antturėti

turė́ti, tùri (tùria), -ė́jo.

1. nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas. Visa sauja paišelį vaikas tùri. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turì su rankom. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turì grėbliuką. Jam. vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis],
tai vienas vieną, kitas kitą tùria. Mažą vaiką tùria ant rankų. Ana tùria vaiką in rankų. Aš neturiu kas turėt in rankų. Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė [jo],
i paguldžius. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie. kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi. Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti. Turė́siam ant rankoms tus vainikus. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko [je] suspaudęs. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, нèштa). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant. Viena ranka turì rūbą, o kita suki. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę. Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė [je] turėtie. Kardelį ranko [je] turė́jo [brolelis],
su seserėle kalbėjo. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti. Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis],
kardelį rankoj turė́jo. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona. Aš ta lazda (ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (upėje) yra. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį. Ką rankoj turì, žinai, kad tavo. Kalbėk ir akminį ranko [je] turėk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri. Du tùria, du duria, du nepasiekia. Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus]. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę. Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį],
tura būti garbingos giminės. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas. Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis. rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t. Plūgo rankelės rankom turė́t. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę. Už rankenų turì i apari [bulves] su tuo žuobriu. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom. O žagrės niekas netùri, pati aria. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais. | Tu rankoj mano jaučių vadeles turi. Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros. prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats. eis. Tave [, vaike, ] turiù – nenupulsi. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti.

2. suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų. Arklį tai ant vadžių turì, o jautį tai teip – su jungu. Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu. Až rago tùri nusitvėręs karvę. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką],
nieko, be diržo nieko anam nepadarysi. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj. Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša. Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą. Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis]. Turbūt ta gripa muni tùra. Nelauk, kol du turės, o trečias krės. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia. sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia. Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) . Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt. neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs.

3. laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Až trumpo galo sunku turė́tis. Turė́tis nėr už ko. Mum labai sunku turė́tis. Turiúos lazda, kad nenugriūčia. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias. Turė́kis, ba pargriūsi. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo. Arkliai buvo – tik turėkis! Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis. Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola. Ana. ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja. Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt. Turėkis kaip utis kailinių! Turíes [vaikino] kap až karnos. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi.

4. tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės. Užsuk [dangtelį],
a tùrias gi?! Nesitùria. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas. Nestùri tvora, virs. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų. ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri. Kolei turė́jos [sijonas],
turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas. Šitas medinis [apavas],
tiktai kad tùrias koja. | Ma nèsturi plaukai. kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi. | Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas. Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas.

5. būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! Mane lazda neturė́j [o]. Keturi čviekai turė̃s, užteks. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri. Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę. išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai. | Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius.

6. laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė [ja] u turė [ja] u tvarte višteles parvasar nuo varnų. Tùra vištas atšlaiman. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant. Ažudare tùri [kiaules],
kurgi prikratis. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt. Vis arklį turiu prie savęs. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda. Reikia balint [audeklus]:
an saulės turė́t pavasarį i šutint. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus. Maišiuke turė́ [ja] u [žolynus],
dulkė neažejo in juos. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė [je] tą pypkę. Alkieriū [je] gulėjo ans, i visumet kerčio [je] turė́jo šakę. Tu puodą turė́k ant kelių. Ją. inkiša palubėn ir tùri. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį]. Turė́siu po rankai raktus. Ėsk, ką turì po nosės! Ma [no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi. Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis. Nulaužusi (-ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (nasruosa) savo. Ės neės, bile po snukiu turės. Jau turis aketėj [vilko] uodega. Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi.

7. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui. Kam anas. turė́t, sudigs, subus. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist. Turì i turė́k, man tavo nereikia. E, teturiẽ, lai! Tùria par savę pagerai pinigų. Lig švento Jurgio turėk ir ožkai. Testùry, atadavėm sūnienei antį. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas. Testa tùrisi, ką užsitarnavo. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias. Turėkis juodai dienai.

8. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) . Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr.

9. laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją],
tai ilgai ilgai neištiesiau. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi. Mes an suolo kojas surietę tùriam. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria. | Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis. Kas ką pasako, minty kai kada turiù. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras. | Ragana … turi saulę ažustojus. Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau. Vienas. dantis iššiepęs tùri, ale nekanda. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja. Plaukus susuktus turįs. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? | Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent. Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis. Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk. Dieną ir naktį turi išplėtęs akis.

10. laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų. Mes turė́jom lauką karvę. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo. Karves tebetùriam abidvi. Dvi da karves turia, ale senę parduos. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) . Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav. Karvelę tùri, pašaro netùri. Tai tu jų. neturė́k, kad nepagali. Ir jo arklys tùrima. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves]. Dvejetą arklių turė́davo. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav. Savo arklio jau netùrim. Kumelius prie tėvui turė [ja] u. To arklio jis jau senai nebeturią̃s. Jei neturì arklių, tai eik pėsčias. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę]. Geriau kiaulę turė́t negu šunį. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt. Avis dvi turiù su vaikais. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių. Bičių turė́j [o] daug. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį. Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas. Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra. Dujai dideliu jaučiu turė́jo. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį. Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės. Turi arklį – turėk ir vežimą. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata. Kokį jaučią turì, tokiuo ir ari. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti. Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) . tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis. Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris.

11. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t. Kam man jį turė́t. Aš turė́jau mergą. Kaip ją tùri – tokia nedora? Pastyrių po nedėliai turė́davo. Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie. auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko. Anas turė́t reikia kap laikrodis. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi. Tėvai turė́jo savo ranko [je] (tvirtai laikė) mus visas. Mes vaiką pas save turė́jomės.

12. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo [je] tùras. Jis tùrias, neina lauk. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru [i] – ponas taigi. Visgi prie ko turė́jos. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesìturi, praeina in Švenčionėlius. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės. In bulbienio bulbė nesìturi, kaip ana gali augt?. Par ją žodis nesìturi, da kad kokiam žmogui.

13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo. Ans da geriau turė́jo nekaip čia. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas. Negaliu, sergu, piktai turiuosi. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai. Kap turíes, dieduli, kap sveikata? Tai dar tuom ir tùrisi. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? Kap gerai turíes? Ačiū, turiamsi po biškį. Mes tep tùrimės iš senovės. Turė́jos anys gerai. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos. Pie mus anys gerai da tùris. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies). Labai turėjos gražiai, negerdavo. Štiliai numie turė́jaus. Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato [je]. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja.

14. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri. Iki čėsui virvė tùri. Neimk lempos, ana tik ką tùris. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys]. Apatiniai [dantys] visai nestùri. Da pirkyna tùris. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai. Nesìturi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Kad žmogu [i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas. Anys. nèsturi – reikia [v] andenio inpilt. Nesìturi duona, sutrupa. Kai vien plaučiai, nesìtura tokia dešara, reikia riebalių. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) . Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta…. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris.

15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris. Dabar tai jau turė́kis! Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate [jo] – turė́kitės! Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! O šaltis – tik turė́kis! valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim. Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi [si] škum nuslysta.

16. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria. Ojojoi – neturė́siu! – Turė́k, sakau! Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias.

17. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt. Kai močia šeria, tai dėlto nesìturia.

18. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita. Aš tai burtų nèturiu. Turėk, žmogau, vieną Dievą. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį. Neturėsi svetimų Dievų prieg man. Neturėki kito Dievo prieg manęs. Mokina, ale vis viena anys savo tùris. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės. Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers. Viso to, kas yra gera, turėkitės. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo. Juogi turėkis. | Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino. Jie turė́jos lenkais anksčiau. Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito. Tau i reikė jo. turė́ties. Turė́kis pas vieną daktarą. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės. Didžiuoju keliu reikia turėtis. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške. Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump.

19. atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo. Valgyt reikią, kap mišia turė́t.

20. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria. Ar turė́si mane seną už motinėlę. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį. Mes Abraomą turim tėvu. Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk. Kuris prakeltas, teturis už tarną.

21. vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom. Jūs mane už durną tùrit. Mes labai jį už protingą turė́jom. Jį gudrų turė́jo. Visi jį už šventą turėjo. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri. Seno žmogaus nė už ką netùri. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką. Tas gaspadorius šunies vieto [je] tùri tą vaiką. Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai. Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo [je] tur degti. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj. | Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų]. [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu. Aš už niekus turėjau aną.

22. palaikyti, nepraleisti. Kuknė da tùra šilumos. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa. | Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo. Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma]. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę.

23. laikytis, trukti, tęstis. Turi ir turi šaltis. Pagada tùri – eikit laukan! [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri. O tai žiema, tai tùrisi šaltis!

24. būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę. Namus savo turįs. Šaltinį turiu. Ir mes maža teturim žemės. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai. Trąšų turì – žemė tùri (duoda gerą derlių) . Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas. Visą ūkę turù. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės. Žemės septynis valakus turė́jo. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis. Turė́jau šešius hektarus pie namus. Bagotas buvo – turė́ [jo] žemės. Aš buvau biedna, nieko neturė́ [ja] u. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? Kad savi namai turė́t, visi nori. Tùria savo namus i sodniuką. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra. An kambario gyvena, netùri namelio. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos. Turė́ti nuosavus namus. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones. Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę. Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama]. Mergės kraičio nieko neturė́jo. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio],
ne tei [p] kaip daba, ka nieko nebėr. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio]. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio. Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù. Jų sostas Trakuose turė́ta. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Į nendres jos. laikos: lizdus tùra, i tai jos pera. Daug pinigų tùrįs. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto. Pinigų daug turė́ [jo] ir rūmus išsistatė. Turė́jo ir pinigo, ir visko. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus. Tų piningų pasisakė ka turù, y [ra] kame ten įkasti. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią. Išpirkau ir neturiù pinigų. Ale iš kur tu ma [n] turė́k dabar senų pinigų!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>turė́ti, </b>tùri (tùria), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: </span> Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas. Visa sauja paišelį vaikas tùri. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turì su rankom. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turì grėbliuką. Jam. vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria. Mažą vaiką tùria ant rankų. Ana tùria vaiką in rankų. Aš neturiu kas turėt in rankų. Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė [jo], i paguldžius. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie. kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi. Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti. Turė́siam ant rankoms tus vainikus. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko [je] suspaudęs. Ana tùri dantỹs nẽką (<span class="explanation">kažką</span>, нèштa). Daugiau <span class="explanation"> (paskiau) </span> reikia plūkt tą liną rankoj tùriant. Viena ranka turì rūbą, o kita suki. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę. Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė [je] turėtie. Kardelį ranko [je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti. Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona. Aš ta lazda (ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (upėje) yra. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį. Ką rankoj turì, žinai, kad tavo. Kalbėk ir akminį ranko [je] turėk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri. Du tùria, du duria, du nepasiekia. Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus]. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę. Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas. Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis. <span class="explanation">rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): </span> Rankutės ranka turė́t. Plūgo rankelės rankom turė́t. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę. Už rankenų turì i apari [bulves] su tuo žuobriu. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom. O žagrės niekas netùri, pati aria. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais. | Tu rankoj mano jaučių vadeles turi. Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros. <span class="explanation">prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: </span> Neturė́k, jau pats. eis. Tave [, vaike, ] turiù – nenupulsi. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti. <br/>2. <span class="explanation">suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: </span> Turė́k, kad nepabėgtum. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų. Arklį tai ant vadžių turì, o jautį tai teip – su jungu. Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu. Až rago tùri nusitvėręs karvę. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma <span class="explanation"> (mušim) </span> [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj. Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša. Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą. Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis]. Turbūt ta gripa muni tùra. Nelauk, kol du turės, o trečias krės. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia. <span class="explanation">sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: </span> Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia. Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną. Tik rankas ažėmęs tùri <span class="explanation"> (nepadeda dirbti) </span>. Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt. <span class="explanation">neleisti išeiti, išvykti: </span> Jo čia niekas nèturi. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs. <br/>3. <span class="explanation">laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: </span> Jonukai, turė́kis manęs! Až trumpo galo sunku turė́tis. Turė́tis nėr už ko. Mum labai sunku turė́tis. Turiúos lazda, kad nenugriūčia. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias. Turė́kis, ba pargriūsi. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo. Arkliai buvo – tik turėkis! Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis. Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola. Ana. ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja. Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt. Turėkis kaip utis kailinių! Turíes [vaikino] kap až karnos. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi. <br/>4. <span class="explanation">tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: </span> Do šito akinių kojelė drūtai tùris. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas. Nestùri tvora, virs. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų. <span class="explanation">ilgai tverti, gerai laikytis</span> (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja. | Ma nèsturi plaukai. <span class="explanation">kyburiuoti ant ko nors, laikytis: </span> Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi. | Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas. Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas. <br/>5. <span class="explanation">būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: </span> Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! Mane lazda neturė́j [o]. Keturi čviekai turė̃s, užteks. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri. Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę. <span class="explanation">išlaikyti svorį: </span> Šiandie gruodas tùri arklį. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai. | Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius. <br/>6. <span class="explanation">laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: </span> Turė [ja] u turė [ja] u tvarte višteles parvasar nuo varnų. Tùra vištas atšlaiman. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt. Vis arklį turiu prie savęs. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus. Maišiuke turė́ [ja] u [žolynus], dulkė neažejo in juos. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė [je] tą pypkę. Alkieriū [je] gulėjo ans, i visumet kerčio [je] turė́jo šakę. Tu puodą turė́k ant kelių. Ją. inkiša palubėn ir tùri. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį]. Turė́siu po rankai raktus. Ėsk, ką turì po nosės! Ma [no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi. Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis. Nulaužusi (-ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (nasruosa) savo. Ės neės, bile po snukiu turės. Jau turis aketėj [vilko] uodega. Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi. <br/>7. <span class="explanation">laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: </span> Alijošių tùri piršto inspjovimui. Kam anas. turė́t, sudigs, subus. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist. Turì i turė́k, man tavo nereikia. E, teturiẽ, lai! Tùria par savę pagerai pinigų. Lig švento Jurgio turėk ir ožkai. Testùry, atadavėm sūnienei antį. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas. Testa tùrisi, ką užsitarnavo. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias. Turėkis juodai dienai. <br/>8. <span class="explanation">būti kur padėtam, laikytis: </span> Nelygiai pinigai tùris kešeniuj <span class="explanation"> (vienas greitai išleidžia, kitas ne) </span>. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr. <br/>9. <span class="explanation">laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: </span> Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi. Mes an suolo kojas surietę tùriam. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria. | Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis. Kas ką pasako, minty kai kada turiù. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras. | Ragana … turi saulę ažustojus. Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau. Vienas. dantis iššiepęs tùri, ale nekanda. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja. Plaukus susuktus turįs. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? | Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent. Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis. Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk. Dieną ir naktį turi išplėtęs akis. <br/>10. <span class="explanation">laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: </span> Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų. Mes turė́jom lauką karvę. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo. Karves tebetùriam abidvi. Dvi da karves turia, ale senę parduos. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas. Seniau i mas turėjom duolę <span class="explanation"> (beragę) </span>. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav. Karvelę tùri, pašaro netùri. Tai tu jų. neturė́k, kad nepagali. Ir jo arklys tùrima. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves]. Dvejetą arklių turė́davo. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav. Savo arklio jau netùrim. Kumelius prie tėvui turė [ja] u. To arklio jis jau senai nebeturią̃s. Jei neturì arklių, tai eik pėsčias. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių. Veršiai <span class="explanation"> (jaučiai) </span> bados, tai nereikia turė́t. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę]. Geriau kiaulę turė́t negu šunį. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt. Avis dvi turiù su vaikais. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių. Bičių turė́j [o] daug. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį. Turė́jau kiškį <span class="explanation"> (triušį) </span> – kopūstus labai mėgsta. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas. Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra. Dujai dideliu jaučiu turė́jo. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį. Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės. Turi arklį – turėk ir vežimą. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata. Kokį jaučią turì, tokiuo ir ari. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti. Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką <span class="explanation"> (labai prižiūri) </span>. <span class="explanation">tvarkyti, rikiuoti: </span> Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis. Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris. <br/>11. <span class="explanation">laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: </span> Aš bijau tave turė́t. Kam man jį turė́t. Aš turė́jau mergą. Kaip ją tùri – tokia nedora? Pastyrių po nedėliai turė́davo. Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie. <span class="explanation">auginti, globoti: </span> Turė́jau seseries mergelę, auginau. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko. Anas turė́t reikia kap laikrodis. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi. Tėvai turė́jo savo ranko [je] <span class="explanation"> (tvirtai laikė) </span> mus visas. Mes vaiką pas save turė́jomės. <br/>12. <span class="explanation">būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: </span> Aš einu, o va tie trobo [je] tùras. Jis tùrias, neina lauk. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru [i] – ponas taigi. Visgi prie ko turė́jos. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesìturi, praeina in Švenčionėlius. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės. In bulbienio bulbė nesìturi, kaip ana gali augt?. Par ją žodis nesìturi, da kad kokiam žmogui. <br/>13. <span class="explanation">laikytis, gyvuoti: </span> Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo. Ans da geriau turė́jo nekaip čia. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas. Negaliu, sergu, piktai turiuosi. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai. Kap turíes, dieduli, kap sveikata? Tai dar tuom ir tùrisi. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? Kap gerai turíes? Ačiū, turiamsi po biškį. Mes tep tùrimės iš senovės. Turė́jos anys gerai. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos. Pie mus anys gerai da tùris. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies). Labai turėjos gražiai, negerdavo. Štiliai numie turė́jaus. Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato [je]. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja. <br/>14. <span class="explanation">būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: </span> Menka medžiaga, kiek ji turė̃s. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri. Iki čėsui virvė tùri. Neimk lempos, ana tik ką tùris. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys]. Apatiniai [dantys] visai nestùri. Da pirkyna tùris. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai. Nesìturi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Kad žmogu [i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas. Anys. nèsturi – reikia [v] andenio inpilt. Nesìturi duona, sutrupa. Kai vien plaučiai, nesìtura tokia dešara, reikia riebalių. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty <span class="explanation"> (neišdžiūsta) </span>. Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta…. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris. <br/>15. <span class="explanation">būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: </span> Svietas da tùris. Dabar tai jau turė́kis! Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate [jo] – turė́kitės! Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! O šaltis – tik turė́kis! <span class="explanation">valdytis, tvardytis: </span> Tėvas tùris kiek, negeria. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim. Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi [si] škum nuslysta. <br/>16. <span class="explanation">tverti, kęsti: </span> Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria. Ojojoi – neturė́siu! – Turė́k, sakau! Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias. <br/>17. <span class="explanation">atsikalbinėti, priešintis: </span> Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt. Kai močia šeria, tai dėlto nesìturia. <br/>18. <span class="explanation">laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: </span> Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita. Aš tai burtų nèturiu. Turėk, žmogau, vieną Dievą. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį. Neturėsi svetimų Dievų prieg man. Neturėki kito Dievo prieg manęs. Mokina, ale vis viena anys savo tùris. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės. Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers. Viso to, kas yra gera, turėkitės. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo. Juogi turėkis. | Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino. Jie turė́jos lenkais anksčiau. Turė́kitės kap bernas <span class="explanation"> (neveskite) </span> – reikia turė́ties katinio nagais. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso. <span class="explanation">remtis, laikytis ko: </span> Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito. Tau i reikė jo. turė́ties. Turė́kis pas vieną daktarą. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias. <span class="explanation">laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: </span> Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės. Didžiuoju keliu reikia turėtis. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške. Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump. <br/>19. <span class="explanation">atlikti apeigas: </span> Kunigas turėjo sumą. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo. Valgyt reikią, kap mišia turė́t. <br/>20. <span class="explanation">laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: </span> Jie mane par ciocę tùria. Ar turė́si mane seną už motinėlę. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį. Mes Abraomą turim tėvu. Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk. Kuris prakeltas, teturis už tarną. <br/>21. <span class="explanation">vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: </span> Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom. Jūs mane už durną tùrit. Mes labai jį už protingą turė́jom. Jį gudrų turė́jo. Visi jį už šventą turėjo. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri. Seno žmogaus nė už ką netùri. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką. Tas gaspadorius šunies vieto [je] tùri tą vaiką. Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai. Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo [je] tur degti. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj. | Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų]. [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės. <span class="explanation">nekreipti dėmesio, nepaisyti: </span> Nukenčiu, ažu nieką turiu. Aš už niekus turėjau aną. <br/>22. <span class="explanation">palaikyti, nepraleisti</span>. Kuknė da tùra šilumos. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa. | Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo. Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma]. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę. <br/>23. <span class="explanation">laikytis, trukti, tęstis</span>. Turi ir turi šaltis. Pagada tùri – eikit laukan! [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri. O tai žiema, tai tùrisi šaltis! <br/>24. <span class="explanation">būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: </span> Turįs savo namus ir žemę. Namus savo turįs. Šaltinį turiu. Ir mes maža teturim žemės. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai. Trąšų turì – žemė tùri <span class="explanation"> (duoda gerą derlių) </span>. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas. Visą ūkę turù. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės. Žemės septynis valakus turė́jo. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis. Turė́jau šešius hektarus pie namus. Bagotas buvo – turė́ [jo] žemės. Aš buvau biedna, nieko neturė́ [ja] u. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo. Tai čia vis buvo papo <span class="explanation"> (popo) </span> pievos – tai turė́davo daug gėrybės. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? Kad savi namai turė́t, visi nori. Tùria savo namus i sodniuką. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra. An kambario gyvena, netùri namelio. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos. Turė́ti nuosavus namus. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones. Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę. Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama]. Mergės kraičio nieko neturė́jo. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei [p] kaip daba, ka nieko nebėr. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio]. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio. Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù. Jų sostas Trakuose turė́ta. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Į nendres jos. laikos: lizdus tùra, i tai jos pera. Daug pinigų tùrįs. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto. Pinigų daug turė́ [jo] ir rūmus išsistatė. Turė́jo ir pinigo, ir visko. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus. Tų piningų pasisakė ka turù, y [ra] kame ten įkasti. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią. Išpirkau ir neturiù pinigų. Ale iš kur tu ma [n] turė́k dabar senų pinigų!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.