėrė, antra žirgytį šveitė. Tris dienas visos karalystės jauni vyrai šveitė savo žirgus. | Raudonapykaklio, tupėjusio aukštai medyje ir šveitusio, tvarkiusio savo plunksnas, ji. visai nepastebėjo. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? Ji liovėsi šveitus lūpas. Stačiosios uolos, kūbrį iškėlę iš šaltos gelmės, šveičiamos vėjo, stovi, kaip amžių amžiais stovėjo. Mauk namo, šveiskis batus ir kraukis daiktus į kukšterą. Su druska dantys labai šveĩčias. Tokie daiktai. šveĩčias ir iškyla paviršiun liepsnike. Liepsnelė išsiverčia – tai šveĩčias rūdys [užkastų pinigų]. | Regi, kaip vištos smėly [je] šveĩčias. valyti, švarinti, kuopti. . Senieji žiniuoniai su senobių žodžiais mūsų žemę šveĩs. | Šveičiantyji ugnis. Nupertinė dūšių. Šitai avinėlis Dievo, kuris šveĩčia nuodėmes to pasaulio. Jau šventė atejo, tik šveĩtas i bėga. Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės. Šveĩčias – nežino, kada kas atvažiuos. Juozas vakare, parėjęs nuo darbo, lempelę užsidegė ir rytojui šveistis stojo. šviesų daryti.

2. puošti, dabinti. .

3. smarkiai tvoti, kirsti, šerti: Kai šveĩtė, kai krėtė – tik krauju apspylė, ir gatavas. Man kaip šveĩtė atgalia ranka, net susverdėjau. Už [botkočio] plongalio pasiėmė, kai šveĩtė storkočiu par dantis! Gaspadorius paėmė pantį ir šveĩčia, šveĩčia per strėnas. Tylėk, kad šveĩsiu samčiu per galvą, tai žinosi! Tam bernukui kad šveĩtė į ausį, tai tas net pargriuvo. Kad aš tau šveĩsiu žandan, tai žinosi, kaip kalbėt! Mañ suėmė toks piktumas, jog šveičiaũ jam su šluotražiu tiesiai par galvą. Kai šveĩsiu – kaulų nesurinksi! Šveĩsk par uodegą katei, tegu eina lauka. Vežėjas, šveitęs arkliams po kirtį, dardėjo į pakalnę. | Šveĩtė su kirviu akmenan. mušti, pliekti, daužyti: Až tokį darbelį reikia tave šveĩst, kad net paskuigalis dulkėtų. Šveĩtė, šveĩtė tą sūnų, o žmogum nepadarė. Paėmė [vyras] geras virves ir pradėjo šitą bobą šveist. Ėmė šveĩst žabine, tai vaikas tik rangos. Nutvėręs šveĩčia piemenį, tas net raitos. Ponai juos rykštėmis šveitė, o jie tylėjo! Kap pradėjo šveĩst botagu arklį, tai tas net an sienos lipė. | Tik šveičiù kultuvu [rugius] i šveičiù.

4. smarkiai mesti, sviesti, trenkti: Tik šveĩčia su šake pėdus ant kaugės. Kad šveĩtė akmeną par stogą! Šveĩtė akmeniu į medį. Še akmuo, šveĩsk ant tą varną! Kap šveĩtė viedrą vandinio, tik pateškėj [o] tas vanduoj, in mane kap šlėjo. Ka šveĩsu tus tavo škurlius, i siūlų nesurinksi – susitvarkyk! Atneša su visu bliūdu [sviestą] i šveĩčia ant stalo iš to pikčio. Kaip šveĩtė jį vidurin gryčios, tai net kūliais apvirto. Kad spyrė man [arklys],
tai ka mañ šveĩtė tolyn!. Tyčiom i šveĩčia tą žodį. | Bėgdamas šveitė durimis, vienu šuoliu peršoko prieangį ir, išbėgęs laukan, griuvo čia pat į tankias eglaites. Jis linksmai švilpavo ir paikus juokus krėtė: čia duris ar langinę taip šveis, kad subraškės ir žmonės krūptels. smarkiai lekiant atsitrenkti į ką: Vargšas šveĩtė su motociklu į sieną.

5. smarkiai pjauti, kirsti: Pajim' tu berniukelį – kap anas šveĩčia (šienauja) ! Gera šveĩst, kai dalgė yra gera. Kai šveĩtėm išsijuosę, tai už pusvalandžio visa lanka gulėjo. Atranda abu miške, šveĩčią juodalksnius: – Talkėju, – sako.

6. greitai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti: Reik šveĩsti ant numų. Kad šveičiáu kiek begalėdamas numie. Kad šveičiù, kad šveičiù, net prakaitas išmušė. Kiek tik gal numie šveĩtė [paleisti ištremtieji] – svetur atsibodo. Iš pažiūros nekokia kumelė, bet šveĩst tai jau šveĩčia. Dykom rogėm gali šveĩst. Ka šveĩtė veršis par laukus! Langą išdaužęs, kad šveĩtė iš kiemo, tai kulnai net ažupkalį siekė. Sutiko jį bitelė, mato, lokys raitydamas kulnus šveičia. Šveĩta i šveĩta po miestą. Ė! Žiurkė kad šveĩčia vaga! Apsisukiau i šveičiù atgalio. Šveĩta į mašinelę susėdę į kurortus. Nugi mūsų Marijona kad šveĩčia keliu. Pasbalnojęs bėružėlį šveĩčia pas panelę. Kad šveitė į peklą džiaugdamos, kad nenumetė kūjo.

7. daug, godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Padavė valgyt, tai kad šveĩčia, kad šveĩčia! Atsistos, sau lėkštę prisvertė ir šveĩčia. Susėda už stalo ir ima šveĩst ėdalą. Bobutė tai šveĩčia gerai. Šveĩčia, net ausys lapsi. Paarus ir šveĩst jau noris. Piemuo šveĩčia kaip artojas. Kad šveĩčia, tai šveĩčia – kaip kelias dienas nevalgęs. Šveĩčia lygiai dvi dienas nevalgęs. Kad šveĩčia, kad šveĩčia parnakt išsišokęs. Toks varlė, o šveĩčia lyg didelis – tik paduok, da ir išlaižys. Viską šveĩta, nebėr jokio lepnumo. Padirbėję vyrai tai lašinius gerai šveĩčia. Kaip pradėjo talkininkai šveĩsti, tai mažai kas ir beliko ant stalo. Kad šveĩčia prastus batvinius – kaip iš badų išlindus. Kad šveĩčia kopūstus, net gražu žiūrėt. Šveĩta anie [agrastus],
ka tik užmezgė. Ėgi anys kad šveĩčia, tai šveĩčia mėsą, nė pasnyko nežiūri. Senis, o šveĩta lašinius, šinką. Vaikai kad šveĩčia duoną, tai šveĩčia, nieko daugiau i nereik. Ot tai šveĩčia – net ausys linksta. Šveĩtė, tai šveĩtė, matyt, patiko. Šveĩsk, gudai, lapus, daugiau nieko nebus. godžiai ėsti, ryti: Dabar galvijai jau ir šiaudus šveĩčia, kai ateina iš lauko perkarę. Eiguliai ne kartą yra pastebėję voverę beuogaujant, begrybaujant, bešveičiant pumpurus.

8. smarkiai lyti, pilti: Lietus šveĩčia, ir tiek. Ale tai gražiai lietus šveĩčia! Jau šonais lietus šveĩčia. Kad šveĩtė lytaus, tai visi grioviai patvino. Jau pagada biškį nusistovi, spėji apverst [šieną] – jau būrys užeina, jau šveĩčia. Šveĩčia drūčiai. Ana kaip šveĩst ima, net burbuolės an balos šoka.

9. smarkiai barti: Šveĩsti žodžiais. Šveĩtė kunigai motriškas už ejimą be kvartūgų.

10. šiaip ką smarkiai, intensyviai dirbti, daryti: Aš pati pasikinkau ir šveitù, irgi šveitù visus darbus. Tik išejom, ir pradėjo šveĩst (šaudyti) . Jau Alytų šveĩčia (puola, apšaudo) . Greičiausiai sėdi suėję su draugu, šveiti kokį „melagį“, „asilą“ ir dejuoji.
káilį šveĩsti (kam) mušti ką: Žiūrėk, ans vėl káilį šveĩčia tavo seniui. Tai paskui vyras ir ėmė jai kailį šveist.
šìrdį šveĩsti gaivinti: Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩtė, visas dulkes nustum [ia] žemyn. Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩta, balta duona gelžį laužo.
vamzdẽlį šveĩsti verkti: Petreli, ar jau šveiti vamzdelį?
antšveĩsti, -čia (añtšveičia), añtšveitė. atmesti, atsviesti: Švyt añtšveičiau varlę, pas tešmenį betupančią.
apšveĩsti, -čia (àpšveičia), àpšveitė.

1. trinant kuo apvalyti, apiblizginti: Neapšveistas, neapdarus. Didumą šaukštų àpšveičiau. Biškį apìšveičiau aš juos. Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė. Šiandie visus indus apsišveĩsiu. apšvarinti, apmazgoti, apvalyti, aptvarkyti: Àpšveičiau – vis švaresnis vaikis. Ir toks gi būt gražus ant veido, apšveĩsk jį, būt gražiausia vyras. Dabar Valeckas apišveitė, sutvarkė kiemą. Aš jau visus kampus apsìšveičiau. Eik pirtin, kad apsišveĩsi, tai nu. Pirma apsišveĩsk savo liežuvį (išmok mandagiai kalbėti), tada galėsi šnekėt.

2. aplink puošti, dabinti.

3. apmušti, apkulti: Aš būčia juos lazda apšveĩtus! Prie girtų nelįsk, greitai gali apšveĩst. Nusijuosęs visus apšveičia. Apìšveitė paėmus visus, kai šventi pasdarė. Nuleidėm kur kiaules, tai da bizūno gausi, da apšveĩs. Virėja jį. apšveitė. Sakysi, negeras vaistas – àpšveičiau [vaiką],
i nutilo.

4. didumą suvalgyti: Pirma šveĩtė šveĩtė [barščius],
padaviau mėsos – ir tą apšveitė.

5. apibarti: Kukorius i apšveitė kalbėdamas: – Tų savo darbo nežinai, visur landžioji!

6. pavogti: Àpšveitė cigonės ir pinigus, ir viską.
atšveĩsti, -čia (àtšveičia), àtšveitė.

1. trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti: Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė. Prisvilė [puodas],
neàtšveičiu. Pritukusios [grindys],
sunkiai atšveĩsi. pakankamai šveisti, trinant valyti, prisišveisti: Jau atsìšveičiau, atsišiūravau tų grindų.

2. pramokyti, pralavinti: Tie inžinieriukai àtšveitė anus, akes atkrapštė. Ypač mergeles reik kelti – mokyti, jos puikiausiai gali mūsų giminę atšveisti.

3. smarkiai primušti: Kad neduosi, atšveĩs. Atšveĩtę būt ir išeję.

4. gerokai atpjauti, atriekti: Atšveĩsk i mun duonos su savo peiliu. Paršas da tebgaruo [ja],
jau keturius kilogramus lašinių i àtšveitė. Atšveĩsk i mun gerą riekę. Àtšveitė mun duonos puskepalį.

5. greitai ateiti, atbėgti, atlėkti: Atšveitantì boba vaiku nešina. Vagi nabagė iš Žilių karvę pamelžus atšveĩčia. Ka jau tos mašinos važiuoja, pasto [vi] an dirvų, tai jau tada àtšveičia.

6. sočiai privalgyti už praeitą laiką: Tai àtšveitė ir už vakarykščią? susilyginti valgant, tiek pat suvalgyti, sušveisti: Atàšveičiau až tris. iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Bulvių ir pieno atsìšveičiau kaime. Atsišveĩsk, kol namie, o paskui pabadausi.

7. šiaip ką labai greitai padaryti, atlikti: Paėmė kaipmat ir àtšveitė: kas gi teip kalba poterius?!
káilį (šónus) atšveĩsti primušti: Jam káilį atàšveitė Jonas diržu. Gerai àtšveičiau jam šónus, kad net pargriuvo.
įšveĩsti, -čia (į̃šveičia), į̃šveitė.

1. aplupti, primušti: Sakau, tai kad tėvas mane su kokiu rapnyku inšveĩst [ų]. Aštriu virveliniu įšveĩst, tai ir nebetrepsės vietoj. Sūnui vakar kai į̃šveičiau, tai kaip šilkinis pasidarė. Jiem nereikia duot, ale reikia inšveĩst. Iñšveičiau gerai katinui, nulėkė net kluonan.

2. įmesti: Nukerta, nuvelka į griovį ir įšveičia.

3. greitai įbėgti, įlėkti: Mumis kuilys ginė, aš šveitu į tokią daržinę ir į̃šveičiau.

4. įsigerti: Tu jau šiandien neblogai įsìšveitei.

5. įnikti į darbą, įsidirbti: Kai įsìšveitė, tai nė atsitraukt negali.
į káilį įšveĩsti apmušti, prilupti: Jam gerokai į káilį į̃šveitė.
iššveĩsti, -čia (ìššveičia), ìššveitė

1. trinant kuo išvalyti, išblizginti: Neižšveičiamas, neižtrinamas. Jam pečius ìššveičiau (nutryniau) . Iššveĩsk man rendelį. Puodus, būlo, ìššveičia su asiais. Šiaudų gniužuluką susvynioji ir ìššveiti puodus. Kap ìššveitė tą katiliuką gerai! Išmazgok tenai, dilgėm iššveĩsk. Tą stuopelę, katrą gėrei, pelenais iššveĩsiu. Bet prieik [prie sakramento] nešdamas akmenis brangius (brangus), auksą, sidabrą, idant tuo geriaus ižšveistumbei materiją. Kad raudonas tas skystimas palieka, puodą kad nukanda, kažin ar beišsišveĩs. išvalyti, iššvarinti, išmazgoti, numazgoti: Atejusi randa anus. iššluotus ir iššveistus. Visą bažnyčią ižšveist ir pataisyt galį. | Ašakota duona žarnas iššveĩčia. Asiai vidų (virškinimo traktą) šveistè ìššveita. Rupūs kleckiukai gerai – pilvą iššveĩčia. Ìššveitė visus šlaitelius, nė vienos uogos nepaliko. Ateina tėvelis [iš pirties] išsišveĩtęs. Išsišveĩsk ausis – grybai pradės augt! trinant, šveičiant išdilti, pranykti: Katilo jau visa maliava išsìšveitė.

2. išsipuošti: Kai išsìšveičiu, tai ir aš nieko. Išsišveitė kaip per atlaidus. išgražėti: Stuburai. kad išsišveĩtę – vien plytų tvarteliai.

3. iškirsti, išrinkti, kertant išnaikinti: Čia Buivydas iššveitęs alksnynus.

4. greitai išeiti, išvykti, išvažiuoti, išbėgti, išlėkti: Pryš karūmenę ìššveitė į Ameriką. Apčystijo tas vagis mane i ìššveitė tolyn. Karvė uodegą ažurietė ir ìššveitė iš atšlaimo. Ir beveizdint per kelias dienas mažne pusė Kulių parakvijos iššveitė į Tverus.

5. kurį laiką nešioti, dėvėti, išvaikščioti, išdėvėti. Oi, kiek aš ìššveičiau su tais batais!

6. godžiai, su apetitu išvalgyti, išgerti: Ìššveitė visą puodą bulbienės. Nespėjom pamatyt, kaip jis dvi lėkštes ìššveitė. Prisdaro saločių bliūdelį, atsisėda ir visą ìššveičia. Padėjo jam lėkštę mėsos, jis kap bematai ir ìššveitė. Mes su kūmu ìššveitėm du buteliu alaus.
káilį (dantìs, sùbinę) iššveĩsti. primušti, prilupti: Neverk, ba kai iššveisiù káilį, tai žinosi! Iššveĩsk vaikui káilį, nedirbs niekų. Po žmones valkiojatės lyg šunes, namus palikę, nėr kam sùbinę iššveĩst. Aš tau parodysiu, kai dantìs iššveisiù, kaip tėvo neklausyt!
nušveĩsti, -čia (nùšveičia), nùšveitė.

1. trinant kuo nuvalyti, nublizginti: Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas. Stalas baltai nùšveistas. Kada būsi dėvėjęs su čebatais, nepamesti purvinų, bet nučystyt, nušveist, padėti į vietą. Ana nùšveitė žalvarinius liktorius. Tu skomele, tu baltoji, kas tave nušveis, kai mergelė išeis? Kur girdysiv bėruosius žirgelius? Kur nušveĩsiv aukso pentinėlius? Tek srovės upelis bėriems žirgams girdyti, pentinužiams nušveisti. Argi nepagirdžiau aš jūsų žirgelių, argi nenušveičiau sidabro kamanėlių? Nušveis tavo žiedužėlį didieji darbeliai. Dieve, nušveisk griešnyką ir susimilk ant manęs. Kuris nušveitė nuodėmes viso pasaulio. Į aikštelę įspindo baltas tartum nušveistas mėnuo, liedamas šaltą padangių šiurpą. Katilą paišiną nenušveisi. Net veidą šviečia, kad nusišveitė batus. Ir kardelį šviesiai nusìšveičiau. Basinyčia einant kulnai nusišveĩčia. Nuodėmes nusišveĩsti. nusivalyti (nusiimti šiukšles, pūkus ir pan): Išsipūkavęs visas, gal pūkuos kur buvai atsigulęs; te šepetys, nusišveĩsk. nuimti, nuplėšti lukštą, luobeles, nuskardyti: Tegu prieš maldamas kviečius nušveĩčia – baltesnis pyragas bus. Nugrūda piestoj [grikius],
nušveĩčia, kad nebūtų nė dulkytės. Kvietiniai miltai tik sumalti, ne teip kad jie būtų nušveistì.

2. prilupti, primušti, išperti: Reikė paėmus žabas nušveĩst. Nušveičiau vaiką, tuoj nutilo. Až lango išdaužimą vaikus teip nùšveičiau, kad amžių atsimins. Kai nušveisiù katrą pasgavęs, tai žinostat! Kai nùšveičiau botagu, tuoj ramesnis pasdarė.

3. numesti, nusviesti: Jau nuo salkelės nùšveitė plyteles? Nùšveitė tę i šatras. Nušveitė kepurę ant suolo ir paglaustęs seserį per pečius nuėjo prie velionės.

4. nupjauti: Pardien pusę kalno avižų nùšveitė. Rankine mašinėle nušveĩčia pievą kaipmat. Ant galo pakelėj da nùšveitė (kombainu nupjovė ir iškūlė) visiem. | Diedas išejo, drykšt delge ir nušveitė jaučiuo kaklą.

5. greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti: Visas būrys bernų nùšveitė į gegužinę. Tik sušveitė arkliams ir nùšveitė pro šalį. Teip tai drąsus ir jis, bet kai pamatė vilką, tai dirva ne dirva – po tiesumu nùšveitė par lauką. Tu muno vaikelis, nušveisk į miestą. Pasigamino čia pinigo i nùšveitė miestan.

6. viską suvalgyti: Buvau šį tą svečiam padėjęs: atejo, viską nùšveitė, ir daryk ką nedaręs. nuėsti, nuryti: Sueita karvių daržam ir nušveĩsta batvinialapiai. Suvarykit kiaules į tvartą, be nueis į žirnius ir nušveis. Ta ganykla kaip su šluota nušveistà.

7. nusigerti: Jonas jau visai nusišveĩtęs sėdėjo.

8. smarkiai nulyti: Nùšveitė didžiausias lietus. Skalsiai nùšveitė lietelis – kliuvo visur. Ale šiandiej kad nùšveitė gerai.

9. numiegoti, numigti: Valandą nùšveitė, jam ir davaliai.

10. apgauti, apsukti, nuskriausti: Nùšveitė (nugyveno) aną. ir išvarė – negera ana boba. Nū̃šveitė (aplošė) muni su kartoms, palikau kaip bestovįs.

11. nusukti: Paskui da nušveĩs tau keletą metrų audeklo.

12. atimti, ką radus apieškant, kratą darant: Liubrikai brolius liuob nušveis, o aš pareitu su kontrabanda.

13. išnaikinti, nušluoti: Nušveitė [gaisras] visa – ir mokyklą, ir šitą [namą].

14. nusigiedryti, nusišviesti: Į vakarą dangus nusìšveitė.

15. nusišlapinti: Vaikai, eikiat į viedralį nusišveĩskiat – naktį nėkas žiburio nedeginės.
gérklę nušveĩsti atgaivinti: Valgei valgei, dabar nugerk – gérklę nušveĩs.
káilį (nùgarą) nušveĩsti primušti, prilupti: Nùšveitė ir jam káilį. Kai aš tau nùgarą nušveĩsiu, tai klausysi!
šìrdį nušveĩsti

1. atgaivinti: Keptas obuolys šìrdį nušveĩstų. Rūgusis pienas šìrdį nušveĩčia. Rūgštūs obuoliai ar kopūstai labai nušveĩčia šìrdį. Gera rūgštelė, tai kad nùšveitė šìrdį. Vanduo tai šìrdį nušveĩčia, o pieno davęs nedavęs. Prigėriau avėčių sunkos, šìrdį kaip nùšveitė. Noru kartimo, ka šìrdį nušveĩstų.

2. palengvinti, nuraminti: Ašaros širdį nušveičia, visus kartumus nuplaudžia. Geri žodžiai šìrdį kaip šveistè nùšveita.
širdìs nusìšveitė atsigaivino: Užgėriau liminado, kaip nusìšveitė širdìs.
pašveĩsti, -čia (pàšveičia), pàšveitė

1. kuo trinant pavalyti, pablizginti: Pašveĩsk peilius. Biškį pàšveitė ir padėjo. Tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemės ir vėl degyk. Bent batus pasišveistum – sakydavau.

2. papuošti, pagražinti, padabinti: Mučė visą vyrą pašveĩčia. Visas miestas karūnomis pašveistas ir vakare žiburiais apšviestas buvo. Visi vartai gražiai pašveisti. Stubą lapijomis pašveĩsti. Bet jam nuo ciecoriaus Napoleono atsisveikinant, tasai jį pašveitė aukščiausiuoju francūziškuoju garbės ženklu. Ta moteriškė pasišveĩtusi, išsirėdžiusi. Jis yra jaunas ir vaikščioja pasišveitęs. O čia durys – kabarkšt. Įėjo Untulis. Pasišveitęs visas, baltučiais drobės marškiniais, linksmas. Pasišveĩtusios mergos, trata, trata. Ši pasistrajijusi, pasišveĩtusi, ir išjojusiu [abu]. Pasišveĩsk, nusiskusk – mergaitės ateis. Diplomatai, savo šventės rūbais pasišveitę, kunigaikštį pasveikino.

3. palupti, pamušti: Pàšveitė vyrai paėmę, tai dabar jau nebevagia. Prašveistas puodas baltesnis, pašveistas vaikas doresnis.

4. pamesti, pasviesti: Kad pašveĩs batus pasuolėn, niekaip nerasi.

5. greitai nueiti, paėjėti: Rengiuos pašveĩst į Lauksodį. kurį laiką greitai eiti, joti, važiuoti ir pan.

6. su apetitu, godžiai pavalgyti: Anas nemažai ir pašveĩčia. Prie stalo tai oho kad pašveĩčia. Visą stalą, kas tik buvo kame padėta, ans pàšveitė. Nutveriam rūgšties puodelį, duonos šmotą ir pašveĩčiam. Duonos ben keliom dienom pàšveičiau. Tai pàšveičiau obuolių! paėsti: Pašveičia zuikis dobilų, paragauja laukinių žolių.

7. smarkiai palyti: Niaukias visas dangus – pašveĩs.

8. piktai, kandžiai ką pasakyti, pabarti: Ka pàšveitė mokytojai, ta pažaliavo. Pàšveitė motynai: – Tavo vaikas pasileidęs!
paršveĩsti, -čia (par̃šveičia), par̃šveitė. greitai, skubiai pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: Galvotrūkčiais išbėgau iš to kambario ir paršveičiau namo. Tai greit par̃šveitė namo – turbūt nepatiko? Na kap paršveĩčia su glėbiu. Neėdęs pabuvo i par̃šveitė numie. Kad sveikas bus, paršveis. Išlakstė jam visi ir miegai, kad nešė kulnus, kol namo paršveitė.
péršveisti

1. trinant iš naujo išvalyti, išblizginti: Šitas grindis dar reikia páršveist.

2. pertvoti, peršerti, suduoti: Ar nereiks tau kokį kartą diržu paršveĩst už tokius darbelius?!

3. permesti, persviesti per ką: Paršveĩtė par štogą pelę.

4. greitai perbėgti, pervažiuoti, perlėkti.
prašveĩsti, -čia (pràšveičia), pràšveitė.

1. trinant pravalyti, pablizginti: Tu, kaip žiūriu, gerokai pràšveitei jau. išsivalyti, nusistoti: Ėmė po 50 cm. prasišveitusio skystimo. smarkiai šveičiant, trinant prakiurdyti: Kam gi teip reikia šveĩst, kad jau net kiaurai pràšveitei!.

2. pralavinti, pramokyti, prašviesti: Žinodamas vaiką reikiant ir prašveisti, išvežė į mokslus. Ne vieną jaunikaitį prašveitė mokslūse. Prašau … mus prašveisti prasčiokėlius. Galėdamys neprašveita ir nė jokio mokslo neduoda. Pagyveno mieste ir prasìšveitė. Čia prasišveĩtę, o tę – amžini tamsuoliai, tik jie žino gert.

3. pragražėti, praskaistėti, atsigauti: Ale ta Kutrienė teip prasišveĩtus – kaip uoga. Maža tokia negraži buvo, o dabar prasìšveitė. | Matei, kaip prasìšveitė paršas, kai pieno ažudaviau.

4. greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, prajoti, pralėkti, pradumti: Tik pràšveitė vienas kitas pro šoną. Du raiti net prigulę prie arklių pràšveitė pro šalį. Tik vakar, mačiau, ka pràšveitė [gandras] pro šalį – švyst. Pelė pràšveitė pro pastalę.

5. pralošti ar pragerti. . Kas buvo tinginys, kas pragėrė, prašvilpė ar kortom prasišveitė. Vieni prasišveitė grynai, kitus kruvinai apiplėšusios žmonos.
prišveĩsti, -čia (prìšveičia), prìšveitė

1. daug nušveisti, nublizginti.

2. pakankamai, iki nusibostant šveisti, atsišveisti: Tę mes ir prisišveĩsdavom tų nedažytų grindų. Prisišveičiau baltų stalelių. Aš prisìšveičiau šviesų kardelių.

3. smarkiai primušti, prilupti: Anas savo berną prìšveitė vadelėm. Aš taũ, kad prišveisiù, tai tu atsiminsi! Jau nebegali sutvarkyt vaiko: aš jį kad prišveisčià, tai anas būtų kaip titė. Baisu eit į svetimą kaimę, dar gali prišveĩst. Prìšveitė berną vakaruškoj, kad paskiau kelias dienas sirgo. Jam. atiduota valia. Nepatiko kas – prìšveitė, ir niekam nepasiskųsi. Su savo lazda ėmė šveisti viršininką ir kitus galvažudžius, taip juos prišveitė, jog tie nebegalėjo nei rankų, nei kojų pajudinti.

4. daug, sočiai, su apetitu privalgyti, prisikirsti: Kad prišveitì [blynų],
skersas eini. Prìšveitė lašinių su duona ir išejo pūkšdamas. Prìšveičiau kopūsčiukų, aiškiai pastiprėjau. Prišveĩsma smetano lig kaklo. Ateini rugius pjovęs, kad prišveitì rūgusio pieno, kad stipra. Prìšveičiau šviežios avienos. Saldainių prìšveitė kiek norė [jo]. Par juos kai kulėm, tai gerai davė valgyt – visi prišveĩtę parejo namo. Sėdu, prỹšveitu, kiek telpa. Vakar per patalkius prìšveitėm agurkų su medum. Dėkui, dėdien, nevalgysiu: namie prìšveičiau. Jonas susirgo prišveĩtęs kopūstų. Mėsos prisìšveitė, tai sriubos jau nereikia. Tai prisìšveitė saldainių, kad nesuvalgė visų. Kad prisìšveitėm šiandien pietų, nė vakarienės nebesinorės. Prisìšveičiau, brolyti, bulvinių blynų, net šonai braškėjo. Tu jo nepristok, jis visokių negerovių prisišveĩtęs. prisigerti: Susirado draugų, nūmanykiatės – jau prysišveĩs. Jie tę prisìšveitė iki žemės graibymo.

5. nugairinti: Ė, prìšveitė vėjas [skruostus].
velnių̃ (biesų̃) prišveĩsti (prisišveĩsti) būti pasiutusiam, suktam, klastingam: Velnių̃ ta ne priėdusi, ale prišveĩtusi. Jis tę visokių velnių̃ prisìšveitė ir parėjo. Velnių̃ prisišveĩtęs ir tas. Ans jau toks yr – biesų̃ prisišveĩtęs.
sušveĩsti, -čia (sùšveičia), sùšveitė

1. trinant, šveičiant sunaudoti, sutrinti: Paduok man saują sėmenokų, tuos jau visus sùšveičiau. Mano ragožė jau visai susìšveitė.

2. suduoti, sušerti, užtvoti, užkirsti: Kai sùšveičiau diržu par pečius, tuoj prispažino. Mušeikai vyrai gerai sùšveitė. Mamos barėsi, kai kurios ir sušveitė saviesiems žemiau nugaros. Sušveĩsk tam vaikezuo gerai par kuprą. Sušveĩsk arkliam, kad pabėgėtų. Sušveisk tik arkliams, ir nieko nelaukdami užsuksime į kiemą. Sušveitė kiaules, tai dar̃ neina in bulves. Sùšveitam šunį, ir išbėga. Atspirdis tau duris ir iš eilės diržu sušveĩs, sušveĩs.

3. susviesti, sumesti.

4. godžiai, su apetitu suvalgyti: Visą gabalą lašinių sùšveičiau. Sùšveiti puskilį lašinių, tai tada vyras. Ale, žiūrėk, kiek, anas sušveĩčia mėsos! Padėjau du didžiausius gabalus mėsos, o jis kaip niekur nieko sùšveitė ir vėl žiūri. Atsisėdęs sùšveitė mėsos šmotą ir vėl išsirioglino. Ar sùšveitei barščius? Priviriau katilą virtinių, tai ką bematant ir sùšveitė. Kaip padėjo man kiaušinienės, tai aš ją visą sùšveičiau. Sùšveitė [vaikas] ledų dvi porcijas ir susirgo [gerkle]. Sùšveitė tokį kepersį duonos ir da ans nepriėdė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsveisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šveĩsti, </b>šveĩčia, šveĩtė. <br/>1. <span class="explanation">trinant kuo valyti, blizginti: </span> Nešveistas. Šveĩsk su pelenais peilius, su asiais suolus. Liktorių šveĩsti. Nenuplausi – čia reik šveĩst. Šveĩčia, plauna, kad nebūt riebulų. Visą rytą šveičiaũ grindis. Liepė jiems ir batus šveisti, ir bulbes skust. Aš tą puodą šveičiaũ, šveičiaũ, su pelenais šveičiaũ, matytai! Visus šaukštus, bliūdus an žemės, su pelenais šveĩčiam, duodam. Asiūkliai geresniai kaip sėmenokai: aštresniai, šveĩčia geriau. Šarmo pridirbo puodą – i zulink, šveĩsk tuos suolus. Jei turi šveĩčiamo popierio, čiukš čiukš – ir peilis ima. Oi tu stale staleli, tu staleli baltasai, o kas tave baltą šveĩs, kap sesutė mūs išeis. O kam šėrei žirgelį? O kam šveiteĩ kardelį? Viena seselė brolelį rengė, antra seselė kardelį šveitė. Marių putelės šveis mums pentinėlius, žuvų šukelėms šukuosim galveles. Ir atjojo trys broleliai bėrų žirgų girdyt, pentinėlių šveĩstie. Eisiu eisiu pažiūrėtie, ką veikia bernelis, ar žirgelį šeria, ar balnelį šveĩčia. Nesirūpyk, mergužėle, nešveisi žirgelio. Viena sesytė žirgytį šėrė, antra žirgytį šveitė. Tris dienas visos karalystės jauni vyrai šveitė savo žirgus. \| Raudonapykaklio, tupėjusio aukštai medyje ir šveitusio, tvarkiusio savo plunksnas, ji. visai nepastebėjo. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? Ji liovėsi šveitus lūpas. Stačiosios uolos, kūbrį iškėlę iš šaltos gelmės, šveičiamos vėjo, stovi, kaip amžių amžiais stovėjo. Mauk namo, šveiskis batus ir kraukis daiktus į kukšterą. Su druska dantys labai šveĩčias. Tokie daiktai. šveĩčias ir iškyla paviršiun liepsnike. Liepsnelė išsiverčia – tai šveĩčias rūdys [užkastų pinigų]. \| Regi, kaip vištos smėly [je] šveĩčias. <span class="explanation">valyti, švarinti, kuopti. </span>. Senieji žiniuoniai su senobių žodžiais mūsų žemę šveĩs. \| Šveičiantyji ugnis. Nupertinė dūšių. Šitai avinėlis Dievo, kuris šveĩčia nuodėmes to pasaulio. Jau šventė atejo, tik šveĩtas i bėga. Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės. Šveĩčias – nežino, kada kas atvažiuos. Juozas vakare, parėjęs nuo darbo, lempelę užsidegė ir rytojui šveistis stojo. <span class="explanation">šviesų daryti. </span> <br/>2. <span class="explanation">puošti, dabinti. </span>. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai tvoti, kirsti, šerti: </span> Kai šveĩtė, kai krėtė – tik krauju apspylė, ir gatavas. Man kaip šveĩtė atgalia ranka, net susverdėjau. Už [botkočio] plongalio pasiėmė, kai šveĩtė storkočiu par dantis! Gaspadorius paėmė pantį ir šveĩčia, šveĩčia per strėnas. Tylėk, kad šveĩsiu samčiu per galvą, tai žinosi! Tam bernukui kad šveĩtė į ausį, tai tas net pargriuvo. Kad aš tau šveĩsiu žandan, tai žinosi, kaip kalbėt! Mañ suėmė toks piktumas, jog šveičiaũ jam su šluotražiu tiesiai par galvą. Kai šveĩsiu – kaulų nesurinksi! Šveĩsk par uodegą katei, tegu eina lauka. Vežėjas, šveitęs arkliams po kirtį, dardėjo į pakalnę. \| Šveĩtė su kirviu akmenan. <span class="explanation">mušti, pliekti, daužyti: </span> Až tokį darbelį reikia tave šveĩst, kad net paskuigalis dulkėtų. Šveĩtė, šveĩtė tą sūnų, o žmogum nepadarė. Paėmė [vyras] geras virves ir pradėjo šitą bobą šveist. Ėmė šveĩst žabine, tai vaikas tik rangos. Nutvėręs šveĩčia piemenį, tas net raitos. Ponai juos rykštėmis šveitė, o jie tylėjo! Kap pradėjo šveĩst botagu arklį, tai tas net an sienos lipė. \| Tik šveičiù kultuvu [rugius] i šveičiù. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai mesti, sviesti, trenkti: </span> Tik šveĩčia su šake pėdus ant kaugės. Kad šveĩtė akmeną par stogą! Šveĩtė akmeniu į medį. Še akmuo, šveĩsk ant tą varną! Kap šveĩtė viedrą vandinio, tik pateškėj [o] tas vanduoj, in mane kap šlėjo. Ka šveĩsu tus tavo škurlius, i siūlų nesurinksi – susitvarkyk! Atneša su visu bliūdu [sviestą] i šveĩčia ant stalo iš to pikčio. Kaip šveĩtė jį vidurin gryčios, tai net kūliais apvirto. Kad spyrė man [arklys], tai ka mañ šveĩtė tolyn!. Tyčiom i šveĩčia tą žodį. \| Bėgdamas šveitė durimis, vienu šuoliu peršoko prieangį ir, išbėgęs laukan, griuvo čia pat į tankias eglaites. Jis linksmai švilpavo ir paikus juokus krėtė: čia duris ar langinę taip šveis, kad subraškės ir žmonės krūptels. <span class="explanation">smarkiai lekiant atsitrenkti į ką: </span> Vargšas šveĩtė su motociklu į sieną. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai pjauti, kirsti: </span> Pajim' tu berniukelį – kap anas šveĩčia <span class="explanation"> (šienauja) </span> ! Gera šveĩst, kai dalgė yra gera. Kai šveĩtėm išsijuosę, tai už pusvalandžio visa lanka gulėjo. Atranda abu miške, šveĩčią juodalksnius: – Talkėju, – sako. <br/>6. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti: </span> Reik šveĩsti ant numų. Kad šveičiáu kiek begalėdamas numie. Kad šveičiù, kad šveičiù, net prakaitas išmušė. Kiek tik gal numie šveĩtė [paleisti ištremtieji] – svetur atsibodo. Iš pažiūros nekokia kumelė, bet šveĩst tai jau šveĩčia. Dykom rogėm gali šveĩst. Ka šveĩtė veršis par laukus! Langą išdaužęs, kad šveĩtė iš kiemo, tai kulnai net ažupkalį siekė. Sutiko jį bitelė, mato, lokys raitydamas kulnus šveičia. Šveĩta i šveĩta po miestą. Ė! Žiurkė kad šveĩčia vaga! Apsisukiau i šveičiù atgalio. Šveĩta į mašinelę susėdę į kurortus. Nugi mūsų Marijona kad šveĩčia keliu. Pasbalnojęs bėružėlį šveĩčia pas panelę. Kad šveitė į peklą džiaugdamos, kad nenumetė kūjo. <br/>7. <span class="explanation">daug, godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: </span> Padavė valgyt, tai kad šveĩčia, kad šveĩčia! Atsistos, sau lėkštę prisvertė ir šveĩčia. Susėda už stalo ir ima šveĩst ėdalą. Bobutė tai šveĩčia gerai. Šveĩčia, net ausys lapsi. Paarus ir šveĩst jau noris. Piemuo šveĩčia kaip artojas. Kad šveĩčia, tai šveĩčia – kaip kelias dienas nevalgęs. Šveĩčia lygiai dvi dienas nevalgęs. Kad šveĩčia, kad šveĩčia parnakt išsišokęs. Toks varlė, o šveĩčia lyg didelis – tik paduok, da ir išlaižys. Viską šveĩta, nebėr jokio lepnumo. Padirbėję vyrai tai lašinius gerai šveĩčia. Kaip pradėjo talkininkai šveĩsti, tai mažai kas ir beliko ant stalo. Kad šveĩčia prastus batvinius – kaip iš badų išlindus. Kad šveĩčia kopūstus, net gražu žiūrėt. Šveĩta anie [agrastus], ka tik užmezgė. Ėgi anys kad šveĩčia, tai šveĩčia mėsą, nė pasnyko nežiūri. Senis, o šveĩta lašinius, šinką. Vaikai kad šveĩčia duoną, tai šveĩčia, nieko daugiau i nereik. Ot tai šveĩčia – net ausys linksta. Šveĩtė, tai šveĩtė, matyt, patiko. Šveĩsk, gudai, lapus, daugiau nieko nebus. <span class="explanation">godžiai ėsti, ryti: </span> Dabar galvijai jau ir šiaudus šveĩčia, kai ateina iš lauko perkarę. Eiguliai ne kartą yra pastebėję voverę beuogaujant, begrybaujant, bešveičiant pumpurus. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai lyti, pilti: </span> Lietus šveĩčia, ir tiek. Ale tai gražiai lietus šveĩčia! Jau šonais lietus šveĩčia. Kad šveĩtė lytaus, tai visi grioviai patvino. Jau pagada biškį nusistovi, spėji apverst [šieną] – jau būrys užeina, jau šveĩčia. Šveĩčia drūčiai. Ana kaip šveĩst ima, net burbuolės an balos šoka. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai barti: </span> Šveĩsti žodžiais. Šveĩtė kunigai motriškas už ejimą be kvartūgų. <br/>10. <span class="explanation">šiaip ką smarkiai, intensyviai dirbti, daryti: </span> Aš pati pasikinkau ir šveitù, irgi šveitù visus darbus. Tik išejom, ir pradėjo šveĩst <span class="explanation"> (šaudyti) </span>. Jau Alytų šveĩčia <span class="explanation"> (puola, apšaudo) </span>. Greičiausiai sėdi suėję su draugu, šveiti kokį „melagį“, „asilą“ ir dejuoji. <br/><b> káilį šveĩsti</b> (kam) <span class="explanation">mušti ką: </span> Žiūrėk, ans vėl káilį šveĩčia tavo seniui. Tai paskui vyras ir ėmė jai kailį šveist. <br/><b>šìrdį šveĩsti</b> <span class="explanation">gaivinti: </span> Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩtė, visas dulkes nustum [ia] žemyn. Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩta, balta duona gelžį laužo. <br/><b>vamzdẽlį šveĩsti</b> <span class="explanation">verkti: </span> Petreli, ar jau šveiti vamzdelį? <br/><b>antšveĩsti, </b>-čia (añtšveičia), añtšveitė. <span class="explanation">atmesti, atsviesti: </span> Švyt añtšveičiau varlę, pas tešmenį betupančią. <br/><b>apšveĩsti, </b>-čia (àpšveičia), àpšveitė. <br/>1. <span class="explanation">trinant kuo apvalyti, apiblizginti: </span> Neapšveistas, neapdarus. Didumą šaukštų àpšveičiau. Biškį apìšveičiau aš juos. Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė. Šiandie visus indus apsišveĩsiu. <span class="explanation">apšvarinti, apmazgoti, apvalyti, aptvarkyti: </span> Àpšveičiau – vis švaresnis vaikis. Ir toks gi būt gražus ant veido, apšveĩsk jį, būt gražiausia vyras. Dabar Valeckas apišveitė, sutvarkė kiemą. Aš jau visus kampus apsìšveičiau. Eik pirtin, kad apsišveĩsi, tai nu. Pirma apsišveĩsk savo liežuvį <span class="explanation"> (išmok mandagiai kalbėti), </span> tada galėsi šnekėt. <br/>2. <span class="explanation">aplink puošti, dabinti. </span> <br/>3. <span class="explanation">apmušti, apkulti: </span> Aš būčia juos lazda apšveĩtus! Prie girtų nelįsk, greitai gali apšveĩst. Nusijuosęs visus apšveičia. Apìšveitė paėmus visus, kai šventi pasdarė. Nuleidėm kur kiaules, tai da bizūno gausi, da apšveĩs. Virėja jį. apšveitė. Sakysi, negeras vaistas – àpšveičiau [vaiką], i nutilo. <br/>4. <span class="explanation">didumą suvalgyti: </span> Pirma šveĩtė šveĩtė [barščius], padaviau mėsos – ir tą apšveitė. <br/>5. <span class="explanation">apibarti: </span> Kukorius i apšveitė kalbėdamas: – Tų savo darbo nežinai, visur landžioji! <br/>6. <span class="explanation">pavogti: </span> Àpšveitė cigonės ir pinigus, ir viską. <br/><b>atšveĩsti, </b>-čia (àtšveičia), àtšveitė. <br/>1. <span class="explanation">trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti: </span> Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė. Prisvilė [puodas], neàtšveičiu. Pritukusios [grindys], sunkiai atšveĩsi. <span class="explanation">pakankamai šveisti, trinant valyti, prisišveisti: </span> Jau atsìšveičiau, atsišiūravau tų grindų. <br/>2. <span class="explanation">pramokyti, pralavinti: </span> Tie inžinieriukai àtšveitė anus, akes atkrapštė. Ypač mergeles reik kelti – mokyti, jos puikiausiai gali mūsų giminę atšveisti. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai primušti: </span> Kad neduosi, atšveĩs. Atšveĩtę būt ir išeję. <br/>4. <span class="explanation">gerokai atpjauti, atriekti: </span> Atšveĩsk i mun duonos su savo peiliu. Paršas da tebgaruo [ja], jau keturius kilogramus lašinių i àtšveitė. Atšveĩsk i mun gerą riekę. Àtšveitė mun duonos puskepalį. <br/>5. <span class="explanation">greitai ateiti, atbėgti, atlėkti: </span> Atšveitantì boba vaiku nešina. Vagi nabagė iš Žilių karvę pamelžus atšveĩčia. Ka jau tos mašinos važiuoja, pasto [vi] an dirvų, tai jau tada àtšveičia. <br/>6. <span class="explanation">sočiai privalgyti už praeitą laiką: </span> Tai àtšveitė ir už vakarykščią? <span class="explanation">susilyginti valgant, tiek pat suvalgyti, sušveisti: </span> Atàšveičiau až tris. <span class="explanation">iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: </span> Bulvių ir pieno atsìšveičiau kaime. Atsišveĩsk, kol namie, o paskui pabadausi. <br/>7. <span class="explanation">šiaip ką labai greitai padaryti, atlikti: </span> Paėmė kaipmat ir àtšveitė: kas gi teip kalba poterius?! <br/><b> káilį (šónus) atšveĩsti</b> <span class="explanation">primušti: </span> Jam káilį atàšveitė Jonas diržu. Gerai àtšveičiau jam šónus, kad net pargriuvo. <br/><b>įšveĩsti, </b>-čia (į̃šveičia), į̃šveitė. <br/>1. <span class="explanation">aplupti, primušti: </span> Sakau, tai kad tėvas mane su kokiu rapnyku inšveĩst [ų]. Aštriu virveliniu įšveĩst, tai ir nebetrepsės vietoj. Sūnui vakar kai į̃šveičiau, tai kaip šilkinis pasidarė. Jiem nereikia duot, ale reikia inšveĩst. Iñšveičiau gerai katinui, nulėkė net kluonan. <br/>2. <span class="explanation">įmesti: </span> Nukerta, nuvelka į griovį ir įšveičia. <br/>3. <span class="explanation">greitai įbėgti, įlėkti: </span> Mumis kuilys ginė, aš šveitu į tokią daržinę ir į̃šveičiau. <br/>4. <span class="explanation">įsigerti: </span> Tu jau šiandien neblogai įsìšveitei. <br/>5. <span class="explanation">įnikti į darbą, įsidirbti: </span> Kai įsìšveitė, tai nė atsitraukt negali. <br/><b> į káilį įšveĩsti</b> <span class="explanation">apmušti, prilupti: </span> Jam gerokai į káilį į̃šveitė. <br/><b>iššveĩsti, </b>-čia (ìššveičia), ìššveitė<br/>1. <span class="explanation">trinant kuo išvalyti, išblizginti: </span> Neižšveičiamas, neižtrinamas. Jam pečius ìššveičiau <span class="explanation"> (nutryniau) </span>. Iššveĩsk man rendelį. Puodus, būlo, ìššveičia su asiais. Šiaudų gniužuluką susvynioji ir ìššveiti puodus. Kap ìššveitė tą katiliuką gerai! Išmazgok tenai, dilgėm iššveĩsk. Tą stuopelę, katrą gėrei, pelenais iššveĩsiu. Bet prieik [prie sakramento] nešdamas akmenis brangius (brangus), auksą, sidabrą, idant tuo geriaus ižšveistumbei materiją. Kad raudonas tas skystimas palieka, puodą kad nukanda, kažin ar beišsišveĩs. <span class="explanation">išvalyti, iššvarinti, išmazgoti, numazgoti: </span> Atejusi randa anus. iššluotus ir iššveistus. Visą bažnyčią ižšveist ir pataisyt galį. \| Ašakota duona žarnas iššveĩčia. Asiai vidų <span class="explanation"> (virškinimo traktą) </span> šveistè ìššveita. Rupūs kleckiukai gerai – pilvą iššveĩčia. Ìššveitė visus šlaitelius, nė vienos uogos nepaliko. Ateina tėvelis [iš pirties] išsišveĩtęs. Išsišveĩsk ausis – grybai pradės augt! <span class="explanation">trinant, šveičiant išdilti, pranykti: </span> Katilo jau visa maliava išsìšveitė. <br/>2. <span class="explanation">išsipuošti: </span> Kai išsìšveičiu, tai ir aš nieko. Išsišveitė kaip per atlaidus. <span class="explanation">išgražėti: </span> Stuburai. kad išsišveĩtę – vien plytų tvarteliai. <br/>3. <span class="explanation">iškirsti, išrinkti, kertant išnaikinti: </span> Čia Buivydas iššveitęs alksnynus. <br/>4. <span class="explanation">greitai išeiti, išvykti, išvažiuoti, išbėgti, išlėkti: </span> Pryš karūmenę ìššveitė į Ameriką. Apčystijo tas vagis mane i ìššveitė tolyn. Karvė uodegą ažurietė ir ìššveitė iš atšlaimo. Ir beveizdint per kelias dienas mažne pusė Kulių parakvijos iššveitė į Tverus. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką nešioti, dėvėti, išvaikščioti, išdėvėti</span>. Oi, kiek aš ìššveičiau su tais batais! <br/>6. <span class="explanation">godžiai, su apetitu išvalgyti, išgerti: </span> Ìššveitė visą puodą bulbienės. Nespėjom pamatyt, kaip jis dvi lėkštes ìššveitė. Prisdaro saločių bliūdelį, atsisėda ir visą ìššveičia. Padėjo jam lėkštę mėsos, jis kap bematai ir ìššveitė. Mes su kūmu ìššveitėm du buteliu alaus. <br/><b> káilį (dantìs, sùbinę) iššveĩsti</b>. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> </span> Neverk, ba kai iššveisiù káilį, tai žinosi! Iššveĩsk vaikui káilį, nedirbs niekų. Po žmones valkiojatės lyg šunes, namus palikę, nėr kam sùbinę iššveĩst. Aš tau parodysiu, kai dantìs iššveisiù, kaip tėvo neklausyt! <br/><b>nušveĩsti, </b>-čia (nùšveičia), nùšveitė. <br/>1. <span class="explanation">trinant kuo nuvalyti, nublizginti: </span> Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas. Stalas baltai nùšveistas. Kada būsi dėvėjęs su čebatais, nepamesti purvinų, bet nučystyt, nušveist, padėti į vietą. Ana nùšveitė žalvarinius liktorius. Tu skomele, tu baltoji, kas tave nušveis, kai mergelė išeis? Kur girdysiv bėruosius žirgelius? Kur nušveĩsiv aukso pentinėlius? Tek srovės upelis bėriems žirgams girdyti, pentinužiams nušveisti. Argi nepagirdžiau aš jūsų žirgelių, argi nenušveičiau sidabro kamanėlių? Nušveis tavo žiedužėlį didieji darbeliai. Dieve, nušveisk griešnyką ir susimilk ant manęs. Kuris nušveitė nuodėmes viso pasaulio. Į aikštelę įspindo baltas tartum nušveistas mėnuo, liedamas šaltą padangių šiurpą. Katilą paišiną nenušveisi. Net veidą šviečia, kad nusišveitė batus. Ir kardelį šviesiai nusìšveičiau. Basinyčia einant kulnai nusišveĩčia. Nuodėmes nusišveĩsti. <span class="explanation">nusivalyti (nusiimti šiukšles, pūkus ir pan): </span> Išsipūkavęs visas, gal pūkuos kur buvai atsigulęs; te šepetys, nusišveĩsk. <span class="explanation">nuimti, nuplėšti lukštą, luobeles, nuskardyti: </span> Tegu prieš maldamas kviečius nušveĩčia – baltesnis pyragas bus. Nugrūda piestoj [grikius], nušveĩčia, kad nebūtų nė dulkytės. Kvietiniai miltai tik sumalti, ne teip kad jie būtų nušveistì. <br/>2. <span class="explanation">prilupti, primušti, išperti: </span> Reikė paėmus žabas nušveĩst. Nušveičiau vaiką, tuoj nutilo. Až lango išdaužimą vaikus teip nùšveičiau, kad amžių atsimins. Kai nušveisiù katrą pasgavęs, tai žinostat! Kai nùšveičiau botagu, tuoj ramesnis pasdarė. <br/>3. <span class="explanation">numesti, nusviesti: </span> Jau nuo salkelės nùšveitė plyteles? Nùšveitė tę i šatras. Nušveitė kepurę ant suolo ir paglaustęs seserį per pečius nuėjo prie velionės. <br/>4. <span class="explanation">nupjauti: </span> Pardien pusę kalno avižų nùšveitė. Rankine mašinėle nušveĩčia pievą kaipmat. Ant galo pakelėj da nùšveitė <span class="explanation"> (kombainu nupjovė ir iškūlė) </span> visiem. \| Diedas išejo, drykšt delge ir nušveitė jaučiuo kaklą. <br/>5. <span class="explanation">greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti: </span> Visas būrys bernų nùšveitė į gegužinę. Tik sušveitė arkliams ir nùšveitė pro šalį. Teip tai drąsus ir jis, bet kai pamatė vilką, tai dirva ne dirva – po tiesumu nùšveitė par lauką. Tu muno vaikelis, nušveisk į miestą. Pasigamino čia pinigo i nùšveitė miestan. <br/>6. <span class="explanation">viską suvalgyti: </span> Buvau šį tą svečiam padėjęs: atejo, viską nùšveitė, ir daryk ką nedaręs. <span class="explanation">nuėsti, nuryti: </span> Sueita karvių daržam ir nušveĩsta batvinialapiai. Suvarykit kiaules į tvartą, be nueis į žirnius ir nušveis. Ta ganykla kaip su šluota nušveistà. <br/>7. <span class="explanation">nusigerti: </span> Jonas jau visai nusišveĩtęs sėdėjo. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai nulyti: </span> Nùšveitė didžiausias lietus. Skalsiai nùšveitė lietelis – kliuvo visur. Ale šiandiej kad nùšveitė gerai. <br/>9. <span class="explanation">numiegoti, numigti: </span> Valandą nùšveitė, jam ir davaliai. <br/>10. <span class="explanation">apgauti, apsukti, nuskriausti: </span> Nùšveitė <span class="explanation"> (nugyveno) </span> aną. ir išvarė – negera ana boba. Nū̃šveitė <span class="explanation"> (aplošė) </span> muni su kartoms, palikau kaip bestovįs. <br/>11. <span class="explanation">nusukti: </span> Paskui da nušveĩs tau keletą metrų audeklo. <br/>12. <span class="explanation">atimti, ką radus apieškant, kratą darant: </span> Liubrikai brolius liuob nušveis, o aš pareitu su kontrabanda. <br/>13. <span class="explanation">išnaikinti, nušluoti: </span> Nušveitė [gaisras] visa – ir mokyklą, ir šitą [namą]. <br/>14. <span class="explanation">nusigiedryti, nusišviesti: </span> Į vakarą dangus nusìšveitė. <br/>15. <span class="explanation">nusišlapinti: </span> Vaikai, eikiat į viedralį nusišveĩskiat – naktį nėkas žiburio nedeginės. <br/><b> gérklę nušveĩsti</b> <span class="explanation">atgaivinti: </span> </span> Valgei valgei, dabar nugerk – gérklę nušveĩs. <br/><b>káilį (nùgarą) nušveĩsti</b> <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> </span> Nùšveitė ir jam káilį. Kai aš tau nùgarą nušveĩsiu, tai klausysi! <br/><b>šìrdį nušveĩsti</b><br/>1. <span class="explanation">atgaivinti: </span> </span> Keptas obuolys šìrdį nušveĩstų. Rūgusis pienas šìrdį nušveĩčia. Rūgštūs obuoliai ar kopūstai labai nušveĩčia šìrdį. Gera rūgštelė, tai kad nùšveitė šìrdį. Vanduo tai šìrdį nušveĩčia, o pieno davęs nedavęs. Prigėriau avėčių sunkos, šìrdį kaip nùšveitė. Noru kartimo, ka šìrdį nušveĩstų. <br/>2. <span class="explanation">palengvinti, nuraminti: </span> Ašaros širdį nušveičia, visus kartumus nuplaudžia. Geri žodžiai šìrdį kaip šveistè nùšveita. <br/><b>širdìs nusìšveitė</b> <span class="explanation">atsigaivino: </span> Užgėriau liminado, kaip nusìšveitė širdìs. <br/><b>pašveĩsti, </b>-čia (pàšveičia), pàšveitė<br/>1. <span class="explanation">kuo trinant pavalyti, pablizginti: </span> Pašveĩsk peilius. Biškį pàšveitė ir padėjo. Tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemės ir vėl degyk. Bent batus pasišveistum – sakydavau. <br/>2. <span class="explanation">papuošti, pagražinti, padabinti: </span> Mučė visą vyrą pašveĩčia. Visas miestas karūnomis pašveistas ir vakare žiburiais apšviestas buvo. Visi vartai gražiai pašveisti. Stubą lapijomis pašveĩsti. Bet jam nuo ciecoriaus Napoleono atsisveikinant, tasai jį pašveitė aukščiausiuoju francūziškuoju garbės ženklu. Ta moteriškė pasišveĩtusi, išsirėdžiusi. Jis yra jaunas ir vaikščioja pasišveitęs. O čia durys – kabarkšt. Įėjo Untulis. Pasišveitęs visas, baltučiais drobės marškiniais, linksmas. Pasišveĩtusios mergos, trata, trata. Ši pasistrajijusi, pasišveĩtusi, ir išjojusiu [abu]. Pasišveĩsk, nusiskusk – mergaitės ateis. Diplomatai, savo šventės rūbais pasišveitę, kunigaikštį pasveikino. <br/>3. <span class="explanation">palupti, pamušti: </span> Pàšveitė vyrai paėmę, tai dabar jau nebevagia. Prašveistas puodas baltesnis, pašveistas vaikas doresnis. <br/>4. <span class="explanation">pamesti, pasviesti: </span> Kad pašveĩs batus pasuolėn, niekaip nerasi. <br/>5. <span class="explanation">greitai nueiti, paėjėti: </span> Rengiuos pašveĩst į Lauksodį. <span class="explanation">kurį laiką greitai eiti, joti, važiuoti ir pan. </span> <br/>6. <span class="explanation">su apetitu, godžiai pavalgyti: </span> Anas nemažai ir pašveĩčia. Prie stalo tai oho kad pašveĩčia. Visą stalą, kas tik buvo kame padėta, ans pàšveitė. Nutveriam rūgšties puodelį, duonos šmotą ir pašveĩčiam. Duonos ben keliom dienom pàšveičiau. Tai pàšveičiau obuolių! <span class="explanation">paėsti: </span> Pašveičia zuikis dobilų, paragauja laukinių žolių. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai palyti: </span> Niaukias visas dangus – pašveĩs. <br/>8. <span class="explanation">piktai, kandžiai ką pasakyti, pabarti: </span> Ka pàšveitė mokytojai, ta pažaliavo. Pàšveitė motynai: – Tavo vaikas pasileidęs! <br/><b>paršveĩsti, </b>-čia (par̃šveičia), par̃šveitė. <span class="explanation">greitai, skubiai pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: </span> Galvotrūkčiais išbėgau iš to kambario ir paršveičiau namo. Tai greit par̃šveitė namo – turbūt nepatiko? Na kap paršveĩčia su glėbiu. Neėdęs pabuvo i par̃šveitė numie. Kad sveikas bus, paršveis. Išlakstė jam visi ir miegai, kad nešė kulnus, kol namo paršveitė. <br/><b>péršveisti</b><br/>1. <span class="explanation">trinant iš naujo išvalyti, išblizginti: </span> Šitas grindis dar reikia páršveist. <br/>2. <span class="explanation">pertvoti, peršerti, suduoti: </span> Ar nereiks tau kokį kartą diržu paršveĩst už tokius darbelius?! <br/>3. <span class="explanation">permesti, persviesti per ką: </span> Paršveĩtė par štogą pelę. <br/>4. <span class="explanation">greitai perbėgti, pervažiuoti, perlėkti. </span> <br/><b>prašveĩsti, </b>-čia (pràšveičia), pràšveitė. <br/>1. <span class="explanation">trinant pravalyti, pablizginti: </span> Tu, kaip žiūriu, gerokai pràšveitei jau. <span class="explanation">išsivalyti, nusistoti: </span> Ėmė po 50 cm. prasišveitusio skystimo. <span class="explanation">smarkiai šveičiant, trinant prakiurdyti: </span> Kam gi teip reikia šveĩst, kad jau net kiaurai pràšveitei!. <br/>2. <span class="explanation">pralavinti, pramokyti, prašviesti: </span> Žinodamas vaiką reikiant ir prašveisti, išvežė į mokslus. Ne vieną jaunikaitį prašveitė mokslūse. Prašau … mus prašveisti prasčiokėlius. Galėdamys neprašveita ir nė jokio mokslo neduoda. Pagyveno mieste ir prasìšveitė. Čia prasišveĩtę, o tę – amžini tamsuoliai, tik jie žino gert. <br/>3. <span class="explanation">pragražėti, praskaistėti, atsigauti: </span> Ale ta Kutrienė teip prasišveĩtus – kaip uoga. Maža tokia negraži buvo, o dabar prasìšveitė. \| Matei, kaip prasìšveitė paršas, kai pieno ažudaviau. <br/>4. <span class="explanation">greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, prajoti, pralėkti, pradumti: </span> Tik pràšveitė vienas kitas pro šoną. Du raiti net prigulę prie arklių pràšveitė pro šalį. Tik vakar, mačiau, ka pràšveitė [gandras] pro šalį – švyst. Pelė pràšveitė pro pastalę. <br/>5. <span class="explanation">pralošti ar pragerti. </span>. Kas buvo tinginys, kas pragėrė, prašvilpė ar kortom prasišveitė. Vieni prasišveitė grynai, kitus kruvinai apiplėšusios žmonos. <br/><b>prišveĩsti, </b>-čia (prìšveičia), prìšveitė<br/>1. <span class="explanation">daug nušveisti, nublizginti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pakankamai, iki nusibostant šveisti, atsišveisti: </span> Tę mes ir prisišveĩsdavom tų nedažytų grindų. Prisišveičiau baltų stalelių. Aš prisìšveičiau šviesų kardelių. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai primušti, prilupti: </span> Anas savo berną prìšveitė vadelėm. Aš taũ, kad prišveisiù, tai tu atsiminsi! Jau nebegali sutvarkyt vaiko: aš jį kad prišveisčià, tai anas būtų kaip titė. Baisu eit į svetimą kaimę, dar gali prišveĩst. Prìšveitė berną vakaruškoj, kad paskiau kelias dienas sirgo. Jam. atiduota valia. Nepatiko kas – prìšveitė, ir niekam nepasiskųsi. Su savo lazda ėmė šveisti viršininką ir kitus galvažudžius, taip juos prišveitė, jog tie nebegalėjo nei rankų, nei kojų pajudinti. <br/>4. <span class="explanation">daug, sočiai, su apetitu privalgyti, prisikirsti: </span> Kad prišveitì [blynų], skersas eini. Prìšveitė lašinių su duona ir išejo pūkšdamas. Prìšveičiau kopūsčiukų, aiškiai pastiprėjau. Prišveĩsma smetano lig kaklo. Ateini rugius pjovęs, kad prišveitì rūgusio pieno, kad stipra. Prìšveičiau šviežios avienos. Saldainių prìšveitė kiek norė [jo]. Par juos kai kulėm, tai gerai davė valgyt – visi prišveĩtę parejo namo. Sėdu, prỹšveitu, kiek telpa. Vakar per patalkius prìšveitėm agurkų su medum. Dėkui, dėdien, nevalgysiu: namie prìšveičiau. Jonas susirgo prišveĩtęs kopūstų. Mėsos prisìšveitė, tai sriubos jau nereikia. Tai prisìšveitė saldainių, kad nesuvalgė visų. Kad prisìšveitėm šiandien pietų, nė vakarienės nebesinorės. Prisìšveičiau, brolyti, bulvinių blynų, net šonai braškėjo. Tu jo nepristok, jis visokių negerovių prisišveĩtęs. <span class="explanation">prisigerti: </span> Susirado draugų, nūmanykiatės – jau prysišveĩs. Jie tę prisìšveitė iki žemės graibymo. <br/>5. <span class="explanation">nugairinti: </span> Ė, prìšveitė vėjas [skruostus]. <br/><b> velnių̃ (biesų̃) prišveĩsti (prisišveĩsti) </b> <span class="explanation">būti pasiutusiam, suktam, klastingam: </span> Velnių̃ ta ne priėdusi, ale prišveĩtusi. Jis tę visokių velnių̃ prisìšveitė ir parėjo. Velnių̃ prisišveĩtęs ir tas. Ans jau toks yr – biesų̃ prisišveĩtęs. <br/><b>sušveĩsti, </b>-čia (sùšveičia), sùšveitė<br/>1. <span class="explanation">trinant, šveičiant sunaudoti, sutrinti: </span> Paduok man saują sėmenokų, tuos jau visus sùšveičiau. Mano ragožė jau visai susìšveitė. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, sušerti, užtvoti, užkirsti: </span> Kai sùšveičiau diržu par pečius, tuoj prispažino. Mušeikai vyrai gerai sùšveitė. Mamos barėsi, kai kurios ir sušveitė saviesiems žemiau nugaros. Sušveĩsk tam vaikezuo gerai par kuprą. Sušveĩsk arkliam, kad pabėgėtų. Sušveisk tik arkliams, ir nieko nelaukdami užsuksime į kiemą. Sušveitė kiaules, tai dar̃ neina in bulves. Sùšveitam šunį, ir išbėga. Atspirdis tau duris ir iš eilės diržu sušveĩs, sušveĩs. <br/>3. <span class="explanation">susviesti, sumesti. </span> <br/>4. <span class="explanation">godžiai, su apetitu suvalgyti: </span> Visą gabalą lašinių sùšveičiau. Sùšveiti puskilį lašinių, tai tada vyras. Ale, žiūrėk, kiek, anas sušveĩčia mėsos! Padėjau du didžiausius gabalus mėsos, o jis kaip niekur nieko sùšveitė ir vėl žiūri. Atsisėdęs sùšveitė mėsos šmotą ir vėl išsirioglino. Ar sùšveitei barščius? Priviriau katilą virtinių, tai ką bematant ir sùšveitė. Kaip padėjo man kiaušinienės, tai aš ją visą sùšveičiau. Sùšveitė [vaikas] ledų dvi porcijas ir susirgo [gerkle]. Sùšveitė tokį kepersį duonos ir da ans nepriėdė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antšveisti

#