antveizėti

veizė́ti, véizi (véiza, véizia), -ė́jo. veizdėti:

1. Veizė́k iš arčiau ir matysi. Véizu véizu i nėkaip atskirti negaliu. Véizu pro ašaras, nėko nematau. Teip véiza, teip véiza į vienas kitą! Dideliai gerai gražiam būti: visos mergos tik véiza, tik véiza. Paskuo ans į muni veizė́jo kaip vilkas. Jei daktaras ir atvažiuos, ans tiek į tas duris, tiek ans į muni veizė́s (nesistengs pagydyti) . Véiza akis išsprogenęs. Ka ans véiza – akys sprogsta, a ko neišneš. Ans liuob veizė́s iš paniūros. Jonis véiza teip kaip par maurus (apsiblausęs, prisimerkęs) . Plačiums akiums visi véiza (gobšai, visko nori) , nepatenkinti. Mas tik véizam ausis iškėlę. Akys didžiausios, veizė́jo gražiausiai, o nematė. Veizė́te véiza, bet nemato. Véizu neveizė́jusi – nebipripažįstu. Bobos šmūkšt sulindo i véiza. Išejau pri pušale, prisimečiau i veizė́siu. Ans pro duris, aš iš lovos veizė́ti, kur ans eina. Neveizė́k: višta pera, anai netinka, ka kas véiza. I kelti į saulę veizė́jom, i gulti (nereikėjo laikrodžio) . Ka véizi priš saulę, toki rausva dirva yr. Aš prisnūdau, véizu – karvių nebėr. Veizu – vieškeleliu juodbėru žirgeliu parjoja brolelis. Pradėjo daržinė degti, žmonys subėgo veizė́ti, kas ten pasidarė. Tik veizė́siam, ka tik iš kitur, iš kito kiemo kas neatneštų kuršį [linus minant]. Žiūru žiūru i veizė́ti pradėjau. Kaimo žmogus žiūrì žiūrì į tvarkas i veizė́t pradedi. Tokie knikiai véiza véiza i žiūrėti ema. Veizė́k, šaukštą į užpakalį įsikišęs išneša [gandras] – pavakarės negausi. Veizė́k, motin, zuikys par lauką lapatuo [ja]. Ant lenta gulėsi, į dangų veizė́si, po smerčio jokios ligos nebturėsi. Baimė buvo veizė́ti ten tame kare. Ka jaučiai susirema, baimė veizė́ti yr. Vyrai maudos, kaip tu eisi artie – iš atsto veizė́sma i lauksma pakarklynė [je]. Mun akys kaista véizant į anus: žmonys y [ra] puikiausiai apsidarę, pavalgę. Smailiai ans véiza į mergas, rodos, suės. Ale kiek aš piningo turiu, jūs veizė́kiat! O tas vaikis sėda sau pri košės pusbliūdžio i neveiza nė veizėti į tą pusę. Ans. nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veizą̃s, ar neatsigena ta boba. Cigonas, įsikibęs į laiškus cibulių, veizė́jo ant gaspadoriaus kaip varna ant kaulo. O ta (tai) tuokart parodys, ka buvo geras kąsnis, bet paliks beveizą̃ (nieko nepešę) . Šiuodu pasiliko beveizį kaip avies įkąsti. Kad veidas liepsnoja arba kaista, reikia į juodą aviną veizėti arba su titnagu apskilti. Veizėk, mergele, veizėk, jaunoji, kaip dreba rūtų šakelė. Pirmą kartą kad veizėjau, žalias [tebesąs] vainikelis. Veizu pro langą – ateina par lauką matušelė verkdama. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį mamužė veizėjo. Žiūru veiziu pro langelį, kas atjoj, kas parjoj tą rugių laukelį. Žiūrėk nežiūrėjęs, veizėki neveizėjęs, žinai gerai, bernuželi, kad aš tau neteksiu. Svietas, pamatęs keistą apdarą ir nepažįstamą stovylą, par kits kitą grūdės veizėti. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui. Kaip tau ir akelės nepaskausta teip beveizant. Saulė iš aukšto veizi ir gėrisi iš žiemos miego pabudusia gamta. Ano nupinti krežiai veizė́te véiza – tokie puiki yra. Oi, alus alus labai gražus, ant stalu padėtas į muni veizėjo. Mun bevéizant žmonys ėmė skirstyties. Ko véizi kaip katinas į lašinius? Veiza kaip karvė (kaip asilas) į naujus vartus. Ko veizi kaip avis į berlinką? Veiza akis išplėtęs [is] kaip driežas į gegužę. Véiza pasišiaušusi kaip šeškas. Véiza kaip varlė akis išpūtęs. Véiza kaip gervė galvą iškėlusi. Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę. Ir blūdija kaip ožys, į vandenį veizėdamas. Veiza kaip ožys baltoms. Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu. Ar su avižomis veizi, kad nematai? Akys ištįso beveiziant. Akys – vienos duobės: toms pačioms i veizė́ti, i kriokti. Nekuomet miręs beveizįs. Iš miško parejęs (gautas. kilęs) į mišką ir veiza. Miško paukštis į mišką i véiza. Dovenotam arkliui neveiza į dantis. Dovenoms niekas neveizi į dantis. Anie nevéiza į dantis: varo dirbti, ir gana. Je, ligelė užpula, į dantis nevéiza. Giltinė neveiza į dantis. Smertis į dantis nevéiza. Nėkas nevéiza į dantis – numirsi i pats. Véiza véiza kaip Bauža į bitį, o nėko nemato. Veizė́k į šikantį, ne į darbą dirbantį. Kas miegodamas véiza? Į mišką eitant véiza numie, iš miško eitant véiza į mišką. Du véiza, du girda, vienas rėka.
bevéizint. netrukus, greit, tuoj pat: Tujaus įsėdęs, bevéizant atvažiavo pri puikio rūmo. Kaip bevéiziant blynų privariau (prikepiau) . Tas milas blogo gatunko – bevéizint būs kiaurynė. Beveizint liko stalai apsėdę, kaip tik vestuvės. Atsisėdusys véizas vienas į kitą, bėdoj būdamys, vienas kitam nieko nedaro. Motriška turì veizėti ir veizė́ties (turi būti apdairi) . Véizuos pro langą ir pamačiau – beateitąs. Tas akis ana išbalinusys i véizas. Ka žinotumi, tas šaukštas čia pat veizė́jęs [is] į vedvi (buvo matomai padėtas) . Dviračio guma pūkš – ir palikau besiveiząs. Vaikas tą pakį sugrobęs [is] i véizas, ka kas neatimtų. Ko veizys kaip su smetonais (baltakiuodamas) ? Veizias kaip čerapakas į kiaušius. Veizėkis yt karvė į naujas karkles.
besivéizint. tuoj pat, labai greitai: Besivéizant padariau alaus. stebėti, sekti akimis: Nevéizu [futbolo],
nesuprantu – vieni laksto, kiti šauka. Véizam televizorių, radijos klausomos. Pri kūtės [kaimynai] bešneką, kiaules bevéizą. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos. domėtis kitos lyties asmeniu: Smarkiai būtų apsišavęs vaikis, jei į tą mergelę būtų veizė́jęs. Jis į muni nevéiza. Ana į kavalierius tik véiza, i viskas. Ko véizi į tokį jauną piemenį?. Kaip paaugom, ta (tai) tuokart pradėjėm jau į tus vaikius veizė́ties. stebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmus: Aš del to daba véizu į jaunimą – dideliai gerai y [ra] gyventi jaunimuo. Senam genda krau [ja] s daba į tvarką véizant. Nu dabar vedu ta (tai) jau veizė́siav, katras ilgiau išgyvens. Mums véizant (mūsų supratimu) , čia lengvus darbas. Nu i pamatysi, ka nusipirksu: nuvažiuosu i gausu, i neprašysu tevęs. – A véizi! Ar tu véizi tiktai (mat kaip): galįs ir basas vaikščioti!. Ten daba, kad aš véizuos, ka daba jauniejai teip auga kaip pri pečiaus. Véizuos, kas čia būs prigėrus. Kaip daba svietas gyvena, pone Dievali, ben neveizė́kis. būti matomam: Pri lango toki didelė šviesa véizas. praleisti šviesą, persišviesti: Stogas jau véizas. | Tie akulioriai neveizas teip gerai.

2. Važiuos jaunoji su tėvais, veizė́s, ką ans ten tura. Veizė́k, ko vaikas kroka. Pusrakį (pusę perėjimo laiko kiaušinį) veizėjo (tikrino) pryš saulę. Veizėtumėm kartu bites po mikroskopo, aš jau daug iš jų anatomijos žinau interesingo. Ka parveš kraitį, ka pradeda veizė́ti – akmenų pridėtà. O kad įvažiavo į uošvės dvarelį, ir išejo trys mošelės kraitelio veizėti. apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nevéiza i daktaras, jei girtas ateisi. Ar duodies daktarui veizamas, barškinamas? Knaisė, veizė́jo visus galus, ieškojo ligos.

3. Ans sako: eitu darbo veizė́ti. Veizė́k vyro pagal savo nosę. Nesastikdžiau (nesusitikau) tokio, kad mañ veizė́t. Mus [t] reiks eiti nakvynės veizė́ti kur nors. Patalkėms šeimininkas veizė́s muzikanto. A stalčiuo [je] nebrandi, a skrynelė [je] veizė́jai? Ką tokiam šimtmetiniuo daktaras padės – kunego tik veizė́k. Tėvas, sūnuo žmonos veizėdamas, ne turtų, ne grakštumo ieško. Kaipo švento [je] vieto [je] globos sau veizėjo. Reiks jums joti, reiks važiuoti seselės veizėti. Oi jojau jojau į svečią šalį audėjelės veizėti. Pravyrėjau vario duris, matušės veizėjau. Aš veizėsiu kitą, kad aš pervaikščiosiu šią žalią lankelę lyg kviečių dirvelę. Nepadėjęs neveizėk, neieškok. Veizėti reik žodžiui vietos. I pasmirs (senmerge paliks) pri motynos bestovėdama – tura vaikio veizė́ties. Eik į svietą veizė́ties sau duonos. Iš kokio sporto duonos ilgai neėsi, veizė́kias tikro darbo. Martel, skruzdel, veizė́kias darbo. ieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėti: Builių dar nėkas pry mūso nevéiza. Jau bulvės veizamos buvo, ka vokyčiai antejo [1941 m. ].

4. Vienas nu kito grobstomos (vaginėjame) , nėko nevéizam teisybės. Kas būs, ka taip svietas teisybės i tvarkos nebvéiza. Į žmogų nevéiza, ka tik piningų prisismauktų – o valdžia! Į motinų ašaras kas véiza: – eik [, sūnau, ] į karą, i tiek. Kas nora gerti, tam nėra veizė́ta (nieko nepaiso) . Šiandien į turtą nevéiza. Nėra veizė́ta: gali negali – turi dirbti, ir gana. Aš ne par daug véizu į vaistus: jei su vaistais vieną skylę lopai, kita praplyšta. O kitas ans. sėjo pasėjo – nėko neveizė́jo. Ka audi, véizi, ka visi pašaliai gerai i lygiai išeitų. Sėdav i ėdav – nėko nevéizav. Noru vaikščioti, o ka nėkas į norą nevéiza. Į kelnes neveizė́kiat, veizė́kiat, ka pastogę turėtų [vesti ketinantis vaikinas]. Visi į darbą veizė́jo atbulai, ka tik sau parsinešti. Bendrovė [je] visų viskas, visi taip i veizė́s. Vyrai tų drabužių labai nevéiza: ka būtų žmoniškas koks, i gerai – ne bobos. Ūkė [je] valandų nėkas nevéiza i neskaitliuo [ja]. Kas ten veizė́jo meilių, da [r] ko: eik, būsi paėdusi! Meilė, meilė, o ana išrūksta – reik pirmu proto veizė́ti. Gera karvikė: nevéiza, taukinas a netaukinas [gėralas]. A kas véiza: dreba žodį senam – tik laižykias! Kriok kiek nori, nėkas neveizė́jo, o dabar: ajajai – vaikas negalia sukriokti, pula bent du. Ir neveizė́k ant piktumo mano. O krikščionie, veizė́k, ką skeli V [iešpačiui] savam. O veizė́k, ką pirm to pažadėjo evangelija. Braidžio [ja] po griekus kaip gandrai po balas ir neveiza nieko. Daryk gudriai (mandriai), veizėk galo. Neveizėk į pradžią, bet į pabangą. Neveizėk į pigumą, bet į gerumą. Vilkas neveiza, ar daug, ar maž yra avių. Nevéiza giltinė į metus. Kaip negalėjo skirties, veizė́jos vienas kito, mažinos – daba pūrkš, pūrkš! Teisybė brangus daiktas, turi labai veizė́ties. A ten kas véizas: užryna ko, i gerai.

5. Ana šėliojas, ardos, nenora tų vaikų veizė́ti. Ne vyro, sako, véiza, ne tėvų véiza, sako. Daktaras tura veizė́ti, kas bebūtum ligonie. Ičtikri gaspadoriai buvo, veizė́jo gyvenimą kaip kaži ką. Vyrai daba ne tie – numų nevéiza. Jaunosios nebvéiza vyrų, valgio nežiūra. Motriška savo veizė́jo, vyras savo, i sutiko. Buvo taip: motriška veizė́k numus, vyriškas už numų – buvo taikos. Piningo tura, į tą seną žmogų nė veizė́ti nevéiza. Išmirė visi – nėkas i kapų nevéiza. Gyvolį veizė́k nu ryto lig vakaro. Gana iš tavęs, kad veizėsi savęs. Gal anie lyginties (užmokėti) , i veizė̃tumiam [žąsiukus]. A veizė́jai bitis savo? Rytoj tėvas veizės (veizdės) bites, bus bičiuliai. Kerdžius, kaipo piemenų pardėtinis, veiza, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais. Ans veizė́jo, ar visi dirba. Pilni kapai priguldyti savęs neveizė́jusių. Teveĩzie savo dukteries rūtų, ne kitas gano. Senam i nu vėjo reik veizė́ties. Motriškai reik veizė́ties (prisižiūrėti, apsitvarkyti) , reik priš veidrodį staipyties.

6. Matau, kad ans. nelabai véiza, pati pradėjau storoties [malkų žiemai]. Reiks anai pačiai veizė́ti su tais virbais. Reiks veizė́ti įsitiekti. Dukterys irgi véiza, kur pelnyties. Mes véizam, ka tik sveikos būtumiam – geram pieną, kiek noram. Veizė́kiat, ka smako galva negautum nurietėti į vandinį. Anie tik veizė́jo į savo kišenę. Ne pastrajus reik veizė́ti, reik veizė́ti, ka bulbių nebėra valgyti. Mergikėms nu mažilelės juo tų škurlių škurlelių turì veizė́ti. Ankstainiais atsigulęs, ans neveizi atsikelti. Tatai ans ejo uždarbiauti, o į ūkį neveizė́jo. Veizės muni uždegti, primušti. Pamotė tik veizė́jo pykibti. Ne ana nora, ne ana véiza. Senovės raštininkai pasako [ja] tą vyskupą buvus dideliai linksmą, gebėjus tankiai svečius kviesti, o vyskupystės nedaug teveizėjus. Motriška teveĩzie puodžiuką, vyriškas – plūgiuką. Ėsti pirmu reik veizė́ties, ne kningikių pirkinė́ties. [Susenusi] ūkininkė, tik grabo veizė́kias. Veizė́kias antro [vaiko] – vienas kaip vieni marškiniai. Vaizė́kiamos, rūpinkiamos, ka geriau būtum Lietuvo [je]. Nudegęs veizė́jos, ejo padegėliais. Grįžę iš karūmenės véizas pry miesto (nori įsikurti mieste) . Jei taip ilgiau ės ta senė mun sveikatą, būsu priversta veizė́ties. Po karo žmogus veizė́jais gyvybę išsukti. Veizas (svarbu) , kad būtų lengvesnė kultuvė.

7. Kitas vaikis, veizėk (veizdėk), prieš saulei tekant moka pakilti. Veizė́k, kiaulėms lapų suskink. Ateis vasara, veizė́k, būs vežimai krauti, rugius rinkti reiks. Sudžiovink saldį sūrį, veizė́k, i nebįkąsi. Šlitinas, veizė́k, i bepareinąs. Veizė́k šitai, i Telšiūse jau kitoki kalba, skiras.
baltomìs (iš baltõs) veizė́ti (s) baltakiuoti, šnairuoti, pykti: Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys. Ko tu taip baltõms véizi į muni? Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõs.
į akìs véiza artì (mirtis): Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į akìs véiza. Jau smertis yr į akìs veizė́jęs.
į bùtelį veizė́ti dažnai girtuokliauti: Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą (ne į ūkį) .
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgų.
į kniñgą veizė́ti eiti mokslą: Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęs.
į (kieno)
rankàs (nósę) veizė́ti laukti pagalbos, paramos: Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósę.
kreivà akimì (kreivomìs akimìs) veizė́ti skersakiuoti, šnairuoti: Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi? Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti.
nė̃ skersà akimì (nė̃ skersomìs, nė̃ skersám) neveizė́ti visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą. Kiti nė̃ skersomìs nevéiza. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs.
per akė́čias veizė́ti patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čias.
per dúoną dúonos veizė́ti. nepasitenkinti tuo, ką turi.
per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkį.
antveizė́ti. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė.
apveizė́ti

1. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus. Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę],
ale nereik i širdies graudinti. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęs.

2. apveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio [ja],
i gyvolius apveiza. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų. Visus priima, visus vargdienius apveiza. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai (išromijai) ? Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė. Būk, kol gali apsìveizėties, o jei ne, keliauk sau (mirk) . Negali savęs apsìveizėti – kam i begyventi. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéizi.

3. apveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo. Šiandieną patys. tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos. Ligonis pats tura apsìveizėti (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan) . [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimo.
atveizė́ti

1. pažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk. ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė. Lovelė [je] gulėjau, saulelė tekėjo – į vainikelį atsiveizė́jau. Bandelės ieškojau, graudžiai ašarojau. Saulelė tekėjo, į ašareles atsiveizėjau.

2. atveizdėti. Aš tik tui tui [vilkui],
ale atsivéiza atgaliau, nebėga greitai. Tokį pamatė gyventojį, kad dar paskuo atsiveizėjo. Metęs viską išejo į Ameriką, nei atsiveizė́ti nebatsiveizė́jo.

3. atveizdėti
3. Atsiveizė́jo [merginos] gražių akių greitai, kaip pamatė, kas do par gegutė. Gražus, atsiveizėti negal. Čia yra tatai gražybė. nemieruota – atsiveizė́ti negal. Atsiveizė́k, paniolale, šį paskuojį vakarelį. iki valios patirti: Kol vyrą gauna, galus daros (labai stengiasi ištekėti) , o kaip greitai tos laimės atsivéiza! Katilas bėga, vaikas rėka – atsivéiza tos laimės [ištekėjusi].

4. atsižvelgti: Valdžia neatvéiza į žmogų. Į tavo vargus atsiveizė́damas duosu tau bagotą bobą. Atsiveizėk, prašom, pone, ant tų tarnų tavo (= į tuos tarnus tavo).

5. atrodyti: Visokių žmonių: vienas atvéiza jaunas, gražus, kitas senas. Ana toki daba štarki atvéiza.

6. atveizdėti
5. Saulė leisdamos atsiveizė́jo – rytoj būs pagada. Saulė leisdamos atsiveizė́jo pro debesį – būs bjaurì. Atsiveiza saulė toki baugi, nusigaisrėjusi. Teip i tuokart saulė atsiveizė́jo raudona, graži. I saulė atsivéiza, i lyna. Vakaruose, pakraštyj debesų, raudona saulelė leisdamos atsiveizėjo.
daveizė́ti. neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti: Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi.
įveizė́ti

1. įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones. Aš neįveizė́jau, kas buvo. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat! Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumo.

2. įveizdėti
1. Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba. Įsiveizė́jau, pažinau vagį. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai! Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio [ja],
kad daugiaus o skaniaus valgyti. įsitraukti veizėti: Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam. Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles. įsimylėti: Gera vaikas buvo, įsìveizėjo į tokį – nė šioks, nė toks. Įsìveizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją! Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šalies.

3. galėti, įstengti matyti, įžiūrėti: Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni. Piningai maži, senam sunkiai įveizamì. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi. Tamsì, nėko nebįvéizu. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna. Ar įvéizi [fotografiją] ? Anku, nebįvéizu i televizoriaus. Kaimynai i par sieną įvéiza. Turi įsìveizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęs.

4. atrodyti: Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašo.

5. suvokti, suprasti: Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėti.

6. suveizėti
6.
išveizė́ti

1. išveizdėti 1: Elena išveizė́jo visas kningas – nėr tos vardo dienos. Išveizė́jo, išvartė visus pašalius ir nerado. Išveizė́s iš visų pusių, iškratys, tada pirks. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo rūmus kunigo rasti. Reik pirmu išveizėti, bene pragaišo koksai keras. Jūs turiat kuo metu noris patys jį. išveizėti, tai paskui tarp tūkstantės kitų bičių tujaus pažinti galėsiat. išrinkti bulves iš po kero, išurvinėti: Išveizėtos bulvės, jau kastos.

2. išveizdėti 3: Muno akimi tu išvéizi sveika. Koks buvo gražus žmogus, jaunas išveizė́jo. Kaip cigonės išvéiza su tais ilgais sijonais. Koks ans išvéiza – tokio nesu matęs. Koks tas žmogus yra ir koks ans išvéiza? Tai išvéizia gražiai! Anos (jos) girnos kiteip išvéiza. Jūs jau žinot, kaip ji. išveiza. Vasarojas labai menkai išveizi. Sakė žmonės, jog seniau kaimas išveizėjęs tvarkus. Išveizi, it nuodų būtų atsigėrusi. Ne vienas it angelas išvéiza, o savo širdė [je] žaltį slepa. Išveizė́jo, ka gausiam lytaus. Įpilsiu tuodu šėpeliu į siaurą žaką, tai išveizė̃s da pilnas saikas ėsąs. Mun išveiza, Leinė yr senesnė. Man išvéiza, kad ji sirgo tridšium šeštais (trisdešimt šeštais metais) . Munie išvéiza, nėko iš to nebūs, vaikeli. Mun taip išvéiza, ka būs lytaus. Išvéiza munie, ka blogai būs. Da tu jauna dideliai išsivéizi. Skurla toks, nuruopėjęs, surembėjęs, o ir tokiam maž išsiveizėjo septyniasdešimt metų.

3. įveizėti 1: Aš neišvéizu, nekirpsu – bijau įkirpti.

4. žiūrint pasiekti kokį rezultatą: Veizėk, a gerai [susiuvau] ? – Gerai, gerai – ką čia išveizė́si! Veizu veizu – nėko neišvéizu. Čerapakas kiaušius išvéiza (bežiūrėdamas išperi) .

5. kurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugyti: Penkius metus išveizė́jo i numarino gražiausiai.

6. pajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugoti: Tu veizėk aną. – Ką ten išveizė́si, ne mažas vaikas yra. Kas ten išveizė́s tus vaikus, ka anie neklauso. Jeigut ans. įsilenda į krūmalį, tu neišveizė́si.

7. atsižvelgti, paisyti: Nebišveizėsi pigumo, reik pirkti. Kumet priejo, tumet i pasėjėm [bulves],
nebibuvo kumet beišveizė́ti [, kokia buvo mėnulio fazė].

8. išveizdėti 5: Apstoję Linkai ir Rimeikiai ėmė melsti, kad ir jų [avilius] išveizėtų.

9. žvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarinti: Jei neužspauda akies, nū́mirėlis išveizė́ti kitą galia. [Numirėlio] akis veiza – ką ir išvéiza. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstėnums, žmonys, atejusys į budynę, sako: tas numirėlis išveizės dar du to buto.
nuveizė́ti

1. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių. Turì akį, nuvéizi, kas kam tinka. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo. Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs. | Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom (nugailėjom) , ir širdis ką neparplyšo. Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrą.

2. įsižiūrėti, pasirinkti (merginą): Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti?. Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodyti.

3. įstengti prižiūrėti, nusaugoti: Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi!

4. nugalėti žiūrėjimu: Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́ti.

5. numatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmo.

6. užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jo.

7. nuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles.

8. numatyti, išburti, atspėti: Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktus.

9. atrodyti: Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus?

10. sužlugti: Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́si.
paveizė́ti. paveizdėti:

1. Aš jau i paveizė́ti į tave nebgaliu. Aš pavéizu iš paniūros i neinu pri stalo. Pavéiza pavéiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas. Ka susiraukė tiek keistai, paveizė́jo mun teip į akis tiesiai. Ne taip pašnekėjo, ne taip paveizė́jo [marti] – visokios bėdos. Ka paveizė́s [blogų akių moteris],
tie gyvoliai i susirgs. Gudrios tos senės: pavéiza – žmogų kaip švieste paršvieta. Paveizė́k, kaip čia gražu. Paveizė́k, tėvai, į ką ta vaiko murzelė bė [ra] panaši. Paveizė́ti motriška kaip reik, o vėžys. Tas dangtis paveizė́ti dideliai didelis. Prastą dieną nepaveizu į uogas nė veizėte, tik šventą išbėgu pauogauti. Ta motina nekenta anos i paveizė́ti. Dabar nebnoriu tų savo namų ne paveizė́ti. Aš į aną nebūčio nė paveizė́jusi. Pavéizam – nėko neišmanom. Paveizė́ti krūmas (stiprus) , ale jėgos neturiu. Ryto metą paveiza į pakriautę – nebėra mėsos. Ans gera paveizė́damas. Kaip būs vakarelis, ta (tai) tujau ans ir ateis paveizė́ti. Tretį kartą paveizėjau – vainikelis supelėjęs. Atsisukęs paveizėjau ant savo mergelės – tebstovinti, tebverkanti pas žalią gojelių. Atsikėliau rytmetelį, paveizėjau pro langelį. Pakelu galvelę – beskaustanti, paveizu pro langą – beauštanti. Mano mergelė maloni kalbėti, graži paveizėti (paveizdėti), liemeningo augumėlio. Ka pradėjo daužyties, baisu paveizė́ti. Šopagų padai atvimpa, gailu paveizė́t. Ale tik saulė paveizė́jo į langą, pūrkš i nebliko tų [šalčio] kvietkų. Ant akių paveizėjęs sveikatos neklausk. Paveizė́k pirma į savo añtį, o paskuo į kito. Puiki puiki panelė, kas paveiza, tas ašarojas. Puiki panelė. Kas į aną paveiza, graudžiai apsiverka. Graži graži panelė, paveizant reik verkti. Pasiveizė́k važiuodama, kokios tos trobelės. Kad eis teip vaga pilna [plukdomi medžiai] – gražiai būs i pasiveizė́ti. Aš misliju, reik mun bėgti paveizė́ties. Nepasiveizė́jo, nepasistebėjo i papuolė po mašinos. Nesuvoka ligos [jauni gydytojai],
pasiveizė́dami į knygikę vaistus rašo. Aš pastovu, pasivéizu kaip [paršiukai] ėda. Seniejai liuob eis pasiveizė́ti, jauniejai pasišokti. Pasivéiza piktums – bijau marčios. Pasìveizėjau – burna vienos piešos. O kur tu buvai įlindęs? Pasiveizė́k, koks tu besi! stebėti (kieno elgesį, veiksmus): .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>veizė́ti, </b>véizi (véiza, véizia), -ė́jo. veizdėti: <br/>1. Veizė́k iš arčiau ir matysi. Véizu véizu i nėkaip atskirti negaliu. Véizu pro ašaras, nėko nematau. Teip véiza, teip véiza į vienas kitą! Dideliai gerai gražiam būti: visos mergos tik véiza, tik véiza. Paskuo ans į muni veizė́jo kaip vilkas. Jei daktaras ir atvažiuos, ans tiek į tas duris, tiek ans į muni veizė́s <span class="explanation"> (nesistengs pagydyti) </span>. Véiza akis išsprogenęs. Ka ans véiza – akys sprogsta, a ko neišneš. Ans liuob veizė́s iš paniūros. Jonis véiza teip kaip par maurus <span class="explanation"> (apsiblausęs, prisimerkęs) </span>. Plačiums akiums visi véiza <span class="explanation"> (gobšai, visko nori) </span>, nepatenkinti. Mas tik véizam ausis iškėlę. Akys didžiausios, veizė́jo gražiausiai, o nematė. Veizė́te véiza, bet nemato. Véizu neveizė́jusi – nebipripažįstu. Bobos šmūkšt sulindo i véiza. Išejau pri pušale, prisimečiau i veizė́siu. Ans pro duris, aš iš lovos veizė́ti, kur ans eina. Neveizė́k: višta pera, anai netinka, ka kas véiza. I kelti į saulę veizė́jom, i gulti <span class="explanation"> (nereikėjo laikrodžio) </span>. Ka véizi priš saulę, toki rausva dirva yr. Aš prisnūdau, véizu – karvių nebėr. Veizu – vieškeleliu juodbėru žirgeliu parjoja brolelis. Pradėjo daržinė degti, žmonys subėgo veizė́ti, kas ten pasidarė. Tik veizė́siam, ka tik iš kitur, iš kito kiemo kas neatneštų kuršį [linus minant]. Žiūru žiūru i veizė́ti pradėjau. Kaimo žmogus žiūrì žiūrì į tvarkas i veizė́t pradedi. Tokie knikiai véiza véiza i žiūrėti ema. Veizė́k, šaukštą į užpakalį įsikišęs išneša [gandras] – pavakarės negausi. Veizė́k, motin, zuikys par lauką lapatuo [ja]. Ant lenta gulėsi, į dangų veizė́si, po smerčio jokios ligos nebturėsi. Baimė buvo veizė́ti ten tame kare. Ka jaučiai susirema, baimė veizė́ti yr. Vyrai maudos, kaip tu eisi artie – iš atsto veizė́sma i lauksma pakarklynė [je]. Mun akys kaista véizant į anus: žmonys y [ra] puikiausiai apsidarę, pavalgę. Smailiai ans véiza į mergas, rodos, suės. Ale kiek aš piningo turiu, jūs veizė́kiat! O tas vaikis sėda sau pri košės pusbliūdžio i neveiza nė veizėti į tą pusę. Ans. nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veizą̃s, ar neatsigena ta boba. Cigonas, įsikibęs į laiškus cibulių, veizė́jo ant gaspadoriaus kaip varna ant kaulo. O ta <span class="explanation"> (tai) </span> </span> </span> </span> tuokart parodys, ka buvo geras kąsnis, bet paliks beveizą̃ <span class="explanation"> (nieko nepešę) </span>. Šiuodu pasiliko beveizį kaip avies įkąsti. Kad veidas liepsnoja arba kaista, reikia į juodą aviną veizėti arba su titnagu apskilti. Veizėk, mergele, veizėk, jaunoji, kaip dreba rūtų šakelė. Pirmą kartą kad veizėjau, žalias [tebesąs] vainikelis. Veizu pro langą – ateina par lauką matušelė verkdama. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį mamužė veizėjo. Žiūru veiziu pro langelį, kas atjoj, kas parjoj tą rugių laukelį. Žiūrėk nežiūrėjęs, veizėki neveizėjęs, žinai gerai, bernuželi, kad aš tau neteksiu. Svietas, pamatęs keistą apdarą ir nepažįstamą stovylą, par kits kitą grūdės veizėti. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui. Kaip tau ir akelės nepaskausta teip beveizant. Saulė iš aukšto veizi ir gėrisi iš žiemos miego pabudusia gamta. Ano nupinti krežiai veizė́te véiza – tokie puiki yra. Oi, alus alus labai gražus, ant stalu padėtas į muni veizėjo. Mun bevéizant žmonys ėmė skirstyties. Ko véizi kaip katinas į lašinius? Veiza kaip karvė (kaip asilas) į naujus vartus. Ko veizi kaip avis į berlinką? Veiza akis išplėtęs [is] kaip driežas į gegužę. Véiza pasišiaušusi kaip šeškas. Véiza kaip varlė akis išpūtęs. Véiza kaip gervė galvą iškėlusi. Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę. Ir blūdija kaip ožys, į vandenį veizėdamas. Veiza kaip ožys baltoms. Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu. Ar su avižomis veizi, kad nematai? Akys ištįso beveiziant. Akys – vienos duobės: toms pačioms i veizė́ti, i kriokti. Nekuomet miręs beveizįs. Iš miško parejęs (gautas. kilęs) į mišką ir veiza. Miško paukštis į mišką i véiza. Dovenotam arkliui neveiza į dantis. Dovenoms niekas neveizi į dantis. Anie nevéiza į dantis: varo dirbti, ir gana. Je, ligelė užpula, į dantis nevéiza. Giltinė neveiza į dantis. Smertis į dantis nevéiza. Nėkas nevéiza į dantis – numirsi i pats. Véiza véiza kaip Bauža į bitį, o nėko nemato. Veizė́k į šikantį, ne į darbą dirbantį. Kas miegodamas véiza? Į mišką eitant véiza numie, iš miško eitant véiza į mišką. Du véiza, du girda, vienas rėka. <br/><b>bevéizint</b>. <span class="explanation">netrukus, greit, tuoj pat: </span> Tujaus įsėdęs, bevéizant atvažiavo pri puikio rūmo. Kaip bevéiziant blynų privariau <span class="explanation"> (prikepiau) </span>. Tas milas blogo gatunko – bevéizint būs kiaurynė. Beveizint liko stalai apsėdę, kaip tik vestuvės. Atsisėdusys véizas vienas į kitą, bėdoj būdamys, vienas kitam nieko nedaro. Motriška turì veizėti ir veizė́ties <span class="explanation"> (turi būti apdairi) </span>. Véizuos pro langą ir pamačiau – beateitąs. Tas akis ana išbalinusys i véizas. Ka žinotumi, tas šaukštas čia pat veizė́jęs [is] į vedvi <span class="explanation"> (buvo matomai padėtas) </span>. Dviračio guma pūkš – ir palikau besiveiząs. Vaikas tą pakį sugrobęs [is] i véizas, ka kas neatimtų. Ko veizys kaip su smetonais <span class="explanation"> (baltakiuodamas) </span> ? Veizias kaip čerapakas į kiaušius. Veizėkis yt karvė į naujas karkles. <br/><b>besivéizint</b>. <span class="explanation">tuoj pat, labai greitai: </span> Besivéizant padariau alaus. <span class="explanation">stebėti, sekti akimis: </span> Nevéizu [futbolo], nesuprantu – vieni laksto, kiti šauka. Véizam televizorių, radijos klausomos. Pri kūtės [kaimynai] bešneką, kiaules bevéizą. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos. <span class="explanation">domėtis kitos lyties asmeniu: </span> Smarkiai būtų apsišavęs vaikis, jei į tą mergelę būtų veizė́jęs. Jis į muni nevéiza. Ana į kavalierius tik véiza, i viskas. Ko véizi į tokį jauną piemenį?. Kaip paaugom, ta <span class="explanation"> (tai) </span> </span> </span> </span> tuokart pradėjėm jau į tus vaikius veizė́ties. <span class="explanation">stebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmus: </span> Aš del to daba véizu į jaunimą – dideliai gerai y [ra] gyventi jaunimuo. Senam genda krau [ja] s daba į tvarką véizant. Nu dabar vedu ta <span class="explanation"> (tai) </span> </span> </span> </span> jau veizė́siav, katras ilgiau išgyvens. Mums véizant <span class="explanation"> (mūsų supratimu) </span>, čia lengvus darbas. Nu i pamatysi, ka nusipirksu: nuvažiuosu i gausu, i neprašysu tevęs. – A véizi! Ar tu véizi tiktai <span class="explanation"> (mat kaip): </span> galįs ir basas vaikščioti!. Ten daba, kad aš véizuos, ka daba jauniejai teip auga kaip pri pečiaus. Véizuos, kas čia būs prigėrus. Kaip daba svietas gyvena, pone Dievali, ben neveizė́kis. <span class="explanation">būti matomam: </span> Pri lango toki didelė šviesa véizas. <span class="explanation">praleisti šviesą, persišviesti: </span> Stogas jau véizas. | Tie akulioriai neveizas teip gerai. <br/>2. Važiuos jaunoji su tėvais, veizė́s, ką ans ten tura. Veizė́k, ko vaikas kroka. Pusrakį <span class="explanation"> (pusę perėjimo laiko kiaušinį) </span> veizėjo <span class="explanation"> (tikrino) </span> pryš saulę. Veizėtumėm kartu bites po mikroskopo, aš jau daug iš jų anatomijos žinau interesingo. Ka parveš kraitį, ka pradeda veizė́ti – akmenų pridėtà. O kad įvažiavo į uošvės dvarelį, ir išejo trys mošelės kraitelio veizėti. <span class="explanation">apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: </span> Nevéiza i daktaras, jei girtas ateisi. Ar duodies daktarui veizamas, barškinamas? Knaisė, veizė́jo visus galus, ieškojo ligos. <br/>3. Ans sako: eitu darbo veizė́ti. Veizė́k vyro pagal savo nosę. Nesastikdžiau <span class="explanation"> (nesusitikau) </span> tokio, kad mañ veizė́t. Mus [t] reiks eiti nakvynės veizė́ti kur nors. Patalkėms šeimininkas veizė́s muzikanto. A stalčiuo [je] nebrandi, a skrynelė [je] veizė́jai? Ką tokiam šimtmetiniuo daktaras padės – kunego tik veizė́k. Tėvas, sūnuo žmonos veizėdamas, ne turtų, ne grakštumo ieško. Kaipo švento [je] vieto [je] globos sau veizėjo. Reiks jums joti, reiks važiuoti seselės veizėti. Oi jojau jojau į svečią šalį audėjelės veizėti. Pravyrėjau vario duris, matušės veizėjau. Aš veizėsiu kitą, kad aš pervaikščiosiu šią žalią lankelę lyg kviečių dirvelę. Nepadėjęs neveizėk, neieškok. Veizėti reik žodžiui vietos. I pasmirs <span class="explanation"> (senmerge paliks) </span> pri motynos bestovėdama – tura vaikio veizė́ties. Eik į svietą veizė́ties sau duonos. Iš kokio sporto duonos ilgai neėsi, veizė́kias tikro darbo. Martel, skruzdel, veizė́kias darbo. <span class="explanation">ieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėti: </span> Builių dar nėkas pry mūso nevéiza. Jau bulvės veizamos buvo, ka vokyčiai antejo [1941 m. ]. <br/>4. Vienas nu kito grobstomos <span class="explanation"> (vaginėjame) </span>, nėko nevéizam teisybės. Kas būs, ka taip svietas teisybės i tvarkos nebvéiza. Į žmogų nevéiza, ka tik piningų prisismauktų – o valdžia! Į motinų ašaras kas véiza: – eik [, sūnau, ] į karą, i tiek. Kas nora gerti, tam nėra veizė́ta <span class="explanation"> (nieko nepaiso) </span>. Šiandien į turtą nevéiza. Nėra veizė́ta: gali negali – turi dirbti, ir gana. Aš ne par daug véizu į vaistus: jei su vaistais vieną skylę lopai, kita praplyšta. O kitas ans. sėjo pasėjo – nėko neveizė́jo. Ka audi, véizi, ka visi pašaliai gerai i lygiai išeitų. Sėdav i ėdav – nėko nevéizav. Noru vaikščioti, o ka nėkas į norą nevéiza. Į kelnes neveizė́kiat, veizė́kiat, ka pastogę turėtų [vesti ketinantis vaikinas]. Visi į darbą veizė́jo atbulai, ka tik sau parsinešti. Bendrovė [je] visų viskas, visi taip i veizė́s. Vyrai tų drabužių labai nevéiza: ka būtų žmoniškas koks, i gerai – ne bobos. Ūkė [je] valandų nėkas nevéiza i neskaitliuo [ja]. Kas ten veizė́jo meilių, da [r] ko: eik, būsi paėdusi! Meilė, meilė, o ana išrūksta – reik pirmu proto veizė́ti. Gera karvikė: nevéiza, taukinas a netaukinas [gėralas]. A kas véiza: dreba žodį senam – tik laižykias! Kriok kiek nori, nėkas neveizė́jo, o dabar: ajajai – vaikas negalia sukriokti, pula bent du. Ir neveizė́k ant piktumo mano. O krikščionie, veizė́k, ką skeli V [iešpačiui] savam. O veizė́k, ką pirm to pažadėjo evangelija. Braidžio [ja] po griekus kaip gandrai po balas ir neveiza nieko. Daryk gudriai (mandriai), veizėk galo. Neveizėk į pradžią, bet į pabangą. Neveizėk į pigumą, bet į gerumą. Vilkas neveiza, ar daug, ar maž yra avių. Nevéiza giltinė į metus. Kaip negalėjo skirties, veizė́jos vienas kito, mažinos – daba pūrkš, pūrkš! Teisybė brangus daiktas, turi labai veizė́ties. A ten kas véizas: užryna ko, i gerai. <br/>5. Ana šėliojas, ardos, nenora tų vaikų veizė́ti. Ne vyro, sako, véiza, ne tėvų véiza, sako. Daktaras tura veizė́ti, kas bebūtum ligonie. Ičtikri gaspadoriai buvo, veizė́jo gyvenimą kaip kaži ką. Vyrai daba ne tie – numų nevéiza. Jaunosios nebvéiza vyrų, valgio nežiūra. Motriška savo veizė́jo, vyras savo, i sutiko. Buvo taip: motriška veizė́k numus, vyriškas už numų – buvo taikos. Piningo tura, į tą seną žmogų nė veizė́ti nevéiza. Išmirė visi – nėkas i kapų nevéiza. Gyvolį veizė́k nu ryto lig vakaro. Gana iš tavęs, kad veizėsi savęs. Gal anie lyginties <span class="explanation"> (užmokėti) </span>, i veizė̃tumiam [žąsiukus]. A veizė́jai bitis savo? Rytoj tėvas veizės (veizdės) bites, bus bičiuliai. Kerdžius, kaipo piemenų pardėtinis, veiza, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais. Ans veizė́jo, ar visi dirba. Pilni kapai priguldyti savęs neveizė́jusių. Teveĩzie savo dukteries rūtų, ne kitas gano. Senam i nu vėjo reik veizė́ties. Motriškai reik veizė́ties <span class="explanation"> (prisižiūrėti, apsitvarkyti) </span>, reik priš veidrodį staipyties. <br/>6. Matau, kad ans. nelabai véiza, pati pradėjau storoties [malkų žiemai]. Reiks anai pačiai veizė́ti su tais virbais. Reiks veizė́ti įsitiekti. Dukterys irgi véiza, kur pelnyties. Mes véizam, ka tik sveikos būtumiam – geram pieną, kiek noram. Veizė́kiat, ka smako galva negautum nurietėti į vandinį. Anie tik veizė́jo į savo kišenę. Ne pastrajus reik veizė́ti, reik veizė́ti, ka bulbių nebėra valgyti. Mergikėms nu mažilelės juo tų škurlių škurlelių turì veizė́ti. Ankstainiais atsigulęs, ans neveizi atsikelti. Tatai ans ejo uždarbiauti, o į ūkį neveizė́jo. Veizės muni uždegti, primušti. Pamotė tik veizė́jo pykibti. Ne ana nora, ne ana véiza. Senovės raštininkai pasako [ja] tą vyskupą buvus dideliai linksmą, gebėjus tankiai svečius kviesti, o vyskupystės nedaug teveizėjus. Motriška teveĩzie puodžiuką, vyriškas – plūgiuką. Ėsti pirmu reik veizė́ties, ne kningikių pirkinė́ties. [Susenusi] ūkininkė, tik grabo veizė́kias. Veizė́kias antro [vaiko] – vienas kaip vieni marškiniai. Vaizė́kiamos, rūpinkiamos, ka geriau būtum Lietuvo [je]. Nudegęs veizė́jos, ejo padegėliais. Grįžę iš karūmenės véizas pry miesto <span class="explanation"> (nori įsikurti mieste) </span>. Jei taip ilgiau ės ta senė mun sveikatą, būsu priversta veizė́ties. Po karo žmogus veizė́jais gyvybę išsukti. Veizas <span class="explanation"> (svarbu) </span>, kad būtų lengvesnė kultuvė. <br/>7. Kitas vaikis, veizėk (veizdėk), prieš saulei tekant moka pakilti. Veizė́k, kiaulėms lapų suskink. Ateis vasara, veizė́k, būs vežimai krauti, rugius rinkti reiks. Sudžiovink saldį sūrį, veizė́k, i nebįkąsi. Šlitinas, veizė́k, i bepareinąs. Veizė́k šitai, i Telšiūse jau kitoki kalba, skiras. <br/><b> baltomìs (iš baltõs) veizė́ti (s) </b> <span class="explanation">baltakiuoti, šnairuoti, pykti: </span> Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys. Ko tu taip baltõms véizi į muni? Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõs. <br/><b>į</b> akìs véiza</b> <span class="explanation">artì (mirtis): </span> Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į akìs véiza. Jau smertis yr į akìs veizė́jęs. <br/><b>į</b> bùtelį veizė́ti</b> <span class="explanation">dažnai girtuokliauti: </span> Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą <span class="explanation"> (ne į ūkį) </span>. <br/><b>į</b> dañgų veizė́ti</b> <span class="explanation">badauti: </span> Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgų. <br/><b>į</b> kniñgą veizė́ti</b> <span class="explanation">eiti mokslą: </span> Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęs. <br/><b>į</b> (kieno) <br/><b>rankàs (nósę) veizė́ti</b> <span class="explanation">laukti pagalbos, paramos: </span> Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósę. <br/><b>kreivà akimì (kreivomìs akimìs) veizė́ti</b> <span class="explanation">skersakiuoti, šnairuoti: </span> Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi? Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti. <br/><b>nė̃ skersà akimì (nė̃ skersomìs, nė̃ skersám) neveizė́ti</b> <span class="explanation">visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: </span> Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą. Kiti nė̃ skersomìs nevéiza. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs. <br/><b>per akė́čias veizė́ti</b> <span class="explanation">patekti į kalėjimą: </span> Veizė́si par akė́čias. <br/><b>per dúoną dúonos veizė́ti</b>. <span class="explanation">nepasitenkinti tuo, ką turi. </span> <br/><b>per šãlį veizė́ti</b> <span class="explanation">nesirūpinti: </span> Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkį. <br/><b>antveizė́ti</b>. užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesė. <br/><b>apveizė́ti</b><br/>1. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus. Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę], ale nereik i širdies graudinti. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęs. <br/>2. apveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio [ja], i gyvolius apveiza. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų. Visus priima, visus vargdienius apveiza. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai <span class="explanation"> (išromijai) </span> ? Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė. Būk, kol gali apsìveizėties, o jei ne, keliauk sau <span class="explanation"> (mirk) </span>. Negali savęs apsìveizėti – kam i begyventi. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéizi. <br/>3. apveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo. Šiandieną patys. tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos. Ligonis pats tura apsìveizėti <span class="explanation"> (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan) </span>. [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimo. <br/><b>atveizė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pažiūrėti: </span> Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk. <span class="explanation">ilgai žiūrėti: </span> Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė. Lovelė [je] gulėjau, saulelė tekėjo – į vainikelį atsiveizė́jau. Bandelės ieškojau, graudžiai ašarojau. Saulelė tekėjo, į ašareles atsiveizėjau. <br/>2. atveizdėti. Aš tik tui tui [vilkui], ale atsivéiza atgaliau, nebėga greitai. Tokį pamatė gyventojį, kad dar paskuo atsiveizėjo. Metęs viską išejo į Ameriką, nei atsiveizė́ti nebatsiveizė́jo. <br/>3. atveizdėti 3. Atsiveizė́jo [merginos] gražių akių greitai, kaip pamatė, kas do par gegutė. Gražus, atsiveizėti negal. Čia yra tatai gražybė. nemieruota – atsiveizė́ti negal. Atsiveizė́k, paniolale, šį paskuojį vakarelį. <span class="explanation">iki valios patirti: </span> Kol vyrą gauna, galus daros <span class="explanation"> (labai stengiasi ištekėti) </span>, o kaip greitai tos laimės atsivéiza! Katilas bėga, vaikas rėka – atsivéiza tos laimės [ištekėjusi]. <br/>4. <span class="explanation">atsižvelgti: </span> Valdžia neatvéiza į žmogų. Į tavo vargus atsiveizė́damas duosu tau bagotą bobą. Atsiveizėk, prašom, pone, ant tų tarnų tavo (= į tuos tarnus tavo). <br/>5. <span class="explanation">atrodyti: </span> </span> </span> Visokių žmonių: vienas atvéiza jaunas, gražus, kitas senas. Ana toki daba štarki atvéiza. <br/>6. atveizdėti 5. Saulė leisdamos atsiveizė́jo – rytoj būs pagada. Saulė leisdamos atsiveizė́jo pro debesį – būs bjaurì. Atsiveiza saulė toki baugi, nusigaisrėjusi. Teip i tuokart saulė atsiveizė́jo raudona, graži. I saulė atsivéiza, i lyna. Vakaruose, pakraštyj debesų, raudona saulelė leisdamos atsiveizėjo. <br/><b>daveizė́ti</b>. <span class="explanation">neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti: </span> Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi. <br/><b>į</b>veizė́ti<br/>1. <span class="explanation">įžiūrėti, pamatyti: </span> Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones. Aš neįveizė́jau, kas buvo. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat! Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumo. <br/>2. įveizdėti 1. Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba. Įsiveizė́jau, pažinau vagį. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai! Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio [ja], kad daugiaus o skaniaus valgyti. <span class="explanation">įsitraukti veizėti: </span> Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam. Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles. <span class="explanation">įsimylėti: </span> Gera vaikas buvo, įsìveizėjo į tokį – nė šioks, nė toks. Įsìveizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją! Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šalies. <br/>3. <span class="explanation">galėti, įstengti matyti, įžiūrėti: </span> Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni. Piningai maži, senam sunkiai įveizamì. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi. Tamsì, nėko nebįvéizu. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna. Ar įvéizi [fotografiją] ? Anku, nebįvéizu i televizoriaus. Kaimynai i par sieną įvéiza. Turi įsìveizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęs. <br/>4. <span class="explanation">atrodyti: </span> </span> </span> Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašo. <br/>5. <span class="explanation">suvokti, suprasti: </span> Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėti. <br/>6. suveizėti 6. <br/><b>išveizė́ti</b><br/>1. išveizdėti 1: Elena išveizė́jo visas kningas – nėr tos vardo dienos. Išveizė́jo, išvartė visus pašalius ir nerado. Išveizė́s iš visų pusių, iškratys, tada pirks. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo rūmus kunigo rasti. Reik pirmu išveizėti, bene pragaišo koksai keras. Jūs turiat kuo metu noris patys jį. išveizėti, tai paskui tarp tūkstantės kitų bičių tujaus pažinti galėsiat. <span class="explanation">išrinkti bulves iš po kero, išurvinėti: </span> Išveizėtos bulvės, jau kastos. <br/>2. išveizdėti 3: Muno akimi tu išvéizi sveika. Koks buvo gražus žmogus, jaunas išveizė́jo. Kaip cigonės išvéiza su tais ilgais sijonais. Koks ans išvéiza – tokio nesu matęs. Koks tas žmogus yra ir koks ans išvéiza? Tai išvéizia gražiai! Anos <span class="explanation"> (jos) </span> girnos kiteip išvéiza. Jūs jau žinot, kaip ji. išveiza. Vasarojas labai menkai išveizi. Sakė žmonės, jog seniau kaimas išveizėjęs tvarkus. Išveizi, it nuodų būtų atsigėrusi. Ne vienas it angelas išvéiza, o savo širdė [je] žaltį slepa. Išveizė́jo, ka gausiam lytaus. Įpilsiu tuodu šėpeliu į siaurą žaką, tai išveizė̃s da pilnas saikas ėsąs. Mun išveiza, Leinė yr senesnė. Man išvéiza, kad ji sirgo tridšium šeštais <span class="explanation"> (trisdešimt šeštais metais) </span>. Munie išvéiza, nėko iš to nebūs, vaikeli. Mun taip išvéiza, ka būs lytaus. Išvéiza munie, ka blogai būs. Da tu jauna dideliai išsivéizi. Skurla toks, nuruopėjęs, surembėjęs, o ir tokiam maž išsiveizėjo septyniasdešimt metų. <br/>3. įveizėti 1: Aš neišvéizu, nekirpsu – bijau įkirpti. <br/>4. <span class="explanation">žiūrint pasiekti kokį rezultatą: </span> Veizėk, a gerai [susiuvau] ? – Gerai, gerai – ką čia išveizė́si! Veizu veizu – nėko neišvéizu. Čerapakas kiaušius išvéiza <span class="explanation"> (bežiūrėdamas išperi) </span>. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugyti: </span> Penkius metus išveizė́jo i numarino gražiausiai. <br/>6. <span class="explanation">pajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugoti: </span> Tu veizėk aną. – Ką ten išveizė́si, ne mažas vaikas yra. Kas ten išveizė́s tus vaikus, ka anie neklauso. Jeigut ans. įsilenda į krūmalį, tu neišveizė́si. <br/>7. <span class="explanation">atsižvelgti, paisyti: </span> Nebišveizėsi pigumo, reik pirkti. Kumet priejo, tumet i pasėjėm [bulves], nebibuvo kumet beišveizė́ti [, kokia buvo mėnulio fazė]. <br/>8. išveizdėti 5: Apstoję Linkai ir Rimeikiai ėmė melsti, kad ir jų [avilius] išveizėtų. <br/>9. <span class="explanation">žvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarinti: </span> Jei neužspauda akies, nū́mirėlis išveizė́ti kitą galia. [Numirėlio] akis veiza – ką ir išvéiza. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstėnums, žmonys, atejusys į budynę, sako: tas numirėlis išveizės dar du to buto. <br/><b>nuveizė́ti</b><br/>1. nuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių. Turì akį, nuvéizi, kas kam tinka. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo. Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs. | Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom <span class="explanation"> (nugailėjom) </span>, ir širdis ką neparplyšo. Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrą. <br/>2. <span class="explanation">įsižiūrėti, pasirinkti (merginą): </span> Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti?. Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodyti. <br/>3. <span class="explanation">įstengti prižiūrėti, nusaugoti: </span> Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi! <br/>4. <span class="explanation">nugalėti žiūrėjimu: </span> Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́ti. <br/>5. <span class="explanation">numatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): </span> Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmo. <br/>6. <span class="explanation">užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: </span> Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jo. <br/>7. nuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles. <br/>8. <span class="explanation">numatyti, išburti, atspėti: </span> Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktus. <br/>9. <span class="explanation">atrodyti: </span> </span> </span> Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus? <br/>10. <span class="explanation">sužlugti: </span> Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́si. <br/><b>paveizė́ti</b>. paveizdėti: <br/>1. Aš jau i paveizė́ti į tave nebgaliu. Aš pavéizu iš paniūros i neinu pri stalo. Pavéiza pavéiza kaip par maurus <span class="explanation"> (apsiblaususiomis akimis) </span> vaikas. Ka susiraukė tiek keistai, paveizė́jo mun teip į akis tiesiai. Ne taip pašnekėjo, ne taip paveizė́jo [marti] – visokios bėdos. Ka paveizė́s [blogų akių moteris], tie gyvoliai i susirgs. Gudrios tos senės: pavéiza – žmogų kaip švieste paršvieta. Paveizė́k, kaip čia gražu. Paveizė́k, tėvai, į ką ta vaiko murzelė bė [ra] panaši. Paveizė́ti motriška kaip reik, o vėžys. Tas dangtis paveizė́ti dideliai didelis. Prastą dieną nepaveizu į uogas nė veizėte, tik šventą išbėgu pauogauti. Ta motina nekenta anos i paveizė́ti. Dabar nebnoriu tų savo namų ne paveizė́ti. Aš į aną nebūčio nė paveizė́jusi. Pavéizam – nėko neišmanom. Paveizė́ti krūmas <span class="explanation"> (stiprus) </span>, ale jėgos neturiu. Ryto metą paveiza į pakriautę – nebėra mėsos. Ans gera paveizė́damas. Kaip būs vakarelis, ta <span class="explanation"> (tai) </span> </span> </span> </span> tujau ans ir ateis paveizė́ti. Tretį kartą paveizėjau – vainikelis supelėjęs. Atsisukęs paveizėjau ant savo mergelės – tebstovinti, tebverkanti pas žalią gojelių. Atsikėliau rytmetelį, paveizėjau pro langelį. Pakelu galvelę – beskaustanti, paveizu pro langą – beauštanti. Mano mergelė maloni kalbėti, graži paveizėti (paveizdėti), liemeningo augumėlio. Ka pradėjo daužyties, baisu paveizė́ti. Šopagų padai atvimpa, gailu paveizė́t. Ale tik saulė paveizė́jo į langą, pūrkš i nebliko tų [šalčio] kvietkų. Ant akių paveizėjęs sveikatos neklausk. Paveizė́k pirma į savo añtį, o paskuo į kito. Puiki puiki panelė, kas paveiza, tas ašarojas. Puiki panelė. Kas į aną paveiza, graudžiai apsiverka. Graži graži panelė, paveizant reik verkti. Pasiveizė́k važiuodama, kokios tos trobelės. Kad eis teip vaga pilna [plukdomi medžiai] – gražiai būs i pasiveizė́ti. Aš misliju, reik mun bėgti paveizė́ties. Nepasiveizė́jo, nepasistebėjo i papuolė po mašinos. Nesuvoka ligos [jauni gydytojai], pasiveizė́dami į knygikę vaistus rašo. Aš pastovu, pasivéizu kaip [paršiukai] ėda. Seniejai liuob eis pasiveizė́ti, jauniejai pasišokti. Pasivéiza piktums – bijau marčios. Pasìveizėjau – burna vienos piešos. O kur tu buvai įlindęs? Pasiveizė́k, koks tu besi! <span class="explanation">stebėti (kieno elgesį, veiksmus): </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.