antvadžioti

vadžióti, -iója, -iójo. vedžioti.

1. nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžióti. Jei mane kas vadžiótų, važiuotau [į miestą]. Su savim vadžiója. Sugyvens amžių (nukarš) , ir vadžiósiu kaip vaiką. Vadžió [ja] vaiką jau po aslą. Nuog kokliušo vaikus po rasas vadžiójo. Vadžiõs ir vadžiõs in palatą čia studentes [mokyti]. Al’ kaip gražiai ans vadžió [ja] tą savo papunelį. Jug aš pats esu čia gimęs, augęs, i muni liuob mama vadžiós. Vadžiójamas esi, bėdų bėdos. Jis vadžios liuob žmonis par Jūrą. Vadžióju tavi, o muni muši, skraudi. Vadžiój [o] pas daktarį, nieko nesakė. Vadžiójo daktarus, ale mirė. Vadžiója per daktarus, ką padės tokiai senei. Gavom vadžióti į kalėjimą caro nūteistūsius. Vadžiók tą avį, kame tos pievos, tepašėlstie. Vadžióju karvę, rišinėju pamiškiais. Vadžiósią [karves] į paventį ganyti, čia grandyte nugrandė. Seniau vadžio [jo] m karves an virvių. Vaikščios mano broleliai, vadžiõs bėrus žirgelius. Bulbes sėjo, arklius vadžiójau. Vadžióju, būlo, tuos jaučius. Mano senis gaspadorius arė, o aš vadžiójau [arklį]. Šitai mūso buvo papampusi karvė, su šiaudais trynė, vadžiójo didliai, lakstė. Karvę triskart vadžiójau veršeliop. Meškinykai meškas tancina po kaimas vadžiodamys. Jam pačiam įsakė ganyti ir vadžioti aveles savo. Lietuvos didžiasis kunegaikštis liepė svietą iš girių vadžioti ir pri kitas kito sodinti. Viešpatis … septynis kartus vadžiótas tai ten, tai šen. Pėtnyčioj vadžiotas buvo po ūlyčias ir namus. Vadžioti taipo jau būsite prieš storastas (kunigaikščius) ir karalius dėl manęs. Jau mano rankos silpnos, kad kirvis mane vadžiója. Dėl kelių vagų [kaimynas] vadžiójo muni po teismus. Karaliau mačnus, mus valdžiok, pagal valios tavo vadžiok. Tavo geroji dvasia, vadžiok mane tikru keliu. Eš tave vadžiosiu tikru taku. Viešpatie, vadžiokiam tavo teisybė [je] dėlei neprietelių, taisyk tavo kelią pirm manęs. Kitaip negalime būt ižganyti, tiektai šitą gyvatą vadžiódami geruose darbuose. Dievo žodis tau tesie vadžiójanti žvaigzdė (tavo vadas) ant tamsiųjų šio svieto takų. Kitus daugiaus į griekus nebvadžiok. Tu daug žinai, a ne ubagą vadžiójai po kaimą. Aklas aklą vadžiója. Aklas neregį vadžioja. Galva visą žmogų vadžiója. Galva razumą vadžioja. Protas išmintį vadžio [ja]. Išmintis tur protą vadžioti. Liežuvis proto nevadžio [ja]. Tas niekam netinka, kaip tikt meškoms (lokiams) vadžioti. Mešką sykį pargalėjęs, drąsiai vadžiosi. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą (mylės, bet neves) . Graži mergelė žmones iš kelio vadžioja. Abudu maži, vadžiójasi vienas až vieno, kaunasi. Eisma vadžióties gyvolius. Su raikšte karvės nesivadžiósi [ganydamas]. Tą mergučę vadžiódavos už rankos po bažnyčią. Savo gali vadžiótis, o svetimo neužkabyk. Kam tokius kuliganus vadžiójys?! Visur vadžiódavos, išeisma kaip su žąsinu. Aukštais kalneliais vaikščioju, margus kurtelius vadžiójuos. Visi berneliai porom vadžiojas, tik aš jaunasai vienas vaikščioju. Namieje Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite. vedant šalinti: Tos karūmenės rūsas vadžió [ja] po kelius (po nedaug) , galo nebū́s.

2. globoti, prižiūrėti jauniklius. Višta žąsyčius svied [ė] vadžiót. Ir ančiukų, ir pulukų pirkom, vadžiój [o] kvaksūnas višta. Vadžió [ja] pereklė viščiukus. Raudons gaidys gražiai gieda, višteles vadžiódams.

3. draugaujant vaikščioti: Vadžiójasi berną, žanysies. Juodu antras metas vadžiójasi. Jei negalvoji imti, kam vadžiójys? Vadžiójas mergą už savi vyresnę. Juodlikę mergikę besivadžiójąs. Žinai, su kitomis mergomis nesivadžiojau, joms meilių žodelių nekalbėjau.

4. nejučiomis nuolat klaidinti (einantį): Vadžió [ja] velniai po mišką. Esu žvakelės vadžióta po klebono Lendrupį. Niekas nėra baidęs, bet kad vadžió [ja],
ta tikra teisybė. Ta paskuo lik pat aušros tatai anuodu vel [nia] s vadžiójo aple kupetą tą. Velniai, nukritę ant žemės, pradėjo slankioti ir žmonis visaip gundyti, vadžioti. Nesiduokit vadžiot tūlais ir svetimais mokslais.

5. laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušant: Vaikuo nieko nesakyk, už plaukų vadžiós. Mušė mane ir barė, už kaselių vadžiojo. Už kaselių vadžiója, per galvelę kapoja. Anuodu broliu čiuprynuojas, t. y. už čiuprynų vadžiójas. Kad abu būt smarkūs, už gerklių vadžiótųs. Gi jos kasdie pešasi, už plaukų vadžiójasi. Vadžiojasi dabar, už krūtų susiėmę, po pirkią kaip du žąsinai, vienas antrą pešiodami.

6. tiesti, rengti (kokias komunikacijas): Miškūs vadžió [ja] tiliponus pažemiais. Vadžio [ja] vandentrakius (vandentiekį) po kiaulidę. Išsimokė elektras vadžióti. Ka čia pradėjo vadžiótis, ir mes įsivedėm [centrinį šildymą].

7. raižyti, rašyti: Vadžió [ja] dideles raides, stambiai rašo. Aš vis šipulėlį nusidrožus į rašalą vis dažau ir vadžióju. Gerai, ka moki gerai vadžióti. Kad aš galėčiau kaipo tie ponai plunksną vadžioti, kiek tai aš dainų aikštėn išliečiau. Kas moka vadžiot plunksną po popierą, tegu užrašo. Gražiai rašė, kap jo ranką kas vadžiój [o].

8. braukyti: Vadžiój [o] ranka (masažavo) , pilvą sopėj [o]. Vadžiót reikia su karklo šakele, kur vanduo yra, susiriečia tas karklas. Svelam kiaulę: atskiriam saujukę šiaudų ir vadžiójam. Tas labiau labiau groja, smičių labiau vadžioja.

9. siuvinėti puošiant: Brolio mandūras galionais vadžiótas, juodu krauju išrašytas. Nupirko tėvelis brangias sukneles, aukseliu išsiūtas, šilkais vadžiótas. Turiu plintelę užplintavotą, cidabružiu vadžiótą. Dovanojo man mergelė baltą gražią skepetėlę, žaliais šilkais siūtą, rašteliais vadžiotą.

10. dainuojant vadovauti: Dainuodavom visos trys [seserys],
viena vadžiódavo. Tai ir vadžiót, ir tūrot į mamą (gerai dainuoja, kaip mama) . Klausyk, jau korkina kur iš pakalnės, vadžiója [giesmę] kriaučius. Ar jis moka, ar ne, visgi vyras ir, mergaitei vadžiojant, pritaria vyrišku balsu. dainuoti, giedoti: Vadžiót ar pasakyt itą giesmelę. Tokią liūdną natą vadžió [ja]. Lakštingala gaidas vadžiójo.

11. griežti (melodijas): Vadžiódavo polkas po tum ąžuolu. Muzikantas išsitraukė savo skripką ir pradėjo valcus vadžiot. Kalvis Dundulis su savo smuikeliu vis taip pat mikliai vadžiojo šokių melodijas. Padėk uliavoti, tancelius vadžióti.

12. pasakoti (ppr. niekus), postringauti: Ateina ir vadžió [ja] kalbas atsisėdusi. Kalbas su visoms vadžióji, i velkas čia! Einu, gana maliodijas bevadžióti. Gana žaimas vadžioti, darbą dirbkiam. Galiu gavendas vadžioti, liežuvis neserga. Anekdotus baisius vadžió [ja] pri stalo, i tat mokyti! Prigėręs yra ir vadžió [ja] juokus. Liūb komedijas vadžiósma. Tegul ji čionai nekukuoja, nė alasėlio nevadžioja. Mums gardui tavo grumzdžia, vadžiodami barnias, norėdami mus išteriot. Jie tiektai už ženklą prastą jį. tur ir tūleropas barnis apie jį vadžioja.

13. naudoti (burtus): Daug burtų vadžiójo žydai ir latviai.

14. dažnai gimdyti: Vadžiója, būlo, vaikų daug. Toj merga šešiolikos metų ėmė vaikus vadžiót. Tik mergytes vadžiósi, o gaspadoriaus (sūnaus) nereik? Jeigu mane karalaitis imtų, tai aš gražius vaikus vadžiótau.

15. nuolat vesti (jauniklius): Buvo kiaulė, ką paršus vadžiójo. Lapės vaikus ten vadžió [ja]. Tokie šabakštynai, ka nė vilkas vaikų nevadžiõtų. Devyni velniai vaikus vadžió [ja] pri mūso (pas mus didelis užkampis) . Nevaikščiok, kur velnias vaikus vadžió [ja].

16. nuolat duoti vaisių: O tos obels baltais žiedais žydėjo, raudonpusius obalėlius vadžiójo. Baltais žiedeliais žydėsime, raudonas uogas vadžiosime.

17. pasilakstyti, apsivaisinti: Kada yr Pelėkė vadžiójusys?. Ir Janikė [mergose] buvo vadžiójusys.

18. imti už žmoną: Vadžioju jos seserį. Ans vadžió [ja] pačią nuo tos giminės. Ei brolau, broluži brangvarduži, ar vesi našlužę, ar vadžiósi?

19. vadelėti 1: Kam vadžioji (vadelėji) arklius, ar kur važiuosi? Paukščiam beperant, juos. namiej pririšt arba prie virvių vadžioti. | Vadžias vadžiója. Vadžiók gi greičiau vadeles!

20. vadelėti 2: Duok bernui vadžias, tegu jis vadžiója. Vadžiójo arklius iš Krevo.
akimìs vadžióti sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja. Eš savo akimis tave vadžiosiu.
liežuviùs vadžióti apkalbėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes.
už čiùpros vadžióti primesti savo valią, varinėti: Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros!
už nósies (nósės.
) vadžióti. apgaudinėti, mulkinti: Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės! Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója. Jis nori kitą už nosies vadžiót. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį.
antvadžióti. atvadžioti
1.
apvadžióti. apvedžioti.

1. daug kur nuvesti: Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė. Apvadžiójo visur [po miestą],
nakvojau. Vaikus visur apvadžiója, žino visa. Apsivadžiójo biškį, parodė miestą.

2. apibraukyti: Apvadžiój [o] rankomi visą pilvą, rado ligą.

3. išsiuvinėti apvadus, jais papuošti: Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja. Tuos krepšius apvadžio [jo] visokiais žibučiais. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus. Kas tau apsivadžiót pačiai!

4. pasibėgti: Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo.
atvadžióti. atvedžioti.

1. daugelį ar visus atvesti: Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė. Kas atvadžiós, ką padarys?!.

2. atitraukti, nukreipti: Atvadžioja nuog tikros ganyklos. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo.

3. atvadelėti. Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč!
davadžióti. išaiškinti, įrodyti: Davadžiój [o],
darodė, kas pavogė. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo. Daugiausiai davadžioja priklodais. Bet Saul [ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus.
įvadžióti. įvedžioti.

1. daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja. Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų. Jį per išvadžiotojį iššaukė.

2. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys. Bėrąją par trumpai įvadžiójai. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót. Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi. Aš pats insivadžióju. Įsivadžiójo ketvertą. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti.
išvadžióti. išvedžioti.

1. visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink. Išvadžiós karves uriadninkas. Arklius išvadžiójo iš tvartų. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio [jo]. Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią) . Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik. Į darbą išsivadžió [ja] tus pačius [arklius]. | Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus. iš daug kur išvesti. . Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji.

2. daug kur nuvesti: Aš išvadžiójau aną po visas stubas. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus. Aš tave išvadžiósiu po panemnę. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare. Išsivadžiojo po visus pakajus.

3. suklaidinti, sugundyti: Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis. Išvadžiojau svietą, mylas Pone. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti. Jie mus sela išvadžioti. O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais. kurį laiką klaidinti einantį: Velnias išvadžiójo muni po pušyną.

4. kurį laiką prižiūrėti, globoti: Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió [ja]. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi. Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenka.

5. nutiesti: Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma. Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusios.

6. išrašyti, išraižyti: Išvadžiótos litaros anta kryžiaus. Išvadžiójau raides, viską. Išraižo [paminkle],
ka nori, viską išvadžió [ja]. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankoms.

7. siuvinėjant išpuošti: Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti. Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota. | Aplink jo. rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takai.

8. sugebėti padainuoti: Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainas.

9. išpasakoti: Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo. Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo.

10. pripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: Išvadžió [ja] [politikai],
ka nereik Lietuvai karū́menės. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió [ja]. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų. Duoda sevi išsìvadžioties (išjuokti) toks senas žmogus.

11. daug pagimdyti: Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau. | Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta. Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviau.

12. išvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini? Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą. Išvadžiók ir įsek vadžias.
nuvadžióti. nuvedžioti.

1. visus ar daugelį nuvesti: Toks vaikis a benuvadžiós [veršius],
tegul.

2. numinti, nutrypti bevedant: Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririšt.
pavadžióti. pavedžioti.

1. kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant. Reikia pavadžiót vaikus an oro. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót. Pavadžiódavo tą aklą bobalę. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat. Pavadžió [ja],
jau noria eit mergica. Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió [ja]. Jis karvę pasivadžió [ja] kiek i gulia. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių. sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu.

2. drauge apvaikščioti: O čia da pasìvadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr.

3. kiek pagloboti jauniklius. Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna.

4. pabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója.

5. braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus.

6. pasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirkles.

7. įvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas.
gaĩdį po pùsnį pavadžióti. greit pavargti.
už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis. | Tokio. už nósės nepaimsi nepavadžiósi.
parvadžióti. parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžióji.
pérvadžioti. pervadžióti. pervedžioti.

1. visus ar daugelį vedant pergabenti: Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę].

2. visur išvadžioti: Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos! Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs.

3. keisti vadžiojantis: Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtą.

4. kurį laiką vadžiojant rūpintis: Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojai.

5. nukreipti: Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo.
pievadžióti. pritraukus priraišioti: Anksčiausis čėsas apynius pyvadžioti.
pravadžióti. pravedžioti.

1. kiek pavesti mokant: Nemokantį arklį arti pravadžiók.

2. pragyventi: O tėvas tris pačias pravadžiójo.

3. praleisti kurį laiką, prabūti: Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėj.

4. išvadžioti
12.
privadžióti. privedžioti.

1. daugelį atvesti: Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite.

2. daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių.

3. išmokyti atlikti tam tikras apeigas: Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos].

4. daug komunikacijų nutiesti: Privadžióta elektrų.

5. įpasakoti, pamokyti, įtikinėti: Privadžió [ja] vaikams gražiai būti, nemušties. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro]. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas! Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis. Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jį.

6. įkalbėti, įtraukti kalbant: Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump. Dievo tavo verksman mane privadžiojo. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą. Privadžio [ja] darbus mylaširdingus. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja.
suvadžióti. suvedžioti.

1. visus suvesti: Suvadžiósu gyvolius, ateisu. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą]. Susivadžió [ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvų.

2. visur nutiesti: Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójo.

3. suklaidinti, apgauti: Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo. Anos galva dirbo suvadžióti. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió [ja] žmonis. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko. Melavo, kits kitą suvadžiojo. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau.

4. suvilioti, nuskriausti: Nesuvadžiók mergelkos, brude!
liežuviùs suvadžióti suliežuvauti, apkalbėti: Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti. Gera boba, liežùvių nesuvadžió [ja]. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojo.
užvadžióti. užvedžioti.

1. visus ar daugelį užvesti. |.

2. uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžiója. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavo.

3. apgaudinėti: Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti!. Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų.

4. nukreipti, nusukti: Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja.

5. suvilioti: Neužvadžió [ja] anas. neprasideda. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę? Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių.

6. sudraugauti: Neužsivadžióčio su tokiu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vadžióti, </b>-iója, -iójo. vedžioti. <br/>1. <span class="explanation">nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: </span> Aklą žmogų vadžióti. Jei mane kas vadžiótų, važiuotau [į miestą]. Su savim vadžiója. Sugyvens amžių <span class="explanation"> (nukarš) </span>, ir vadžiósiu kaip vaiką. Vadžió [ja] vaiką jau po aslą. Nuog kokliušo vaikus po rasas vadžiójo. Vadžiõs ir vadžiõs in palatą čia studentes [mokyti]. Al’ kaip gražiai ans vadžió [ja] tą savo papunelį. Jug aš pats esu čia gimęs, augęs, i muni liuob mama vadžiós. Vadžiójamas esi, bėdų bėdos. Jis vadžios liuob žmonis par Jūrą. Vadžióju tavi, o muni muši, skraudi. Vadžiój [o] pas daktarį, nieko nesakė. Vadžiójo daktarus, ale mirė. Vadžiója per daktarus, ką padės tokiai senei. Gavom vadžióti į kalėjimą caro nūteistūsius. Vadžiók tą avį, kame tos pievos, tepašėlstie. Vadžióju karvę, rišinėju pamiškiais. Vadžiósią [karves] į paventį ganyti, čia grandyte nugrandė. Seniau vadžio [jo] m karves an virvių. Vaikščios mano broleliai, vadžiõs bėrus žirgelius. Bulbes sėjo, arklius vadžiójau. Vadžióju, būlo, tuos jaučius. Mano senis gaspadorius arė, o aš vadžiójau [arklį]. Šitai mūso buvo papampusi karvė, su šiaudais trynė, vadžiójo didliai, lakstė. Karvę triskart vadžiójau veršeliop. Meškinykai meškas tancina po kaimas vadžiodamys. Jam pačiam įsakė ganyti ir vadžioti aveles savo. Lietuvos didžiasis kunegaikštis liepė svietą iš girių vadžioti ir pri kitas kito sodinti. Viešpatis … septynis kartus vadžiótas tai ten, tai šen. Pėtnyčioj vadžiotas buvo po ūlyčias ir namus. Vadžioti taipo jau būsite prieš storastas (kunigaikščius) ir karalius dėl manęs. Jau mano rankos silpnos, kad kirvis mane vadžiója. Dėl kelių vagų [kaimynas] vadžiójo muni po teismus. Karaliau mačnus, mus valdžiok, pagal valios tavo vadžiok. Tavo geroji dvasia, vadžiok mane tikru keliu. Eš tave vadžiosiu tikru taku. Viešpatie, vadžiokiam tavo teisybė [je] dėlei neprietelių, taisyk tavo kelią pirm manęs. Kitaip negalime būt ižganyti, tiektai šitą gyvatą vadžiódami geruose darbuose. Dievo žodis tau tesie vadžiójanti žvaigzdė (tavo vadas) ant tamsiųjų šio svieto takų. Kitus daugiaus į griekus nebvadžiok. Tu daug žinai, a ne ubagą vadžiójai po kaimą. Aklas aklą vadžiója. Aklas neregį vadžioja. Galva visą žmogų vadžiója. Galva razumą vadžioja. Protas išmintį vadžio [ja]. Išmintis tur protą vadžioti. Liežuvis proto nevadžio [ja]. Tas niekam netinka, kaip tikt meškoms (lokiams) vadžioti. Mešką sykį pargalėjęs, drąsiai vadžiosi. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą <span class="explanation"> (mylės, bet neves) </span>. Graži mergelė žmones iš kelio vadžioja. Abudu maži, vadžiójasi vienas až vieno, kaunasi. Eisma vadžióties gyvolius. Su raikšte karvės nesivadžiósi [ganydamas]. Tą mergučę vadžiódavos už rankos po bažnyčią. Savo gali vadžiótis, o svetimo neužkabyk. Kam tokius kuliganus vadžiójys?! Visur vadžiódavos, išeisma kaip su žąsinu. Aukštais kalneliais vaikščioju, margus kurtelius vadžiójuos. Visi berneliai porom vadžiojas, tik aš jaunasai vienas vaikščioju. Namieje Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite. <span class="explanation">vedant šalinti: </span> Tos karūmenės rūsas vadžió [ja] po kelius <span class="explanation"> (po nedaug) </span>, galo nebū́s. <br/>2. <span class="explanation">globoti, prižiūrėti jauniklius</span>. Višta žąsyčius svied [ė] vadžiót. Ir ančiukų, ir pulukų pirkom, vadžiój [o] kvaksūnas višta. Vadžió [ja] pereklė viščiukus. Raudons gaidys gražiai gieda, višteles vadžiódams. <br/>3. <span class="explanation">draugaujant vaikščioti: </span> Vadžiójasi berną, žanysies. Juodu antras metas vadžiójasi. Jei negalvoji imti, kam vadžiójys? Vadžiójas mergą už savi vyresnę. Juodlikę mergikę besivadžiójąs. Žinai, su kitomis mergomis nesivadžiojau, joms meilių žodelių nekalbėjau. <br/>4. <span class="explanation">nejučiomis nuolat klaidinti (einantį): </span> Vadžió [ja] velniai po mišką. Esu žvakelės vadžióta po klebono Lendrupį. Niekas nėra baidęs, bet kad vadžió [ja], ta tikra teisybė. Ta paskuo lik pat aušros tatai anuodu vel [nia] s vadžiójo aple kupetą tą. Velniai, nukritę ant žemės, pradėjo slankioti ir žmonis visaip gundyti, vadžioti. Nesiduokit vadžiot tūlais ir svetimais mokslais. <br/>5. <span class="explanation">laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušant: </span> Vaikuo nieko nesakyk, už plaukų vadžiós. Mušė mane ir barė, už kaselių vadžiojo. Už kaselių vadžiója, per galvelę kapoja. Anuodu broliu čiuprynuojas, t. y. už čiuprynų vadžiójas. Kad abu būt smarkūs, už gerklių vadžiótųs. Gi jos kasdie pešasi, už plaukų vadžiójasi. Vadžiojasi dabar, už krūtų susiėmę, po pirkią kaip du žąsinai, vienas antrą pešiodami. <br/>6. <span class="explanation">tiesti, rengti (kokias komunikacijas): </span> Miškūs vadžió [ja] tiliponus pažemiais. Vadžio [ja] vandentrakius <span class="explanation"> (vandentiekį) </span> po kiaulidę. Išsimokė elektras vadžióti. Ka čia pradėjo vadžiótis, ir mes įsivedėm [centrinį šildymą]. <br/>7. <span class="explanation">raižyti, rašyti: </span> Vadžió [ja] dideles raides, stambiai rašo. Aš vis šipulėlį nusidrožus į rašalą vis dažau ir vadžióju. Gerai, ka moki gerai vadžióti. Kad aš galėčiau kaipo tie ponai plunksną vadžioti, kiek tai aš dainų aikštėn išliečiau. Kas moka vadžiot plunksną po popierą, tegu užrašo. Gražiai rašė, kap jo ranką kas vadžiój [o]. <br/>8. <span class="explanation">braukyti: </span> Vadžiój [o] ranka <span class="explanation"> (masažavo) </span>, pilvą sopėj [o]. Vadžiót reikia su karklo šakele, kur vanduo yra, susiriečia tas karklas. Svelam kiaulę: atskiriam saujukę šiaudų ir vadžiójam. Tas labiau labiau groja, smičių labiau vadžioja. <br/>9. <span class="explanation">siuvinėti puošiant: </span> Brolio mandūras galionais vadžiótas, juodu krauju išrašytas. Nupirko tėvelis brangias sukneles, aukseliu išsiūtas, šilkais vadžiótas. Turiu plintelę užplintavotą, cidabružiu vadžiótą. Dovanojo man mergelė baltą gražią skepetėlę, žaliais šilkais siūtą, rašteliais vadžiotą. <br/>10. <span class="explanation">dainuojant vadovauti: </span> Dainuodavom visos trys [seserys], viena vadžiódavo. Tai ir vadžiót, ir tūrot į mamą <span class="explanation"> (gerai dainuoja, kaip mama) </span>. Klausyk, jau korkina kur iš pakalnės, vadžiója [giesmę] kriaučius. Ar jis moka, ar ne, visgi vyras ir, mergaitei vadžiojant, pritaria vyrišku balsu. <span class="explanation">dainuoti, giedoti: </span> Vadžiót ar pasakyt itą giesmelę. Tokią liūdną natą vadžió [ja]. Lakštingala gaidas vadžiójo. <br/>11. <span class="explanation">griežti (melodijas): </span> Vadžiódavo polkas po tum ąžuolu. Muzikantas išsitraukė savo skripką ir pradėjo valcus vadžiot. Kalvis Dundulis su savo smuikeliu vis taip pat mikliai vadžiojo šokių melodijas. Padėk uliavoti, tancelius vadžióti. <br/>12. <span class="explanation">pasakoti (ppr. niekus), postringauti: </span> Ateina ir vadžió [ja] kalbas atsisėdusi. Kalbas su visoms vadžióji, i velkas čia! Einu, gana maliodijas bevadžióti. Gana žaimas vadžioti, darbą dirbkiam. Galiu gavendas vadžioti, liežuvis neserga. Anekdotus baisius vadžió [ja] pri stalo, i tat mokyti! Prigėręs yra ir vadžió [ja] juokus. Liūb komedijas vadžiósma. Tegul ji čionai nekukuoja, nė alasėlio nevadžioja. Mums gardui tavo grumzdžia, vadžiodami barnias, norėdami mus išteriot. Jie tiektai už ženklą prastą jį. tur ir tūleropas barnis apie jį vadžioja. <br/>13. <span class="explanation">naudoti (burtus): </span> Daug burtų vadžiójo žydai ir latviai. <br/>14. <span class="explanation">dažnai gimdyti: </span> Vadžiója, būlo, vaikų daug. Toj merga šešiolikos metų ėmė vaikus vadžiót. Tik mergytes vadžiósi, o gaspadoriaus <span class="explanation"> (sūnaus) </span> nereik? Jeigu mane karalaitis imtų, tai aš gražius vaikus vadžiótau. <br/>15. <span class="explanation">nuolat vesti (jauniklius): </span> Buvo kiaulė, ką paršus vadžiójo. Lapės vaikus ten vadžió [ja]. Tokie šabakštynai, ka nė vilkas vaikų nevadžiõtų. Devyni velniai vaikus vadžió [ja] pri mūso <span class="explanation"> (pas mus didelis užkampis) </span>. Nevaikščiok, kur velnias vaikus vadžió [ja]. <br/>16. <span class="explanation">nuolat duoti vaisių: </span> O tos obels baltais žiedais žydėjo, raudonpusius obalėlius vadžiójo. Baltais žiedeliais žydėsime, raudonas uogas vadžiosime. <br/>17. <span class="explanation">pasilakstyti, apsivaisinti: </span> Kada yr Pelėkė vadžiójusys?. Ir Janikė [mergose] buvo vadžiójusys. <br/>18. <span class="explanation">imti už žmoną: </span> Vadžioju jos seserį. Ans vadžió [ja] pačią nuo tos giminės. Ei brolau, broluži brangvarduži, ar vesi našlužę, ar vadžiósi? <br/>19. vadelėti 1: Kam vadžioji (vadelėji) arklius, ar kur važiuosi? Paukščiam beperant, juos. namiej pririšt arba prie virvių vadžioti. | Vadžias vadžiója. Vadžiók gi greičiau vadeles! <br/>20. vadelėti 2: Duok bernui vadžias, tegu jis vadžiója. Vadžiójo arklius iš Krevo. <br/><b> akimìs vadžióti</b> <span class="explanation">sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: </span> Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja. Eš savo akimis tave vadžiosiu. <br/><b>liežuviùs vadžióti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes. <br/><b>už čiùpros vadžióti</b> <span class="explanation">primesti savo valią, varinėti: </span> Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros! <br/><b>už nósies (nósės</b>. <br/><b>) vadžióti</b>. <span class="explanation">apgaudinėti, mulkinti: </span> Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės! Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója. Jis nori kitą už nosies vadžiót. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį. <br/><b>antvadžióti</b>. atvadžioti 1. <br/><b>apvadžióti</b>. apvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">daug kur nuvesti: </span> </span> Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė. Apvadžiójo visur [po miestą], nakvojau. Vaikus visur apvadžiója, žino visa. Apsivadžiójo biškį, parodė miestą. <br/>2. <span class="explanation">apibraukyti: </span> Apvadžiój [o] rankomi visą pilvą, rado ligą. <br/>3. <span class="explanation">išsiuvinėti apvadus, jais papuošti: </span> Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja. Tuos krepšius apvadžio [jo] visokiais žibučiais. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus. Kas tau apsivadžiót pačiai! <br/>4. <span class="explanation">pasibėgti: </span> Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo. <br/><b>atvadžióti</b>. atvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">daugelį ar visus atvesti: </span> Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė. Kas atvadžiós, ką padarys?!. <br/>2. <span class="explanation">atitraukti, nukreipti: </span> Atvadžioja nuog tikros ganyklos. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo. <br/>3. atvadelėti. Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč! <br/><b>davadžióti</b>. <span class="explanation">išaiškinti, įrodyti: </span> Davadžiój [o], darodė, kas pavogė. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo. Daugiausiai davadžioja priklodais. Bet Saul [ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus. <br/><b>įvadžióti</b>. įvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">daugelį ar visus įvesti į patalpą: </span> Arklius į tvartą įvadžiók. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja. Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų. Jį per išvadžiotojį iššaukė. <br/>2. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys. Bėrąją par trumpai įvadžiójai. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót. Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi. Aš pats insivadžióju. Įsivadžiójo ketvertą. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti. <br/><b>išvadžióti</b>. išvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: </span> Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink. Išvadžiós karves uriadninkas. Arklius išvadžiójo iš tvartų. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio [jo]. Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót <span class="explanation"> (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią) </span>. Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik. Į darbą išsivadžió [ja] tus pačius [arklius]. | Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus. <span class="explanation">iš daug kur išvesti. </span>. Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji. <br/>2. <span class="explanation">daug kur nuvesti: </span> </span> Aš išvadžiójau aną po visas stubas. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus. Aš tave išvadžiósiu po panemnę. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare. Išsivadžiojo po visus pakajus. <br/>3. <span class="explanation">suklaidinti, sugundyti: </span> Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis. Išvadžiojau svietą, mylas Pone. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti. Jie mus sela išvadžioti. O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais. <span class="explanation">kurį laiką klaidinti einantį: </span> Velnias išvadžiójo muni po pušyną. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką prižiūrėti, globoti: </span> Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió [ja]. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi. Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenka. <br/>5. <span class="explanation">nutiesti: </span> Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma. Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusios. <br/>6. <span class="explanation">išrašyti, išraižyti: </span> Išvadžiótos litaros anta kryžiaus. Išvadžiójau raides, viską. Išraižo [paminkle], ka nori, viską išvadžió [ja]. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankoms. <br/>7. <span class="explanation">siuvinėjant išpuošti: </span> Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti. Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota. | Aplink jo. rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takai. <br/>8. <span class="explanation">sugebėti padainuoti: </span> Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainas. <br/>9. <span class="explanation">išpasakoti: </span> Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo. Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo. <br/>10. <span class="explanation">pripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: </span> Išvadžió [ja] [politikai], ka nereik Lietuvai karū́menės. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió [ja]. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų. Duoda sevi išsìvadžioties <span class="explanation"> (išjuokti) </span> toks senas žmogus. <br/>11. <span class="explanation">daug pagimdyti: </span> Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau. | Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta. Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviau. <br/>12. išvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini? Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą. Išvadžiók ir įsek vadžias. <br/><b>nuvadžióti</b>. nuvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">visus ar daugelį nuvesti: </span> Toks vaikis a benuvadžiós [veršius], tegul. <br/>2. <span class="explanation">numinti, nutrypti bevedant: </span> Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririšt. <br/><b>pavadžióti</b>. pavedžioti. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavesti: </span> Pavadžiók ašvienius ariant. Reikia pavadžiót vaikus an oro. Ka nor sulauktau vaiko <span class="explanation"> (vaikaičio) </span> už rankutės pavadžiót. Pavadžiódavo tą aklą bobalę. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat. Pavadžió [ja], jau noria eit mergica. Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió [ja]. Jis karvę pasivadžió [ja] kiek i gulia. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių. <span class="explanation">sugebėti, pajėgti kiek pavesti: </span> Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu. <br/>2. <span class="explanation">drauge apvaikščioti: </span> O čia da pasìvadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr. <br/>3. <span class="explanation">kiek pagloboti jauniklius</span>. Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna. <br/>4. <span class="explanation">pabraukyti: </span> Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója. <br/>5. <span class="explanation">braukant pavalyti: </span> Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus. <br/>6. <span class="explanation">pasukioti, pareguliuoti: </span> Šriubas, kur pavadžiója žirkles. <br/>7. <span class="explanation">įvadelėti, pažaboti: </span> Pavadžiók arklius. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas. <br/><b> gaĩdį po pùsnį pavadžióti</b>. <span class="explanation">greit pavargti. </span> <br/><b>už nósies (nósės</b>) pavadžióti <span class="explanation">apgaudinėti: </span> </span> Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis. | Tokio. už nósės nepaimsi nepavadžiósi. <br/><b>parvadžióti</b>. parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžióji. <br/><b>pérvadžioti</b>. pervadžióti. pervedžioti. <br/>1. <span class="explanation">visus ar daugelį vedant pergabenti: </span> Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę]. <br/>2. <span class="explanation">visur išvadžioti: </span> Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos! Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs. <br/>3. <span class="explanation">keisti vadžiojantis: </span> Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtą. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką vadžiojant rūpintis: </span> Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojai. <br/>5. <span class="explanation">nukreipti: </span> Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo. <br/><b>pievadžióti</b>. <span class="explanation">pritraukus priraišioti: </span> Anksčiausis čėsas apynius pyvadžioti. <br/><b>pravadžióti</b>. pravedžioti. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavesti mokant: </span> Nemokantį arklį arti pravadžiók. <br/>2. <span class="explanation">pragyventi: </span> O tėvas tris pačias pravadžiójo. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką, prabūti: </span> Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėj. <br/>4. išvadžioti 12. <br/><b>privadžióti</b>. privedžioti. <br/>1. <span class="explanation">daugelį atvesti: </span> Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite. <br/>2. <span class="explanation">daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): </span> Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių. <br/>3. <span class="explanation">išmokyti atlikti tam tikras apeigas: </span> Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos]. <br/>4. <span class="explanation">daug komunikacijų nutiesti: </span> Privadžióta elektrų. <br/>5. <span class="explanation">įpasakoti, pamokyti, įtikinėti: </span> Privadžió [ja] vaikams gražiai būti, nemušties. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro]. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas! Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis. Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jį. <br/>6. <span class="explanation">įkalbėti, įtraukti kalbant: </span> Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump. Dievo tavo verksman mane privadžiojo. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą. Privadžio [ja] darbus mylaširdingus. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja. <br/><b>suvadžióti</b>. suvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">visus suvesti: </span> Suvadžiósu gyvolius, ateisu. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą]. Susivadžió [ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvų. <br/>2. <span class="explanation">visur nutiesti: </span> Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójo. <br/>3. <span class="explanation">suklaidinti, apgauti: </span> Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo. Anos galva dirbo suvadžióti. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió [ja] žmonis. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko. Melavo, kits kitą suvadžiojo. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau. <br/>4. <span class="explanation">suvilioti, nuskriausti: </span> Nesuvadžiók mergelkos, brude! <br/><b> liežuviùs suvadžióti</b> <span class="explanation">suliežuvauti, apkalbėti: </span> Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti. Gera boba, liežùvių nesuvadžió [ja]. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojo. <br/><b>užvadžióti</b>. užvedžioti. <br/>1. <span class="explanation">visus ar daugelį užvesti. |</span>. <br/>2. <span class="explanation">uždainuoti pirmu balsu: </span> Mūsiškis visada užvadžiója. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavo. <br/>3. <span class="explanation">apgaudinėti: </span> </span> Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti!. Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų. <br/>4. <span class="explanation">nukreipti, nusukti: </span> Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja. <br/>5. <span class="explanation">suvilioti: </span> Neužvadžió [ja] anas. neprasideda. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę? Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių. <br/>6. <span class="explanation">sudraugauti: </span> Neužsivadžióčio su tokiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.