anttiesti

tiẽsti, -ia, -ė.

1. daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni. Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias. Kai tiesiúos – skauda strėnas. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą. Nesitiesiasi.

2. tempti, ilginti: Ko tu čia tiesì savo kaklą, ką nori pamatyt?! Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs. Plonai tiesiù tiesiù (verpiu) , bus svetriukui. Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) . Trauki, nulūžo, tujaus ana. nètiesas, ana kieta yrai.

3. kišti, artinti: Keliu, tiesiu. Vaikas tiẽsia rankas į motiną. Tiẽsti aukštyn (rankas). Tiẽsk ranką surištą. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti. Tiesė naganą, bet nešavo. Netiẽsk kojų, būčiau numynus. Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes. Gėlė į saulę galvą tiesia. Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias. duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia.

4. daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus. Nebuvo tiestų kelių. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė. Bėgius tiẽsti. Tiẽsti vamzdžius. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti. | Pinkles tiẽsti. tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę. Tiesiame liniją.

5. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras],
tai jis ir tiẽsia tinklus. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį. Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities. tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę.

6. kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes]. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus. I vėl sukvalduosi taip aną, sutrauksi, sumirkysi prūdelė [je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų]. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio. O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina. taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesì, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi. išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu. Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo. Tiesiamàsis kilimas. Miglos klonius tiẽsia. kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus],
tiẽsam eiliums i kulam. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant]. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną]. dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu, ] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu.

7. tęstis, driektis: Jei jūs manęs. nesmaigysit, aš žemele tiesiu. Pataisai par žemę tiẽsias. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias. Jei tu mane. nesmaigysi, aš žemele tiesiuos. Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai. Nesìtiesė gi skystimas žalias ant rankos. | Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra. Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys. būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį. Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę.

8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau.

9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti. Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį.

10. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė. Ka tiẽsė an kelio!. Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) . Tieskis tikt ant pryšakio. Reiks i man tiẽsties (mirti) .

11. smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis. Javai kad auga, kad tiẽsiasi. Jis. augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo.

12. tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias. tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia.

13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką. Tiẽsia arklys nusgandęs. Tiẽsia raitas, net prigūžęs. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką. Tiẽsia kap iš strielbos. Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai?

14. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom!

15. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti.

16. rujoti, lakstytis.
giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji. kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt.
rañką tiẽsti

1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką.

2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda?
rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo.
anttiẽsti, -ia, añttiesė. užtiesti
1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia), àptiesė (apìtiesė).

1. apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm. Raštuotom drobėm stalai aptiestì, buvo pridėti pyrago, sviesto. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu. Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu. Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties. Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų. Staltiese apsitiẽst reikia [stalas]. Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule. apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė.

2. aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiestì.

3. aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais apìtiestas visas pečius, – paki nušluosčiau. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau. Škrupulu kai sirgau, kaip apìtiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau. | Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė.

4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiestì, i paviešėjo, ir pasišoko visi. Nuveždavo stalus Sekminės [e],
stalai aptiesti, geria, baliavoja.

5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, apìtiesta [bulbos]. Apsìtiesė žliūge daržas.

6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Apìtiesta vištos sietka pirktine. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) . Siūlu [pievą] apìtiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų].
atitiẽsti, -ia (atìtiesia), atìtiesė. attiẽsti. atatiẽsti.

1. padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas. Atitiẽsti sulenktą vamzdį. Reikia atitiẽst tą antkapį. Sieną atàtiesė benkratu. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi. | Žvaira akis atitiesti. Atsitiẽsusios spyruoklės. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsìtiesu – nežinau an kur beiti. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems. Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria.

2. pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu. Pakelu, atatiesiu. Attiesiù kartį. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų. Ir atsitiesė numiręsis. Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų.

3. padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu. Sparai atitiestì – pusė triobos pastatyta. Sparus atìtiesė ir iškabino vainiką. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo. Padarys (atties) tenai ženklą. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti.

4. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Atìtiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti. Dievop attiesta širdmi… meldės. Su lazda ant nugaros teisybę attiesė. Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) . Todėl atsitieskim, piktybių perstokim. Atsitiesiu, pasigaunu.

5. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos.

6. tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią atìtiesė jau iki mūsų.

7. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų.

8. ištesėti: Ką žadėjau ir nū atìtiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk. Užgirdęs, kad gandras jo. paliepimo neatitiesė, užpyko. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų. Kas žadėta, tura būti ir attiesta.

9. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų.
strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti.
įtiẽsti, -ia (į̃tiesia), į̃tiesė

1. įkloti: Boba prastyrę į̃tiesė į grabą. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių. Toks skuduras į̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! Į inspektą į̃tiesiau vielinį sietą. Įsitiesiù paklodę į patalus.

2. nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̃tiestas pačian vidurin miesto.

3. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas. Sūnus įtiesęs [skaityti].
ištiẽsti, -ia (ìštiesia), ìštiesė.

1. padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu. Sušalau – rankų nebìštiesu. Kol ištiesì pirštus, tol i dirbi. Paskiau ans jau nebìštiesė tų rankų, tų pirštų. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį. Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus. Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo. Kuprotą nei grabas neištiẽsia. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi. Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas. Kap anmeta [v] andenin, tada ežys išsitiẽsia. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs. Pasitepė su tum tepalu, išsìtiesė, o susirietęs ejo. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas],
suvystai – išsitiẽsęs. Pro jos langus kap eini, tai ir išsìtiesi – mačiau! Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį. Išsitiesęs guliu. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo [je],
t. y. guli pilvą pastatęs. Visi guli išsitiẽsę. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus]. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli]. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė]. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus. O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino. Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams. Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs. pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst. grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą.

2. ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo. Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga. Jie kalbą ìštiesia į ilgį. Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis. Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (pla č iau parašysiu) .

3. atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti. Jis ištiẽsia tau ranką. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė. Rankas į dangų ištiẽsti. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas] ! Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt. Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles ìštiesė priš saulę, valiojas vejo [je]. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų. Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės. Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti]. atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir ìštiesiau jam. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam. Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus.

4. nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau. Ištiẽsti vielų užtvarą. Per upę buvo ištiestì du mediniai tiltai. Per vidurį miško ìštiestas siauras kelelis. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel. Jie. ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę. Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai. ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (pla ustų) varymo.

5. išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų. Kapitonas ištiesė bures. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė]. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu. Regztį, arkliams pašarą kur veža, ìštiesei an stalo. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę. Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį. Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento. Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį. Jie išsìtiesė bures ir nuplaukė. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių. Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku. ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai.

6. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà.

7. pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesì an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų. Prūdelė [je] mirkysma [audeklus],
pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes]. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesì – labai gražiai išdžiūna [slyvos]. Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios. padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė [l] suolą padėjo – i mokykla. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas. pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur ìštiesiau. išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio. Takeliais ìštiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs. iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiestì, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti]. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia. nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus. Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį.

8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà.

9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas. Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių. Išsìtiesė per tvorom apvyniai. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų. Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų.

10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) . Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti]. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos].

11. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsìtiesiau lovoj. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Paskum Mikutis išsitiesė žolėje. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo. | Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos. Išsitiesęs kap šuva paunksmėje. Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) . Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj. Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia.

12. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs. Ìštiesiau vietoj. išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva ìštiesė galybę vištų.

13. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši. Visi miršta, i tu išsitiesì. Kaip motina išsìtiesė, atkuto [skriaudžiama marti]. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas. Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže. Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Kad tu išsitiestái su sa razumu! nudvėsti, pastipti: Išsìtiesė gyvatė, kai kirtau. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia.

14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsìtiesė. Kad išsìtiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsìtiesė ant pilvo. Prakirto man petį – ir išsìtiesiau. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje. Medis pargriuvo ir išilgas išsìtiesė raiste.

15. gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsìtiesė. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsìtiesė. Po karūmenės išsìtiesė vyras. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsìtiesė kai virvė tik [nuo pieno]. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsìtiesė paršai. Tos lapės rudenį išsìtiesė kai lynai, dailios tos uodegos. Baroniukai išsìtiesė nuo burokų. Gražiai auga, išsìtiesė kai smilga ėgliukas. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji. išsitiẽsia, viską nustelbia.

16. atsigauti, sustiprėti: Išsìtiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro. Išsìtiesė (pasveiko) kiaulė gražiai. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada.

17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti]. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas. Išsìtiesė arklys – tiek ir tematei. Sušlaminau šakutes – tai kad išsìtiesė dideliais šuoliais tas vilkas. Jis kai išsìtiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsìtiesi (prisiverdi), i užtenka.
akìms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'anttiesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tiẽsti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">daryti tiesų, tiesinti, lyginti: </span> Tiẽsti sulenktą geležį. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni. Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias. Kai tiesiúos – skauda strėnas. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą. Nesitiesiasi. <br/>2. <span class="explanation">tempti, ilginti: </span> Ko tu čia tiesì savo kaklą, ką nori pamatyt?! Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs. Plonai tiesiù tiesiù <span class="explanation"> (verpiu) </span>, bus svetriukui. Tu šitos giesmės netiẽs' <span class="explanation"> (netęsk) </span> balso, ale stačiai kapoj <span class="explanation"> (kapok) </span>. Trauki, nulūžo, tujaus ana. nètiesas, ana kieta yrai. <br/>3. <span class="explanation">kišti, artinti: </span> Keliu, tiesiu. Vaikas tiẽsia rankas į motiną. Tiẽsti aukštyn (rankas). Tiẽsk ranką surištą. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst <span class="explanation"> (sveikintis). </span> Ne, nekalba – nebètiesė rankos. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti. Tiesė naganą, bet nešavo. Netiẽsk kojų, būčiau numynus. Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes. Gėlė į saulę galvą tiesia. Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias. <span class="explanation">duoti, brukti: </span> Padotkus ciecoriui tiesia. <br/>4. <span class="explanation">daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: </span> Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus. Nebuvo tiestų kelių. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė. Bėgius tiẽsti. Tiẽsti vamzdžius. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo. Paskui imdavom tiẽst švelius <span class="explanation"> (nutašytus medžius), </span> sienas subudavojam – ir namas baigtas. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį. Tiẽsė <span class="explanation"> (statė) </span> trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti. \| Pinkles tiẽsti. <span class="explanation">tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: </span> Jungiau jautelius, tiesiau vagelę. Tiesiame liniją. <br/>5. <span class="explanation">skėsti, plėsti, skleisti, tempti: </span> Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės. Kaip įstatysiu lendrės mastelį <span class="explanation"> (stiebelį), </span> tiẽsva šilkų žėglelį. Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities. <span class="explanation">tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: </span> Tiesiu par marelę sidabro virvelę. <br/>6. <span class="explanation">kloti ant paviršiaus: </span> O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes]. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus. I vėl sukvalduosi taip aną, sutrauksi, sumirkysi prūdelė [je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų]. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio. O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina. <span class="explanation">taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): </span> Netiestà paklodė. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesì, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi. <span class="explanation">išskleidus dengti, gaubti: </span> Staltiesę ant stalo tiẽsti. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu. Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis <span class="explanation"> (mėlynai nudažytas gijas) </span> ant kapo. Tiesiamàsis kilimas. Miglos klonius tiẽsia. <span class="explanation">kratyti, kloti: </span> An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant]. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną]. <span class="explanation">dengti ko sluoksniu, kloti: </span> [Atjojom keliu, ] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu. <br/>7. <span class="explanation">tęstis, driektis: </span> Jei jūs manęs. nesmaigysit, aš žemele tiesiu. Pataisai par žemę tiẽsias. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias. Jei tu mane. nesmaigysi, aš žemele tiesiuos. Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai. Nesìtiesė gi skystimas žalias ant rankos. \| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra. Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys. <span class="explanation">būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: </span> Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį. Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę. <br/>8. <span class="explanation">suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: </span> Ir tiẽsė kuolu galvon. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau. <br/>9. <span class="explanation">guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): </span> Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti. Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį. <br/>10. <span class="explanation">kristi, virsti, griūti, pulti: </span> Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė. Ka tiẽsė an kelio!. Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma <span class="explanation"> (operuosim) </span>. Tieskis tikt ant pryšakio. Reiks i man tiẽsties <span class="explanation"> (mirti) </span>. <br/>11. <span class="explanation">smarkiai augti, stiebtis: </span> Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis. Javai kad auga, kad tiẽsiasi. Jis. augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo. <br/>12. <span class="explanation">tęstis, trukti: </span> Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias. <span class="explanation">tęstis, slinkti: </span> Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia. <br/>13. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, važiuoti: </span> Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką. Tiẽsia arklys nusgandęs. Tiẽsia raitas, net prigūžęs. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką. Tiẽsia kap iš strielbos. Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? <br/>14. <span class="explanation">smarkiai dirbti, kibti į darbą: </span> Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! <br/>15. <span class="explanation">traukti, plėšti, dainuoti: </span> Dainą tiẽsti. <br/>16. <span class="explanation">rujoti, lakstytis. </span> <br/><b> giltinė̃ tiẽsia nagùs</b> <span class="explanation">artinasi mirtis: </span> O ji. kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus. <br/><b>kójas tiẽsti</b> <span class="explanation">mirti: </span> Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt. <br/><b>rañką tiẽsti</b><br/>1. <span class="explanation">padėti, pagelbėti: </span> Žmonės buvo geri ir tiesė ranką. <br/>2. <span class="explanation">prašyti išmaldos: </span> Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? <br/><b>rankàs tiẽsti</b> <span class="explanation">kėsintis: </span> Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo. <br/><b>anttiẽsti, </b>-ia, añttiesė. užtiesti 1. <br/><b>aptiẽsti, </b>-ia (àptiesia), àptiesė (apìtiesė). <br/>1. <span class="explanation">apkloti, apdengti, apgobti: </span> Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm. Raštuotom drobėm stalai aptiestì, buvo pridėti pyrago, sviesto. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu. Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu. Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties. Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų. Staltiese apsitiẽst reikia [stalas]. Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule. <span class="explanation">apdėti, apskleisti, apdriekti: </span> Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė. <br/>2. <span class="explanation">aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: </span> Aptiesiu sienas, aprėdau. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiestì. <br/>3. <span class="explanation">aptraukti kuo paviršių, apnešti: </span> Voratinkliais apìtiestas visas pečius, – paki nušluosčiau. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau. Škrupulu kai sirgau, kaip apìtiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau. \| Šitą daiktą kojos aptiesė <span class="explanation"> (apėmė) </span> rožė. <br/>4. <span class="explanation">apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): </span> Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiestì, i paviešėjo, ir pasišoko visi. Nuveždavo stalus Sekminės [e], stalai aptiesti, geria, baliavoja. <br/>5. <span class="explanation">apaugti (žole), apželti: </span> Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, apìtiesta [bulbos]. Apsìtiesė žliūge daržas. <br/>6. <span class="explanation">ištempti aplink, apie ką apvesti: </span> Apìtiesta vištos sietka pirktine. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę <span class="explanation"> (aptvėrę) </span>. Siūlu [pievą] apìtiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų]. <br/><b>atitiẽsti, </b>-ia (atìtiesia), atìtiesė. attiẽsti. atatiẽsti. <br/>1. <span class="explanation">padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: </span> Attiestas. Atitiẽsti sulenktą vamzdį. Reikia atitiẽst tą antkapį. Sieną atàtiesė benkratu. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi. \| Žvaira akis atitiesti. Atsitiẽsusios spyruoklės. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsìtiesu – nežinau an kur beiti. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems. Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! <span class="explanation">atsikvėpti: </span> Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria. <br/>2. <span class="explanation">pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: </span> Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu. Pakelu, atatiesiu. Attiesiù kartį. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų. Ir atsitiesė numiręsis. Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų. <br/>3. <span class="explanation">padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: </span> Čėtrą pastatau, attiesiu. Sparai atitiestì – pusė triobos pastatyta. Sparus atìtiesė ir iškabino vainiką. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo. Padarys (atties) tenai ženklą. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti. <br/>4. <span class="explanation">atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: </span> Atìtiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti. Dievop attiesta širdmi… meldės. Su lazda ant nugaros teisybę attiesė. Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst <span class="explanation"> (praturtėti) </span>. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim. Atsitiesiu, pasigaunu. <br/>5. <span class="explanation">atkišti į ką, prie ko: </span> Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos. <br/>6. <span class="explanation">tiesiant, klojant priartinti, atvesti: </span> Kelią atìtiesė jau iki mūsų. <br/>7. <span class="explanation">atsigulti: </span> </span> Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų. <br/>8. <span class="explanation">ištesėti: </span> Ką žadėjau ir nū atìtiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk. Užgirdęs, kad gandras jo. paliepimo neatitiesė, užpyko. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų. Kas žadėta, tura būti ir attiesta. <br/>9. <span class="explanation">ateiti: </span> Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų. <br/><b> strė́nas atitiẽsti</b> <span class="explanation">atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: </span> Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti. <br/><b>įtiẽsti, </b>-ia (į̃tiesia), į̃tiesė<br/>1. <span class="explanation">įkloti: </span> Boba prastyrę į̃tiesė į grabą. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių. Toks skuduras į̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! Į inspektą į̃tiesiau vielinį sietą. Įsitiesiù paklodę į patalus. <br/>2. <span class="explanation">nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: </span> Geležinkelis į̃tiestas pačian vidurin miesto. <br/>3. <span class="explanation">tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: </span> Neįtiesusi dainuoti dainas. Sūnus įtiesęs [skaityti]. <br/><b>ištiẽsti, </b>-ia (ìštiesia), ìštiesė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: </span> Geležis sulinko, reikia ištiẽsti. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu. Sušalau – rankų nebìštiesu. Kol ištiesì pirštus, tol i dirbi. Paskiau ans jau nebìštiesė tų rankų, tų pirštų. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs. Nu, ištiẽs', ištiẽs' <span class="explanation"> (ištiesk) </span> kojeliūtes! Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį. Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus. Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai <span class="explanation"> (nuodėmės) </span> bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo. Kuprotą nei grabas neištiẽsia. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi. Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas. Kap anmeta [v] andenin, tada ežys išsitiẽsia. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs. Pasitepė su tum tepalu, išsìtiesė, o susirietęs ejo. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs. Pro jos langus kap eini, tai ir išsìtiesi – mačiau! Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį. Išsitiesęs guliu. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo [je], t. y. guli pilvą pastatęs. Visi guli išsitiẽsę. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus]. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli]. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė]. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus. O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino. Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams. Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs. <span class="explanation">pailsinti: </span> Ištiẽsti nuvargusius sąnarius. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst. <span class="explanation">grąžinti į tiesią padėtį: </span> Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą. <br/>2. <span class="explanation">ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: </span> Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo. Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga. Jie kalbą ìštiesia į ilgį. Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis. Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu <span class="explanation"> (pla</span> č <span class="explanation">iau parašysiu) </span>. <br/>3. <span class="explanation">atkišti, prie ko priartinti: </span> Rankas prie ko ištiẽsti. Jis ištiẽsia tau ranką. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė. Rankas į dangų ištiẽsti. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas] ! Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt. Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles ìštiesė priš saulę, valiojas vejo [je]. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų. Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės. Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti]. <span class="explanation">atkišti duodant: </span> Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir ìštiesiau jam. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam. Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus. <br/>4. <span class="explanation">nutiesti, pastatyti, išvesti: </span> Čėtrą ižtiesiu, pastatau. Ištiẽsti vielų užtvarą. Per upę buvo ištiestì du mediniai tiltai. Per vidurį miško ìštiestas siauras kelelis. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu. Ir ištiesė nometus <span class="explanation"> (palapines) </span> pas Betel. Jie. ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę. Esi kelius išsitiẽsusi <span class="explanation"> (išmynusi) </span> stačiai. <span class="explanation">ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: </span> Ìštiesiau vagą lodz abrūsą. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių <span class="explanation"> (pla</span> ustų) varymo. <br/>5. <span class="explanation">išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: </span> Ižtiesiu, ižriečiu. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų. Kapitonas ištiesė bures. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė]. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu. Regztį, arkliams pašarą kur veža, ìštiesei an stalo. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę. Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį. Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento. Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį. Jie išsìtiesė bures ir nuplaukė. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių. Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku. <span class="explanation">ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: </span> Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai. <br/>6. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà. <br/>7. <span class="explanation">pakloti ant paviršiaus, ištempti: </span> Ilgą išaudi audeklą, ištiesì an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų. Prūdelė [je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes]. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesì – labai gražiai išdžiūna [slyvos]. Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios. <span class="explanation">padėti, pastatyti ką ilgą: </span> Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė [l] suolą padėjo – i mokykla. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas. <span class="explanation">pakloti, pataisyti (patalą): </span> Patalus visur ìštiesiau. <span class="explanation">išskleidus apdengti, apgaubti: </span> Visi kambariai buvo ištiesti divonais. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio. Takeliais ìštiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs. <span class="explanation">iškloti, išdriekti, priguldyti ko: </span> Pėdai ištiestì, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti]. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia. <span class="explanation">nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: </span> Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus. Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį. <br/>8. <span class="explanation">aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: </span> Mano seklyčia popieriais ištiestà. <br/>9. <span class="explanation">nudriekti, nutęsti: </span> Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas. Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių. Išsìtiesė per tvorom apvyniai. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų. Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų. <br/>10. <span class="explanation">išdėstyti, išrikiuoti: </span> Ištiẽsti kareivių rotą. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi <span class="explanation"> (pririšęs paleisi) </span>. Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti]. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos]. <br/>11. <span class="explanation">atsigulti: </span> </span> Parėjau namo ir biškį išsìtiesiau lovoj. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Paskum Mikutis išsitiesė žolėje. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo. \| Jau aš išsitiẽsus <span class="explanation"> (pasiligojusi), </span> nepaskeliu. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos. Išsitiesęs kap šuva paunksmėje. Išsitiesiau kaip ant valako <span class="explanation"> (patogiai atsiguliau) </span>. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj. Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia. <br/>12. <span class="explanation">partrenkti: </span> Aš tave ištiesiu kame nors patikęs. Ìštiesiau vietoj. <span class="explanation">išpjauti: </span> Ateina, sako: – Tavo šuva ìštiesė galybę vištų. <br/>13. <span class="explanation">numirti: </span> Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši. Visi miršta, i tu išsitiesì. Kaip motina išsìtiesė, atkuto [skriaudžiama marti]. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas. Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže. Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Kad tu išsitiestái su sa razumu! <span class="explanation">nudvėsti, pastipti: </span> Išsìtiesė gyvatė, kai kirtau. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia. <br/>14. <span class="explanation">pargriūti, parpulti, išvirsti: </span> Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt <span class="explanation"> (pastumdytų), </span> tai išsitiestái. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsìtiesė. Kad išsìtiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsìtiesė ant pilvo. Prakirto man petį – ir išsìtiesiau. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje. Medis pargriuvo ir išilgas išsìtiesė raiste. <br/>15. <span class="explanation">gerokai paaugti: </span> Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsìtiesė. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsìtiesė. Po karūmenės išsìtiesė vyras. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsìtiesė kai virvė tik [nuo pieno]. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsìtiesė paršai. Tos lapės rudenį išsìtiesė kai lynai, dailios tos uodegos. Baroniukai išsìtiesė nuo burokų. Gražiai auga, išsìtiesė kai smilga ėgliukas. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji. išsitiẽsia, viską nustelbia. <br/>16. <span class="explanation">atsigauti, sustiprėti: </span> Išsìtiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro. Išsìtiesė <span class="explanation"> (pasveiko) </span> kiaulė gražiai. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada. <br/>17. <span class="explanation">įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: </span> Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti]. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas. Išsìtiesė arklys – tiek ir tematei. Sušlaminau šakutes – tai kad išsìtiesė dideliais šuoliais tas vilkas. Jis kai išsìtiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant. <span class="explanation">daug ko prisigaminti: </span> Vyšnių išsìtiesi <span class="explanation"> (prisiverdi), </span> i užtenka. <br/><b> akìms išsitiẽsti</b> <span class="explanation">pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: </span> Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

anttiesti

#