anttraukti

tráukti, -ia, -ė.

1. suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa. Vienu metu tráukit [virvę]. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą]. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks. Išdykaudavo [naktigoniai],
vienas kitą už kojų tráukdavo. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas],
o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles],
tai da labiau jam sieks. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius. Plaukus barzos, galvos traukė. Nu jis. traukt [uodegą prišalusią],
nu traukt – nebegalia, ir gana. | Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus. Niksterėjus traukia pasukydami. Kriūtinę tráukia in žemę, sunku. Kožnas daugiau į savę tráukia. Visų rankos in save tráukia. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno. Dabar in saũ visi tráukia. Vaikai vis tráukia ing save, ing save. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka. Du šika, penki tráukia. Du traukia, du šika. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą.
trauktinaĩ. Ištraukiau tą šniūrą trauktinaĩ. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinaĩ. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė. [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga. Varpus tráukti. Varpas vakarais tráukiamas. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami. Klekneris turėjo eit traukt varpus. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė. Suskambo varpeliai netraukiami. Verpia, tráukia i snaudžia. Verpa tráuka kaip iš voro subinės. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo [ja],
nu tai tráuki (verpi) ploniausiai. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas]. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia.

2. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas],
valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę. Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami…. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr. Anta kelio rublio iž motkos tráukia. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus],
jai neliks nei su manim ką šnekėt. imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans. plėšti: Vėjai dangstį tráukia. suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y [ra] kietos. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau. Erkę reikia tráukt iš skūros. Rakštis panagė [je],
traukia lauko ir smilko su marškoniu. Užpampę dantys – negal traukti. Senovė [je],
dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan. Laukiau, kol išbaigs visi [dantys],
visos šaknys, bijojau tráukt. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę. Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų]. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia. rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia. tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse],
eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt. Traukia juos iš ugnies. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė. | Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros. Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje],
o teip iš ligos netráukia. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) . Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių. Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių]. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties. tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus],
ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus. Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį. [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės. imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių. Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti]. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius],
sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki. An sodybų, an daržų tráukiam numerius. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių.
trauktinaĩ. Paskolos lakštai trauktinaĩ išimami iš apyvartos.

3. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti. Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau. Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius. stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę],
tai arklys kai tráukias, taigi jaučia. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė].

4. jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą. Lenciūgais tráukia vagonėlius. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna. Traukti laivą priš vandenį. Tráukiamas tinklas, bradinys. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam. Du tráukia iš šonų [tinklą],
o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės. Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė.
trauktinaĩ. Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinaĩ į kapus. Trauktinaĩ traukiau su grėbliu iš prūdo. Šis. griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves]. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame. vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu. vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias.

5. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas.
trauktinaĩ. Užleisk dalgį trauktinaĩ, padidinsi kirtį. Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį, … grėblelį traukiau, vakaro laukiau. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu. Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! Pareina dalgius tráukę – reik paėsti. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį. Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) . Daugiau juos. išdžiovydavo a jaujo [je],
su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi. Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks. vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti. Liniją tráukti.

6. braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito. Kap tráukė kazokas ponu [i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Būlo, traũks per pečius [už neklausymą],
tai žinosi! Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė. Gerai tráukė par kuprą! Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku [i],
ir numirė nabagas. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b [uv] o jau sveikas.

7. velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų. | [Jautis] tuo su liežuviu jį. krimst į gomurį tráukia. | Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo. tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį. užvobija. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris. Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne]. Grūdus į malūną traukia vindais. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją. | Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį]. įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis. keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau. Tráuk tolyn nuo kelio triobą. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią. artinti vaizdą.

8. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt. Merkė į markas [linus],
reikėjo tráukti. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai],
tai tada tráukia iš duobės ir kloja. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą]. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio],
gal aš prigersiu! Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia. Tai čia. matarėlį padarėm, – labai tráukt [v] anduo (kibirai su vandeniu) sunku. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio]. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka. [V] andenio i to netráukia iš šulnio [marti],
išsipilia paskutinį. Svirtis vandeniu [i] tráukt [iš šulinio]. Tráuk greičiau [v] andenį, o tai nėra čėso. išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį]. Kaip aną. pridūrei – tráuki lauk iš [v] andens. išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė [l] nebe daiktas. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves]. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo] ? Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės]. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę],
kad ir tas neprigert. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius. Puodų traukiamos šakės. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies. Ans. įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju. Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo. Kam traukti viešumon toki daiktai?! Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio. Kiša – marma, traukia – varva. Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia!

9. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę. Begalinius vežimus tráukė jaučiai. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva. Anas. ir dykų ratų nenori tráukt. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia. Dabar jie. gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus. Kumelaitė godniai tráukia. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą]. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia. Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti. Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Vaikai tráukia. už tėvus daržuosa. Diena dieną tráukia. Vienas tráuka, kitas (antras) velnio lauka. Vienas tráukia, devyni velnio laukia. Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) . Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia. Kas tráuka, tą i plaka. Kap arklys tráukia, tep i varo. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia. Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės. Du traukia, vienas kyšoja. Ant vieno galo krauna, už kito traukia. pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt. Arklys neėdęs žagrės netrauks. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė [je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau. Girneles traukiau, savo mielo laukiau. Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu. Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi. Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti. versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą. Arklys kaip tráukia, tai jis. sukasis – kulia. Arkliai tráukdavo [linamynę],
vienas varydavo tuos arklius. Kai arklys jį. tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas. | Vėjas malūną gerai traukia. pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃. gerai veikti. Dabar variklis traukė be priekaištų. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs. Netráukė ta mašina – trumpa žolė. Girnos netráukia. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu. Geras [ratelis],
ir jis tráukia gerai. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia. Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda. Dalgis gerai tráukia (ima) . | Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą.

10. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka. Šiandie rugius tráuksiu. Petras išvažiavo miško tráukt. Savim medžius tráukėm su ragelėms. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia. Akmenis tráukė diena į dieną. Su arkliu tráukiau mišką. Rytoj šieną traũks. Be grūdų arklys šieno netraũks. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti. gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto [ja] s buvo. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias. Bulves tura iš kitur tráukti. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas.

11. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus. Šiais metais traukia obuolius į užsienį. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka. Katruos metus jų. netráukia.

12. jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango. Už rankų suėmus, traukia juos, besispiriančius, vieną prie kito. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori. Eini, rodos, kas atbulą tráukia. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę]. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų. | Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą. Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą. Tai mus čia vargas ir tráukia. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon]. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį. Į nuodėmę tráukti. Nelaimė jį traukia tenai. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia. Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies.
trauktinaĩ. Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) . Ko daba eitì skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai],
kaip pri savęs kad esi. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y [ra]. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį],
jug da ne žilę braukė ta duktė. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi]. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp. | [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti.
trauktinaĩ. Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt. Tráukiasi sėbrų prie savęs. reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukamì į Telšius, į pulką. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Aš tráuksu Želvį pri kebono. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę. paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai. kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos.

13. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo [je],
geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės.

14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) . Jisai nuog žmonių tráukė (suko) . | Nuo savęs tráukėm, jiem davėm. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti],
– nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? Nu burnos tráuka, juodą putrą laka.

15. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo.

16. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta.

17. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia. Tai rankas tráukia [rezginės],
jau macniai šienas šlapias [ir sunkus]. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos.

18. tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą. Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu. tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių. Kiekvienas traukia ant savo kurpalio.

19. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktaĩs tekiniais. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą],
ir aptraukia. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales. Rudi kailiai, gelumbe traukti. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktaĩs nenešiojo. Kailiniai milu traukti, milu mušti. Trauktiejai kailiniai. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netrauktì. Kailiniai milu trauktì, šilti. tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė. tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai. tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius],
dar kartą tráuks.

20. kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt. Vijokliai pradėjo tráukt žemę. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia. Tráukia žolė bulbes greĩta. Rūdys tráukia peilius. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna. Debesys dangų tráukia. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė [jo] tráukt ūkana [pievą]. Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele. Medžiai tráukiasi šerkšnu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'anttraukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tráukti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: </span> Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa. Vienu metu tráukit [virvę]. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą]. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius. Plaukus barzos, galvos traukė. Nu jis. traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana. \| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus. Niksterėjus traukia pasukydami. Kriūtinę tráukia in žemę, sunku. Kožnas daugiau į savę tráukia. Visų rankos in save tráukia. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno. Dabar in saũ visi tráukia. Vaikai vis tráukia ing save, ing save. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka. Du šika, penki tráukia. Du traukia, du šika. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą. <br/><b>trauktinaĩ</b></b></b></b></b></b>. Ištraukiau tą šniūrą trauktinaĩ. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinaĩ. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? <span class="explanation">tempiant blokšti: </span> O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė. [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga. Varpus tráukti. Varpas vakarais tráukiamas. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami. Klekneris turėjo eit traukt varpus. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė. Suskambo varpeliai netraukiami. Verpia, tráukia i snaudžia. Verpa tráuka kaip iš voro subinės. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo [ja], nu tai tráuki <span class="explanation"> (verpi) </span> ploniausiai. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas]. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia. <br/>2. <span class="explanation">tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: </span> Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę. Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami…. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda. <span class="explanation">prievarta reikalauti, pešti, plėšti: </span> Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr. Anta kelio rublio iž motkos tráukia. <span class="explanation">kvosti: </span> Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt. <span class="explanation">imti, rinkti: </span> Žemės mokesnius tráuka ans. <span class="explanation">plėšti: </span> Vėjai dangstį tráukia. <span class="explanation">suėmus (ppr. jėga) šalinti: </span> Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y [ra] kietos. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau. Erkę reikia tráukt iš skūros. Rakštis panagė [je], traukia lauko ir smilko su marškoniu. Užpampę dantys – negal traukti. Senovė [je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan. Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę. Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų]. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia. <span class="explanation">rauti: </span> Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia. <span class="explanation">tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: </span> Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt. Traukia juos iš ugnies. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė. \| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros. Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia. Motriškos iš šūdo svietą tráuka <span class="explanation"> (švarina) </span>. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių. Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia. <span class="explanation">išlįsti, išsipešti: </span> Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių]. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties. <span class="explanation">tempiant imti dalį iš visumos, pešti: </span> Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus. Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį. [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės. <span class="explanation">imti vieną pasirinktinai iš kelių: </span> Tráukti bilietą. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių. Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti]. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki. An sodybų, an daržų tráukiam numerius. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių. <br/><b>trauktinaĩ</b></b></b></b></b></b>. Paskolos lakštai trauktinaĩ išimami iš apyvartos. <br/>3. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti. Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau. Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia. <span class="explanation">trumpinti, nukąsti (žodžius): </span> Apei Biržus tai tráukia žodžius. <span class="explanation">stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: </span> [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo. <span class="explanation">turėti savybę dažnai nutrūkti: </span> Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė]. <br/>4. <span class="explanation">jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: </span> O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą. Lenciūgais tráukia vagonėlius. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna. Traukti laivą priš vandenį. Tráukiamas tinklas, bradinys. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus <span class="explanation"> (mūsų laivą) </span> traukti. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės. Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė. <br/><b>trauktinaĩ</b></b></b></b></b></b>. Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinaĩ į kapus. Trauktinaĩ traukiau su grėbliu iš prūdo. Šis. griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis. <span class="explanation">imti sau, vilkti, griebti: </span> Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves]. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame. <span class="explanation">vilkti (kojas): </span> Kulsčioja senis, tráukia koją. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu. <span class="explanation">vilktis, tęstis: </span> Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias. <br/>5. <span class="explanation">paviršiumi vilkti, braukti: </span> Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas. <br/><b>trauktinaĩ</b></b></b></b></b></b>. Užleisk dalgį trauktinaĩ, padidinsi kirtį. Tráukiau tráukiau <span class="explanation"> (grėbiau) </span> par dieną, net rankos skauda. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį, … grėblelį traukiau, vakaro laukiau. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu. Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! Pareina dalgius tráukę – reik paėsti. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį. Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus <span class="explanation"> (kuliam) </span>. Daugiau juos. išdžiovydavo a jaujo [je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų. Savo dalgės daugiau nei netráuk <span class="explanation"> (neplak), </span> ba vėl išlenksi. Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks. <span class="explanation">vesti, brėžti (liniją): </span> Brūkšmį ant popieriaus tráukti. Liniją tráukti. <br/>6. <span class="explanation">braukiamu mostu suduoti, rėžti: </span> Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito. Kap tráukė kazokas ponu [i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė. Gerai tráukė par kuprą! Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku [i], ir numirė nabagas. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b [uv] o jau sveikas. <br/>7. <span class="explanation">velkant, tęsiant dėti kur: </span> Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų. \| [Jautis] tuo su liežuviu jį. krimst į gomurį tráukia. \| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo. <span class="explanation">tempiant kelti: </span> Tráukia ben keli žmonės, kol jį. užvobija. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris. Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne]. Grūdus į malūną traukia vindais. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją. \| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį]. <span class="explanation">įkelti, įtaisyti: </span> Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis. <span class="explanation">keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): </span> Tráukė <span class="explanation"> (arčiau skyrė) </span> arus in šič, ką augt geriau. Tráuk tolyn nuo kelio triobą. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią. <span class="explanation">artinti vaizdą</span>. <br/>8. <span class="explanation">vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): </span> Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą]. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia. Tai čia. matarėlį padarėm, – labai tráukt [v] anduo <span class="explanation"> (kibirai su vandeniu) </span> sunku. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio]. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka. [V] andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį. Svirtis vandeniu [i] tráukt [iš šulinio]. Tráuk greičiau [v] andenį, o tai nėra čėso. <span class="explanation">išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): </span> Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį]. Kaip aną. pridūrei – tráuki lauk iš [v] andens. <span class="explanation">išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: </span> Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė [l] nebe daiktas. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves]. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo] ? Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės]. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius. Puodų traukiamos šakės. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies. Ans. įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju. Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo. Kam traukti viešumon toki daiktai?! Vaiką iš patalo tráukia <span class="explanation"> (anksti kelia), </span> neša darželin. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio. Kiša – marma, traukia – varva. Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak. <span class="explanation">gauti iš kur, pelnyti: </span> Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt. <span class="explanation">imti ką slapta, vogti: </span> Saugokitės! Čia pinigus tráukia! <br/>9. <span class="explanation">tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: </span> Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę. Begalinius vežimus tráukė jaučiai. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva. Anas. ir dykų ratų nenori tráukt. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia. Dabar jie. gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus. Kumelaitė godniai tráukia. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą]. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia. Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti. Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Vaikai tráukia. už tėvus daržuosa. Diena dieną tráukia. Vienas tráuka, kitas (antras) velnio lauka. Vienas tráukia, devyni velnio laukia. Kaip jūsų jaučiai traukia <span class="explanation"> (kaip norite, kaip jums patinka) </span>. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia. Kas tráuka, tą i plaka. Kap arklys tráukia, tep i varo. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia. Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės. Du traukia, vienas kyšoja. Ant vieno galo krauna, už kito traukia. <span class="explanation">pajėgti vežti, tempti: </span> Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt. Arklys neėdęs žagrės netrauks. <span class="explanation">sukti (girnas): </span> Ana papratusi vargelė [je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau. Girneles traukiau, savo mielo laukiau. Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu. Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi. Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti. <span class="explanation">versti veikti, suktis, sukti, varyti: </span> Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą. Arklys kaip tráukia, tai jis. sukasis – kulia. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius. Kai arklys jį. tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas. \| Vėjas malūną gerai traukia. <span class="explanation">pajėgti, galėti sukti, varyti: </span> Tris akmenis <span class="explanation"> (girnas) </span> toj upė trauktų̃. <span class="explanation">gerai veikti</span>. Dabar variklis traukė be priekaištų. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs. Netráukė ta mašina – trumpa žolė. Girnos netráukia. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia. Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda. Dalgis gerai tráukia <span class="explanation"> (ima) </span>. \| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? <span class="explanation">tempiant sukti: </span> Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą. <br/>10. <span class="explanation">važiuojama priemone gabenti, vežti: </span> Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka. Šiandie rugius tráuksiu. Petras išvažiavo miško tráukt. Savim medžius tráukėm su ragelėms. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia. Akmenis tráukė diena į dieną. Su arkliu tráukiau mišką. Rytoj šieną traũks. Be grūdų arklys šieno netraũks. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti. <span class="explanation">gabentis, įsivežti: </span> Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto [ja] s buvo. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias. Bulves tura iš kitur tráukti. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas. <br/>11. <span class="explanation">imti, pirkti, vežtis: </span> Anglija pradėjo tráukti paršus. Šiais metais traukia obuolius į užsienį. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka. Katruos metus jų. netráukia. <br/>12. <span class="explanation">jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: </span> Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango. Už rankų suėmus, traukia juos, besispiriančius, vieną prie kito. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori. Eini, rodos, kas atbulą tráukia. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę]. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų. \| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą. Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą. Tai mus čia vargas ir tráukia. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon]. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį. Į nuodėmę tráukti. Nelaimė jį traukia tenai. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia. Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies. <br/><b>trauktinaĩ</b></b></b></b></b></b>. Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos. <span class="explanation">versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): </span> I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka <span class="explanation"> (klaidina) </span>. Ko daba eitì skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį. <span class="explanation">kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: </span> Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y [ra]. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi]. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras <span class="explanation"> (choras) </span> didesnis būt. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp. \| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti. <br/><b>trauktinaĩ</b></b></b></b></b></b>. Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt. Tráukiasi sėbrų prie savęs. <span class="explanation">reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: </span> Visi buvo organizuojami, traukamì į Telšius, į pulką. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Aš tráuksu Želvį pri kebono. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę. <span class="explanation">paduoti (į teismą): </span> Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai. <span class="explanation">kviestis, šauktis: </span> Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs. <span class="explanation">tolinti, šalinti, kreipti: </span> Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos. <br/>13. <span class="explanation">nujunkyti, atpratinti: </span> Arklelį trauk mėnesio pilnijo [je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės. <br/>14. <span class="explanation">mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: </span> Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus. Dabar visi suka, tráukia <span class="explanation"> (svorį mažesnį duoda) </span>. Jisai nuog žmonių tráukė <span class="explanation"> (suko) </span>. \| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? Nu burnos tráuka, juodą putrą laka. <br/>15. <span class="explanation">nustoti, liautis ką veikus: </span> Skubinu blynus kept, netráukiu darbo. <br/>16. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta. <br/>17. <span class="explanation">svoriu varginti, svarinti, tempti: </span> Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus]. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos. <br/>18. <span class="explanation">tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: </span> Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą. Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu. <span class="explanation">tempiant vilkti, mauti: </span> Kelnes tráuka ant viršaus. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių. Kiekvienas traukia ant savo kurpalio. <br/>19. <span class="explanation">dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: </span> Medinašiai buvo, buvo ir netrauktaĩs tekiniais. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales. Rudi kailiai, gelumbe traukti. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktaĩs nenešiojo. Kailiniai milu traukti, milu mušti. Trauktiejai kailiniai. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netrauktì. Kailiniai milu trauktì, šilti. <span class="explanation">tempti ant ko apkalant, apmušant: </span> Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė. <span class="explanation">tepti dažant: </span> Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai. <span class="explanation">tepti ko sluoksniu, dažyti: </span> Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks. <br/>20. <span class="explanation">kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: </span> Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt. Vijokliai pradėjo tráukt žemę. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia. Tráukia žolė bulbes greĩta. Rūdys tráukia peilius. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna. Debesys dangų tráukia. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė [jo] tráukt ūkana [pievą]. Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele. Medžiai tráukiasi šerkšnu.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

anttraukti

#