anttrykšti

trýkšti, -ta (trýška, trýškia), trýško.

1. veržtis, lietis, srūti. Per tą kastinę žemę trykšta iš kalno šaltinis. Kad suspaudi uogą, obuolį, grybą, trýkšta sultys, syvai. Čia purvynas, čia vėl užteškia sniego, kai eini, tai trýkšta tas vanduo iki kelių. Minkė geležį, trýkšta par pirštus, i eina tokios rievės. Anam tie purvai ka trýkš į akis – ans nemato, pilnos akys tų purvų. Iš sopulio net ašaros trýkšta iš akių. O iš kur aš išliesu tą ašarą, mun nebtrýkšta. Einu, nors skundžiasi krūtinė ir trykšta ašara baili. Ka muni Kaziūnė užvaišino dešra, ašaros trýkšta (labai sūri) . Vaikai dar žalius obuolukus šlemščia, net seilės jiem trýškia. Jam prakaitas iš kaktos tryško. Mes magaryčių gersime putojantį ir trykštantį į šalis saldų midutį. Basa, suplyšę ažupenčiai, rytą kai kelies, tai nat kraujai trýkšta. Tas krau [ja] s trýško tam žyduo an burnos. Seniau ganai, kojytės sutrūkę, kraujas trýkšta. Kur galva krito, rožė išdygo, kur kraujai tryško, žemčiūgai blizga. Trýkšta kraujelis kaip vandenėlis. Trykštai vanduo iš gilumos šulnio, idant visi galėtumėm atsigauti. Ir iš versmės kiauro šono šventas kraujas trýkšta.

2. sklisti į šalis ar kilti aukštyn, skristi, lėkti, tikšti: Ana išejo, ta malkinė pilna ugnies, pro tus lentų tarpus trýško ugnis. I žvyrai trýkšta [iš po kojų] storam eitant. Žiežirbos trýkšta. Noreika su Jonu daužė ją. kūjais taip, kad ausyse spengė ir žiežirbos tryško net ligi sėdinčiųjų ant kaladėlės. Iš po arklio kojų tryško ir skraidė kibirkštys. Drąsa jam týkšta iš akių. Trýkšte trýkšta sveikata. Sveikata trykštanti jos duktė. Džiaugsmas tryško iš širdies. Veide trýkšta džiaugsmo šypsena. Pono balso ugnis iž debesų trykšta. Tvirtumas tos margaitės – tie žandai net trýkšta. sklisti, plūsti, atsispindėti. Rodos, trýkšte trýško šviesa, paveiza pro langą – nėkame nėko nėr. Pro debesis trýško skaistūs saulės spinduliai. Pirmieji saulės spinduliai tryško pilni šviesos ir šilumos.

3. imti skilti, trikšti. .
anttrýkšti. užtrykšti: Širdis suskaudėjo, ašaros anttrýško.
aptrýkšti

1. būti aptaškytam, aptrėkštam, aptikšti.

2. apšvirkšti, aptrėkšti, aptaškyti.

3. aplink aptikšti.

4. apskilti: Lenkiau lanką, i aptrýško.
atitrýkšti. attrýkšti.

1. trykštant pasiekti.

2. pradėti duoti daugiau pieno, atleisti: Atitrýško karvės, t. y. duoda jau pieną. Ant žolės visos karvės vėl atitrýško. Attrýkš karveles, kai ant žalesos pasileis. Kai ožka attrýkš, bene duos daugiau pieno.
įtrýkšti.

1. tykštant pataikyti į vidų, įtikšti.

2. įsiskverbti spinduliams, įspisti, įsklisti: Pro lango užuolaidėlę įtrykšta saulės spindulys. Pro vienatinį langiuką gero vyro kumščiui iškišti pajuto įtrykštančią į vidų ryto aušrą.

3. įskilti: [Vežimo] lankas intrýško. Mano buožė jau intrýško – greitai luš. Dalgykštis intrýško. Mano buitis intrýško (pablogėjo) .
ištrýkšti.

1. imti trykšti, išsiveržti . Vaisių suspaudus, ištrýkšta sultys. Geizeris ištrýško. Iš įdurto piršto ištrýško lašelis kraujo. Ji. giedojo taip gražiai, jog imperatoriui net ašaros ištryško iš akių. Visai [numirėlio] negailėjos – nė ašarelė neištrýško. Sūrį teip suspaudė – i vanduo ištrýško. Par batus ištrýkšta prakaitas bestovant po šautuvu kareiviuo. Vaikus, nuskriaudusius savo motiną, rydavusi žemė, ant jų galvų ištrykšdavę ežerai, kurie ir šiandien tebeliūliuoja. Sudavus lazda į uolą, ištrykš gyvybingas vanduo. Klimas su krūtine paspaudė akmeną, jo varškė ir ištryško iš ančio ant akmenio.

2. išsklisti į šalis ar kurią pusę, išlėkti, išskristi: Taip smogė kūju, kad lūžo kotas, o kibirkštys ištryško už pusės mylios. Paskui taip kirto skiltuvu į titnagą, kad žiupsnis kibirkščių ištryško pro nagą, ir pintis bematant ėmė rūkti. Ištrykšta žodis, o paskuo ir pati gailias teip sakiusi. Tik iš kančios ištrykšta džiaugsmas. Štai iš jo galvos ištryško tos netikėtos mintys, visa šita nerimstanti srovė. Ištrykšta jausmas ir aukštai pakyla. išsilieti, pasklisti. Bet rytą iš debesio saulė ištrykšta kaip uoga, ir upės parausta išaušusio ryto žara. Langai buvo taip kruopščiai uždangstyti, kad pro juos neištryško nė spinduliukas šviesos.

3. pasiduoti į aukštį, ištįsti: Bažnyčia dviem bokštais ištrýškusi į dangaus skliautą.
nutrýkšti.

1. trykštant nukristi, nutykšti.

2. nušvisti, pralinksmėti: Ar iš tiesų? – nutrykšta džiaugsmu žmonos veidas.
patrýkšti. kurį laiką trykšti. .
pratrýkšti.

1. imti trykšti, išsiveržti . Vanduo pratrýško iš šaltinio. Pratrykšta vandenys uoloj ir upės liejas. Kraujas švirkšlėmis pratrykšta. Pratryško sielos gyvybės spinduliai į pasaulį.

2. pro šalį nutrykšti. .
sutrýkšti.

1. ištrykšti, pasirodyti: Man ašaros sutrykšta akyse. sudrėkti: Tata! – suskamba jo balsas gatvės ūžesyje ir dar labiau sutrykšta akys.

2. sutrikšti 2: Dideli išauga obūlai, net sutrýška, ka nukrimta. Rugių grūdai … per piršto nagą lenkiant … netur besutrykšti. Paslėpti kiaušiai kišenė [je] sutryško.
užtrýkšti.

1. trykštant užtikšti: Vyšnia kaip tryško ir užtrýško ant suknelės.

2. įlūžti, suskilti: Pavaža užtrýško. Užtrýškęs lankas greitai lūžta.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'anttryksti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x