tèpti, tẽpa, tẽpė.
1. trinti paviršių tepalu ar kuo skystu: Tepu su sviestu į šalis puodo, skaurados, kad nepriliptum kepama tešla. Iešmų paviršiai, kur trinasi, reikia gerai tepti. Aliejum tẽpė petelnę. Yr tokie ratai mediniai apačio [je],
i tus reik tèpti. Buvo ratai, buvo medinės ašys, smala, kur tèpti ratams. Medinės ašys, vežimas nèteptas. Gerai gyveno – sviestu reikė [jo] ratai tèpt. Grąžtas tepamas terpentinu. Pradėjo su tuo, kur batus valo, tèpt [kailinius]. Kiti su vaksu tokiu minkštu tèpdavo [kailius]. Kai niekuom nètepu [galvos],
kai kelmas apaugęs (plaukai neslenka) . Aš nieko nedariau, nė aš tepiáu, nė aš išsiploviau galvą į šarmą. Būta grybo! Miškinis, tik ratam tèpt. Aš radau miške lepšių. – Ar vežimui tèpt? Derva būdavo tepama prieplaukos, laivai, trobesių dalys, kasami į žemę stulpai. Kepsim ragaišio ant miežio akuoto, tepsim su lepše, valgysim taukuotą. Tẽpė sviestu duoną. Kiškelienė kepė kepė, o kiškučiai sviestu tẽpė. Ir pagatavijo mostį, idant atėjusios teptų Jėzų. Tepi aliejumi galvą mano. Girgžda kaip netepti ratai. Bijau, kad mano sena gerklė ims girgždėti kaip netepti ratai. Eina – kaip neteptais ratais važiuoja. Netepęs nevažiuosi. Netèpsi – nevažiuosi. Jei tepsi, tai važiuosi, o sauso niekas neklauso. Neteptais ratais netoli važiuosi. Kas tepa ratus, tas ir gerai važiuo [ja]. Kaip tepa, taip ir važiuoja. Tepti ratai slidžiau rieda. Tepti ratai nekrato. Netepsi ratų – nelauksi kitų metų. Nètepta nevažiuoja, o kitam nėr iš ko tèpt. Vienas tepė, kitas važiavo. Kai man, tai nieko nereikia kaip šventam Petrui: nei raguoliai kept, nei patelnia tèpt. Kuo pats kvepia, tuo (tuom) ir kitą tepa. Valgydamas lašinius sviestu tẽpa, silkę druska sūdo (persistengia) . Močia muša, tai kaip sviestu tẽpa (neskaudžiai) . Medumi tepei – mielėm rūgsta. Tepk medum, vis tiek sakys, kad degutu. Kas girgžda nèteptas ir kas tẽptas?. Tėtė ratukus tepėsi, arklį kinkėsi. Tie daktarai sako: sąnariai nètepas (sąnarių ertmėje nėra skysčio) . Mėsa ir vynas neteko mano burnai nei tepiausi iki prašokus tomis trimis nedėliomis. dėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Kam tepi sviestą be reikalo. Kai aš teip plonai sviesto tepù, tai mislis, kad pavydžiu. Pasidirbsma tokį cyrupą, į medų panašus, o ot ir tèpsma an duonos ar an blynų. O su kum sviestuką tèpsi, peilius ka nusinešei? Sviestą ant duonos su pirštu tẽpa. Smalą karvėms tẽpa į kaktą [išgindami pavasarį]. Vašką šildo i tẽpa an tų kiaušinių. Skanu [vaisiai],
nors ant duonos tèpk. Suvalgiau du [blynu] kepdama, du tepdamà, du sukepus, du patepus. Pelė įsitaisė ir išėdė iš ragelio tepamūsius taukus. Savo vaikams druskos už sviestą ant duonos tepa. Imk… neraugintus karvojus (plyskas), aliejumi teptas. Iš kaktos sviesto netepsi. Pirštu nesitepk sviesto. Tèpkitės medaus. Daba vaikai nevalgo sausos, anie tẽpas dar. | Tas sviestas gerai tẽpasi. gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Balsamu tepti. Tas žmogus tepė akis mano. Su moste tepti. Aš ėsu tẽpęs su tais vaistais. Dedirvinę tepiaũ tepiaũ – nieko nemačijo. Sviestu tẽpė tą koją – negijo. Kiauliniais riebuliais tèpk ranką, nesopės. Kumeliotė buvo apžabalus, pradėjom tèpt arielka su gyvate. Dedervinę [gydydami] su lango rasom tepa. Sugrūda sierą su krišpuolu, maišo su kiaulienos taukais ir šiltai tepas. tepalais šventinti: Ir plebonas, kursai tarp jo sūnų tepamas yra jo vietona, kur toktai daryti. Bei imk… aliejų tepamąjį bei apkrapyk Aaroną ir jo rūbus. glieti, glaistyti. . balzamuoti: Ir Jozefas prisakė… liekoriams, idant anys jo tėvą teptų.
2. dažyti: Pernai namą tẽpė. Išskuta, iškruta [kailius] i tẽpa kvorba juoda ar raudona. Vaikinas išblyškęs kaip kalkėmis tepta siena. Ji labai tẽpės [dažais] veidą.
3. tapyti, piešti: Viena drobė išdžiūvo, kita vėl buvo tepama, tai vėl stovėjo krūva atvežtų paveikslų. negražiai rašyti, piešti: Kad tu su šituo rašymu: tēpa ir tẽpa!
4. daryti nešvarų. . Netepki veltui melo žodžiais tu savo lūpų. Šviesi skarelė greit tẽpasi. Teip va nieko, kai nedirbi, o prie šienui tepas. Baltas būt ir baika, ale gi kad baisiai tẽpas. Dažytas siūlas skalsesnis, ne teip tẽpas. Mėlynai dažo, tai teip greit nesìtepa. turėti ypatybę teršti ką prisilietusį: Suodžiai labai tẽpa. Kailiniai tẽpas – ištepdavo kiaulės taukais.
5. teršti, bjauroti: Geras paukštis nètepa savo lizdo. Niekumet tokiais bjauriais žodžiais nė tepti nebesitepė. Anys… nebijos… tūlomis nuodžiomis ir pražengimais tèptis. Ant rytojaus broliai supykę už tokį apgavimą nutarė jį užmušti. – Bet ką čia mes tepsimos, geriau nuskandinkiam. teršti gerą vardą, juodinti: Aš nepavydžiu jam, bet kam tepti kitą. Liežuvis piktas… visokias eilas perlekia tepdamas ir piktai kalbėdamas. Labai reiktų tuos baust, kurie… tūlais būdais tepa…, apsūdija ir žudžia kitus. Su liežuviais, barniais aš nenorėjau tèpties.
6. duoti kyšį: Žinai, prasikaltęs turì tèpti, turì sukties. Nėr kuom tèpt.
7. tvoti, kirsti: Tepė į murzą, ir dantys išbiro. Kai tèpsiu į sprandą, tai žinosi! Kad tèps par snukį, tuoj išvirto aukštielnykas! Kai tèpsiu su mazgote!
akìms tèpti labai mažai (ko yra): Akìm tèpt tas litras pieno.
kaĩp medumì tèpti. Kalbi, kaip medum tepi, – pasakė Amilia lyg ir palinksmėjusi. Šneka kaĩp medum̃ tẽpa.
kaĩp medumì per šìrdį tèpti labai patikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepė.
kaĩp [su] svíestu tèpti. Kalba – kaĩp svíestu tẽpa. Rodos, klausyk nors liežuvį paklojus: kalba – kaĩp svíestu tẽpa.
medumì tèpti
1. labai maloniai priimti, labai pageidauti: Lekia, sakytum te medum̃ tẽpa.
2. maloniai nuteikti: Vyro atidumas Akvilę medumi tepa.
medumì (svíestu) tẽptas puikus, pertekęs: Mano gyvenimas ne svíestu tẽptas. Kiekvieno žmogaus gyvenimas ne medumi teptas. Tas anos amžius nebuvo svíestu tẽptas.
nė̃ (ne) į bùrną nesitèpti
1. visai nekalbėti, neužsiminti: Apie obuolių nukrėtimą nė̃ į bùrną nètepas. Tokių žodžių seniau į bùrną nètepės, jetau, kas daba dedas! Su Kuntupeliu tyčia taikinosi tankiai pasitikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepa.
2. nė neparagauti: Neįduosi, ne į burną nètepas.
nagùs (rankàs) tèptis
1. imtis negero darbo: Aš skundais savo rankų nesitepsiu. Neapsimoka tèpt nagaĩ: pagaus – gi kalėjimas! Gailu, ka geri žmonys nagùs tẽpas.
2. imtis ko, prasidėti su kuo: Reikalingas būtų pamokymo – tepti rankų nenoriąs. Nenoru tik rañkų tèpties su tokiu. Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk.
anttèpti, añttepa, añttepė. ančtèpti.
1. tepant uždėti ant viršaus: Uogynės añttepiau an duonos. Aš anai añttepiau tą grietinę. Davė duonos su lašiniais i da sviesto añttepė. Ten įduos kokį lapą su kuo biškį anttẽpusi i dėk, ka kur skauda. Ant duonos jamui ančtèpk sviesto. Intèpkai medaus. Smalčius skanus kaip sviestas, aną gal ant duonos antsitèpti. Antsitèpk sviesto, ko sausą valgai! I tam tėvuo parneša ant snukio galu antsitẽpę to medaus.
2. suduoti, užtvoti: Už lojimą añčtepė, i nutilo.
aptèpti, àptepa, àptepė.
1. tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti. Abraką duonos su sviestu aptèpk. Gal apìtepta medum [duona],
kad teip kvėpia. Duoną apìtepė sviestu. Pirštu apìtepė riekę, kad nenulėkt sviestas. Tokio gero pyrago buvau gavusi, sviesto, sakau, aptepsiu, įdėsiu. Beturįs ten duonelės su sviesteliu àptepta. Paršiukas, baigiamas kepti, aptepamas grietine, tada iškepęs esti gražesnės spalvos. Baldydavo, baidydavo, langus aptèpdavo an juoko, slaptai [per mergvakarį]. Iškepiau ragaišį iš miežio akuoto, aptepsiu su lepše – valgysiu taukuotą. Tą akmenį jis aptepė tuomi aliejum. Bei kraujų Jo imkite, ir (abudu stulpu vartų) … jais aptepkite. Ana, ką galėjo, padarė: pasiskubino kūną mano aptepti. Àptepa i nubrauka (duoda ir atima, tik žodžiais pažada) – toks tenai gerumas. Jo storai àptepta (daug kyšio duota) , tai ir teismas neteisė. Savo priešui abidvi puses aptepęs duok. Valgo duonos riekę, apsitẽpęs sviestu. Apsìtepu duonos riekelę sviestu – gardumas! Ponas y [ra] pavalgęs visumet, abi pusi aptẽpęs [is]. Sviesto apsitèpsu. Ji apsitepė kaštaunu vandemi ir supynė plaukus savo. Ir ėmė tam plebonus (kunigus), kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę). Negaliu riebiai valgyt – apsìtepa širdis (pasidaro šleikštu) . Seniau daug arielkos negerdavo, būdavo kiek apsnešęs, akis apstẽpęs. gydant patrinti kokiu tepalu: Àptepė karpą didžiausią – tujau nugijo.
2. apdažyti: Išbaltinu, kalkiomis (kalkėmis) aptepu. Aptèpdavom anglim skrebelius.
3. pasidaryti nešvariam: Apstẽpę siūlai nuo rankų koki negražūs. Vėl visas apsitẽpęs, apsivėlęs, iš naujo vėl plauk, vėl mazgok. Nevaikščiojo jau labai baltos kaime, tokios biškį apsitẽpusios.
4. subjauroti, apteršti: Ir mane laikraščiuosa àptepė. Nobažystė čysta ir neaptepta po akim Dievo ir Tėvo yra ta: atlankyt siratas ir našles varge jų ir laikyt patį save neapteptu nuog svieto. Jis mane per savo angelą apsergėjo, jog neapsitepiau.
įtèpti, į̃tepa, į̃tepė.
1. įtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuo: Sūdas mostimis inteptas. Stebulę išvirinęs gerai su tepalu į̃tepi, ir drūta stovia. Añtepė sviestu. Antẽpus nereikia kliudyt. Smulkios dulkės separatoriuje sugaudomos tepalu įteptais keraminiais žiedais. Tada jis įtepa kūdikio galvą ir nuskuta kūdikio plaukus. Jo batai, tiesa, atrodo įtepti, bet nenublizginti. Iš vakaro įsitepė ratus, šėko prisipjovė. Sūnus įsìtepė nereikalingą žodį į burną, t. y. įsidėjo. Nėkumet neįsìtepa nė į lūpas (neprasitaria) . gydant įtrinti tepalu: Būčiau įtẽpus į akį tos mostelės i būtų pra [ė] ję. Topelis įtèpt žaizdą, tai tada užgydinėja, užtraukinėja. Paskum įtepti gausiai boro vazelino ir akis aptverti.
2. padaryti nešvarų: Taukais inteptas, taukuotas. Į̃tepiau aš skotertę su taukais. Rankovė yr įteptà, nebgal beišplauti. Puodakelis suodžiuosna añteptas. Durpėm iñtepė. Įsìtepei tu su tepylais. Labai įsitẽpus skarelė, sunku bus beišskalbti. Atejo insitẽpęs suodžiuosan. Kap velnias visas instẽpęs. Daugiau insìtepa nei išsiprausia.
3. įrašyti: Nebuvau į knygas į̃teptas, o paėmė į kareivius.
4. įskųsti: Ji ne vieną į̃tepė. Ką išsižiojai – įtèps, i neškis.
5. prasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veiklą: Neįsitèpk su jais. Tik ten neįsitèpk.
6. duoti kyšį: Gerai añtepė, ir šventa – ir nieko neieškojo [nusikaltėlių].
7. uždrožti, suduoti: Įtèpk į nosį, ir žinos pri tavęs daugiau nelįsti.
ištèpti, ìštepa, ìštepė.
1. aptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga. Reikia ištèpt [gėlių] lapai aliejum. Sviestu arklį ìštepa nuo varmų. Galvą ìštepė, ka utės nemestųs. Balkius terpetinu ištèpdavom. Padaro košės tokios, [dirbamą] kailį ìštepa ir suvynioja. Žąsies taukais batus ištepęs, gali į ausį kišti – tokie minkšti. Užupenčiai visi sutrūko, ìštepiau riebuliais. Atvažiavo melnykas su karniniais ratais, išteptais čebatais. Ir ištepk (užlaistyk) aną smala. Sauso nieks neklauso, ištèpk dantis – visi klausys. Kaip išsìtepė [plaukus],
pasidarė plaukai nuo deimanto – teip žibėjo.
2. nutinkuoti: Už žygio a ištèpsi sienas?
3. nudažyti: Ìštepėm krėslus ir par staigiai atsisėdom. Kakalį ištepti. Anys išsìtepa rankas, burnas suodžiais, kad nepažint. Užgavėnių žydais išsitaisysiam, išsitèpsiam. Šaipėsi Juras išsitepęs paakius. Nujojo ir kvailys, tik išsitepęs, kad jo niekas nepažintų. Išsitẽpus, išsidarius kap kokis velnias – aš jos sarmatinuos. Lūpas iššitepa, mano, kad gražu. Ši jau senyva, bet smarkiai išsipudravusi, antakius išsitepusi.
4. padaryti nešvarų, išterlioti: Būdavo, berniokai ìštepa suodžiais, suriša virvėm kojas. Suknelę ìštepei degutu, nelandžiok tarp ratų!. Prie kuliamosios visi išsìtepė kaip velnai. Vaiku paduok kokiam [margučių žaist],
tai kvorba išsìtepa. Visi paukščiai ėjo [kelio taisyti],
tik žvirblis nuskridęs išsitepė purve ir pasirodė Dievui. Išsitepęs kai velnias. Išsitẽpus kai katė. Parvažiavo blynus kepę, visi nosis išsitepę.
5. padaryti netyrą, nuodėmingą, subjauroti: Visokiomis bjaurybėmis išteptas, piktos nuotarties žmogus. Nei darykiat save nečystais iš jų, save ištepdami. Bet tie daiktai, kurie išeit iš nasrų, ateit iš širdies, ir tie ištepa žmogų. Užlaikyt patį save neišteptu. Išvysk moterį savo nuog Antikristo išteptą. Jei pames vyras moterį… Ar ne ištepta ir pabjurinta bus toji moteriškė?. Šitai mano dūšia ik šiolei neišsitepė.
6. kyšiais ko pasiekti: Anys lig aštuonių klasių vaiką ìštepė.
7. išbraukti: Tada ištepk dabar mane iš knygos tavo, kurią parašei. Viešpatie, arba jiemus atleisk šitą nuodėmę, arba mane ištepk ižg knygų gyvatos amžinos. Dėl nusidėjimo sunkaus ižteptas esti vardas iž knygų gyvenimo.
8. išsitarti: Nė žodžio apie tave neišsìtepiau.
dantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžo.
nutèpti, nùtepa, nùtepė.
1. sunaudoti tepant: Tos tepylos nùtepiau jau šmotą, o kitos dar nekušinau.
2. nudažyti: Antrais metais nùtepu obelis, tai jau šį pavasarį tẽpta. Tėvas pečių su kalkiais nùtepė. Nusimaliavojo, sako, stogus su smala, nùtepė. Molyvos pripirkta i padlagu [i],
i lubom – gal Stasys nutèps. Ak tu Dieve, nùtepė visas, suolelius, visa. Nùtepė tą bažnyčią pernai. Pasikaitysma sakų, nutèpsma, koks gražus arklys būs! Skūnė rudai nutepta – visa atrodo dvariška. Reikia kiaušiniai nutèpt, ir bus viščiokai margūs. Lūpos nùteptos. Tai paminklas ne auksu nušlifuotas, o prakaitu nuteptas. Artistai nusìtepė veidus rusvai.
3. nutapyti, nupiešti: Baltojo apskritimo viduryje nuteptas antras apskritimėlis nedidelis ir juodos spalvos. Tad karalius… visus peržiūrėjo, ar nebus kurs panašus į portretą nuteptąjį.
4. padaryti nešvarų, išterlioti: Medus visą stalą nùtepė. I kramę nùtepei, i rankas rašalu. Tas par tą burną i nū̃tepė su tuo šepečiu. Čia y [ra],
sakau, su kokiais taukais čia nuteptà. Anų tas brolis atjo [ja],
pirštinės tokios nùteptos. Žmogaus veidas nusitẽpęs. Paveizėjau į veidrodį: nesu nusitẽpusi, kam čia prausties. Švarius drabužius atsinešam, ka nebūtumiam dulkini, kokie nors nusitẽpę. Nusìtepas, lei duoda nusiprausti. Būs kaip velniukai, akys spindės, būsi nusitẽpęs. Nusitẽpęs vaikas negalia būti. Tas mūso Jūzapas nusitẽpęs kaip pečšluosta. Jei gandras nusitepęs, ta būs lytaus. Jau priš lytų gandras y [ra] nusitẽpęs, nusipurvinė [ja]. Nusitepęs kaip bulves kepęs.
5. nugrandyti nuo ko sluoksnį kokios nors masės. . Nutepk bjaurybes mano. Nusitèpsiu sviestą [nuo duonos].
patèpti, pàtepa, pàtepė.
1. patrinti tepalu ar kuo skystu paviršių: Taukais pateptas. Duoną su sviestu patepti. Duona balta i sviestu pàtepta. Pàteptas tekinis juo rieta. Su mostimi patepk skarelę ir pritverk ant sopuluo. Vežimą gerai patèpt. Pridedu šiaudų vežiman, pàtepu ratus ir kinkiu arklį. Patèpk ratus, rytoj važiuosiu. Kai gerai vežimą pàtepi, tekiniai i sukase. Patèpk ratus – girgžda, kai važiuoji. Nepatèpkie itų ratų – ir nerazgrius (ratai nenusimaus) . Rytmetį sako: – Pakinkyti gausi arklius, patèpk vežimą. Ratus su smala patèps. Medžio ašimis buvo, su šmėre pàtepa – ir rieta gerai. Bielinis iš vakaro patepė ratus, parvedė namo iš ganyklos arklį ir prieš kelionę prigulė valandėlę nusnūsti. Tie batai baisiai sklidūs, rodos, kad kuo pateptì. Kepk blynus, tai ir turėk kuo gerai patèpt, o tal kas gi iš sauso blyno. Pristigau lašinių, neturiu kuom petelnia pàtepa. Su aliejum pàtepiau, biškį patroškinau tuos grybus. Prieš kepant pyrago arba bandelių paviršius patepamas išplaktu kiaušiniu. Su riebalais dėl blizgėjimo patèpdavo, kaip išemi karštus [margučius]. Po valandėlės atsirado nešina lėkšte su baltos duonos riekutėmis, medumi pateptomis. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum. Reikia pienu paršiokui nosiukė patèptie, tada kiaulė prisileis. Pàtepa tąj buza [avikailius],
suvynioj [o] vilną viršun. Anie pàtepė su terpetinu subinę tam šunaičiuo. Reik tam saikuo dugną patèpti su pikiu. Pàtepėm sienas – ir tos blakės i šiandieną nebliko. Su geru tepalu pàtepė, labai slysta gerai, ans. negadinas. Degutu pàtepa grįžtę ir įžaboja [išputusią karvę]. Teip peiliukas neema, kai pàtepi muilu, tai ema. Kap vištos riebulais pàtepu, tai iššukuot gerai – ir auga [plaukai]. Velnias pirmiausiai patepė čiepelį vynu su taukais povo. Pateps rytoj ratelius, važiuosium kermošėlin. Patèpk duris žaliu vynu, kad bent negirgždėtum. Trys Marijos ėjo, brangią mostį nešė, norėjo Christaus patepti. Tu nepatepei aliejumi galvos mano, o ta kojas mano mostimi patepė. Idant atėjusios pateptų Jėzų. O neg jo šventą kūną grabana indėjo, pirmiaus mieli prieteliūs mostimis patepė. Gerai žinojo ir regėjo, jog jau kūnas… buvo… pàteptas. Bei Moziešius ėmė mostį tepimo ir patepė tabernakulą (gyvenimą) ir vis, kas jame buvo, ir pašventė tat. | Gal tę kiek ir yr pàtepta [auksu],
bet kad ne auksinis [žiedas]. Ligi tik patepdavo jį gražiu savo baritoneliu Jokūbas, jokia galybė nebesulaikydavo ir sodžiaus jaunimo balso suvargusioje krūtinėje. Nepatepęs nevažiuosi. Ka nepatepsì, tai nevažiuosi. Kap patepsi, tep ir nuvažiuosi. Pateptas ratas geriau sukas. Pateptais ratais veikiaus važiuosi. Patepti ratai geriau bėga. Pateptas tekinis geriau rieda. Nebėra skatikų, nebėra kuomi ratų patepti, turi sustoti, sauso niekas neklauso. Pilvo moliu nepatèpsi, žvyru nepabarstysi. Mergina valgė, o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį. Kai į Jurbarką važiuodavo, [medinašiai] sakydavo: „Nupirks, patèps“, o kai grįždavo: „Nepirko, netepė“ (dar labiau girgždėdavo) . Sugaus varlę, įmes į stabulę, pasitèps. Tai duodavo kokį lajaus šmotelį vindui pasitèpt. Reikia blynus pasniedot, pastèpt. I ratus išvakarėj pasitepdavau. Nu jau toks apkiautėlis tas mūsų kaimynas, ka nė ratų nepasìtepa. Kai darbininkai pradėjo valgyti, aš irgi pasitepiau duoną ir atkandau pirmąjį kąsnį. Paskui išsiėmė tas senelis tokią dėželę ir pasitepė akį. Atvažiuoja saulelė geležiniais rateliukais pasitepus taukeliukais. Tu gi, kada pasninkauji, pasitepk sau galvą ir nusiprausk savo veidą. tepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masės: Patèpsi an krėslo, i, kas atsisės, tas prikeps pri to krėslo. Tos mostelės pàtepiau – nu i vėl gerai dega [dujinė plytelė]. gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Reikės zuikio taukais patèpt, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas. Pàtepi rožę su kiaušinio baltymu ir rugieniais miltais, tai niežtėdavo [gydama]. Patèpk moste, nesopės. In nakties reikia, kad pateptų̃ taukais, tada greičiau sugis [tarpupirščiai]. Jei kas aklas būtų, su ta rasa pateptų – tujaus sveikos akys būtų. Ma [n] čia toks skaudulys pakinky buvo įsimetęs, tai pàtepiau. Kakom karvei patèpt nupirk mosties. Sako, ka y [ra] tokių vaistų pasitèpti, kad nedegtų [rankos]. Patèpsias, gal pagysi. tepalais pašventinti: Dėl to tave, o Dieve, patepė tavo Dievas aliejumi linksmybės ant bursinykų tavo. Ir filistai, išgirdę Dovydą karaliumi ant Izraelio pateptą, atėjo visi. Patepu.
2. padažyti: Pàtepė sienas – mokėk, girdyk. Sakė, dažų nupirks, patèps. Čia antakiams y [ra] juodas patèpti, o čia nagams.
3. nedailiai, bet kaip parašyti: Patèpk, kad namo greičiau važiuotų. Pàtepu gi, vaikai supranta.
4. padaryti nešvarų: O ka taũ velneliai, čia gali ratus patèpt. Mažkiek ir pastẽpęs stalas.
5. suteršti, padaryti netyrą, neskaistų: Reik todrin, idant byskupas būtų čystas ir nepatepto kūno. Kursai patsai save nepateptu per Dvasią šventą afieravojosi. Nepasitepa maitomis nei purvais bjaurybių. Tie yra, kurie su moteriškėmis nesti pasitepę. O patys neįėjo rotušion, idant nepasiteptų̃, bet idant valgytų avinėlį.
6. duoti kyšį, teikti ko už paslaugas: Neturi kuom patèpt. Gerą liežuvį tura piršlėnė, o dar patèpk. Patèpk – ir nematis: miško pilną kluoną prisidumsi. Kiek čia būs to turto, sako, teismą patèpsiam. Dar kiti šneka, kad reikia mokėti patepti priėmėją. Auksu patepsi – kur nori pateksi. Plunksna rašo – patept prašo.
ãkiai (akìms, bùrnai) patèpti labai mažai (ko yra): Tik akìm patèpt šitos uogos. Nėra nė ãkiai patèpt. Šitas lašas pieno tik bùrnai patèpt.
dūdàs patèpti išgerti alkoholinių gėrimų: Po gražios dainos reikia dū̃dos patèpt.
kaĩp [svíestu] pàteptas. Neyra tokis, ką šnekėt – kàp pàteptas. Nutilo kàp svíestu pàteptas.
kaĩp (lýg) svíestu pàtepta. sklandžiai, gerai (einasi, sekasi): Viskas praėjo kaĩp svíestu pàtepta. Darbas eina lýg svíestu pàtepta. Pasilagadijau, ir viskas kaĩp svíestu pàtepta.
kaĩp [su] svíestu patèpti
1. maloniai nuteikti, pamaloninti: Mun jau kaĩp su svíestu pàtepė, ka jau teip užstojo. Durnių ponu pavadinęs, tai kai sviestu patepęs.
2. padaryti kam ką gera, naudinga: Kai motina vaiką muša, tai kaip sviestu patepa.
lýg medumì (zuĩkio taukaĩs) pàteptas lengvai, be sunkumų, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas. Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptas.
kulnìs pasitèpti pasirengti ką daryti (ppr. bėgti, sprukti): Pinigėliai ore pakibo, o Žukauskas, pasitepęs kulnis, dingo. Dieve duok jiems tiktai kulnis pasitepti.
liežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį patepti.
medumì pàtepta sekasi: Gerai gyvenam – viskas medum̃ pàtepta.
padùs patèpti pasirengti (sprukti): Slunkių didžponis Jackus savo pušnis iš senelio paveldėjo, pats visą gyvenimą nešiojo ir anūkams paliko, kad tie, padus pasitepę, į užjūrį turėtų kuo pasprukti.
po nósimi patèpti atsiminti, priminti ką nors nemalonaus: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi patepta.
snùkiui patèpti labai mažai (ko yra): Baigias mėsa, ir šventei nebus snùkiui patèpt.
svíestu pàtepta sklandu, sekasi: Jam kolei kas viskas svíestu pàtepta.
pértepti.
1. dar kartą ištepti: Pértepti ratus.
2. visus ištepti.
3. įdėti tepamo įdaro tarp sluoksnių, įtepti: Kepiau plokštaines, tai vieną avietėm pértepiau, tai kvepėjimas jau tų plokštainių! Pértepi tą iškočiotą tešlą su aguonom i susuki į rutulį. Pertepti [tortą] tinka vanilinis, sviestinis arba kiaušinių kremas. Pérsitepė sviestu i valgo.
4. per daug, padauginti tepti.
5. per didelį kyšį duoti.
nė̃ per zūbùs su plùnksna nepértepti visiškai neduoti valgyti: Nė̃ par zū̃bais su plùnksna nepártepa, nepagerba.
piesitèpti, piesìtepa, piesìtepė. prisiliesti: Nenoru pysitèpties py žmogaus, kurs Dievuo nètika.
pratèpti, pràtepa, pràtepė.
1. tepant nepataikyti.
2. kurį laiką tepti.
pritèpti, prìtepa, prìtepė.
1. įtrinti tepalo į vidų, gausiai patepti: Prìtepiau pilną skylę su smala. Pritèpti ratą. Priteptà [mašinėlė] be razumo, užtai peša [plaukus]. Išardė, prìtepė gerai i sutaisė [dujinę plytelę]. Bandas kepdavom an lakštų, taukais senais prìtepam, pečiun inšuntam ir valgom. Muilu pritepę škarmaliuką deda ant opų. uždėti, užtepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masės: Prisìtepiau daug sviesto an duonos. gydyti smarkiai trinant ar tepant kokiu tepalu ar skysčiu: Prỹtepė akį [vaistų],
padidėjo lėlikė. Ausis viduo prìtepiau visur – gal išgys.
2. negražiai pripiešti. . negražiai prirašyti: Būdavo, prìtepi prìtepi kokių niekų pilną sąsvinį. Ponas pritèps visokių mano švarnojimų. bloga ką įrašyti (ppr. į dokumentus): Atleido i [darbo] kningelę prìtepė.
3. padaryti nešvarų. . Par tą balių daug patalų, staltiesių prisìtepė, reikia skalbt. Kad knatas prisiteps, reikia jį išplauti vandenyje.
4. prisiliesti, prisiglausti: Prisìtepė pri [dažytų] varčiukų vaikas.
5. laikyti kuo, įtraukti į kokią veiklą: Žemalės ponas [Grosas] buvo prìteptas pri karaliaus šavimo. Ans girdįs negirdįs, regįs neregįs, nė pri ko nepritèpsi ano.
6. pritapti, prisidėti, prisišlidinti (ppr. prie ko negero): Prie ko prisitèpti. Bijojo prysitèpti pry tokių draugų. O kai prie valdžios kokios prisitepi (viršininkams įsiteiki), tada gerai.
7. įsiterpti, įsikišti: Su nereikalingu žodžiu prisitepa jis.
8. prilipti. Laksto grynu kaklu – pristèps kokia džiova.
9. prisigerti.
sutèpti, sùtepa, sùtepė.
1. ištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, patepti: Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukais sùtepė. Sùtepiau su taukas, i suėdė pelės [batus]. Tuo purvu sutepė akis žmogaus, nu užgimimo neregančio. Sutepęs sviestu dvi riekes duonos įdėjo ant kelio. Liuob atnešti ten į jaują kokios duonos su sviestu suteptõs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.