anttarti

tar̃ti, tãria, tãrė. tárti.

1. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį. Balses tarti, iškalbėti. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti. Nètariamas garsas. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labaĩ, geraĩ, vaikaĩ. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius. Neaiškiai žodžius tarì. Jau pas jų nètarias taip.

2. žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau. Tark žodį vieną, o aš suprasiu. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti]. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė]. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį. Pati vieną kartą tarė [vyrui]:
– Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės],
sėk ir ant savo. Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! Anyta tãrė, martelę barė. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė. Saulė atsakė ir tardamà tãrė. Tarkim visi amen. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį. Tariu tam „eik“, ir eit. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti). Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) . Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj. Žodžiu tãriant. Trumpai tãriant. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais. Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis. Kaip tarė, teip padarė. Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s. tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? Netarsi neteisiai priš artimą savo. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti. Sapnai taip taria (nurodo) !. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Lig neprapūtęs netark „šaltas“. Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi.

3. spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Tãriam, ką virt valgyt. Tãrav i važiuojav kumet. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete. Vyrai pusbalsiu reikalą taria. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo. Tarties, tarybas vesti. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto [je]. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias. Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti]. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės. Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! Tãrias, kaip tą karalių nužudyt. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai. Tãrias kai Kaušeliai. ubagą pešt (ilgai) . Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) . klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesìtarė. Jinai irgi kalta, kad nesìtarė su savo vyru. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt.

4. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo. Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis. kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm. Veselijų da nė su kuo nètarė. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne. Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave!

5. būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko. Savęsp tarti. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne. Aš tariau jį nieko nežinant. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį. Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas. Eš tariau jį manęspi išeisiantį. Nesa jis dūmojo (tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai. Svietas tarė juos labai šventus esančius. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę. Netark, kad mažas, bet daug išmanąs. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant. Regimisi, tariuosi. Tariaus išmintingas esąs. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė [je]. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai. Jis tariasi gerai darąs. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės. Tariamos kartais kitims patiksiantys. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo. Kodėlei ir pats tariaus nevertas. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V [iešpačiui] Dievui. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp.

6. laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu. Pirmu ta žolė. buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą. Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs. vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti.

7. patarti: Tãra, kaip anims rodos. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros.

8. nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė. Jis iš desperacijos buvo taręsi [s] baduoti.

9. sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas?

10. sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Nė jie. kojom tãria. Tárt reikia, tada lengva kult. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą. nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt.

11. dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria. Tu vesk, o aš tar̃siu. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam. Aš kalnus tariáu gerai. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Tar̃ti ana negalia. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį. Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė. | Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria.

12. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos. Vyrai tãrias neregį ir neratavo [ja]. Jis tãriasi bajoras esąs. Aš tarúos nemačiusi. Tar̃kis neregįs. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Tarups bešildanti trobą. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę.
žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį.
anttar̃ti, añttaria, añttarė. dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo.
aptar̃ti, àptaria, àptarė. aptárti.

1. įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą!
aptartinaĩ. Aptartinaĩ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti. Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti.

2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S. Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus. Kantas aptarė pasaulio kilmę. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes. kaip reikiant aptartų. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių. išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti.

3. nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos.

4. kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti. Ãptariau aš jįjį be reikalo. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės apìtaria. Tavi bobos àptara. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti.

5. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti],
lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines]. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę. suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo.

6. apsirikti kalbant.
atitar̃ti, atìtaria, atìtarė

1. r eikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus.

2. atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė. priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio.
atitartinaĩ. Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu. Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti.

3. vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria. Mas vis àttaram. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė. Bernai ir mergos atsitardamì dainavo vieni apie kitus. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda.

4. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai. Dujai yra [povinai],
tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) .
įtar̃ti, į̃taria, į̃tarė.

1. manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̃tarei. Aš į̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią. Į̃taramas žmogus. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs.
įtariamaĩ. Jie įtariamaĩ elgėsi. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime. Įtariamai pakraipė jis savo galvą.
į̃tariančiai. Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė. Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras. spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̃tarė, ka ten pinigai yra. Supratau, kad jie į̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs. Man į̃taria širdies ramatą. Šitam ligoniu iñtaria vėžį. Buvau į̃tartas džiovinyku. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių. suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri) ?.

2. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama.

3. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̃tariau, ka piktas šunė. Kai skirstė laukus, kad būt į̃tarta, būt palikę kelią.

4. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė [je],
kurią įtaręs savo vardu Spera. Aš anam į̃tariau (pramaniau) pravardę.

5. nutarti
7. Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis.

6. įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia.

7. prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku. | Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi.
ištar̃ti, ìštaria, ìštarė. ištárti.

1. kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu. Žodį klaidingai ištar̃ti. Žodis ištartinas ir rašytinas. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai. Tai kad ir ìštariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis. Jin neìštarė par čielus metus nė vieną žodį. Iš perpykio jis tą žodį ištarė. Jema ans ir ìštara tus žodžius. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano. Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių. Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal. Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs) lūpų. Dantų nėra, tai nebeišsìtaria gerai. galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas neìštaria r raidės. Vaikas da neìštara, rodo su pirštuku. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš neìštaru. Iš to išsigandimo nė žodžio nebìštara dorai. Žodžio neìštarė, kai nuejau – slobnas jau. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebìštara. Kap kada ir žodžio neìštariu, ba dančio nei vieno neturiu.

2. balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt ìštaria daiktus. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio. Kas visų mislis ištarti apsiims. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista. Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi. Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save. Žydas, tą pamatęs, išsìtarė. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono. išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti. žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė.

3. paskelbti: Ištarti, dekretavoti. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars.

4. netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsìtarė, gal nenori, kad žinotų. Ji pati išsìtarė mums vienąsyk. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsìtari. Išsìtariau kažkokį žodį, nė pats nežinau. Kai aš ką išsìtariu, jai jau ir nepatinka. Aš išsìtariau, kad aš yr verkus. Tei [p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę. Nepamačiau, kaip išsìtariau – gal velnias až liežiuvio patraukė. Išsìtaras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi. Tokių dalykų senoviškų kartais išsìtaria. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs. Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus. I vienas ką padarei, jei išsìtarei, tujau i papuolei. Stasys man išsìtarė, kad i močia ne geresnė buvo.

5. kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsìtarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos.
paskutìnį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį.
žõdžio neìštaria. Karalius žõdžio neìštaria.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė.

1. svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų. Ir nùtarė padaryt provą. Kalvis y [ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) . Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos. Kartą kas nutarta, tai testa šventa. Sutarta – nutarta. Nutarta – padaryta.
nutartinaĩ. Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti. Nusìtariau pas ją neit. Kaip nūsìtaria, taip duoda [už darbadienius]. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs. Mas jau nusìtarėm, kad tamsta parveši mum saldainių. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutartì vyrai byloms spręsti. Išbūk ligoninė [je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę.

2. sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę. Jie nusìtarė, kai daryt, i visi vienai [p] daro. Kaip anie nusìtarė, nežinau, ale ana nebdirba. Nusìtarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos. I nusìtarėm su daktaru. Nusìtariam, kiek pasogo. Nusìtarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius].

3. apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis. Nutariamas žmogus. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas. Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės. Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba).

4. pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji. Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos. Turtingas nubars, puikus nutar̃s.

5. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus. | Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą.
nutartinaĩ. Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų.

6. stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama. Gal teisybė ir yr, kad nusìtariau. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks.

7. kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau. Žmogus greit Dievui nusìtaria. Aš nusìtariau Dievui ar velniui. Nenustárk tik, vaike, tėvui. Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins.

8. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys. kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių.

9. užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą. Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo [je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria.

10. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė. patárti.

1. pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma [n] jis būtų patãręs! Gerai, ką žmogus gali patárt. Aš tep tau patartáu. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai. Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti. Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus. Patarčiau tau jos pasisaugot. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas. Patariamàsis organas. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia. Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas. Nėr lengviau, kai kitam patart.
patariamaĩ. Ką patariamaĩ subarti.

2. pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai. Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasìtariau, ka jis manę bars. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu. Nei pasitar̃si, nei susitarsi. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi.

3. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą]. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį.

4. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram. Kiti pàtaria ir Bartininkutė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'anttarti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tar̃ti, </b>tãria, tãrė. tárti. <br/>1. <span class="explanation">kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: </span> Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį. Balses tarti, iškalbėti. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti. Nètariamas garsas. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose <span class="explanation">labaĩ, geraĩ, vaikaĩ</span>. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius. Neaiškiai žodžius tarì. Jau pas jų nètarias taip. <br/>2. <span class="explanation">žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: </span> Atšaukiu, ką tariau. Tark žodį vieną, o aš suprasiu. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti]. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė]. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo. Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! Anyta tãrė, martelę barė. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė. Saulė atsakė ir tardamà tãrė. Tarkim visi amen. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį. Tariu tam „eik“, ir eit. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti). Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti. Kaip taramas <span class="explanation"> (paklusnus, patiklus) </span>. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj. Žodžiu tãriant. Trumpai tãriant. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais. Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis. Kaip tarė, teip padarė. Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s. <span class="explanation">tvirtinti, teigti: </span> Ką jis tan žodin (į tą) tarė? Netarsi neteisiai priš artimą savo. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti. Sapnai taip taria <span class="explanation"> (nurodo) !</span>. Bet ar girdi, ką taria <span class="explanation"> (reiškia) </span> oro gausmas? Lig neprapūtęs netark „šaltas“. Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi. <br/>3. <span class="explanation">spręsti, svarstyti tarpusavyje: </span> Ką čia teip tãriat? Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Tãriam, ką virt valgyt. Tãrav i važiuojav kumet. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete. Vyrai pusbalsiu reikalą taria. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo. Tarties, tarybas vesti. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto [je]. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias. Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti]. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės. Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! Tãrias, kaip tą karalių nužudyt. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai. Tãrias kai Kaušeliai. ubagą pešt <span class="explanation"> (ilgai) </span>. Ligonis jau tãrias su lopetinsku <span class="explanation"> (greit mirs) </span>. <span class="explanation">klausti patarimo, konsultuotis: </span> Ir niekam nesakė, su niekuom nesìtarė. Jinai irgi kalta, kad nesìtarė su savo vyru. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt. <br/>4. <span class="explanation">lygti, derėti: </span> Tárdavo, kaip karvę pirkdavo. Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis. <span class="explanation">kalbėtis dėl vedybų: </span> Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm. Veselijų da nė su kuo nètarė. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne. Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! <br/>5. <span class="explanation">būti kokios nuomonės apie ką, manyti: </span> Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko. Savęsp tarti. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne. Aš tariau jį nieko nežinant. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį. Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas. Eš tariau jį manęspi išeisiantį. Nesa jis dūmojo (tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai. Svietas tarė juos labai šventus esančius. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę. Netark, kad mažas, bet daug išmanąs. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant. Regimisi, tariuosi. Tariaus išmintingas esąs. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė [je]. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai. Jis tariasi gerai darąs. Ans tãras gudriai tarą̃s <span class="explanation"> (sakąs), </span> o nežino, kokios ausys gaudo. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės. Tariamos kartais kitims patiksiantys. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo. Kodėlei ir pats tariaus nevertas. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V [iešpačiui] Dievui. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp. <br/>6. <span class="explanation">laikyti ką kuo: </span> Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu. Pirmu ta žolė. buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą. Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs. <span class="explanation">vadinti kuo: </span> Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti. <br/>7. <span class="explanation">patarti: </span> Tãra, kaip anims rodos. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros. <br/>8. <span class="explanation">nuspręsti: </span> </span> Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė. Jis iš desperacijos buvo taręsi [s] baduoti. <br/>9. <span class="explanation">sutikti, sugyventi: </span> Mes tãriam abudu. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? <br/>10. <span class="explanation">sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: </span> Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Nė jie. kojom tãria. Tárt reikia, tada lengva kult. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą. <span class="explanation">nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: </span> Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria <span class="explanation"> (nesuderintos) </span> – reikia priveržt, sutardyt. <br/>11. <span class="explanation">dainuojant ar giedant antrinti: </span> Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria. Tu vesk, o aš tar̃siu. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam. Aš kalnus tariáu gerai. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Tar̃ti ana negalia. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį. Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė. <span class="explanation">pritarti: </span> Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė. \| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria. <br/>12. <span class="explanation">dėtis, apsimesti: </span> Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos. Vyrai tãrias neregį ir neratavo [ja]. Jis tãriasi bajoras esąs. Aš tarúos nemačiusi. Tar̃kis neregįs. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Tarups bešildanti trobą. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę. <br/><b> žõdį tar̃ti</b> <span class="explanation">pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: </span> Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį. <br/><b>anttar̃ti, </b>añttaria, añttarė. <span class="explanation">dainuoti antru balsu, antrinti: </span> Aš dainuosiu, tu anttar̃k. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo. <br/><b>aptar̃ti, </b>àptaria, àptarė. aptárti. <br/>1. <span class="explanation">įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: </span> Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! <br/><b>aptartinaĩ</b>. Aptartinaĩ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti. Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti. <br/>2. <span class="explanation">apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: </span> Jau S. Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus. Kantas aptarė pasaulio kilmę. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes. kaip reikiant aptartų. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių. <span class="explanation">išreikšti, pažymėti: </span> Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti. <br/>3. <span class="explanation">nuspręsti: </span> </span> Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos. <br/>4. <span class="explanation">kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: </span> Aptarti, apžodžiuoti. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti. Ãptariau aš jįjį be reikalo. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės apìtaria. Tavi bobos àptara. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti. <br/>5. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines]. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę. <span class="explanation">suabejoti kokio daikto tinkamumu: </span> </span> Į àptaramą <span class="explanation"> (įtartiną, tinkamai neparengtą) </span> bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo. <br/>6. <span class="explanation">apsirikti kalbant. </span> <br/><b>atitar̃ti, </b>atìtaria, atìtarė<br/>1. <span class="explanation">r</span> eikiamai ištarti: </span> Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus. <br/>2. <span class="explanation">atsakyti: </span> Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė. <span class="explanation">priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: </span> Jam bet tik atatárt. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio. <br/><b>atitartinaĩ</b>. Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu. Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti. <br/>3. <span class="explanation">vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: </span> Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria. Mas vis àttaram. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė. Bernai ir mergos atsitardamì dainavo vieni apie kitus. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda. <br/>4. <span class="explanation">daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: </span> Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai. Dujai yra [povinai], tai duoda duoda <span class="explanation"> (kapojasi) </span> atsitardami <span class="explanation"> (pakaitomis) </span>. <br/><b>įtar̃ti, </b>į̃taria, į̃tarė. <br/>1. <span class="explanation">manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: </span> Tik be reikalo žmogų į̃tarei. Aš į̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią. Į̃taramas žmogus. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs. <br/><b>įtariamaĩ</b>. Jie įtariamaĩ elgėsi. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime. Įtariamai pakraipė jis savo galvą. <br/><b>į̃tariančiai</b>. Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė. Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras. <span class="explanation">spėti, numanyti, nujausti: </span> Tėvo tėvas tada į̃tarė, ka ten pinigai yra. Supratau, kad jie į̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs. Man į̃taria širdies ramatą. Šitam ligoniu iñtaria vėžį. Buvau į̃tartas džiovinyku. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių. <span class="explanation">suabejoti kokio daikto tinkamumu: </span> </span> Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà <span class="explanation"> (gali plyšti, nestipri) ?</span>. <br/>2. <span class="explanation">įterpti (žodį): </span> Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama. <br/>3. <span class="explanation">perspėti, tarstelti: </span> Gerai, ka aš jum į̃tariau, ka piktas šunė. Kai skirstė laukus, kad būt į̃tarta, būt palikę kelią. <br/>4. <span class="explanation">įvardyti, pavadinti: </span> Įsigėrę kūmai buvo, neį̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė [je], kurią įtaręs savo vardu Spera. Aš anam į̃tariau <span class="explanation"> (pramaniau) </span> pravardę. <br/>5. nutarti 7. Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis. <br/>6. <span class="explanation">įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): </span> Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia. <br/>7. <span class="explanation">prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: </span> Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku. \| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi. <br/><b>ištar̃ti, </b>ìštaria, ìštarė. ištárti. <br/>1. <span class="explanation">kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: </span> Ištariu. Žodį klaidingai ištar̃ti. Žodis ištartinas ir rašytinas. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai. Tai kad ir ìštariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis. Jin neìštarė par čielus metus nė vieną žodį. Iš perpykio jis tą žodį ištarė. Jema ans ir ìštara tus žodžius. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano. Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių. Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal. Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs) lūpų. Dantų nėra, tai nebeišsìtaria gerai. <span class="explanation">galėti, įstengti balsu pasakyti: </span> Vaikas neìštaria <span class="explanation">r</span> raidės. Vaikas da neìštara, rodo su pirštuku. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš neìštaru. Iš to išsigandimo nė žodžio nebìštara dorai. Žodžio neìštarė, kai nuejau – slobnas jau. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebìštara. Kap kada ir žodžio neìštariu, ba dančio nei vieno neturiu. <br/>2. <span class="explanation">balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: </span> Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt ìštaria daiktus. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio. Kas visų mislis ištarti apsiims. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista. Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi. Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save. Žydas, tą pamatęs, išsìtarė. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono. <span class="explanation">išvaidyti, išskaičiuoti: </span> Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti. <span class="explanation">žodžiais nusakyti, apibūdinti: </span> Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo. <span class="explanation">pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: </span> Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė. <br/>3. <span class="explanation">paskelbti: </span> Ištarti, dekretavoti. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars. <br/>4. <span class="explanation">netyčia, nenoromis pasakyti: </span> Par pusę burnos išsìtarė, gal nenori, kad žinotų. Ji pati išsìtarė mums vienąsyk. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsìtari. Išsìtariau kažkokį žodį, nė pats nežinau. Kai aš ką išsìtariu, jai jau ir nepatinka. Aš išsìtariau, kad aš yr verkus. Tei [p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę. Nepamačiau, kaip išsìtariau – gal velnias až liežiuvio patraukė. Išsìtaras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi. Tokių dalykų senoviškų kartais išsìtaria. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs. Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus. I vienas ką padarei, jei išsìtarei, tujau i papuolei. Stasys man išsìtarė, kad i močia ne geresnė buvo. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką tartis: </span> Visą mėnesį išsìtarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos. <br/><b> paskutìnį žõdį ištar̃ti</b> <span class="explanation">galutinai nuspręsti: </span> Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį. <br/><b>žõdžio neìštaria</b>. Karalius žõdžio neìštaria. <br/><b>nutar̃ti, </b>nùtaria, nùtarė. <br/>1. <span class="explanation">svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: </span> Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų. Ir nùtarė padaryt provą. Kalvis y [ra] nùtartas grąžyt <span class="explanation"> (kalvį nutarta grąžinti) </span>. Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos. Kartą kas nutarta, tai testa šventa. Sutarta – nutarta. Nutarta – padaryta. <br/><b>nutartinaĩ</b></b>. Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti. Nusìtariau pas ją neit. Kaip nūsìtaria, taip duoda [už darbadienius]. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs. Mas jau nusìtarėm, kad tamsta parveši mum saldainių. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką. <span class="explanation">tariantis parinkti, paskirti, numatyti: </span> Buvo nutartì vyrai byloms spręsti. Išbūk ligoninė [je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę. <br/>2. <span class="explanation">sukalbėti, sutarti: </span> Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę. Jie nusìtarė, kai daryt, i visi vienai [p] daro. Kaip anie nusìtarė, nežinau, ale ana nebdirba. Nusìtarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos. I nusìtarėm su daktaru. Nusìtariam, kiek pasogo. Nusìtarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius]. <br/>3. <span class="explanation">apkalbėti, apšmeižti: </span> Nutariu, apkalbu, prižadu. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis. Nutariamas žmogus. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas. Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės. Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba). <br/>4. <span class="explanation">pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: </span> Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji. Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos. Turtingas nubars, puikus nutar̃s. <br/>5. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus. \| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą. <br/><b>nutartinaĩ</b></b>. Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų. <br/>6. <span class="explanation">stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: </span> Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama. Gal teisybė ir yr, kad nusìtariau. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks. <br/>7. <span class="explanation">kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: </span> Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau. Žmogus greit Dievui nusìtaria. Aš nusìtariau Dievui ar velniui. Nenustárk tik, vaike, tėvui. Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins. <br/>8. <span class="explanation">pareikšti nuomonę, pasakyti: </span> Anys. kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių. <br/>9. <span class="explanation">užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą</span>. Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo [je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria. <br/>10. <span class="explanation">kalbėjimu pasiteisinti: </span> Meiliai yra nusitar̃ti. <br/><b>patar̃ti, </b>pàtaria, pàtarė. patárti. <br/>1. <span class="explanation">pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: </span> Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma [n] jis būtų patãręs! Gerai, ką žmogus gali patárt. Aš tep tau patartáu. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai. Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti. Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus. Patarčiau tau jos pasisaugot. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas. Patariamàsis organas. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia. Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas. Nėr lengviau, kai kitam patart. <br/><b>patariamaĩ</b>. Ką patariamaĩ subarti. <br/>2. <span class="explanation">pasvarstyti tarpusavyje: </span> Reikia pasitárt mum kaip čianai. Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasìtariau, ka jis manę bars. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu. Nei pasitar̃si, nei susitarsi. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi. <br/>3. <span class="explanation">pasakyti, ištarti: </span> Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą]. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį. <br/>4. <span class="explanation">pavadinti kaip: </span> Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram. Kiti pàtaria ir Bartininkutė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

anttarti

#