anttaisyti

taisýti, taĩso, taĩsė.

1. šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo. Te nėr kas taĩso – supuvę suvisu trobos. Taisái ir taisái tą trantą. – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia]. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, taĩsė. Vyras mašinas taĩsė, kalvis buvo. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti. Dalgė reikia taisýt – atmušta. Kam jau tep taisaĩ kap pavalkus – pirk naują! Tiltas byra, ir niekas netaĩso. Trioba taisomà (taisytina) . Todėl tuo abu [gandrai],
kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie. Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį. Brolelis laukia, dalgužį taĩso, taisýdams graudžiai verkia. O tegu taĩsai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu. Ka kriaučius taĩsė plūgą, ta jau nearsi. Ana taĩsės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę]. daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus. Keliai buvo taĩsomi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais. Didiejai keliai buvo gerai taĩsomi. Savo kelius taisýdavai žmonys patys. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot. | Taisykite kelią Viešpaties. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam. Sninga, šąla – taĩso [žiemos] kelią. Keliai taĩsosi. daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau. Kap taisýsi [pradalgę],
tai manę nedavysi. šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes. Šaučius kokis buvo, taĩsė čeverykus. Žiemą tinklus taisýdavom. Malkinės stogą taĩsęs i nuo to stogo nukritęs. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam. Dabar taĩso itą šalią [stogo]. Vengrai taisýdavo varinius katilus. Jis viedrukus taĩso. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo. O paskui [pavadino] tuos, kurie taĩsė arba varžė tinklus. Rūbus taisyti. Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi. Žvirblis taĩsos lopos trinyčius.

2. šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį. Taisýti tarimą. Taisytinosias vietas ištaisysiu. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas. | Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė. tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Taĩso visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi. Šneka [tarmiškai],
ale jau taĩso lietuviškai. Taĩso žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti. naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms.

3. gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą taĩso. Taĩso sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia. Kava gerai – vidurius taiso. Miežinis alus apetitą taĩso. Taĩsė vaiką šitą, taĩsė kalbą. Pasoga viską taĩso, kad ir negraži ar sena [nuotaka]. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė [je] nekurius dalykus taisytinus. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką. Taisýti šlovę. Taĩsantis (vaisto skonį, spalvą). Sako, kad anas. nesigadina [ilgai laikomas],
ale ans taĩsos. Jei krau [ja] s iš savęs netaĩsos, vaistų nebėr. Taĩsos nervai, taĩsos apetitas. Man po truputį taĩsosi sveikata. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi. Jo reikalai pradėjo taisýtis. Oras, diena taĩsosi. daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne taĩso. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim. Pasižada pasitaisyt, taĩsosi.

4. daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę. Dobilai žemę gerai taĩso. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu. Po pupų žemė irgi gerai taĩsos.

5. gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs. Negirdėjom, kuom ten taĩso [pasiutimą]. Taisýtis nervus. plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis taĩso: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė taĩso. Taĩsė, ale neištaisė gerai [dantų]. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek. sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva. Paguldė į ligoninę, ale prastai taĩsose. Pradė [jo] koja taisýties. Gal jau tau taĩsosi akys? Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Kada ligą nutvėrė (nustatė) , tujaus pradėjo taisýties. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu taĩsos. Kas taĩsės – pastaisė, kas mirė – pamirė. Ligonis nei miršta, nei taĩsos. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos taĩsosi. Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) . atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius taĩsė arba sulūžusius kaulus. Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti. masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė [je] visoms motriškoms sprandus taisýti.

6. riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestaĩso. Kad vyras taĩsos, žmona gera.

7. daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį. Taisýti skarelę. Plaukus taisyti. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį taĩsė. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį. Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama. | Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt. Rūpestingai taĩsėsi baltą apikaklę. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi. tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo [je] ta buvo, plaukus ana taĩso. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai.

8. išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso. draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų taĩsos žali šilkai. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai. Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap taĩsėsi an žemės – o čia tokias purvynas!

9. tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal taĩsė kapą, ale dabar vėl apaugęs. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana. Ta judvi abidvės taĩsotav tus kapus? Neberavėk, nebetaisýk to darželio. Vakare jin taĩso rūtas – ateina seniukas. Vakar taisiáu tą laukiuką. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti. Ūkės nieko netaisė. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė [je]. pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas taĩso, kitas ravi. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti.

10. doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę. Aš einu veizėti, ar ana taĩso grybus. Eisu burokų taisýti, – prašo. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt. Lai sau taĩso tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir taĩso. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė taĩso tą karvytę ir rauda. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti. Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus.

11. įtvirtinti, įstatyti: Dalges taĩso trumpan kotan. Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio].

12. rišti (knygą) ; dėti viršelius, aplankus: Tai knygas taĩso, tai čebatus siuva. dėti į rėmus, rėminti.

13. kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė taĩsė rytmetį lovas. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti. Reikia eit gult – lova netaisýta! Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno. Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula. Taisýtis patalą, kinį. I da neini taisýtis lovos?! Visi ant žemės taĩsosi i gula.

14. rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti. Taĩsomasis kambarys. Taiso rėdo sesė brolį. Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves],
taisýsuos kaip geriau. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) . Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai. Ir taĩsės su naginėm, su čiulkėm. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku. aprūpinti drabužiais: Senovė [je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė taĩsė. Laiba aukšta panaitytė visą svietą taĩso. dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti.

15. rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė],
tai taĩso baisiausia. Labai jau ana savo mergas taĩso. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau?. Taĩsos, nori da, kad kas paimt (vestų) . Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis. Pamatytum, kaip jo dukterys taĩsos: šiamet vėl visos naujom suknelėm. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais.

16. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo. Kur vainiką dės – taĩso senį (vardinėms prikalė vainiką) . Povą velnias visaip taisė. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta. teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą taĩso. Plaukai [bernioką] taĩso: juodi, garbiniuoti. Geras apsvilkimas taĩso žmogų. Šitie du kvietkai taĩso kapą – viskas sudžiūvę. Vidus viršų taĩso (sveikata gerina išvaizdą) . Sveikata žmogų taĩso. Jauną mergą taĩso zūbai, seną mergą taĩso rūbai.

17. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles. Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo. Tokie senoviški [aviliai],
ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų. Iš žąsų pūko paduškas taĩso. Algelis vainiką betaĩsąs. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles. Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles. Vingrius raštelius mudvi taisysim. Plunksną peilis taisomas (taisams). Plunksną. taisyti. Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį. Pats sau taisė nelaimę. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso. Žiemą taĩso – sninga. Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą. Geras žodis gerą vietą taiso. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto. I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių]. Audimų kiekvienas taisės sau. tiesti (kelią): Taĩso kelius ant Laižuvos. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius. tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisaĩ tvorą! sukti, krauti (lizdą, migį ir pan): Gandrai lizdą tik taĩso ir taĩso. Kiaulė taĩso migį, tuoj atsives paršelius. Jau taĩso voverytė gūžtą – vaikus turės. Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo taĩsos, a kinį? Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai. Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį. Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties. daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus. Dedam ant ližės, taĩsom gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus. Čia kočėlėlis, kur lakšinius taĩso. Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt. Ežę taisáus, sėsuos morkų. krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius. sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę taĩso, ir teip gražiai dera.

18. statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir taĩsė varpinyčią naują. Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos. | Eikit, vaikai, žardų taisýt. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka taĩso kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando. Mūsų kaime niekas te jų. netaisýdavo. Abazą taisyti. Taĩsėmės taĩsėmės tas triobas i daba da tebsitaĩsom. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo. Taigi teip jie. sau taĩsosi melnyčią. daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius. Ka tas trobas taĩsės, ana buvo didliai įsiskolinusi.

19. kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a taĩso? Viską pasisėjot? I darželį taĩsėt? Jis gerą sodą taĩsė. Virvę vis, vadeles vis, – taisìs gaspadorystę. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti. Mes ta (tai) jau nieko netaĩsomos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis. Žmogus gyveni dešimt metų – taisaĩs ant šimto metų.

20. gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti. Kiemiškės susėjusios visos taĩso valgius. Daba kiteip vestuvėms taĩso. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i taĩsiusi [lydekas]. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės. Taĩsėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo. Daba nebtaĩso, o seniau buvo oi kastinys! Buvau pramokusi taisýti viralus. Kūčių dieną jug taĩsė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo taĩsomys. Moku taisýti žuvis žydiškai. Uogas taĩsom an žiemos, pridedam buteliuosna. Jis taĩsąs įkurtuvėm alaus. Gyvoliams čia. taĩsom. Tokia mada – taĩsom tortus. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo [je] tebgulėsiam. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio. Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova. Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes. Kada tu večerę taisai. Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. Aš sau pietus taisaũsi. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Mergaitė vakar taĩsės bul'bų su taukais. gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą. Apkyrėjo vaistinė [je] būti, taisýti vaistus. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą taĩso? Druskos vanus taiso nuo sausgėlių.

21. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Taĩso taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko. Tėvai vaikams taĩso kaip geriau, o vaikai atbulai. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, taĩsė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti. Laidarai čia buvo – taĩsė, pry ganyklos arčiau ka būtų. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj. bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau. elgtis: Taĩso taip, ka vyro giminė – ne giminė. Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitaĩsė kaip reik. dėtis, rodytis: Jie ūkinykais taĩsėsi. Pakvepo tėvo šimtai – gerai taĩsos. Taĩsos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis.

22. išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan): Juokus taĩso tie pasiutėliai. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus taĩsant. Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus taĩso. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Kam pinkles taisýti. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes. šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip taĩso, bjauroja.

23. ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai taĩso savo sūnų į vaiską. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir taĩso gyvatosp amžinosp. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi. Jis taĩsos iškeliauti. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi. Dar prieš Žolinę pradeda jos. rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult. Ans labai taĩsės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras. Kiti taĩsos piršlį karti. Ans jau taĩsės veselei. Jau diegti (sodinti) taĩsomos. Sako, anie jau taĩsos tave šauti žemėn. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu) , į aną pasaulį taisáus. Nu, čėsas numie taisýties. Kur jau taisaĩsi vė [l] eit? Rytoj ir jis taisýsiąsis. Keturios poros taĩsos [šokti]. Anos teip taisos, tarytum ryto [j] į Rymą išeis. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė [je]. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė. Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų. Taisykis prieš smertį. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs. Taisos kaip senas jauną vesti. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti. Taĩsos kaip į pagrabą. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas. Taisos kai žylė jūrą degti. Taisos it varna į užmarį lėkti. Taisos it meška riešutauti. Taisos it į mugę važiuosiąs. ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas taĩsose ženytis. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) taĩsos gyventi. Sako, ka žadat išeiti iš čia, taĩsotės mieste gyventi? Veizu, vagis taĩsos par langą lįsti. Lipšniai kalba, taĩsos apgaut. Ji čia prisituri, taĩsos nuo to vyro bėgt. Jie buvo taĩsiusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų. | Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti. artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau taĩsos lyt, i ma [n] reik krutytis. Kol tik nenumanysi, kad taĩsos aušti, tol nešerkias. Taĩsės taĩsės tris dienas, ir lyja. Taĩsos taĩsos – nepralyja. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau taĩsos [žydėti]. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti. Tai žiema taĩsosi: vakar lijo, šiandie jau šąla. Jau taĩsos an žiemai. Jau pavasaris pradės taisytis. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara. Karas taĩsės būti, kad gimiau. Jau taĩsos ant lytaus. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų taĩsos. Vakaruos lyg į debesį taisos. Taĩsos an dieną jau (švinta) . Pamatė jis taĩsantisi vėtrą. Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi. | Jau taĩsos užsakai, reikia poterius atbūt.

24. tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei]. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. Tada taisaĩ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele. Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles. Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos. Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus. Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko. Nu, jau reik taisýties žambius. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti. miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas taĩso. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus. Bėda kojas taĩso. Baimė kojas taiso. Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo. Protas kojas taiso. Duona badą, bėda kojas taiso. derinti: Jau striūnas taĩso (tuoj ims griežti) . Strūnas taisyti. Kūjelis strūnų taisomas.

25. dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai taĩso šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus.
2
6. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę taĩsė, dar aš mažas buvau. Taĩsosi žemę morkom [sėti].
2
7. rūpinti, tiektis: Anie. buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai taĩsė. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos taĩsė. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk!. Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą taĩsos. parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt. Jau mūs vyrai kad taĩso drapanas, tai nuo koto nusitaiso. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos. Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo. Visa iš šitų pinigų reikia taisytis. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebžìnos, ką beėsti, ką betaisýties. Papa vakar i šiandie Šilalė [je] pasą taĩsos. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai. Kiaulių reiks daugiau taisýtis. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus. Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) .
2
8. kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – taĩsėm tuos kraičius. Kraitį taisýti dukterims liūbam. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti. Taĩso piningus, perka [lengvuosius automobilius],
i gan. Ans jau taĩsė piningus keliuo. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, taĩsė taĩsė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę.
2
9. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Taĩso vaiką į darželį – eis į darbą.
30. kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes taĩsė, aš esu buvusi. Pakravus taĩsė – kokius tris šimtus padėjo. Nėr dabar iš ko taĩso veselijos. Klausiu ją, kokį bolių taĩsot. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisìs, svečių pasikvies. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus. Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis. Daba jau taip kaip veselei taĩsos kožnas vienas.
3
1. organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus. Vaikiai nibrę taĩso. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti. Anie pri Steckio vakarelį taĩsė. Smiltynėj gegužines taĩso. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti. Gaidelis pirmiausia pradė [jo] korą (chorą) taisýt. Ir tą šventę taisė kas metai. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės. | Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų.
3
2. telktis, rinktis: Tad žmonys anie taĩsės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties.
3
3. taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę.
3
4. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>taisýti, </b>taĩso, taĩsė. <br/>1. <span class="explanation">šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: </span> Taisýk, kas pagedęs. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo. Te nėr kas taĩso – supuvę suvisu trobos. Taisái ir taisái tą trantą. – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia]. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, taĩsė. Vyras mašinas taĩsė, kalvis buvo. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti. Dalgė reikia taisýt – atmušta. Kam jau tep taisaĩ kap pavalkus – pirk naują! Tiltas byra, ir niekas netaĩso. Trioba taisomà <span class="explanation"> (taisytina) </span>. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie. Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį. Brolelis laukia, dalgužį taĩso, taisýdams graudžiai verkia. O tegu taĩsai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu. Ka kriaučius taĩsė plūgą, ta jau nearsi. Ana taĩsės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę]. <span class="explanation">daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: </span> Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus. Keliai buvo taĩsomi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais. Didiejai keliai buvo gerai taĩsomi. Savo kelius taisýdavai žmonys patys. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot. | Taisykite kelią Viešpaties. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam. Sninga, šąla – taĩso [žiemos] kelią. Keliai taĩsosi. <span class="explanation">daryti, kad būtų tiesus: </span> Taisau, tiesum darau. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi. <span class="explanation">šalinti spragas, skyles, lopyti: </span> Taisýti drabužius, kurpes. Šaučius kokis buvo, taĩsė čeverykus. Žiemą tinklus taisýdavom. Malkinės stogą taĩsęs i nuo to stogo nukritęs. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam. Dabar taĩso itą šalią [stogo]. Vengrai taisýdavo varinius katilus. Jis viedrukus taĩso. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo. O paskui [pavadino] tuos, kurie taĩsė arba varžė tinklus. Rūbus taisyti. Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi. Žvirblis taĩsos lopos trinyčius. <br/>2. <span class="explanation">šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: </span> Taisýti rankraštį. Taisýti tarimą. Taisytinosias vietas ištaisysiu. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas. | Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo <span class="explanation"> (klastodavo) – </span> i papuolė. <span class="explanation">tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: </span> Taĩso visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi. Šneka [tarmiškai], ale jau taĩso lietuviškai. Taĩso žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti. <span class="explanation">naikinti, išgyvendinti (negeroves): </span> Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms. <br/>3. <span class="explanation">gerinti ką prastą, pašlijusį: </span> Yr tokių, ka badu sveikatą taĩso. Taĩso sveikatą – vaisiuką <span class="explanation"> (prastą, pigų vyną) </span> siurbia. Kava gerai – vidurius taiso. Miežinis alus apetitą taĩso. Taĩsė vaiką šitą, taĩsė kalbą. Pasoga viską taĩso, kad ir negraži ar sena [nuotaka]. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė [je] nekurius dalykus taisytinus. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką. Taisýti šlovę. Taĩsantis (vaisto skonį, spalvą). Sako, kad anas. nesigadina [ilgai laikomas], ale ans taĩsos. Jei krau [ja] s iš savęs netaĩsos, vaistų nebėr. Taĩsos nervai, taĩsos apetitas. Man po truputį taĩsosi sveikata. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi. Jo reikalai pradėjo taisýtis. Oras, diena taĩsosi. <span class="explanation">daryti geresnį, tobulinti: </span> Karas žmones gadina, o ne taĩso. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim. Pasižada pasitaisyt, taĩsosi. <br/>4. <span class="explanation">daryti derlingesnį, trąšesnį: </span> Vešma torpių, taisýsma žemę. Dobilai žemę gerai taĩso. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu. Po pupų žemė irgi gerai taĩsos. <br/>5. <span class="explanation">gydyti: </span> To moterė išvažiavo akių taisýt. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs. Negirdėjom, kuom ten taĩso [pasiutimą]. Taisýtis nervus. <span class="explanation">plombuoti (dantį): </span> Vaikas da – jau dantis taĩso: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė taĩso. Taĩsė, ale neištaisė gerai [dantų]. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek. <span class="explanation">sveikti, gyti: </span> Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva. Paguldė į ligoninę, ale prastai taĩsose. Pradė [jo] koja taisýties. Gal jau tau taĩsosi akys? Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Kada ligą nutvėrė <span class="explanation"> (nustatė) </span>, tujaus pradėjo taisýties. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu taĩsos. Kas taĩsės – pastaisė, kas mirė – pamirė. Ligonis nei miršta, nei taĩsos. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos taĩsosi. Mūsų pijokas išejo taisýtis <span class="explanation"> (pagiriotis) </span>. <span class="explanation">atstatyti į vietą (išnirimą): </span> Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius taĩsė arba sulūžusius kaulus. Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti. <span class="explanation">masažuoti, trinti (sprandą): </span> Aš liuobu pirtė [je] visoms motriškoms sprandus taisýti. <br/>6. <span class="explanation">riebėti, storėti: </span> Kap karšta, teliukai nestaĩso. Kad vyras taĩsos, žmona gera. <br/>7. <span class="explanation">daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: </span> Taisýti priegalvį. Taisýti skarelę. Plaukus taisyti. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį taĩsė. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį. Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama. | Mėšlą reikėjo taisýt <span class="explanation"> (lyginti), </span> valyt. Rūpestingai taĩsėsi baltą apikaklę. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi. <span class="explanation">tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: </span> Kirpyklo [je] ta buvo, plaukus ana taĩso. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai. <br/>8. <span class="explanation">išplėtojus tiesti, skleisti: </span> Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso. <span class="explanation">draikytis, driektis: </span> Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų taĩsos žali šilkai. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai. Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis. <span class="explanation">virsti išilgam, tiestis: </span> Kap šoko lėkt, tai kap taĩsėsi an žemės – o čia tokias purvynas! <br/>9. <span class="explanation">tvarkyti, prižiūrėti: </span> Pavasarį gal taĩsė kapą, ale dabar vėl apaugęs. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana. Ta judvi abidvės taĩsotav tus kapus? Neberavėk, nebetaisýk to darželio. Vakare jin taĩso rūtas – ateina seniukas. Vakar taisiáu tą laukiuką. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti. Ūkės nieko netaisė. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė [je]. <span class="explanation">pakelti vagojant užverstą: </span> Vienas bul'bas taĩso, kitas ravi. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti. <br/>10. <span class="explanation">doroti, darinėti, valyti: </span> Taisýk grybus ir virk grybynę. Aš einu veizėti, ar ana taĩso grybus. Eisu burokų taisýti, – prašo. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt. Lai sau taĩso tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir taĩso. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė taĩso tą karvytę ir rauda. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti. Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus. <br/>11. <span class="explanation">įtvirtinti, įstatyti: </span> Dalges taĩso trumpan kotan. Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio]. <br/>12. <span class="explanation">rišti (knygą) ; dėti viršelius, aplankus: </span> Tai knygas taĩso, tai čebatus siuva. <span class="explanation">dėti į rėmus, rėminti. </span> <br/>13. <span class="explanation">kloti (lovą, patalą): </span> Tatai ta mergaitė taĩsė rytmetį lovas. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti. Reikia eit gult – lova netaisýta! Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno. Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula. Taisýtis patalą, kinį. I da neini taisýtis lovos?! Visi ant žemės taĩsosi i gula. <br/>14. <span class="explanation">rengti, vilkti (drabužiais): </span> Visos ponios šoko karalaitės taisyti. Taĩsomasis kambarys. Taiso rėdo sesė brolį. Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs <span class="explanation"> (nusirengiu) </span>. Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos. <span class="explanation">dėvėti, vilkėti: </span> O taisýdavoms labai gražiai. Ir taĩsės su naginėm, su čiulkėm. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku. <span class="explanation">aprūpinti drabužiais: </span> Senovė [je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė taĩsė. Laiba aukšta panaitytė visą svietą taĩso. <span class="explanation">dengti, tiesti: </span> Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti. <br/>15. <span class="explanation">rengti gražiais, puošniais drabužiais: </span> To viena [duktė], tai taĩso baisiausia. Labai jau ana savo mergas taĩso. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau?. Taĩsos, nori da, kad kas paimt <span class="explanation"> (vestų) </span>. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis. Pamatytum, kaip jo dukterys taĩsos: šiamet vėl visos naujom suknelėm. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais. <br/>16. <span class="explanation">puošti, gražinti kuo: </span> Ji altorius taisýdavo. Kur vainiką dės – taĩso senį <span class="explanation"> (vardinėms prikalė vainiką) </span>. Povą velnias visaip taisė. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais <span class="explanation"> (auksiniais vainikais) </span> taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta. <span class="explanation">teikti išvaizdai gražumo: </span> Šita skepeta tau labai veidą taĩso. Plaukai [bernioką] taĩso: juodi, garbiniuoti. Geras apsvilkimas taĩso žmogų. Šitie du kvietkai taĩso kapą – viskas sudžiūvę. Vidus viršų taĩso <span class="explanation"> (sveikata gerina išvaizdą) </span>. Sveikata žmogų taĩso. Jauną mergą taĩso zūbai, seną mergą taĩso rūbai. <br/>17. <span class="explanation">daryti, gaminti kokį daiktą: </span> Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles. Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo. Tokie senoviški [aviliai], ar <span class="explanation"> (irgi) </span> taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų. Iš žąsų pūko paduškas taĩso. Algelis vainiką betaĩsąs. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles. Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles. Vingrius raštelius mudvi taisysim. Plunksną peilis taisomas (taisams). Plunksną. taisyti. Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį. Pats sau taisė nelaimę. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso. Žiemą taĩso – sninga. Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą. Geras žodis gerą vietą taiso. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto. I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių]. Audimų kiekvienas taisės sau. <span class="explanation">tiesti (kelią): </span> Taĩso kelius ant Laižuvos. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius. <span class="explanation">tverti (tvorą): </span> Kad tu iš smilgų taisaĩ tvorą! <span class="explanation">sukti, krauti (lizdą, migį ir pan): </span> Gandrai lizdą tik taĩso ir taĩso. Kiaulė taĩso migį, tuoj atsives paršelius. Jau taĩso voverytė gūžtą – vaikus turės. Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo taĩsos, a kinį? Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai. Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį. Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties. <span class="explanation">daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: </span> Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus. Dedam ant ližės, taĩsom gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus. Čia kočėlėlis, kur lakšinius taĩso. Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt. Ežę taisáus, sėsuos morkų. <span class="explanation">krauti, auginti: </span> Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius. <span class="explanation">sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: </span> Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę taĩso, ir teip gražiai dera. <br/>18. <span class="explanation">statyti, statydinti (statinį): </span> Samdė meistrus ir taĩsė varpinyčią naują. Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos. | Eikit, vaikai, žardų taisýt. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka taĩso kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando. Mūsų kaime niekas te jų. netaisýdavo. Abazą taisyti. Taĩsėmės taĩsėmės tas triobas i daba da tebsitaĩsom. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo. Taigi teip jie. sau taĩsosi melnyčią. <span class="explanation">daryti vidaus įrengimus: </span> Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius. Ka tas trobas taĩsės, ana buvo didliai įsiskolinusi. <br/>19. <span class="explanation">kurti, steigti, rengti: </span> Pirma darželius taisýdavom, o daba a taĩso? Viską pasisėjot? I darželį taĩsėt? Jis gerą sodą taĩsė. Virvę vis, vadeles vis, – taisìs gaspadorystę. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti. Mes ta <span class="explanation"> (tai) </span> jau nieko netaĩsomos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis. Žmogus gyveni dešimt metų – taisaĩs ant šimto metų. <br/>20. <span class="explanation">gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): </span> Taisýti ką gardžiai pavalgyti. Kiemiškės susėjusios visos taĩso valgius. Daba kiteip vestuvėms taĩso. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i taĩsiusi [lydekas]. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės. Taĩsėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo. Daba nebtaĩso, o seniau buvo oi kastinys! Buvau pramokusi taisýti viralus. Kūčių dieną jug taĩsė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo taĩsomys. Moku taisýti žuvis žydiškai. Uogas taĩsom an žiemos, pridedam buteliuosna. Jis taĩsąs įkurtuvėm alaus. Gyvoliams čia. taĩsom. Tokia mada – taĩsom tortus. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo [je] tebgulėsiam. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio. Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova. Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes. Kada tu večerę taisai. Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. Aš sau pietus taisaũsi. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Mergaitė vakar taĩsės bul'bų su taukais. <span class="explanation">gaminti kokiam darbui, reikalui: </span> Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą. Apkyrėjo vaistinė [je] būti, taisýti vaistus. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą taĩso? Druskos vanus taiso nuo sausgėlių. <br/>21. <span class="explanation">daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: </span> Taĩso taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko. Tėvai vaikams taĩso kaip geriau, o vaikai atbulai. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, taĩsė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti. Laidarai čia buvo – taĩsė, pry ganyklos arčiau ka būtų. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj. <span class="explanation">bandyti: </span> An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau. <span class="explanation">elgtis: </span> Taĩso taip, ka vyro giminė – ne giminė. Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitaĩsė kaip reik. <span class="explanation">dėtis, rodytis: </span> Jie ūkinykais taĩsėsi. Pakvepo tėvo šimtai – gerai taĩsos. Taĩsos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis. <br/>22. <span class="explanation">išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan): </span> Juokus taĩso tie pasiutėliai. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus taĩsant. Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus taĩso. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Kam pinkles taisýti. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes. <span class="explanation">šmeižti, apkalbinėti: </span> Neturiu geros širdies ant jos: visaip taĩso, bjauroja. <br/>23. <span class="explanation">ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): </span> Jukniai taĩso savo sūnų į vaiską. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir taĩso gyvatosp amžinosp. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi. Jis taĩsos iškeliauti. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi. Dar prieš Žolinę pradeda jos. rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult. Ans labai taĩsės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras. Kiti taĩsos piršlį karti. Ans jau taĩsės veselei. Jau diegti <span class="explanation"> (sodinti) </span> taĩsomos. Sako, anie jau taĩsos tave šauti žemėn. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau. Aš veikiai išvažiuosu <span class="explanation"> (mirsiu) </span>, į aną pasaulį taisáus. Nu, čėsas numie taisýties. Kur jau taisaĩsi vė [l] eit? Rytoj ir jis taisýsiąsis. Keturios poros taĩsos [šokti]. Anos teip taisos, tarytum ryto [j] į Rymą išeis. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė [je]. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė. Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų. Taisykis prieš smertį. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs. Taisos kaip senas jauną vesti. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti. Taĩsos kaip į pagrabą. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas. Taisos kai žylė jūrą degti. Taisos it varna į užmarį lėkti. Taisos it meška riešutauti. Taisos it į mugę važiuosiąs. <span class="explanation">ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): </span> Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas taĩsose ženytis. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių. Ana su antru gyvenimu <span class="explanation"> (su uošviais) </span> taĩsos gyventi. Sako, ka žadat išeiti iš čia, taĩsotės mieste gyventi? Veizu, vagis taĩsos par langą lįsti. Lipšniai kalba, taĩsos apgaut. Ji čia prisituri, taĩsos nuo to vyro bėgt. Jie buvo taĩsiusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų. | Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti. <span class="explanation">artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: </span> Jau taĩsos lyt, i ma [n] reik krutytis. Kol tik nenumanysi, kad taĩsos aušti, tol nešerkias. Taĩsės taĩsės tris dienas, ir lyja. Taĩsos taĩsos – nepralyja. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau taĩsos [žydėti]. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti. Tai žiema taĩsosi: vakar lijo, šiandie jau šąla. Jau taĩsos an žiemai. Jau pavasaris pradės taisytis. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara. Karas taĩsės būti, kad gimiau. Jau taĩsos ant lytaus. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų taĩsos. Vakaruos lyg į debesį taisos. Taĩsos an dieną jau <span class="explanation"> (švinta) </span>. Pamatė jis taĩsantisi vėtrą. Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi. | Jau taĩsos užsakai, reikia poterius atbūt. <br/>24. <span class="explanation">tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: </span> Ejau ratų taisýti [kelionei]. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. Tada taisaĩ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele. Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles. Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos. Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus. Aš jau čia taisáus <span class="explanation"> (kinkausi) </span> tą arklį, nebmačiau nieko. Nu, jau reik taisýties žambius. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti. <span class="explanation">miklinti, mankštinti: </span> Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas taĩso. Elžbieta taisė ranką <span class="explanation"> (pratinosi rašyti) </span> prie stalelio prisispaudus. Bėda kojas taĩso. Baimė kojas taiso. Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo. Protas kojas taiso. Duona badą, bėda kojas taiso. <span class="explanation">derinti: </span> Jau striūnas taĩso <span class="explanation"> (tuoj ims griežti) </span>. Strūnas taisyti. Kūjelis strūnų taisomas. <br/>25. <span class="explanation">dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: </span> Kareiviai taĩso šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus. <br/>26. <span class="explanation">rengti sėjai, dirbti (žemę): </span> Kai tėvelis žemę taĩsė, dar aš mažas buvau. Taĩsosi žemę morkom [sėti]. <br/>27. <span class="explanation">rūpinti, tiektis: </span> Anie. buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai taĩsė. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos taĩsė. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk!. Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą taĩsos. <span class="explanation">parūpinti, įgyti, pirkti: </span> Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt. Jau mūs vyrai kad taĩso drapanas, tai nuo koto nusitaiso. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos. Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo. Visa iš šitų pinigų reikia taisytis. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebžìnos, ką beėsti, ką betaisýties. Papa vakar i šiandie Šilalė [je] pasą taĩsos. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai. Kiaulių reiks daugiau taisýtis. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus. Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu <span class="explanation"> (negimdysiu) </span>. <br/>28. <span class="explanation">kaupti, krauti, dėti: </span> Žibės šviesiukė par naktis – taĩsėm tuos kraičius. Kraitį taisýti dukterims liūbam. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti. Taĩso piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan. Ans jau taĩsė piningus keliuo. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, taĩsė taĩsė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę. <br/>29. <span class="explanation">rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: </span> Taĩso vaiką į darželį – eis į darbą. <br/>30. <span class="explanation">kelti (vestuves, pokylį): </span> Ka tas budynes taĩsė, aš esu buvusi. Pakravus taĩsė – kokius tris šimtus padėjo. Nėr dabar iš ko taĩso veselijos. Klausiu ją, kokį bolių taĩsot. Sūnus gal kai ką <span class="explanation"> (kokį balių) </span> taisìs, svečių pasikvies. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus. Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis. Daba jau taip kaip veselei taĩsos kožnas vienas. <br/>31. <span class="explanation">organizuoti, rengti: </span> Taisýti karo žaidimus. Vaikiai nibrę taĩso. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti. Anie pri Steckio vakarelį taĩsė. Smiltynėj gegužines taĩso. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti. Gaidelis pirmiausia pradė [jo] korą <span class="explanation"> (chorą) </span> taisýt. Ir tą šventę taisė kas metai. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės. | Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų. <br/>32. <span class="explanation">telktis, rinktis: </span> Tad žmonys anie taĩsės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties. <br/>33. <span class="explanation">taikyti (į taikinį): </span> Taisau ing žymę. <br/>34. <span class="explanation">kreipti reikiama linkme: </span> Taisyti, sukti kur reikiant. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.