antsverti

sver̃ti, svẽria, svė̃rė. svérti, svẽria, svė́rė.
1, nustatyti svorį svarstyklėmis: Ana su buonže svẽria linus, gijas. Sver̃t nebuvo kaip, nė [ra] tų svarstyklių tame malūne! Ale ir sverì sviestą kaip aptieko [je]:
nė biškio neuždedi. Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų],
prikišdavai kiečiausiai maišą. Kąsneliais svérdavo duoną kadai. Svė́rėme mažesnes žuvis, svért liepė. Ar jūs stovit prie sveriamos duonos? Sveramà kakava pigesnė. Duos sver̃to šieno [iš kolūkio]. Kad kas mano vargą svertų, tai tas būtų sunkesnis už žiezdras prie jūrių.
svertinaĩ. Smulkiuosius gintarus perka krūvoj, svertinai. Snausdamas galvojo, kiek gaus už penamą paršą: ar verčiau svertinai parduoti, ar šiaip ant akies. Svė́riaus su drapanom, tai svė́riau daug. Šiandie svėriaũs: nèsvėriau septyniasdešim kilogramų. Važiuoja su rugiais svértis.

2. būti tam tikro svorio: Kiek tai svẽria? Vienas motinos ašarų lašas daugiau sveria negu tavo visi turtai. Vaško metą turįs, funtą sveriąs. Sudžiūvus kai pintis, trisdešimt kilogramų kaži a svẽria. Vienu svaru svėriaũ daugiau. Kiek svėriaũ, tiek sveriù. Sakos dar regėjęs tinai teip didelius sėtinius, it žmogaus galvos, po 12 svarų sverančius. Žiemamitys veršiokas, o mažai svė́rė. Ir nupuolė iš dangaus and žmonių didis ledas, (kožnas akmuo) svėrė talentą (puntą). Pono bagotystės ans galėjo nė devintos dalies nesver̃ti (nesiekti) . Tu kad lengvas, tu nė pūkų svaro nèsveri! Ką tu sverì: saują gyslų ir mazgotę. Sveria – penkis svarus ir mazgotę. Rygoj ir adata pūdą svẽria (toli einant nešulys labai pasunkėja) . Dėkiat ant svarstyklių – abidvi lygiai sver̃s (abidvi nesugyvenamos) . Pats menkas, o galva pūdą sveria.

3. svoriu lenkti žemyn: Jeigu nesvertų pečių kuprinė, eičiau per kvepiančius beržynus kiaurą naktį. Ot didelė kasa – net galvą svẽria! O girioj sniego gal trigubai. Sveria prie žemės kiekvieną stabarėlį. Aukavo matutė dukružėlę, svėrė jos rankeles nuilsusias. Nuėmė vainikėlį, uždėjo nuometėlį – o svėrė, svėrė sesės galvelę kaip darže aguonėlę. Rūpesčiai svėrė jo jauną galvą. Sunkus oras, svẽra pri žemės. lenkiant traukti žemyn: Kurkė kuria pirtį, žąsis sveria svirtį.

4. svertu kelti, versti: Sver̃ti akmenį. Sverama kartis. | Pabandžius sver̃ti, gal atdarytumi [butelį].
svertinaĩ. svertinõs: Nedidelį daiktą gali verptinai išverpti, didelį reik svertinai išsverti. Sverk svertinõs daigus, ka nemoki rauti. kelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: Trobą sversime, mamyte! Kada jau baudžiaus – rąstai pūva be reikalo. Kiek čia seniai tą trobą statė, i jau reik sver̃t: vieno [je] pusė [je] palangės išpuvo, grindos parkrypo. Balkių tura, sver̃s trobos antrą galą.

5. kabinti perlenkiant, permetant: Mano ant durų vis buvo svertì šventdieniai drabužiai. Marti davė dovenų šešis mastus kaspinų: dėjau į skrynę – netilpo, svėriaũ ant karte – palūžo. Sver̃s bizūnelį naujį par petelį. Dvejus [kailinius] svėrės sau per petį, kai ėjo bet kuriuo metu gulti. kabintis, kartis: Sver̃kis ant kupros, aš išnešu par upį.

6. lenktis per ką, kvemptis: Neleisk vaikams sver̃ties pro langą. Nesisverk pro vagono langą! Svė̃rės par torą ano. nučiupti – ka vertė kūlį! Nesver̃kis, išversi stalą! išsikišus svirti: Ilgi šakaliai, svẽriasi [iš viryklės]. Svẽriasi lenta, gali nukristi.

7. krypti, sukti: Ko čia sverýs į tą pašalį akmenuotą, ar neisi kelio viduriu!. Saulė sverias vakarų linkon ir vėl slepias lyg po žemės apačios. Upė svẽras į rytus.

8. užsimojus suduoti: Jeigu kaip, tai sver̃k par sprandą, ir tegu eina sau! O kad tau sver̃s, i neiškabysi. Paims bizūną, svers tau par petelius.

9. būti svarbiam, turėti vertę, reikšti, lemti: Darbais neparemti žodžiai maža tèsveria. Geras žodis iš šalies daug sveria. Jūs čia nebekalbėkit, čia bus svẽriamas balsas Vytuko. Ką aš tę sveriù! Vokyčių laikais žmogus nieko nèsvėrė. Nebetiek jau dabar ir svẽria turtas kaip seniau. Daina prūsų lietuvių gyvenime daug yra svėrusi. Bet įpratimas ir vikrumas teip pat daug sveria. Kol drąsumas ir pajiega svėrė karėje, tol Lietuva ir kilo.

10. apgalvoti svarbą, vertinti: Aš su juo nesusišneku: svẽria kiekvieną žodį. Nė jie tą svẽria, kad telyčia nugaišo, nė ką. Kapeikas ir rublius teko labai sverti (taupyti) . Kiek duos kitums tos dalies, tiek ir tau: jis visai nèsveria nieko. Tu taip šaltai sveri dalyką bendrą. Sveria pirm žodžius, negi ką ižtaria.

11. spręsti, manyti: Svẽra, kad tau pensijos nereik: mažai dirbai. Reikia geriau žinot, tada gali svért. Pagal save svẽria. Jei taip sverì, ka kirminai, gerk metėlių. Kaip aš sveriù, šitoj krūvoj bus par dvidešimt pūrų grūdų. Dvejaip žmonys žleberio [ja]. Čia sveras [ant dviejų] – ar pats Oginskis tručyznos užsigėręs, ar liokajus įpylęs.
drùską sver̃ti

1. snausti atsisėdus, knapsėti: Ko čia daba sverì tą drùską, a nemiegojęs esi?

2. susikabinus iš užpakalio rankomis, kilnoti vienas kitą ant nugaros. Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir kitą pusę, druską svėrė.
jáunąją sver̃ti tokia senoviškų vestuvių apeigų dalis: Nuema vainiką ir uždeda pajauniui vyresniam, tai sako: jáunąją svẽria.
kalakutùs (kalakùtą.
silkès.
tabõką, tebõką)
sver̃ti. snausti atsisėdus, knapsėti: Petras jau pradėjo kalakutùs sver̃t. Gal neišsimiegojęs esi, kad tabõką sveri? Še tau – ir tas jau besverą̃s tabõką!
tabokà svẽriasi ima snaudulys: Kad tu išpustum, mat nemiegojęs – svẽriasi tabokà, ir gana.
žodžiùs sver̃ti iš lėto kalbėti: Sūnus lėtai sveria žodžius, stebėdamas, kokį įspūdį tėvui padarys naujiena.
antsver̃ti, añtsveria, añtsvėrė.

1. užsverti 2: Antsvėrė (užkabino) ant jo kaklo aukso retežį. Agatė antsisvėrė su maišeliu, užsidengė su skepeta lig akių. Tie basoms kojėms, batus antsisvė̃rę.

2. užsverti
3. Antsisvė̃ręs ant plūgo neark. Karalienė išbalo, apalpusi krito, antsisvėrusi ant rankų tarnaičių.
apsver̃ti, àpsveria, àpsvėrė. apsvérti, àpsveria, apsvė́rė

1. sveriant apgauti, nusukti svorį: Žmonės buvo tikri, kad niekas jų neapsvers. Pirkau meisos – muni ant pusės kilogramo àpsvėrė.

2. apsunkinti, prislėgti. . Širdys griekais apsvertos.

3. apsvarstyti, apgalvoti: Širdis būtų plyšusi, kad Vapsva būtų turėjusi laiko visa apsverti ir visą gilumą paniekinimo suprasti. Žydai tuojau àpsveria ir žino, kiek mokėt. Yr daug tokių, kur neapsìsvera. Apsisver̃k, ar trūksi pinigų, ar ne. Pirma apsisver̃k, o pasku daryk!

4. įvertinti: Apsverti nuopelnus.
atsver̃ti, àtsveria, àtsvėrė. atsvérti, àtsveria, atsvė́rė.

1. sveriant atmatuoti tam tikrą kiekį: Atsvėrė jam už darbadienius tiek visokio javo, kad poriniu vežimu vos parsitempė. Atsver̃k jam keletą pūdų rugių. Abraham pakluso Efron, atsverdamas jam pinigus. Atsversiu dešimtį tūkstančių talentų sidabro.
atsvertinaĩ. Už kožną stiklelį atsvertinai užmoka akčižiaus, dėlto geria kaip judošiai!. Atsisver̃k pats. Nueik in klėtį ir atsisver̃k sau porą pūdų miltų. atidirbti svėriku: Atàsveria ir pareina namuosna. atsilyginti, užmokėti kuo sveriamu: Dabar negausi kiteip kaip auksu atsverdamas. Prie vokiečių buvo malūne vokietys, tam gatavais miltais atsvė́rė, atpylė. Karvę devė milžties ten, na i javais kiek ten jau gatavais àtsvėrė.

2. nustatyti svorį, pasverti: Atsvė́rė vilnas ir atadavė. Tokios tvar̃kos malūne: nuvažiavai, atsvė́rė, išduoda kvitą.

3. būti to paties svorio: Višta anties neatsver̃s. Keturios kytos atsver pundą linų. Ši pusė aną àtsvėrė. Karaliaus duktė eina an svarstyklių: kas ją atsvers, tai tas bus žentas. Kad savo lobį ir išdalytų vargdieniams, neatsvertų nė tiek, kiek vandens lašas jūroje. savo verte išlyginti neatitikimą, persvarą: Jų išmintis, vienybė, drąsa, tėvynės meilė su kaupu atsvertų visus jų karo mokslo trūkumus. Žiemos geros ir blogos pusės viena kitą atsvėrė. Šias sielvartingas nuotaikas atsvėrė tolydžio auganti pergalės viltis. Rasi čia. daiktus, auksu neatsveramus. Netekus gerai apmokamos vietos, reikėjo atsisverti ūkiu.

4. būti tam tikro svorio: Lydeka àtsvėrė penkioleka svarų. būti reikiamo svorio: Karvė neatsvėrė, ir „Maistas“ nepriėmė.

5. viršyti svoriu: Sėskim ant lentos: katras katrą atsver̃sim. Keturius šitokius atsver̃t jos vienas paršas. Padėjus ant svarstyklių lapės nuodėmes ir nuopelnus, man regis, nuopelnai atsvertų. Nebàtsvėrė (nebeatsilaikė, nebeįstengė įveikti) nė vokytis su savo galybe. Abudu vienodi: pasikarkit an šakos – nė vienas neatsvérsit, nė tas, nė tas. Laivelis greičiau ir ūmiau svarstės, neg Mendelis galėjo suskubti atsisverti. Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų. Ant vienos šakelės pakorus neatsisvertų. Permetus par tvorą, abu neatsisvertų – abu geri. pakrypti nuo svorio: Atsìsvėrė lentos galas einant per lieptą, tai kad tėškė in vandenį! Nestok, ba atsisver̃s krėslas, ir nugriūsi.

6. su svertu atidaryti, atverti: Skrynia. su kaltu atsverta atrasta.

7. nuspręsti: Pirmiau reikėtų atsverti, ar. vienuolynas reikalingas. Karo eiga bus per tą mūšį atsvertà. Martynas, lyg koks žioplys, negalėjo ir negalėjo atsisverti. Bet Bertienė jau atsisvėrusi jo naudai.

8. atvažiuoti: Pažiūrėk, ar ne tėvas atsìsveria.
dasver̃ti, dàsveria, dàsvėrė. dasvérti, dàsveria, dasvė́rė

1. sveriant pridėti, papildomai atsverti tam tikrą kiekį.

2. būti reikiamo svorio.
įsver̃ti, į̃sveria, į̃svėrė, įsvérti, į̃sveria, įsvė́rė

1. būti tam tikro svorio: Marti į̃svėrė daugiau.

2. įvarginti sunkumu, svoriu: Rodos, nedaug įsisėmiau į maišą grūdų, o kol nunešiau ligi klėties, gerokai pečius į̃svėrė. Kol parvilkau tąs [ias] uogas tokį galą, tei [p] pečius ma [n] į̃svėrė! Tuos viedrus benešiojant, rankas į̃sveria. Vis dėlto įsìsveria benešant.

3. įtaisyti, kad daugiau svertų: Įsvė́riau (į̃svėriau) svirtį.

4. persilenkus įsvirti į kieno vidų: Įsisvė̃ręs vaikas šulnin – kad tik neįkristų!

5. įbrukti, įsprausti: Apsikrovęs važiavo, bet įsvėriau mazgą, ir nuvežė. Įsvėrė žodį (įžeidžiančiai pasakė) – atminsiu visą gyvenimą. Keliant galia įsisvert dieglys. įduoti kyšį, pakišti: Ka gerai į̃sveria, tai ir gauna. Gerai ansvė́rė, tai padarė.
išsver̃ti, ìšsveria, ìšsvėrė. išsvérti, ìšsveria, išsvė́rė

1. nustatyti svorį, pasverti.

2. pasiekti, turėti tam tikrą svorį: Nieko neišsvė́rė uogos, baisiai sausos.

3. svoriu išvarginti, ištempti: Du kibirus benešant, net rankas išsvėrė.

4. svertu iškelti, išversti: Išsver̃k akmenį iš duobės. Ìšsvėrė katilą iš mūro. Liepia išsvėrus išritinti dvylika didžių akmenų. Tau ir piršlys! Turbūt jis laukia, kad jį kas iš vežimo išsvertų.

5. svirtimi ištraukti: Vien tik arkliam dešimts viedrų vandens išsvė́riau. Kai išsisvérsi, tada atsigersi.

6. padaryti, kad būtų nukabęs, išsikišęs, išleisti žemyn, iškarti. . Smagiai išsisvė́rę pėdai iš šalinės in pado. Galim apvirst – visi rugiai šiton vežimo pusėn išsisvė́rė. Suknelės šonai išsisvė́rę. Išsisvė́rė jo pilvas nuo alaus. Pilvas karvės išsisvė́ręs, gal du teliokai bus. Navikas išsisvė̃ręs po kaklu lyg didžiausias pagurklis. Iš ponakt jam ant žando gumbas išsisvė́rė.

7. perlinkus per ką išsikišti iš vidaus: Ko teip išsìsvėrei pro langą – da iškrisi. Steponas atidaro langą. Paskui išsisveria laukan, rymo ant alkūnių, gerdamas aitroką klevukų ir levendrų kvapą.
nusver̃ti, nùsveria, nùsvėrė. nusvérti, nùsveria, nusvė́rė

1. atsverti, pasverti: Nusver̃k man svarą druskos. Nùsvertus grūdus pildavo į vieną krūvą. Su bezmėnu svėriau, gal i blogai nùsvėriau. Ot, sako, auksą nùsveria – baisus tikslumas. Tep nùsvėrė kap ant Dubicko bezmėno. pajėgti, galėti pasverti: Ką anas nusver̃s, tasai bezmėnas.

2. būti tam tikro svorio, sunkumo: Idant tavo strova. nusvertų dvi dešimti siklių. Par ilgą kelionę ir adata pūdą nusveria.

3. viršyti svoriu: Atsistojo abi žmonos ant svarstyklių. Jonuko žmona nusvėrė pono žmoną. Matydamas aplinkui nepažįstamus veidus, nesikankinsi galvodamas, kuriame iš jų gėris nusveria blogį.

4. sveriant apsukti, apsverti: Linus parduodamas man Jonas nùsvėrė du kilu. Druską sverdamas tris svarus nùsvėrė. Ans geros širdies: žmoguo nenū̃svera.

5. svoriu nulenkti žemyn: Nusvė́riau aš tą galą lentos, matai – aš sunkesnis. Lig tik vienas daiktas kiek sunkesnis, tuoj nusveria lėkštelę žemyn. Nusver̃s akmenėliai kad ir kietą sprandą (blogi darbai ir galingą pažemins) .

6. išvarginti, įskaudinti svoriu, nuspausti: Kailiniai pečius nùsvėrė, esu lyg sudaužytas. Naščiai pečius nū̃svėrė. Tie akiniai yra sunki – nosį nùsvera. Muno drabūželius lytus tiek įmirkė, ka su pačiu velniu nùsvėrė pečius, lig parejau. Šitas nuometėlis, miško lauželis, nugisver̃sgi baltą galvelę. Ir maža našta nùsveria par ilgą kelią.

7. nusvarinti, nulenkti: Eina galvą nusvė̃ręs ant krūtinės. Dainušnykas pasigėrė, žemyn galvą jau nusvėrė. Tyli beržai, nusvėrę verklias šakas. Štai prasideda daržai su galvas nusvėrusiomis saulėgrąžomis. Nusvėręs [is] galvą timsojo. Žemyn galvą nusisvė̃ręs. Supainioti [plaukai] sklaidėsi ant galvos, ant kaktos nuosisverdami. Beržo šakelė vėl nusisvėrė, slauni giminėlė vėl išsiskyrė. lenkiantis per ką nusvirti: Abu nusisvėrė žemyn, laikydamiesi [vagono] lentynos krašto. Da nė pusę neišgėrė – nuo žirgelio nusisvėrė.

8. nukrypti, nusisukti: Debesis nusìsvėrė į kitą šoną, gal pas mus šiandie nebelis.

9. nudribti, nukarti: Kiaulės papilvė šituo laiku žymiai nusisvė́rė.

10. nulemti: Tas įvykis nùsvėrė jo ateitį. Gailiuos rankas susitepęs, nors praktiškai mano darbai nieko nenusvėrė. Nieko negaliu tau prižadėti: tėvų žodis viską nusver̃s. Kaimo susirinkimuose jo balsas daugiausia nusverdavo. Ne visur gudrumas viską nusveria!

11. apsvarstyti, įvertinti: Žodį nusver̃ti. Tie nenusvėrę penkių minučių laiko svarbumo.

12. nutarti, nuspręsti: Negaliu nusver̃t – eit ar neit. Čia sunku nusvert, kas išeis iš bylos. Ką ten taip gali nūsver̃ti paprastas žmogus!. Jie ilgai laikėsi nuošaliai, negalėdami šiuo metu nusisverti. Galutinai nusisvėrė parduoti ūkį. Žmogus nusìsveras, numano smertį.
pasver̃ti, pàsveria, pàsvėrė. pasvérti, pàsveria, pasvė́rė

1. nustatyti svorį: Ant buonžės pasvérk lašinius. Pirmiau kiaulę pasver̃kiam, o paskuo aplink piningus šnekėsimės. Neturiava ant ko pasver̃t tąs [ias] vištas. Su buožėms pàsvera. Pasvė́riau – tik ne keturi svarai vilnų. Pasisver̃k, žinosi, kiek sveri. Pasìsvėriau malūne. Reik pasisver̃ti, žinosu, kiek atduoti. pakilnoti nustatant apytikrį svorį: Senutė, supylusi visus liepžiedžius į maišelį, pasvėrė jį rankoje ir užkėlė ant krosnies ažušalės. Atėjęs paėmė, pasvėrė an mažiuko piršto [lazdą]. nustatyti kiekį, paskaičiuoti: Jis tur piningų pasverti (paskaityti), kiek mergai ant pasėgos pareitisi.

2. pakelti svertu: Pàsvėriau su spatu [skardą] i nulaužiau. Gricius susimilęs paieškojo ilgo medžio, pakišo po rąsto, pasvėrė, o meška šmukš išlindo. pakelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: Pasver̃sma [trobą] i dar pagyvensma. Urbelio troba sena. Klėtelė irgi pasverta. Reikės daržinę pasver̃ti: jau du rąstai papuvę. Paėmiau rąstų i pàsvėriau trobą: buvo supuvusi. Du kartu jau buvau tą trobikę pasvė̃ręs. Mūsų klėtį naujai pàsvėrė. Pasisver̃ti trobą.

3. pakabinti permetant, perlenkiant: Pasvérk marškinius ant tvoros. Yra i ant aukšto tų paklodžių pasvertų̃. Drabuželius, eidama gulti, ant lovos galo pasver̃k. Pasver̃k pantį ant gembės. Skarelė jai ant galvos gėlėta, ant rankos skara pasverta. | Koją ant kojos pasver̃ti. Abi pasvė́rei ant vienos šakos – tiek močia, tiek duktė: abidvi lygiai vienodos. Savo rudą paltą ji laikė pasisvėrusi ant rankos. Apsiaustą ant toros pasìsvėriau ir atsisėdau. Šita kartelė drapanom pasisvért.

4. padėti ant ko perkišto po apačia, kad būtų galima laikyti: Karstas pasveriamas iš abiejų galų ilgomis lininėmis juostomis – rankšluosčiais ir keturių vyrų pamažu nuleidžiamas į duobės dugną. Pasver̃kiam su medžiu [tinklą].

5. palenkti žemyn, nukarti, nusvarinti: Žmogus eina galvą pasvėręs. Pasvėręs kojas sėdi. pasilenkti, pasvirti: Atsistokite stačiai ir pamėginkite pasisverti visu liemeniu į priešakį: tuoj imsite virsti. Kai tik šis pasisvė̃ręs tų piningų žiūrėti, ta greibus už kojų, į skrynią įvertus, tuoj dangtį viršuj, užrakinus. Nenusėdau nuo žirgelio, pasisvėriau ant balnelio.

6. pasiremti, užsigulti: Pasisver̃ti ant lazdos. Vaikas pasìsvėrė ant toros i sulaužė. Genaveitę, be žado ant krėslo pasisvėrusią, pamatė.

7. persilenkti, persisverti: Pasisver̃ti per tvorą.

8. pasukti, nuvykti: Būdavo, pasìsveri Dubėn, ar ko nerasi.

9. apgalvoti svarbą, įvertinti: Jis mažiausią dalykėlį pàsveria. Ką čia kiekvieno darbą pasver̃si! Akys pasvera saiką: nori – pirk, nepirk. Pasver̃k ant savęs, a bus tai gerai. Su tėvu šnekėdama, kožną žodį pàsvėriau, kad paskuo neturėtų ko prikibti. Pirma žodžius pasver̃k ir tik tada sakyk. Pasvers kiekvieną mūsų žodį žmonės. Marčius nužvelgė Petronę turbūt pirmą kartą tokiu pasveriančiu žvilgsniu. Ir tasai talentas geradėjysčių. pasvertas širdy kaip ant svaro.
pérsverti.

1. viršyti svoriu, nusverti: Sunkiaus sveriu, persveru. Drūtgalys pérsveria laibgalį. Man išrodo, kad tavo maišas pérsvers manąjį. Abu susvėrus ant vienos šakelės neparsisvertų. Abu lygūs – neparsisvers par kartį.

2. dar kartą pasverti, patikrinti svorį: Reikia visus fermos jaučius parsver̃t, tai daug darbo turėjom.

3. pakeisti kūno padėtį perkeliant svorio centrą: Jis pasižiūrėjo į poną, persisvėrė nuo vienos kojos ant kitos ir tylėjo.

4. perlenkus, permetus pakabinti: Pusiau pársverk drabužį ant karties. Meškina par pečius parsverta. Paskui [Martynas] vėl persveria savo ryšulius per petį ir ima žingsniuoti toliau. Žmonės varėsi keliu po vieną ar po kelis pilkus ilgaausius asilus, apkrautus persvertais į abu šonu maišais. Judu abudu tik už uodegų surišti ir par torą pársverti (abu labu tokiu) . Jis parsinešė persisvėręs per petį gražiai blizgančias chromo pušnis. Senolėlė nebepasimaitindama, persisvėrusi terbeles, išėjo į svietą. Kitą kartą žmonys į bažnyčią visi basi vaikščiojo – batus an peties pusiaužniugu pársisvers. Pársisverk maišą ant pečių. Linus per statką pérsisverdavai, o su plaktuve numušdavai.

5. lenkiant per ką nusvarinti, nuleisti, nukarti: Miegojo, rankas per lovos kraštus persvėręs, šypsodamasis. Telyčia vis siekias, pérsvėrus galvą per tvorą. Jadvyga užgula palangę ir, persisvėrusi į lauką, žiūri į sodą. Alyvos auga persisvėrusios per tvorą. Pársisvėrė par torą, pasiekė ir nuskabė mun visas jurginas. Pérsisveriam, būdavo, an pilvo par tvorą ir raunam morkvas. Smagiai persisvė́rė ir įlėkė šulnin. Pérsisvėrė vandenio ir invirto. Netyčiomis išgirdo už tvoros dilgynėje kažin ką bevaitojant ir, persisvėręs anon pusėn, išvydo susirietusią žmogystę. Žents par tvorą parsisvėrė, tėvs už kojų nusitvėrė. persiversti: Par slenkstį kad pérsisvėrė – gali vaikas ažsigaut šiteip.

6. pasiekus tam tikrą ribą, pereiti kur, pakrypti kita linkme: Pársisvėriau į ketvirtą skyrių, kad gerai mokiaus. Jau seni metai pérsisvėrė. Liga paprastai jau esti persisvėrusi į gijimą. Saulei į pavakarę persisvėrus, kunigėlis išgirdo kažką smarkiai laiptais nudundant žemyn. Saulė persisvėrė per dienovidį, papūtė vėjelis, nebe taip kepino.

7. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Miežiai visada avižas pérsveria. Nebylinėk (barkis) su bagotumi, jeib jisai tave nepersvertų. Tik viename dalyke jie mus persveria: jų rankose turtai. Nežinia, ar čia gerumas, ar čia blogumas pérsvers. Meilė pérsveria visas bėdas. Tiesa persver ir auksą. Niekada neprarandu supratimo, kad gyvenimo svarstyklėse persveria gėris. Visur persveria moterų balsai, o tarp jų įsipina spiegiantys vaikų ir storai gaudžiantys vyrų balsai.

8. palenkti paperkant: Jis liūdinykus pérsvers, ir papūsk!

9. iš naujo apsvarstyti, pergalvoti.
prasver̃ti, pràsveria, pràsvėrė. prasvérti, pràsveria, prasvė́rė.

1. sveriant suklysti, pražiūrėti.

2. daugiau sverti už ką nors: Šitas vaikas, ma [n] atrodo, aną prasver̃tų.

3. lenkiantis pro ką prakišti: Mes visi, pro narų staktas prasvėrę galvas, stebėjome, kas bus toliau.
prisver̃ti, prìsveria, prìsvėrė. prisvérti, prìsveria, prisvė́rė

1. papildyti iki reikiamo svorio.

2. pridėti sveriant: Nenorėk, kad prisvertų. Džiaukis, jei nenusveria.

3. daug pasverti: O, kiek čia daug maišų prìsverta!.

4. nustatyti taros svorį prieš nuolatinį vartojimą: Dėžę prìsveria.

5. permetant daug prikabinti, pridžiauti.

6. su svertu daug iškiloti, išversti.

7. verčiant prikelti, pabudinti: Kol prìsveru tą Alį iš lovai, ateita i pietai.

8. prilenkti: Prìsvėriau svirtį prie viedro, semdamas vandenį.

9. sunkiai atsistoti.
susver̃ti, sùsveria, sùsvėrė. susvérti, sùsveria, susvė́rė

1. viską pasverti: Susver̃k tavorą, tebūn gatavas. Čia viskas sùsverta kaip reikia. Vakare sùsveria, kiek išplūki tų linų. Susìsvėriau, susipyliau [javus] į maišus. Susìsveria sviesto keletą kuntelių ir bidzena turgun.

2. viską detaliai apgalvoti, apsvarstyti.

3. permetus sukabinti: Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo. Pagal sieną būdavo kartis pakabinta, an tos karties drabužiai susvertì. Reikia gražiai sudėt drapanas, o ne teip susvért [ant kėdės atlošo]. Į maišus supyliau apynius ir ant juostos sùsvėriau džiovinti. Vaikai žiūrėjo į šulinį, nosis ant rentinio susvėrę. Aš neturiu kur drabužių susisver̃t.

4. daugeliui persilenkus per ką nukabti, persisverti.
užsver̃ti, ùžsveria, ùžsvėrė, užsvérti, ùžsveria, užsvė́rė

1. sveriant pridėti, daugiau, papildomai atsverti.

2. permetant pakabinti, užmesti: Užsverk ant kartės drabužius, kad išdžiūtum. Kailinius ùžsvėriau ant lovugalio. Jaunoji, nuimdama nuo dalbos, dalina giminėms jaunojo, pirmiau tėvams, užsverdama stuomenį žėdnam ant kaklo. Kiti pėdą ùžsveria [ant mandulio],
ale ùžsvertą vėjas galia nunešt. Batus nešdavos ant pečių užsisvė̃rę. Per petį užsisvė̃ręs batus nusinešė, pas šventorių apsiavė – kur nelaikys! Einu keliu, vatinuką ant rankos užsisvė̃rus. Užsisver̃su liuob žaką par ranką ir eisu.

3. užsiremti, užsikniaubti: Mano draugas, užsisvėręs ant palangėje stovinčio staliuko, ėmė pasakoti toliau.

4. remtis, vadovautis kuo: Užsisveriu ant ko.

5. užsimojus suduoti, užvožti: Kol gerai par kuprą neužsver̃si, tol ans nepasijudins iš vietos. Užsvėrė su pagaikščiu per nugarą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sver̃ti</b>, </b>svẽria, svė̃rė. svérti, svẽria, svė́rė. <br/>1, <span class="explanation">nustatyti svorį svarstyklėmis: </span> Ana su buonže svẽria linus, gijas. Sver̃t nebuvo kaip, nė [ra] tų svarstyklių tame malūne! Ale ir sverì sviestą kaip aptieko [je]: nė biškio neuždedi. Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų], prikišdavai kiečiausiai maišą. Kąsneliais svérdavo duoną kadai. Svė́rėme mažesnes žuvis, svért liepė. Ar jūs stovit prie sveriamos duonos? Sveramà kakava pigesnė. Duos sver̃to šieno [iš kolūkio]. Kad kas mano vargą svertų, tai tas būtų sunkesnis už žiezdras prie jūrių. <br/><b>svertinaĩ</b></b>. Smulkiuosius gintarus perka krūvoj, svertinai. Snausdamas galvojo, kiek gaus už penamą paršą: ar verčiau svertinai parduoti, ar šiaip ant akies. Svė́riaus su drapanom, tai svė́riau daug. Šiandie svėriaũs: nèsvėriau septyniasdešim kilogramų. Važiuoja su rugiais svértis. <br/>2. <span class="explanation">būti tam tikro svorio: </span> </span> </span> Kiek tai svẽria? Vienas motinos ašarų lašas daugiau sveria negu tavo visi turtai. Vaško metą turįs, funtą sveriąs. Sudžiūvus kai pintis, trisdešimt kilogramų kaži a svẽria. Vienu svaru svėriaũ daugiau. Kiek svėriaũ, tiek sveriù. Sakos dar regėjęs tinai teip didelius sėtinius, it žmogaus galvos, po 12 svarų sverančius. Žiemamitys veršiokas, o mažai svė́rė. Ir nupuolė iš dangaus and žmonių didis ledas, (kožnas akmuo) svėrė talentą (puntą). Pono bagotystės ans galėjo nė devintos dalies nesver̃ti <span class="explanation"> (nesiekti) </span>. Tu kad lengvas, tu nė pūkų svaro nèsveri! Ką tu sverì: saują gyslų ir mazgotę. Sveria – penkis svarus ir mazgotę. Rygoj ir adata pūdą svẽria <span class="explanation"> (toli einant nešulys labai pasunkėja) </span>. Dėkiat ant svarstyklių – abidvi lygiai sver̃s <span class="explanation"> (abidvi nesugyvenamos) </span>. Pats menkas, o galva pūdą sveria. <br/>3. <span class="explanation">svoriu lenkti žemyn: </span> Jeigu nesvertų pečių kuprinė, eičiau per kvepiančius beržynus kiaurą naktį. Ot didelė kasa – net galvą svẽria! O girioj sniego gal trigubai. Sveria prie žemės kiekvieną stabarėlį. Aukavo matutė dukružėlę, svėrė jos rankeles nuilsusias. Nuėmė vainikėlį, uždėjo nuometėlį – o svėrė, svėrė sesės galvelę kaip darže aguonėlę. Rūpesčiai svėrė jo jauną galvą. Sunkus oras, svẽra pri žemės. <span class="explanation">lenkiant traukti žemyn: </span> Kurkė kuria pirtį, žąsis sveria svirtį. <br/>4. <span class="explanation">svertu kelti, versti: </span> Sver̃ti akmenį. Sverama kartis. | Pabandžius sver̃ti, gal atdarytumi [butelį]. <br/><b>svertinaĩ</b></b>. svertinõs: Nedidelį daiktą gali verptinai išverpti, didelį reik svertinai išsverti. Sverk svertinõs daigus, ka nemoki rauti. <span class="explanation">kelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: </span> Trobą sversime, mamyte! Kada jau baudžiaus – rąstai pūva be reikalo. Kiek čia seniai tą trobą statė, i jau reik sver̃t: vieno [je] pusė [je] palangės išpuvo, grindos parkrypo. Balkių tura, sver̃s trobos antrą galą. <br/>5. <span class="explanation">kabinti perlenkiant, permetant: </span> Mano ant durų vis buvo svertì šventdieniai drabužiai. Marti davė dovenų šešis mastus kaspinų: dėjau į skrynę – netilpo, svėriaũ ant karte – palūžo. Sver̃s bizūnelį naujį par petelį. Dvejus [kailinius] svėrės sau per petį, kai ėjo bet kuriuo metu gulti. <span class="explanation">kabintis, kartis: </span> Sver̃kis ant kupros, aš išnešu par upį. <br/>6. <span class="explanation">lenktis per ką, kvemptis: </span> Neleisk vaikams sver̃ties pro langą. Nesisverk pro vagono langą! Svė̃rės par torą ano. nučiupti – ka vertė kūlį! Nesver̃kis, išversi stalą! <span class="explanation">išsikišus svirti: </span> Ilgi šakaliai, svẽriasi [iš viryklės]. Svẽriasi lenta, gali nukristi. <br/>7. <span class="explanation">krypti, sukti: </span> Ko čia sverýs į tą pašalį akmenuotą, ar neisi kelio viduriu!. Saulė sverias vakarų linkon ir vėl slepias lyg po žemės apačios. Upė svẽras į rytus. <br/>8. <span class="explanation">užsimojus suduoti: </span> Jeigu kaip, tai sver̃k par sprandą, ir tegu eina sau! O kad tau sver̃s, i neiškabysi. Paims bizūną, svers tau par petelius. <br/>9. <span class="explanation">būti svarbiam, turėti vertę, reikšti, lemti: </span> Darbais neparemti žodžiai maža tèsveria. Geras žodis iš šalies daug sveria. Jūs čia nebekalbėkit, čia bus svẽriamas balsas Vytuko. Ką aš tę sveriù! Vokyčių laikais žmogus nieko nèsvėrė. Nebetiek jau dabar ir svẽria turtas kaip seniau. Daina prūsų lietuvių gyvenime daug yra svėrusi. Bet įpratimas ir vikrumas teip pat daug sveria. Kol drąsumas ir pajiega svėrė karėje, tol Lietuva ir kilo. <br/>10. <span class="explanation">apgalvoti svarbą, vertinti: </span> Aš su juo nesusišneku: svẽria kiekvieną žodį. Nė jie tą svẽria, kad telyčia nugaišo, nė ką. Kapeikas ir rublius teko labai sverti <span class="explanation"> (taupyti) </span>. Kiek duos kitums tos dalies, tiek ir tau: jis visai nèsveria nieko. Tu taip šaltai sveri dalyką bendrą. Sveria pirm žodžius, negi ką ižtaria. <br/>11. <span class="explanation">spręsti, manyti: </span> Svẽra, kad tau pensijos nereik: mažai dirbai. Reikia geriau žinot, tada gali svért. Pagal save svẽria. Jei taip sverì, ka kirminai, gerk metėlių. Kaip aš sveriù, šitoj krūvoj bus par dvidešimt pūrų grūdų. Dvejaip žmonys žleberio [ja]. Čia sveras [ant dviejų] – ar pats Oginskis tručyznos užsigėręs, ar liokajus įpylęs. <br/><b> drùską sver̃ti</b><br/>1. <span class="explanation">snausti atsisėdus, knapsėti: </span> </span> Ko čia daba sverì tą drùską, a nemiegojęs esi? <br/>2. <span class="explanation">susikabinus iš užpakalio rankomis, kilnoti vienas kitą ant nugaros</span>. Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir kitą pusę, druską svėrė. <br/><b>jáunąją sver̃ti</b> <span class="explanation">tokia senoviškų vestuvių apeigų dalis: </span> Nuema vainiką ir uždeda pajauniui vyresniam, tai sako: jáunąją svẽria. <br/><b>kalakutùs (kalakùtą</b>. <br/><b>silkès</b>. <br/><b>tabõką, tebõką</b>) <br/><b>sver̃ti</b>. <span class="explanation">snausti atsisėdus, knapsėti: </span> </span> Petras jau pradėjo kalakutùs sver̃t. Gal neišsimiegojęs esi, kad tabõką sveri? Še tau – ir tas jau besverą̃s tabõką! <br/><b>tabokà svẽriasi</b> <span class="explanation">ima snaudulys: </span> Kad tu išpustum, mat nemiegojęs – svẽriasi tabokà, ir gana. <br/><b>žodžiùs sver̃ti</b> <span class="explanation">iš lėto kalbėti: </span> Sūnus lėtai sveria žodžius, stebėdamas, kokį įspūdį tėvui padarys naujiena. <br/><b>antsver̃ti, </b>añtsveria, añtsvėrė. <br/>1. užsverti 2: Antsvėrė <span class="explanation"> (užkabino) </span> ant jo kaklo aukso retežį. Agatė antsisvėrė su maišeliu, užsidengė su skepeta lig akių. Tie basoms kojėms, batus antsisvė̃rę. <br/>2. užsverti 3. Antsisvė̃ręs ant plūgo neark. Karalienė išbalo, apalpusi krito, antsisvėrusi ant rankų tarnaičių. <br/><b>apsver̃ti, </b>àpsveria, àpsvėrė. apsvérti, àpsveria, apsvė́rė<br/>1. <span class="explanation">sveriant apgauti, nusukti svorį: </span> Žmonės buvo tikri, kad niekas jų neapsvers. Pirkau meisos – muni ant pusės kilogramo àpsvėrė. <br/>2. <span class="explanation">apsunkinti, prislėgti. </span>. Širdys griekais apsvertos. <br/>3. <span class="explanation">apsvarstyti, apgalvoti: </span> Širdis būtų plyšusi, kad Vapsva būtų turėjusi laiko visa apsverti ir visą gilumą paniekinimo suprasti. Žydai tuojau àpsveria ir žino, kiek mokėt. Yr daug tokių, kur neapsìsvera. Apsisver̃k, ar trūksi pinigų, ar ne. Pirma apsisver̃k, o pasku daryk! <br/>4. <span class="explanation">įvertinti: </span> Apsverti nuopelnus. <br/><b>atsver̃ti, </b>àtsveria, àtsvėrė. atsvérti, àtsveria, atsvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">sveriant atmatuoti tam tikrą kiekį: </span> Atsvėrė jam už darbadienius tiek visokio javo, kad poriniu vežimu vos parsitempė. Atsver̃k jam keletą pūdų rugių. Abraham pakluso Efron, atsverdamas jam pinigus. Atsversiu dešimtį tūkstančių talentų sidabro. <br/><b>atsvertinaĩ</b>. Už kožną stiklelį atsvertinai užmoka akčižiaus, dėlto geria kaip judošiai!. Atsisver̃k pats. Nueik in klėtį ir atsisver̃k sau porą pūdų miltų. <span class="explanation">atidirbti svėriku: </span> Atàsveria ir pareina namuosna. <span class="explanation">atsilyginti, užmokėti kuo sveriamu: </span> Dabar negausi kiteip kaip auksu atsverdamas. Prie vokiečių buvo malūne vokietys, tam gatavais miltais atsvė́rė, atpylė. Karvę devė milžties ten, na i javais kiek ten jau gatavais àtsvėrė. <br/>2. <span class="explanation">nustatyti svorį, pasverti: </span> Atsvė́rė vilnas ir atadavė. Tokios tvar̃kos malūne: nuvažiavai, atsvė́rė, išduoda kvitą. <br/>3. <span class="explanation">būti to paties svorio: </span> Višta anties neatsver̃s. Keturios kytos atsver pundą linų. Ši pusė aną àtsvėrė. Karaliaus duktė eina an svarstyklių: kas ją atsvers, tai tas bus žentas. Kad savo lobį ir išdalytų vargdieniams, neatsvertų nė tiek, kiek vandens lašas jūroje. <span class="explanation">savo verte išlyginti neatitikimą, persvarą: </span> Jų išmintis, vienybė, drąsa, tėvynės meilė su kaupu atsvertų visus jų karo mokslo trūkumus. Žiemos geros ir blogos pusės viena kitą atsvėrė. Šias sielvartingas nuotaikas atsvėrė tolydžio auganti pergalės viltis. Rasi čia. daiktus, auksu neatsveramus. Netekus gerai apmokamos vietos, reikėjo atsisverti ūkiu. <br/>4. <span class="explanation">būti tam tikro svorio: </span> </span> </span> Lydeka àtsvėrė penkioleka svarų. <span class="explanation">būti reikiamo svorio</span>: </span> Karvė neatsvėrė, ir „Maistas“ nepriėmė. <br/>5. <span class="explanation">viršyti svoriu: </span> </span> Sėskim ant lentos: katras katrą atsver̃sim. Keturius šitokius atsver̃t jos vienas paršas. Padėjus ant svarstyklių lapės nuodėmes ir nuopelnus, man regis, nuopelnai atsvertų. Nebàtsvėrė <span class="explanation"> (nebeatsilaikė, nebeįstengė įveikti) </span> nė vokytis su savo galybe. Abudu vienodi: pasikarkit an šakos – nė vienas neatsvérsit, nė tas, nė tas. Laivelis greičiau ir ūmiau svarstės, neg Mendelis galėjo suskubti atsisverti. Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų. Ant vienos šakelės pakorus neatsisvertų. Permetus par tvorą, abu neatsisvertų – abu geri. <span class="explanation">pakrypti nuo svorio: </span> Atsìsvėrė lentos galas einant per lieptą, tai kad tėškė in vandenį! Nestok, ba atsisver̃s krėslas, ir nugriūsi. <br/>6. <span class="explanation">su svertu atidaryti, atverti: </span> Skrynia. su kaltu atsverta atrasta. <br/>7. <span class="explanation">nuspręsti: </span> Pirmiau reikėtų atsverti, ar. vienuolynas reikalingas. Karo eiga bus per tą mūšį atsvertà. Martynas, lyg koks žioplys, negalėjo ir negalėjo atsisverti. Bet Bertienė jau atsisvėrusi jo naudai. <br/>8. <span class="explanation">atvažiuoti: </span> Pažiūrėk, ar ne tėvas atsìsveria. <br/><b>dasver̃ti, </b>dàsveria, dàsvėrė. dasvérti, dàsveria, dasvė́rė<br/>1. <span class="explanation">sveriant pridėti, papildomai atsverti tam tikrą kiekį</span>. <br/>2. <span class="explanation">būti reikiamo svorio</span>. <br/><b>įsver̃ti</b>, į̃sveria, į̃svėrė, įsvérti, į̃sveria, įsvė́rė<br/>1. <span class="explanation">būti tam tikro svorio: </span> </span> </span> Marti į̃svėrė daugiau. <br/>2. <span class="explanation">įvarginti sunkumu, svoriu: </span> Rodos, nedaug įsisėmiau į maišą grūdų, o kol nunešiau ligi klėties, gerokai pečius į̃svėrė. Kol parvilkau tąs [ias] uogas tokį galą, tei [p] pečius ma [n] į̃svėrė! Tuos viedrus benešiojant, rankas į̃sveria. Vis dėlto įsìsveria benešant. <br/>3. <span class="explanation">įtaisyti, kad daugiau svertų: </span> Įsvė́riau (į̃svėriau) svirtį. <br/>4. <span class="explanation">persilenkus įsvirti į kieno vidų: </span> Įsisvė̃ręs vaikas šulnin – kad tik neįkristų! <br/>5. <span class="explanation">įbrukti, įsprausti: </span> Apsikrovęs važiavo, bet įsvėriau mazgą, ir nuvežė. Įsvėrė žodį <span class="explanation"> (įžeidžiančiai pasakė) – </span> atminsiu visą gyvenimą. Keliant galia įsisvert dieglys. <span class="explanation">įduoti kyšį, pakišti: </span> Ka gerai į̃sveria, tai ir gauna. Gerai ansvė́rė, tai padarė. <br/><b>išsver̃ti, </b>ìšsveria, ìšsvėrė. išsvérti, ìšsveria, išsvė́rė<br/>1. <span class="explanation">nustatyti svorį, pasverti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pasiekti, turėti tam tikrą svorį: </span> Nieko neišsvė́rė uogos, baisiai sausos. <br/>3. <span class="explanation">svoriu išvarginti, ištempti: </span> Du kibirus benešant, net rankas išsvėrė. <br/>4. <span class="explanation">svertu iškelti, išversti: </span> Išsver̃k akmenį iš duobės. Ìšsvėrė katilą iš mūro. Liepia išsvėrus išritinti dvylika didžių akmenų. Tau ir piršlys! Turbūt jis laukia, kad jį kas iš vežimo išsvertų. <br/>5. <span class="explanation">svirtimi ištraukti: </span> Vien tik arkliam dešimts viedrų vandens išsvė́riau. Kai išsisvérsi, tada atsigersi. <br/>6. <span class="explanation">padaryti, kad būtų nukabęs, išsikišęs, išleisti žemyn, iškarti. </span>. Smagiai išsisvė́rę pėdai iš šalinės in pado. Galim apvirst – visi rugiai šiton vežimo pusėn išsisvė́rė. Suknelės šonai išsisvė́rę. Išsisvė́rė jo pilvas nuo alaus. Pilvas karvės išsisvė́ręs, gal du teliokai bus. Navikas išsisvė̃ręs po kaklu lyg didžiausias pagurklis. Iš ponakt jam ant žando gumbas išsisvė́rė. <br/>7. <span class="explanation">perlinkus per ką išsikišti iš vidaus: </span> Ko teip išsìsvėrei pro langą – da iškrisi. Steponas atidaro langą. Paskui išsisveria laukan, rymo ant alkūnių, gerdamas aitroką klevukų ir levendrų kvapą. <br/><b>nusver̃ti, </b>nùsveria, nùsvėrė. nusvérti, nùsveria, nusvė́rė<br/>1. <span class="explanation">atsverti, pasverti: </span> Nusver̃k man svarą druskos. Nùsvertus grūdus pildavo į vieną krūvą. Su bezmėnu svėriau, gal i blogai nùsvėriau. Ot, sako, auksą nùsveria – baisus tikslumas. Tep nùsvėrė kap ant Dubicko bezmėno. <span class="explanation">pajėgti, galėti pasverti: </span> Ką anas nusver̃s, tasai bezmėnas. <br/>2. <span class="explanation">būti tam tikro svorio, sunkumo: </span> Idant tavo strova. nusvertų dvi dešimti siklių. Par ilgą kelionę ir adata pūdą nusveria. <br/>3. <span class="explanation">viršyti svoriu: </span> </span> Atsistojo abi žmonos ant svarstyklių. Jonuko žmona nusvėrė pono žmoną. Matydamas aplinkui nepažįstamus veidus, nesikankinsi galvodamas, kuriame iš jų gėris nusveria blogį. <br/>4. <span class="explanation">sveriant apsukti, apsverti: </span> Linus parduodamas man Jonas nùsvėrė du kilu. Druską sverdamas tris svarus nùsvėrė. Ans geros širdies: žmoguo nenū̃svera. <br/>5. <span class="explanation">svoriu nulenkti žemyn: </span> Nusvė́riau aš tą galą lentos, matai – aš sunkesnis. Lig tik vienas daiktas kiek sunkesnis, tuoj nusveria lėkštelę žemyn. Nusver̃s akmenėliai kad ir kietą sprandą <span class="explanation"> (blogi darbai ir galingą pažemins) </span>. <br/>6. <span class="explanation">išvarginti, įskaudinti svoriu, nuspausti: </span> Kailiniai pečius nùsvėrė, esu lyg sudaužytas. Naščiai pečius nū̃svėrė. Tie akiniai yra sunki – nosį nùsvera. Muno drabūželius lytus tiek įmirkė, ka su pačiu velniu nùsvėrė pečius, lig parejau. Šitas nuometėlis, miško lauželis, nugisver̃sgi baltą galvelę. Ir maža našta nùsveria par ilgą kelią. <br/>7. <span class="explanation">nusvarinti, nulenkti: </span> Eina galvą nusvė̃ręs ant krūtinės. Dainušnykas pasigėrė, žemyn galvą jau nusvėrė. Tyli beržai, nusvėrę verklias šakas. Štai prasideda daržai su galvas nusvėrusiomis saulėgrąžomis. Nusvėręs [is] galvą timsojo. Žemyn galvą nusisvė̃ręs. Supainioti [plaukai] sklaidėsi ant galvos, ant kaktos nuosisverdami. Beržo šakelė vėl nusisvėrė, slauni giminėlė vėl išsiskyrė. <span class="explanation">lenkiantis per ką nusvirti: </span> Abu nusisvėrė žemyn, laikydamiesi [vagono] lentynos krašto. Da nė pusę neišgėrė – nuo žirgelio nusisvėrė. <br/>8. <span class="explanation">nukrypti, nusisukti: </span> Debesis nusìsvėrė į kitą šoną, gal pas mus šiandie nebelis. <br/>9. <span class="explanation">nudribti, nukarti: </span> Kiaulės papilvė šituo laiku žymiai nusisvė́rė. <br/>10. <span class="explanation">nulemti: </span> Tas įvykis nùsvėrė jo ateitį. Gailiuos rankas susitepęs, nors praktiškai mano darbai nieko nenusvėrė. Nieko negaliu tau prižadėti: tėvų žodis viską nusver̃s. Kaimo susirinkimuose jo balsas daugiausia nusverdavo. Ne visur gudrumas viską nusveria! <br/>11. <span class="explanation">apsvarstyti, įvertinti: </span> Žodį nusver̃ti. Tie nenusvėrę penkių minučių laiko svarbumo. <br/>12. <span class="explanation">nutarti, nuspręsti: </span> Negaliu nusver̃t – eit ar neit. Čia sunku nusvert, kas išeis iš bylos. Ką ten taip gali nūsver̃ti paprastas žmogus!. Jie ilgai laikėsi nuošaliai, negalėdami šiuo metu nusisverti. Galutinai nusisvėrė parduoti ūkį. Žmogus nusìsveras, numano smertį. <br/><b>pasver̃ti, </b>pàsveria, pàsvėrė. pasvérti, pàsveria, pasvė́rė<br/>1. <span class="explanation">nustatyti svorį: </span> Ant buonžės pasvérk lašinius. Pirmiau kiaulę pasver̃kiam, o paskuo aplink piningus šnekėsimės. Neturiava ant ko pasver̃t tąs [ias] vištas. Su buožėms pàsvera. Pasvė́riau – tik ne keturi svarai vilnų. Pasisver̃k, žinosi, kiek sveri. Pasìsvėriau malūne. Reik pasisver̃ti, žinosu, kiek atduoti. <span class="explanation">pakilnoti nustatant apytikrį svorį: </span> Senutė, supylusi visus liepžiedžius į maišelį, pasvėrė jį rankoje ir užkėlė ant krosnies ažušalės. Atėjęs paėmė, pasvėrė an mažiuko piršto [lazdą]. <span class="explanation">nustatyti kiekį, paskaičiuoti: </span> Jis tur piningų pasverti (paskaityti), kiek mergai ant pasėgos pareitisi. <br/>2. <span class="explanation">pakelti svertu: </span> Pàsvėriau su spatu [skardą] i nulaužiau. Gricius susimilęs paieškojo ilgo medžio, pakišo po rąsto, pasvėrė, o meška šmukš išlindo. <span class="explanation">pakelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: </span> Pasver̃sma [trobą] i dar pagyvensma. Urbelio troba sena. Klėtelė irgi pasverta. Reikės daržinę pasver̃ti: jau du rąstai papuvę. Paėmiau rąstų i pàsvėriau trobą: buvo supuvusi. Du kartu jau buvau tą trobikę pasvė̃ręs. Mūsų klėtį naujai pàsvėrė. Pasisver̃ti trobą. <br/>3. <span class="explanation">pakabinti permetant, perlenkiant: </span> Pasvérk marškinius ant tvoros. Yra i ant aukšto tų paklodžių pasvertų̃. Drabuželius, eidama gulti, ant lovos galo pasver̃k. Pasver̃k pantį ant gembės. Skarelė jai ant galvos gėlėta, ant rankos skara pasverta. | Koją ant kojos pasver̃ti. Abi pasvė́rei ant vienos šakos – tiek močia, tiek duktė: abidvi lygiai vienodos. Savo rudą paltą ji laikė pasisvėrusi ant rankos. Apsiaustą ant toros pasìsvėriau ir atsisėdau. Šita kartelė drapanom pasisvért. <br/>4. <span class="explanation">padėti ant ko perkišto po apačia, kad būtų galima laikyti: </span> Karstas pasveriamas iš abiejų galų ilgomis lininėmis juostomis – rankšluosčiais ir keturių vyrų pamažu nuleidžiamas į duobės dugną. Pasver̃kiam su medžiu [tinklą]. <br/>5. <span class="explanation">palenkti žemyn, nukarti, nusvarinti: </span> Žmogus eina galvą pasvėręs. Pasvėręs kojas sėdi. <span class="explanation">pasilenkti, pasvirti: </span> Atsistokite stačiai ir pamėginkite pasisverti visu liemeniu į priešakį: tuoj imsite virsti. Kai tik šis pasisvė̃ręs tų piningų žiūrėti, ta greibus už kojų, į skrynią įvertus, tuoj dangtį viršuj, užrakinus. Nenusėdau nuo žirgelio, pasisvėriau ant balnelio. <br/>6. <span class="explanation">pasiremti, užsigulti: </span> Pasisver̃ti ant lazdos. Vaikas pasìsvėrė ant toros i sulaužė. Genaveitę, be žado ant krėslo pasisvėrusią, pamatė. <br/>7. <span class="explanation">persilenkti, persisverti: </span> Pasisver̃ti per tvorą. <br/>8. <span class="explanation">pasukti, nuvykti: </span> Būdavo, pasìsveri Dubėn, ar ko nerasi. <br/>9. <span class="explanation">apgalvoti svarbą, įvertinti: </span> Jis mažiausią dalykėlį pàsveria. Ką čia kiekvieno darbą pasver̃si! Akys pasvera saiką: nori – pirk, nepirk. Pasver̃k ant savęs, a bus tai gerai. Su tėvu šnekėdama, kožną žodį pàsvėriau, kad paskuo neturėtų ko prikibti. Pirma žodžius pasver̃k ir tik tada sakyk. Pasvers kiekvieną mūsų žodį žmonės. Marčius nužvelgė Petronę turbūt pirmą kartą tokiu pasveriančiu žvilgsniu. Ir tasai talentas geradėjysčių. pasvertas širdy kaip ant svaro. <br/><b>pérsverti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viršyti svoriu, nusverti: </span> Sunkiaus sveriu, persveru. Drūtgalys pérsveria laibgalį. Man išrodo, kad tavo maišas pérsvers manąjį. Abu susvėrus ant vienos šakelės neparsisvertų. Abu lygūs – neparsisvers par kartį. <br/>2. <span class="explanation">dar kartą pasverti, patikrinti svorį: </span> Reikia visus fermos jaučius parsver̃t, tai daug darbo turėjom. <br/>3. <span class="explanation">pakeisti kūno padėtį perkeliant svorio centrą: </span> Jis pasižiūrėjo į poną, persisvėrė nuo vienos kojos ant kitos ir tylėjo. <br/>4. <span class="explanation">perlenkus, permetus pakabinti: </span> Pusiau pársverk drabužį ant karties. Meškina par pečius parsverta. Paskui [Martynas] vėl persveria savo ryšulius per petį ir ima žingsniuoti toliau. Žmonės varėsi keliu po vieną ar po kelis pilkus ilgaausius asilus, apkrautus persvertais į abu šonu maišais. Judu abudu tik už uodegų surišti ir par torą pársverti <span class="explanation"> (abu labu tokiu) </span>. Jis parsinešė persisvėręs per petį gražiai blizgančias chromo pušnis. Senolėlė nebepasimaitindama, persisvėrusi terbeles, išėjo į svietą. Kitą kartą žmonys į bažnyčią visi basi vaikščiojo – batus an peties pusiaužniugu pársisvers. Pársisverk maišą ant pečių. Linus per statką pérsisverdavai, o su plaktuve numušdavai. <br/>5. <span class="explanation">lenkiant per ką nusvarinti, nuleisti, nukarti: </span> Miegojo, rankas per lovos kraštus persvėręs, šypsodamasis. Telyčia vis siekias, pérsvėrus galvą per tvorą. Jadvyga užgula palangę ir, persisvėrusi į lauką, žiūri į sodą. Alyvos auga persisvėrusios per tvorą. Pársisvėrė par torą, pasiekė ir nuskabė mun visas jurginas. Pérsisveriam, būdavo, an pilvo par tvorą ir raunam morkvas. Smagiai persisvė́rė ir įlėkė šulnin. Pérsisvėrė vandenio ir invirto. Netyčiomis išgirdo už tvoros dilgynėje kažin ką bevaitojant ir, persisvėręs anon pusėn, išvydo susirietusią žmogystę. Žents par tvorą parsisvėrė, tėvs už kojų nusitvėrė. <span class="explanation">persiversti: </span> Par slenkstį kad pérsisvėrė – gali vaikas ažsigaut šiteip. <br/>6. <span class="explanation">pasiekus tam tikrą ribą, pereiti kur, pakrypti kita linkme: </span> Pársisvėriau į ketvirtą skyrių, kad gerai mokiaus. Jau seni metai pérsisvėrė. Liga paprastai jau esti persisvėrusi į gijimą. Saulei į pavakarę persisvėrus, kunigėlis išgirdo kažką smarkiai laiptais nudundant žemyn. Saulė persisvėrė per dienovidį, papūtė vėjelis, nebe taip kepino. <br/>7. <span class="explanation">būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: </span> Miežiai visada avižas pérsveria. Nebylinėk (barkis) su bagotumi, jeib jisai tave nepersvertų. Tik viename dalyke jie mus persveria: jų rankose turtai. Nežinia, ar čia gerumas, ar čia blogumas pérsvers. Meilė pérsveria visas bėdas. Tiesa persver ir auksą. Niekada neprarandu supratimo, kad gyvenimo svarstyklėse persveria gėris. Visur persveria moterų balsai, o tarp jų įsipina spiegiantys vaikų ir storai gaudžiantys vyrų balsai. <br/>8. <span class="explanation">palenkti paperkant: </span> Jis liūdinykus pérsvers, ir papūsk! <br/>9. <span class="explanation">iš naujo apsvarstyti, pergalvoti. </span> <br/><b>prasver̃ti, </b>pràsveria, pràsvėrė. prasvérti, pràsveria, prasvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">sveriant suklysti, pražiūrėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">daugiau sverti už ką nors: </span> Šitas vaikas, ma [n] atrodo, aną prasver̃tų. <br/>3. <span class="explanation">lenkiantis pro ką prakišti: </span> Mes visi, pro narų staktas prasvėrę galvas, stebėjome, kas bus toliau. <br/><b>prisver̃ti, </b>prìsveria, prìsvėrė. prisvérti, prìsveria, prisvė́rė<br/>1. <span class="explanation">papildyti iki reikiamo svorio. </span> <br/>2. <span class="explanation">pridėti sveriant: </span> Nenorėk, kad prisvertų. Džiaukis, jei nenusveria. <br/>3. <span class="explanation">daug pasverti: </span> O, kiek čia daug maišų prìsverta!. <br/>4. <span class="explanation">nustatyti taros svorį prieš nuolatinį vartojimą: </span> Dėžę prìsveria. <br/>5. <span class="explanation">permetant daug prikabinti, pridžiauti. </span> <br/>6. <span class="explanation">su svertu daug iškiloti, išversti. </span> <br/>7. <span class="explanation">verčiant prikelti, pabudinti: </span> Kol prìsveru tą Alį iš lovai, ateita i pietai. <br/>8. <span class="explanation">prilenkti: </span> Prìsvėriau svirtį prie viedro, semdamas vandenį. <br/>9. <span class="explanation">sunkiai atsistoti. </span> <br/><b>susver̃ti, </b>sùsveria, sùsvėrė. susvérti, sùsveria, susvė́rė<br/>1. <span class="explanation">viską pasverti: </span> Susver̃k tavorą, tebūn gatavas. Čia viskas sùsverta kaip reikia. Vakare sùsveria, kiek išplūki tų linų. Susìsvėriau, susipyliau [javus] į maišus. Susìsveria sviesto keletą kuntelių ir bidzena turgun. <br/>2. <span class="explanation">viską detaliai apgalvoti, apsvarstyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">permetus sukabinti: </span> Tarp tų kambarių viename buvo laikomys javai, kitame drabužiai susverti kybojo. Pagal sieną būdavo kartis pakabinta, an tos karties drabužiai susvertì. Reikia gražiai sudėt drapanas, o ne teip susvért [ant kėdės atlošo]. Į maišus supyliau apynius ir ant juostos sùsvėriau džiovinti. Vaikai žiūrėjo į šulinį, nosis ant rentinio susvėrę. Aš neturiu kur drabužių susisver̃t. <br/>4. <span class="explanation">daugeliui persilenkus per ką nukabti, persisverti. </span> <br/><b>užsver̃ti, </b>ùžsveria, ùžsvėrė, užsvérti, ùžsveria, užsvė́rė<br/>1. <span class="explanation">sveriant pridėti, daugiau</span>, <span class="explanation">papildomai atsverti. </span> <br/>2. <span class="explanation">permetant pakabinti, užmesti: </span> Užsverk ant kartės drabužius, kad išdžiūtum. Kailinius ùžsvėriau ant lovugalio. Jaunoji, nuimdama nuo dalbos, dalina giminėms jaunojo, pirmiau tėvams, užsverdama stuomenį žėdnam ant kaklo. Kiti pėdą ùžsveria [ant mandulio], ale ùžsvertą vėjas galia nunešt. Batus nešdavos ant pečių užsisvė̃rę. Per petį užsisvė̃ręs batus nusinešė, pas šventorių apsiavė – kur nelaikys! Einu keliu, vatinuką ant rankos užsisvė̃rus. Užsisver̃su liuob žaką par ranką ir eisu. <br/>3. <span class="explanation">užsiremti, užsikniaubti: </span> Mano draugas, užsisvėręs ant palangėje stovinčio staliuko, ėmė pasakoti toliau. <br/>4. <span class="explanation">remtis, vadovautis kuo: </span> Užsisveriu ant ko. <br/>5. <span class="explanation">užsimojus suduoti, užvožti: </span> Kol gerai par kuprą neužsver̃si, tol ans nepasijudins iš vietos. Užsvėrė su pagaikščiu per nugarą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.