anttėkšti

tė̃kšti, tẽškia (tė̃škia), tė̃škė.

1. kristi ištykštančiais lašais, dribsniais. Šlapdriba tė̃škė į veidus. Lytus tẽškia tiesiai į langus. Lytus taip tėškė i da su sniegu, o čia da tokia šalta. Buvo girdėti, kaip [už lango] tėškė lytaus lašai. Snieglaša tẽškia, o bulves griebiam iš žemės i nešam su tešla (purvinas) . Ne su lytu sninga, ne snieglaša, bet bobkąsniais tẽška. Neik iš namų, kad teip tẽškia (lyja) !. taškyti, šlėkti: Purvais teškia tekinis. Arkliai tėškė minkštu sniegu į vyrus, sėdinčius ant ožių. Tėkšdamas vandens trykšlius praūžė sunkiai pakrautas sunkvežimis. Bernas velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis. Eidamas į kalvę vis ant to velnio jis tai spjaudavo, tai purvu tėkšdavo. Atsikosėjo, kaip tė̃škė (spjovė) an tos mergelkos, stačiai an krūtinės! Užgaulumas bobos – kaip su šūdu tẽška. smarkiai šviesti, spiginti: Saulė ant akis teip tẽškia, kad nieko nesimato.

2. gaminti drebiant, krečiant (ppr. mūrijant): Tė̃škė vidsienę iš molio.

3. smogti, tvoti, trenkti: Tė̃škė atpakalia ranka. Tė̃kšti kam į žandą, per antausį. Kam per veidą skuduru tė̃kšti. Užpyko bobutė, išlėkė oran ir tė̃škė karvytei šaukštu galvon. Kad tė̃škė tam per ausį, tik susvirduliavo! Kad tė̃kšiu, tai tik šlapia vieta pasiliks. Kai tė̃kšiu tau, tai tuojau apsiburlinsi. Tylėk, o kai tė̃kšiu į snukį! Kad tėkšu, ir prikibsi pry sienos! Vakar grausmas tė̃škė prie mūsų klaimo beržan. Ledai nesustojo, banga tėškė, ir nebėra pylimo. Tė̃škės viena į kitą dvi mašinelės – gelžų krūva i košė.

4. smarkiai mesti, sviesti, blokšti: Tė̃kšti kiaušinį į žemę. Susivijus tėškė į žemę vaiką anojė. Kaip aš tave tė̃kšiu į sieną, tai tu sutikši kai snarglys. Tė̃škė kapšį su pinigais ant stalo. Vėjas tė̃škė laivą į krantą. Kap tė̃škė [mašina žmogų],
toli nulėkė, i ansmert. Tė̃kšk lauka tą pasmirdusį kiaušinį. Tėkšk į žemę, ir ištiš. Tė̃škė į klaną kaip krupį. Pasispardė arklys, i ka tė̃škė žemyn [jojiką]. Pagriebęs už krūtinės, kad tė̃škė vyrą ant žemės! Kad tė̃kšiu į sieną, tai prisiplosi! Tė̃kšk knygas į kampą ir ateik pas mane. Pasipainiojusį samtį tėškė ant priekrosnio – ir nulėkė galva. Tėškė Šešelgą į vidurį liūno. sviesti kuo prisitaikius: Kai tė̃škė kiaušiniu akys [na]. Perpykęs vyrukas kad tėškė tam svečiui kiaušiniu į kaktą, net jis iš priežedos išsivertė.

5. smarkiai griūti, virsti, kristi: Kad tiek, tai būtau kad tė̃škus, tai tė̃škus, – vėl galvą persidaužus. Koja paslydo, nesusturėjau, kai tėškiaũs an žemės! Tė̃kštis žemėn. Bimbalas, skrisdamas už lango, visu smarkumu teškiasi į stiklą. Lėktuvas lyg bomba tėškėsi į žiemos sukaustytą žemę.

6. nesigailint ar pasididžiuojant daug sumokėti, duoti, išleisti: Žiedą nusipirkau, šešiasdešimt litų tėškiaũ. Šen tė̃škęs, ten tė̃škęs, veizėk, tuščia kišene i bepareinąs. Tik tẽškia tẽškia mezliavą par vestuves. Visą rublį už obuolius tė̃škė.

7. įsigyti, nusipirkti nesigailint pinigų: Jeigu gausiu kiek pinigų, tai kad tė̃kšiu batus, tai tė̃kšiu! Na, dėdiene, tė̃kšk vieną skepetą! Vaike, po šilkinę [skarelę] kad tė̃škėm!

8. gultis miegoti, drėbtis: Vaikai, marš tė̃kštis, ryt su kuolu nepribikštysi! Kitas prisigėręs eina tė̃kštis, o jis velkas, i gana. Prisigėrei i eik tė̃kštis. Tik eik tė̃kštis čia neplepėjęs!

9. šiurkščiai, užgauliai ar drąsiai kalbėti, sakyti: Jei netiko kas, tė̃kš tavie, ka neliausys. Tė̃kšu žalčiuo, netylėsu daugiau! Tẽška žodžius kaip molio sklypą. Kad tėkš į akis, tai neatsikrapštysi! Kai pakláusiau, tai tė̃škė kaip karvė su uodega. Pasižiūrėjo vėl iš padilbų, tėškė: – Kiaulė tu! Tė̃škė kap mazgote per snukį. Žodis po žodžio – parstūmė vienas kitą, keiksmą riebesnį tėškė. Kaip purvais tė̃škia tau paškudniausiais žodžiais, ir ką tu jai!

10. greitai, smarkiai eiti, važiuoti: Mat ją šimts, turiu tė̃kšt namo. Dėdė jau tẽškia į miestą. Kojos jai išlinkusios kaip pavažos, i tẽška. Ryt porą arklių paskinkę tė̃kšma kermošiun.

11. tankiai kalbėti: Jonienė tai teip tẽškia, kad nepratęs parpus nesuprasi.
anttė̃kšti, añtteškia, añttėškė. užtėkšti, užlašinti: Añttėškė verdančio vandenio.
aptė̃kšti, àpteškia, àptėškė. aptaškyti, apšlėkti, apšvirkšti: Kraujas šoko ir àptėškė mane. Aptėškė jis mane su vapna. Tavo nugara kaip aptėkštà. Šlapiu sniegu kaip ir purvais vienodai àpteškia. Vanduo aptėkšdavo keleivius nuo galvos ligi kojų. Šiltų rausvų vakaro saulės spindulių aptėkšti iš lėto siūbavo rugiai. Apsìtėškiau, į klaną stodamas. Apsìtėškiau kelnes. O kad tu, kad apsìtėškiau!
atitė̃kšti, atìteškia, atìtėškė. atatė̃kšti.

1. tykštant pasiekti kurią nors vietą. . Traukis toliau – kaip duosiu karčia, vanduo lig tavim atsitė̃kš. krintant, tyškant atsimušti: Tie vandens lašai, atsitėškę į nosį ir skruostus, sprogsta.

2. patogiai atsigulti, atsidrėbti: Kaip žliūgas brinkt į lovą atsìtėškė ir atsitė̃škęs liuršo, t. y. guli. Kiaulė purvyne atsìtėškė. Atsìtėškė su šviesa – niekas nerūpi. Kur atsìtėškei daba, nelaboji ciela! Kuilys ant skiedryno atsitėškė.
įtė̃kšti, į̃teškia, į̃tėškė

1. teškiant įpilti, įšlėkti: Įtė̃kšk į pečių vandens, kad liepsna neplaktųs laukan.

2. įsismaginti lyti: O lietus tėškė vis sunkesniais šuorais ir taip įsitėškė, kad jau nuo ryto ligi vakaro, per visą naktelę ir vėl nuo ryto ligi vakaro.

3. kiek įpilti: Nu, įtė̃kšk ben lašelį ir man. Įsìtėškė vieną samtį, ir to neišvalgė (neišsrėbė).

4. įmesti, įsviesti: Į̃tėškė vieną klecką į torielką, i viskas. Kad į Tilžę mato vieną par daug stragaliuojant (šlitinėjant), tai nutvers ir įtėkš į blaue August (į blaivyklą) . Tą vaiką įtė̃kšdavo (paguldydavo) į tą keselį i kinkuodavo. Į̃tėkštas sėda kaip molio Motiejus. Insìtėškė ką šulnin – ne toks [v] anduo.

5. suduoti, uždrožti: Įtė̃kšti į dugną [neklusniam vaikui] i gulti pavaryti!

6. daug sumokėti, išleisti: Nusipirkau knygeles, įtėškiau aštuonis auksinus.

7. įteikti: Norėčiau nors savo fotografiją jiems įtėkšti, o tos neturiu.
ištė̃kšti, ìšteškia, ìštėškė.

1. išlaistyti į šalis, ištaškyti: Kad davė pagaliu, tai visą valkelę ìštėškė. Tik truputį įmelžiau, bet karvė kad spyrė, tai ir tą šlakelį pieno ìštėškė. Neseniai nuvažiuota – purvynė ištėkšta. Kad davės gaidys, iš viedro [v] andenį ìštėškė – baisus bjaurumas gaidžio. Nujojau takeliu kaip vieškelėliu, ìštėškiau upelį kaip Nemunėlį.

2. išmušti, sužeisti: Ištė̃kšti akį. Manėm, kad bildėt nustos, bet ne: kad duos plyta – galėjo dar snukį ištė̃kšt.

3. mirtinai sužaloti, sutraiškyti: Mašinos priekaba kaip davė prie namo sienos, teip ir ìštėškė dvi einančias šaligatviu moteris. Aš tave kaip šūdą ištėkšiù.

4. išmesti, išsviesti: Ištėškiau šaukštus iš rankų. Vieną čia ìštėškė kiaušinį, kitą bute. Ìštėškiau pro tvorą tokį muilą, sakau – nereikia. Tai krūmuos, tai an kelio ištėkštùs randam drabužėlius. Žiūriu – pats guli, o knygos ištė̃kštos (išmėtytos) . Į Pakruojų atkeltas visupirmu pasirūpino jis ištėkšti (pašalinti) seną ir teisingą uredninką.

5. išleisti nesigailint, daug išeikvoti: Dėdė, kad ir šykštus, visą rublį ìštėškė [mezliavai]. Išsìtėškėm labai [vestuvėms],
atsilyginom visims. Ta skupičina neišsitėkš.

6. išsitiesti pargriuvus, nuvirtus, išsiskėtrioti atsigulus: Boba girta išsitė̃škusi tėkšo, pilvą pastačiusi.
nutė̃kšti, nùteškia, nùtėškė.

1. teškiant nulieti (skystį) ar nukrėsti (ką tirštą) tolyn ar šalin: Ratas toli nùtėškė purvus. Kaip tik įpilia geldon vandenio [kūdikiui maudyti],
tai kaire ranka iš geldos nuteškia žemėn.

2. visą aptėkšti, nušlakstyti.

3. nudrėbti, nukrėsti (ppr. iš tirštos masės): Iš molio trobikės nùtėkštos. Velnias greit nutėškė iš molio panašų bulvoną.

4. numesti, nusviesti: Kareivis nùtėškė veršenikę į kertę. Ji nutėškė lazdą šalin ir kaip vėjas ėmė lėkti stiklo asla. Aš jį nùtėškiau tolyn kaip supuvusį obuolį. Gal ją ta mašina nùtėškė (nubloškė, pritrenkė) ?!. ne vietoje padėti, numesti, nukišti kur: Tokį gerą daiktą, o į patvorį nùtėškei. Kur pakliūva, ten nùteškia. Kur nùtėškėt peilį, kad dabar nei rast negali?! smūgiu numušti, nutrenkti žemėn: Kaip daviau ranka par pakaušį, ir nùtėškiau kepurę. Negalėjau nutė̃kšt to bjaurybės nuo sprando.

5. užmušti, nudėti: Baisu prieit prie krašto mūro: jeigu lėks koks akmuo, tai ir nutė̃kš. Ar ilgai tu kabinėsys by paršelis – o nutė̃kšu ant vietos! Būtų ir muni nutėškęs, tik ranka nebepriteko lig munęs.

6. nušauti, nupilti: Pardien paliavojau, o tik nùtėškiau dvi antis. Išsyk nùtėškiau. Medžiotojas nutėškė vilką.

7. nupirkti už brangią kainą, nesigailėti pinigų: Matai, kokią skarelę vakar mama nùtėškė. Nùtėškiau arklį nė neapžiūrėjęs. Už tris šimtus paltą nùtėškiau. Nùtėškė suknę, kad nėr kur dėti. Nusìtėškiau skrybėlę visai atsakančią. Ėmiau ir nusìtėškiau šilkinę [skarelę]. Per penkerius metus Kazys krūvą pinigų susikraus. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės.

8. apsimestinai priderinti, nutaisyti, padaryti nenatūralų (balsą, veido išraišką): Balsus nutė̃škę geri statos. Sėda miną nutė̃škusi i tylia. Ko sėdi miną nutė̃škęs kaip Určiaus ožys?!
kaĩp móliu nùtėkštas riebus, apkūnus: Jųjų vaikas kaĩ móliu nùtėkštas. Karvė riebi, kaĩ móliu nutėkštà.
patė̃kšti, pàteškia, pàtėškė.

1. pašlakstyti, pašlėkti. .

2. padrėbti ką tirštą: I pàtėškė vidury gryčios savo snarglį kaip kepurę (didelį) . Kiaušinių pàtėškėm ant petelnės.

3. numesti, nusviesti, negrabiai, netvarkingai, ne vietoj padėti: Kam tą mazgotę čia pàtėškei?! Ant anglių pàteška silkę i apkepa. Patėkštas rąstas ant kelio guli. Nusirėdęs pàtėškė drabužius ant suolo ir išėjo. Kasdieninę suknutę pàtėškiau po girnom. Kur tik dirba, ten ir įrankius pàteškia. Pavalkus patėškęs pagal vežimo, kūturiavo į vidų. Pàtėškiau knygas į ugnį. Aš liūbu vasarą išvirsu košę, patė̃kšu ir išeisu. Išvirė žirnių bliūdą, pàtėškė ant suolo – žinokiatės. Vos nepàtėškiau iš nagų. | Ana palagininkė subinę patėškusi guli. Pasìteškia purvinus batus vidury stubos – ir tegu būna. Sviestą an nosinio pasitė̃škusi, visi juokas – kas tau pirks!

4. atsigulti išsiskėtriojus: Ana pasitėškusi takšo. pargriūti: Bijau viena eit, da pastėkšiù, kai tokia netikus.

5. pagimdyti (vaiką), atvesti (jauniklį).
partė̃kšti, par̃teškia, par̃tėškė. su jėga parmušti, pargriauti ant žemės: Aš jįjį par̃tėškiau ant žemės, t. y. išverčiau. Jis mane par̃tėškė į purvyną. Petras Jurgio jau nebegali partė̃kšti. Ir vieną razbaininkų skaudžiai įronytą partėškė. Kai griebiau tą senį ir parsìtėškiau.
pértėkšti. partėkšti: Liūtas… jį ant žemės pertėškęs.
pritė̃kšti, prìteškia, prìtėškė

1. pritaškyti, prišlėkti, prilieti: Pritė̃kšti kambarį. Ant grindų prìtėkšta putų. Stasiuk, nestovėk čia, kad akytės (į akytes) nepritėkšt. Prìtėškiau akis, ir nubėgo (laistantis vandeniu per mėšlavežį) . Akis prisìtėškė vandens. Prisìtėškė pilni rietai purvų, kad greitai bėgo.

2. teškiant pasiekti tam tikrą vietą.

3. pilną primesti, pridrėbti ko: Vakar dėdyna atnešė pritė̃škusi bliūdą žuvies. Pieno šulinės, medaus statinės pritėkštos. Netvirtas svietas, prỹtėkštos (pilnos, prigrūstos) ligoninės.

4. ką tirštą pridrėbti prie ko.

5. smarkiai smogiant ar metant priblokšti, priploti: Kaip spyrė arklys pilvan ir prìtėškė prie sienos. Aš ilgai nesimušiu, kartą duosiu ir pritėkšiù prie sienos.

6. smarkiai griūvant susižeisti.

7. daug ko pridaryti.

8. prisipirkti: Tai prisipirkom, prisìtėškėm visko!
sutė̃kšti, sùteškia, sùtėškė

1. teškiant aplieti, aptėkšti; sumerkti: Sutė̃kšti ką vandeniu, purvais. Neik keliu, ba tave purvu sutė̃kš. Pliūpterėjo lietus. Šiltas, tirštas, šniokščiantis. Sumerkė, sutėškė žmones ir daiktus.

2. nusilipdyti: Kregždės pastogiais iš purvo susìteška tokius aklinus numelius.

3. bet kaip sumesti, netvarkingai sudėti: Sùtėškė visus daiktus kaip silkes į bačką. Šlapius javus sùtėškė, ir viskas niekais nuejo. Vaikų skurliai sutėkštì, tai aš ten gulėjau an tų skurlių. Vaikai tokie maželyčiai sutėkštì (sukišti, suguldyti) į vygę ir knerka. Sùtėškė mus į palatą kaip meškas.

4. suduoti, užtvoti.

5. sudaužyti, sumušti. . Taigi paleidau dabar savąjį raudoniuką [kiaušinį] pačiu pažemiu, kad nesusitėkštų jis ir nesutratintų žaliojo.

6. paskubomis, nerūpestingai ką padaryti: Greitai sùtėškė (pastatė, sunėrė) [gegnes].

7. susidėti. Tą [savo] vyrą išvijo, su kitu vyru susìtėškė. Juodu gyvena be susirašymo – susitė̃škę.

8. smarkiai išgerinėti: Da jaunų metų, bet pabaigo [je] vis sutė̃kšdavo, tai ir pasibaigė greit.
užtė̃kšti, ùžteškia, ùžtėškė

1. užlieti lašais, užšlėkti: Ažuteškiu, apšlakinu. Užteška ant rūbų. Su juodylu užtėškei tu ant skotertės. Vandens ùžtėškė ant jo galvos. Vandens ùžtėškė ir persprogino stiklą. Užtė̃kšti suknelę. Čia purvynas, čia vėl ùžteškia sniego: kai eini, tai trykšta tas vanduo iki kelių. Kurios [varlės] ant prūdo kraštu sėdėjo, toms akis su vandiniu ùžtėškė. Auksinė šviesos banga užtėškė kambarį. Netyčia užsìtėškiau purvo.

2. uždrėbti kuo tirštu: Siūlydavosi rytoj pat ateiti palopyti stogo, užtėkšti moliu perskilusį sieninį [pečių].

3. suduoti, užkirsti: Užtėkšu par ėstuvus, ir apsistosi lojęs. Užtėškiau žybt par ausį.

4. užmušti, nudobti, nutrenkti: Tėkšk! Užtėkši mane, ale ir tu negyvensi! Kai papulsiu, ir ažtė̃kš mane [griausmas].

5. užmesti, užsviesti (ppr. sunkų daiktą).

6. atsainiai užsidėti, užsivožti: Kepaliušą užsitė̃škus ir vaikšto kaip iš dvaro.

7. išsiskėtriojus atsigulti.

8. gausiai, negailint atlyginti, uždėti viršaus.

9. šiurkščiai, užgauliai atsakyti, atsikirsti: Kaip mun sako, taip ir aš ùžtėškiu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tė̃kšti, </b>tẽškia (tė̃škia), tė̃škė. <br/>1. <span class="explanation">kristi ištykštančiais lašais, dribsniais</span>. Šlapdriba tė̃škė į veidus. Lytus tẽškia tiesiai į langus. Lytus taip tėškė i da su sniegu, o čia da tokia šalta. Buvo girdėti, kaip [už lango] tėškė lytaus lašai. Snieglaša tẽškia, o bulves griebiam iš žemės i nešam su tešla <span class="explanation"> (purvinas) </span>. Ne su lytu sninga, ne snieglaša, bet bobkąsniais tẽška. Neik iš namų, kad teip tẽškia <span class="explanation"> (lyja) !</span>. <span class="explanation">taškyti, šlėkti: </span> Purvais teškia tekinis. Arkliai tėškė minkštu sniegu į vyrus, sėdinčius ant ožių. Tėkšdamas vandens trykšlius praūžė sunkiai pakrautas sunkvežimis. Bernas velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis. Eidamas į kalvę vis ant to velnio jis tai spjaudavo, tai purvu tėkšdavo. Atsikosėjo, kaip tė̃škė <span class="explanation"> (spjovė) </span> an tos mergelkos, stačiai an krūtinės! Užgaulumas bobos – kaip su šūdu tẽška. <span class="explanation">smarkiai šviesti, spiginti: </span> Saulė ant akis teip tẽškia, kad nieko nesimato. <br/>2. <span class="explanation">gaminti drebiant, krečiant (ppr. mūrijant): </span> Tė̃škė vidsienę iš molio. <br/>3. <span class="explanation">smogti, tvoti, trenkti: </span> Tė̃škė atpakalia ranka. Tė̃kšti kam į žandą, per antausį. Kam per veidą skuduru tė̃kšti. Užpyko bobutė, išlėkė oran ir tė̃škė karvytei šaukštu galvon. Kad tė̃škė tam per ausį, tik susvirduliavo! Kad tė̃kšiu, tai tik šlapia vieta pasiliks. Kai tė̃kšiu tau, tai tuojau apsiburlinsi. Tylėk, o kai tė̃kšiu į snukį! Kad tėkšu, ir prikibsi pry sienos! Vakar grausmas tė̃škė prie mūsų klaimo beržan. Ledai nesustojo, banga tėškė, ir nebėra pylimo. Tė̃škės viena į kitą dvi mašinelės – gelžų krūva i košė. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai mesti, sviesti, blokšti: </span> Tė̃kšti kiaušinį į žemę. Susivijus tėškė į žemę vaiką anojė. Kaip aš tave tė̃kšiu į sieną, tai tu sutikši kai snarglys. Tė̃škė kapšį su pinigais ant stalo. Vėjas tė̃škė laivą į krantą. Kap tė̃škė [mašina žmogų], toli nulėkė, i ansmert. Tė̃kšk lauka tą pasmirdusį kiaušinį. Tėkšk į žemę, ir ištiš. Tė̃škė į klaną kaip krupį. Pasispardė arklys, i ka tė̃škė žemyn [jojiką]. Pagriebęs už krūtinės, kad tė̃škė vyrą ant žemės! Kad tė̃kšiu į sieną, tai prisiplosi! Tė̃kšk knygas į kampą ir ateik pas mane. Pasipainiojusį samtį tėškė ant priekrosnio – ir nulėkė galva. Tėškė Šešelgą į vidurį liūno. <span class="explanation">sviesti kuo prisitaikius: </span> Kai tė̃škė kiaušiniu akys [na]. Perpykęs vyrukas kad tėškė tam svečiui kiaušiniu į kaktą, net jis iš priežedos išsivertė. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai griūti, virsti, kristi: </span> Kad tiek, tai būtau kad tė̃škus, tai tė̃škus, – vėl galvą persidaužus. Koja paslydo, nesusturėjau, kai tėškiaũs an žemės! Tė̃kštis žemėn. Bimbalas, skrisdamas už lango, visu smarkumu teškiasi į stiklą. Lėktuvas lyg bomba tėškėsi į žiemos sukaustytą žemę. <br/>6. <span class="explanation">nesigailint ar pasididžiuojant daug sumokėti, duoti, išleisti: </span> Žiedą nusipirkau, šešiasdešimt litų tėškiaũ. Šen tė̃škęs, ten tė̃škęs, veizėk, tuščia kišene i bepareinąs. Tik tẽškia tẽškia mezliavą par vestuves. Visą rublį už obuolius tė̃škė. <br/>7. <span class="explanation">įsigyti, nusipirkti nesigailint pinigų: </span> Jeigu gausiu kiek pinigų, tai kad tė̃kšiu batus, tai tė̃kšiu! Na, dėdiene, tė̃kšk vieną skepetą! Vaike, po šilkinę [skarelę] kad tė̃škėm! <br/>8. <span class="explanation">gultis miegoti, drėbtis: </span> Vaikai, marš tė̃kštis, ryt su kuolu nepribikštysi! Kitas prisigėręs eina tė̃kštis, o jis velkas, i gana. Prisigėrei i eik tė̃kštis. Tik eik tė̃kštis čia neplepėjęs! <br/>9. <span class="explanation">šiurkščiai, užgauliai ar drąsiai kalbėti, sakyti: </span> Jei netiko kas, tė̃kš tavie, ka neliausys. Tė̃kšu žalčiuo, netylėsu daugiau! Tẽška žodžius kaip molio sklypą. Kad tėkš į akis, tai neatsikrapštysi! Kai pakláusiau, tai tė̃škė kaip karvė su uodega. Pasižiūrėjo vėl iš padilbų, tėškė: – Kiaulė tu! Tė̃škė kap mazgote per snukį. Žodis po žodžio – parstūmė vienas kitą, keiksmą riebesnį tėškė. Kaip purvais tė̃škia tau paškudniausiais žodžiais, ir ką tu jai! <br/>10. <span class="explanation">greitai, smarkiai eiti, važiuoti: </span> Mat ją šimts, turiu tė̃kšt namo. Dėdė jau tẽškia į miestą. Kojos jai išlinkusios kaip pavažos, i tẽška. Ryt porą arklių paskinkę tė̃kšma kermošiun. <br/>11. <span class="explanation">tankiai kalbėti: </span> Jonienė tai teip tẽškia, kad nepratęs parpus nesuprasi. <br/><b>anttė̃kšti, </b>añtteškia, añttėškė. <span class="explanation">užtėkšti, užlašinti: </span> Añttėškė verdančio vandenio. <br/><b>aptė̃kšti, </b>àpteškia, àptėškė. <span class="explanation">aptaškyti, apšlėkti, apšvirkšti: </span> Kraujas šoko ir àptėškė mane. Aptėškė jis mane su vapna. Tavo nugara kaip aptėkštà. Šlapiu sniegu kaip ir purvais vienodai àpteškia. Vanduo aptėkšdavo keleivius nuo galvos ligi kojų. Šiltų rausvų vakaro saulės spindulių aptėkšti iš lėto siūbavo rugiai. Apsìtėškiau, į klaną stodamas. Apsìtėškiau kelnes. O kad tu, kad apsìtėškiau! <br/><b>atitė̃kšti, </b>atìteškia, atìtėškė. atatė̃kšti. <br/>1. <span class="explanation">tykštant pasiekti kurią nors vietą. </span>. Traukis toliau – kaip duosiu karčia, vanduo lig tavim atsitė̃kš. <span class="explanation">krintant, tyškant atsimušti: </span> Tie vandens lašai, atsitėškę į nosį ir skruostus, sprogsta. <br/>2. <span class="explanation">patogiai atsigulti, atsidrėbti: </span> Kaip žliūgas brinkt į lovą atsìtėškė ir atsitė̃škęs liuršo, t. y. guli. Kiaulė purvyne atsìtėškė. Atsìtėškė su šviesa – niekas nerūpi. Kur atsìtėškei daba, nelaboji ciela! Kuilys ant skiedryno atsitėškė. <br/><b>įtė̃kšti, </b>į̃teškia, į̃tėškė<br/>1. <span class="explanation">teškiant įpilti, įšlėkti: </span> Įtė̃kšk į pečių vandens, kad liepsna neplaktųs laukan. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti lyti: </span> O lietus tėškė vis sunkesniais šuorais ir taip įsitėškė, kad jau nuo ryto ligi vakaro, per visą naktelę ir vėl nuo ryto ligi vakaro. <br/>3. <span class="explanation">kiek įpilti: </span> Nu, įtė̃kšk ben lašelį ir man. Įsìtėškė vieną samtį, ir to neišvalgė (neišsrėbė). <br/>4. <span class="explanation">įmesti, įsviesti: </span> Į̃tėškė vieną klecką į torielką, i viskas. Kad į Tilžę mato vieną par daug stragaliuojant <span class="explanation"> (šlitinėjant), </span> tai nutvers ir įtėkš į blaue August <span class="explanation"> (į blaivyklą) </span>. Tą vaiką įtė̃kšdavo <span class="explanation"> (paguldydavo) </span> į tą keselį i kinkuodavo. Į̃tėkštas sėda kaip molio Motiejus. Insìtėškė ką šulnin – ne toks [v] anduo. <br/>5. <span class="explanation">suduoti, uždrožti: </span> Įtė̃kšti į dugną [neklusniam vaikui] i gulti pavaryti! <br/>6. <span class="explanation">daug sumokėti, išleisti: </span> Nusipirkau knygeles, įtėškiau aštuonis auksinus. <br/>7. <span class="explanation">įteikti: </span> Norėčiau nors savo fotografiją jiems įtėkšti, o tos neturiu. <br/><b>ištė̃kšti, </b>ìšteškia, ìštėškė. <br/>1. <span class="explanation">išlaistyti į šalis, ištaškyti: </span> Kad davė pagaliu, tai visą valkelę ìštėškė. Tik truputį įmelžiau, bet karvė kad spyrė, tai ir tą šlakelį pieno ìštėškė. Neseniai nuvažiuota – purvynė ištėkšta. Kad davės gaidys, iš viedro [v] andenį ìštėškė – baisus bjaurumas gaidžio. Nujojau takeliu kaip vieškelėliu, ìštėškiau upelį kaip Nemunėlį. <br/>2. <span class="explanation">išmušti, sužeisti: </span> Ištė̃kšti akį. Manėm, kad bildėt nustos, bet ne: kad duos plyta – galėjo dar snukį ištė̃kšt. <br/>3. <span class="explanation">mirtinai sužaloti, sutraiškyti: </span> Mašinos priekaba kaip davė prie namo sienos, teip ir ìštėškė dvi einančias šaligatviu moteris. Aš tave kaip šūdą ištėkšiù. <br/>4. <span class="explanation">išmesti, išsviesti: </span> Ištėškiau šaukštus iš rankų. Vieną čia ìštėškė kiaušinį, kitą bute. Ìštėškiau pro tvorą tokį muilą, sakau – nereikia. Tai krūmuos, tai an kelio ištėkštùs randam drabužėlius. Žiūriu – pats guli, o knygos ištė̃kštos <span class="explanation"> (išmėtytos) </span>. Į Pakruojų atkeltas visupirmu pasirūpino jis ištėkšti <span class="explanation"> (pašalinti) </span> seną ir teisingą uredninką. <br/>5. <span class="explanation">išleisti nesigailint, daug išeikvoti: </span> Dėdė, kad ir šykštus, visą rublį ìštėškė [mezliavai]. Išsìtėškėm labai [vestuvėms], atsilyginom visims. Ta skupičina neišsitėkš. <br/>6. <span class="explanation">išsitiesti pargriuvus, nuvirtus, išsiskėtrioti atsigulus: </span> Boba girta išsitė̃škusi tėkšo, pilvą pastačiusi. <br/><b>nutė̃kšti, </b>nùteškia, nùtėškė. <br/>1. <span class="explanation">teškiant nulieti (skystį) ar nukrėsti (ką tirštą) tolyn ar šalin: </span> Ratas toli nùtėškė purvus. Kaip tik įpilia geldon vandenio [kūdikiui maudyti], tai kaire ranka iš geldos nuteškia žemėn. <br/>2. <span class="explanation">visą aptėkšti, nušlakstyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">nudrėbti, nukrėsti (ppr. iš tirštos masės): </span> Iš molio trobikės nùtėkštos. Velnias greit nutėškė iš molio panašų bulvoną. <br/>4. <span class="explanation">numesti, nusviesti: </span> Kareivis nùtėškė veršenikę į kertę. Ji nutėškė lazdą šalin ir kaip vėjas ėmė lėkti stiklo asla. Aš jį nùtėškiau tolyn kaip supuvusį obuolį. Gal ją ta mašina nùtėškė <span class="explanation"> (nubloškė, pritrenkė) ?!</span>. <span class="explanation">ne vietoje padėti, numesti, nukišti kur: </span> Tokį gerą daiktą, o į patvorį nùtėškei. Kur pakliūva, ten nùteškia. Kur nùtėškėt peilį, kad dabar nei rast negali?! <span class="explanation">smūgiu numušti, nutrenkti žemėn: </span> Kaip daviau ranka par pakaušį, ir nùtėškiau kepurę. Negalėjau nutė̃kšt to bjaurybės nuo sprando. <br/>5. <span class="explanation">užmušti, nudėti: </span> Baisu prieit prie krašto mūro: jeigu lėks koks akmuo, tai ir nutė̃kš. Ar ilgai tu kabinėsys by paršelis – o nutė̃kšu ant vietos! Būtų ir muni nutėškęs, tik ranka nebepriteko lig munęs. <br/>6. <span class="explanation">nušauti, nupilti: </span> Pardien paliavojau, o tik nùtėškiau dvi antis. Išsyk nùtėškiau. Medžiotojas nutėškė vilką. <br/>7. <span class="explanation">nupirkti už brangią kainą, nesigailėti pinigų: </span> Matai, kokią skarelę vakar mama nùtėškė. Nùtėškiau arklį nė neapžiūrėjęs. Už tris šimtus paltą nùtėškiau. Nùtėškė suknę, kad nėr kur dėti. Nusìtėškiau skrybėlę visai atsakančią. Ėmiau ir nusìtėškiau šilkinę [skarelę]. Per penkerius metus Kazys krūvą pinigų susikraus. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės. <br/>8. <span class="explanation">apsimestinai priderinti, nutaisyti, padaryti nenatūralų (balsą, veido išraišką): </span> Balsus nutė̃škę geri statos. Sėda miną nutė̃škusi i tylia. Ko sėdi miną nutė̃škęs kaip Určiaus ožys?! <br/><b> kaĩp móliu nùtėkštas</b> <span class="explanation">riebus, apkūnus: </span> Jųjų vaikas kaĩ móliu nùtėkštas. Karvė riebi, kaĩ móliu nutėkštà. <br/><b>patė̃kšti, </b>pàteškia, pàtėškė. <br/>1. <span class="explanation">pašlakstyti, pašlėkti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">padrėbti ką tirštą: </span> I pàtėškė vidury gryčios savo snarglį kaip kepurę <span class="explanation"> (didelį) </span>. Kiaušinių pàtėškėm ant petelnės. <br/>3. <span class="explanation">numesti, nusviesti, negrabiai, netvarkingai, ne vietoj padėti: </span> Kam tą mazgotę čia pàtėškei?! Ant anglių pàteška silkę i apkepa. Patėkštas rąstas ant kelio guli. Nusirėdęs pàtėškė drabužius ant suolo ir išėjo. Kasdieninę suknutę pàtėškiau po girnom. Kur tik dirba, ten ir įrankius pàteškia. Pavalkus patėškęs pagal vežimo, kūturiavo į vidų. Pàtėškiau knygas į ugnį. Aš liūbu vasarą išvirsu košę, patė̃kšu ir išeisu. Išvirė žirnių bliūdą, pàtėškė ant suolo – žinokiatės. Vos nepàtėškiau iš nagų. | Ana palagininkė subinę patėškusi guli. Pasìteškia purvinus batus vidury stubos – ir tegu būna. Sviestą an nosinio pasitė̃škusi, visi juokas – kas tau pirks! <br/>4. <span class="explanation">atsigulti išsiskėtriojus: </span> Ana pasitėškusi takšo. <span class="explanation">pargriūti: </span> Bijau viena eit, da pastėkšiù, kai tokia netikus. <br/>5. <span class="explanation">pagimdyti (vaiką), atvesti (jauniklį). </span> <br/><b>partė̃kšti, </b>par̃teškia, par̃tėškė. <span class="explanation">su jėga parmušti, pargriauti ant žemės: </span> Aš jįjį par̃tėškiau ant žemės, t. y. išverčiau. Jis mane par̃tėškė į purvyną. Petras Jurgio jau nebegali partė̃kšti. Ir vieną razbaininkų skaudžiai įronytą partėškė. Kai griebiau tą senį ir parsìtėškiau. <br/><b>pértėkšti</b>. partėkšti: Liūtas… jį ant žemės pertėškęs. <br/><b>pritė̃kšti, </b>prìteškia, prìtėškė<br/>1. <span class="explanation">pritaškyti, prišlėkti, prilieti: </span> Pritė̃kšti kambarį. Ant grindų prìtėkšta putų. Stasiuk, nestovėk čia, kad akytės <span class="explanation"> (į akytes) </span> nepritėkšt. Prìtėškiau akis, ir nubėgo <span class="explanation"> (laistantis vandeniu per mėšlavežį) </span>. Akis prisìtėškė vandens. Prisìtėškė pilni rietai purvų, kad greitai bėgo. <br/>2. <span class="explanation">teškiant pasiekti tam tikrą vietą. </span> <br/>3. <span class="explanation">pilną primesti, pridrėbti ko: </span> Vakar dėdyna atnešė pritė̃škusi bliūdą žuvies. Pieno šulinės, medaus statinės pritėkštos. Netvirtas svietas, prỹtėkštos <span class="explanation"> (pilnos, prigrūstos) </span> ligoninės. <br/>4. <span class="explanation">ką tirštą pridrėbti prie ko. </span> <br/>5. <span class="explanation">smarkiai smogiant ar metant priblokšti, priploti: </span> Kaip spyrė arklys pilvan ir prìtėškė prie sienos. Aš ilgai nesimušiu, kartą duosiu ir pritėkšiù prie sienos. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai griūvant susižeisti. </span> <br/>7. <span class="explanation">daug ko pridaryti. </span> <br/>8. <span class="explanation">prisipirkti: </span> Tai prisipirkom, prisìtėškėm visko! <br/><b>sutė̃kšti, </b>sùteškia, sùtėškė<br/>1. <span class="explanation">teškiant aplieti, aptėkšti; sumerkti: </span> Sutė̃kšti ką vandeniu, purvais. Neik keliu, ba tave purvu sutė̃kš. Pliūpterėjo lietus. Šiltas, tirštas, šniokščiantis. Sumerkė, sutėškė žmones ir daiktus. <br/>2. <span class="explanation">nusilipdyti: </span> Kregždės pastogiais iš purvo susìteška tokius aklinus numelius. <br/>3. <span class="explanation">bet kaip sumesti, netvarkingai sudėti: </span> Sùtėškė visus daiktus kaip silkes į bačką. Šlapius javus sùtėškė, ir viskas niekais nuejo. Vaikų skurliai sutėkštì, tai aš ten gulėjau an tų skurlių. Vaikai tokie maželyčiai sutėkštì <span class="explanation"> (sukišti, suguldyti) </span> į vygę ir knerka. Sùtėškė mus į palatą kaip meškas. <br/>4. <span class="explanation">suduoti, užtvoti. </span> <br/>5. <span class="explanation">sudaužyti, sumušti. </span>. Taigi paleidau dabar savąjį raudoniuką [kiaušinį] pačiu pažemiu, kad nesusitėkštų jis ir nesutratintų žaliojo. <br/>6. <span class="explanation">paskubomis, nerūpestingai ką padaryti: </span> Greitai sùtėškė <span class="explanation"> (pastatė, sunėrė) </span> [gegnes]. <br/>7. <span class="explanation">susidėti</span>. Tą [savo] vyrą išvijo, su kitu vyru susìtėškė. Juodu gyvena be susirašymo – susitė̃škę. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai išgerinėti: </span> Da jaunų metų, bet pabaigo [je] vis sutė̃kšdavo, tai ir pasibaigė greit. <br/><b>užtė̃kšti, </b>ùžteškia, ùžtėškė<br/>1. <span class="explanation">užlieti lašais, užšlėkti: </span> Ažuteškiu, apšlakinu. Užteška ant rūbų. Su juodylu užtėškei tu ant skotertės. Vandens ùžtėškė ant jo galvos. Vandens ùžtėškė ir persprogino stiklą. Užtė̃kšti suknelę. Čia purvynas, čia vėl ùžteškia sniego: kai eini, tai trykšta tas vanduo iki kelių. Kurios [varlės] ant prūdo kraštu sėdėjo, toms akis su vandiniu ùžtėškė. Auksinė šviesos banga užtėškė kambarį. Netyčia užsìtėškiau purvo. <br/>2. <span class="explanation">uždrėbti kuo tirštu: </span> Siūlydavosi rytoj pat ateiti palopyti stogo, užtėkšti moliu perskilusį sieninį [pečių]. <br/>3. <span class="explanation">suduoti, užkirsti: </span> Užtėkšu par ėstuvus, ir apsistosi lojęs. Užtėškiau žybt par ausį. <br/>4. <span class="explanation">užmušti, nudobti, nutrenkti: </span> Tėkšk! Užtėkši mane, ale ir tu negyvensi! Kai papulsiu, ir ažtė̃kš mane [griausmas]. <br/>5. <span class="explanation">užmesti, užsviesti (ppr. sunkų daiktą). </span> <br/>6. <span class="explanation">atsainiai užsidėti, užsivožti: </span> Kepaliušą užsitė̃škus ir vaikšto kaip iš dvaro. <br/>7. <span class="explanation">išsiskėtriojus atsigulti. </span> <br/>8. <span class="explanation">gausiai, negailint atlyginti, uždėti viršaus. </span> <br/>9. <span class="explanation">šiurkščiai, užgauliai atsakyti, atsikirsti: </span> Kaip mun sako, taip ir aš ùžtėškiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.