antvežimas

vežìmas. vežìmos.

1. → vežti 1: Rąstų vežìmas. Anos vyras dirba pri akminų vežìmo. Gavo dešimtį litų už tą [v] andens vežìmą. Mat anie atskaito už pjovimą, už grėbimą, už vežìmą. Ne dėl vežìmo [dovanų] laukiu, ale iš meilės. Yra mano kraiteliai pirtyj, po krosnia: geru keliu, geru keliu – katinui vežimas, o bloguoju, o bloguoju – mužikui nešimas. Norėdamas atsilyginti už gerą vežimą [laivu],
daviau kapitonui keletą brangių akmenų. Kokis kelias, tokis tavo bus ir vežimas. gabenimo važiuojamąja priemone laikas: Preina mėšlo vežìmas, o kurgi tą mėšlą dėsi? Šiandien pats rugių vežìmas. Par dobilų vežìmą keldavom švintant. Žiemos vežìmo malkos. Dar̃ yra [šiaudų] prieg tvarto kūgis, dár pernykščio vežìmo. Vakar krautuvė [je] buvo ne vežìmo diena. vienas važiavimas (ppr. su kroviniu): Vieną rikę šituo vežimù jau beigsim. Kada grįžti su paskutiniu vežimù, tai tie užlindę už klojimo su viedru vandenio [aplieja mėšlavežio pabaigtuvėms]. Kaip manai, Andriau, antru važiavimu spėsim dar po tiek paimti? Gerai būtų – per dieną du vežimai. Pirmu vežimù parveža tų rugių ir tada ima tą gaspadorių nešt. prievolė ką nors vežti: Nuo [1905] revoliucijos metų tai vežìmą atleidė (mažiau bereikėdavo vežti rugių į dvarą) . Duodavo kaip ir prievolę išvežt po kiek metrų; ne teip daug miško buvo čia pas mum, nesunkus buvo vežìmas.

2. Apie berželio vidurį prasidėj [o] žmonių vežìmas. Vežìmas kap buvo, ją išvežė Sibyriun, ir už ką – biedna. Pasiginčijau [varant į kolchozą],
užsirašė į kningikę, būs vežìmas, įtrauks į sąrašus. Tie vežìmai, tampymai sujaukė žmones, visi supiktė [jo]. Sūdna diena buvo, i gana: tas karas, tie vežìmai, tie bėgimai. Į širdį įejo tas į Sibirą vežìmas, i senatvė [je] blūdija. Nereik galvoti aplei anus laikus: ir vežìmai, ir pešimai buvo, – ką tu padarysi. Nerasdavo vienų, išveždavo kitus, sako, buvo uždėtas vežimo planas, turėjo išgabenti tiek ir tiek, niekur nedingsi. trėmimo kampanija: Vežìmai buvo kas metai: buožės ir buožės. Dabar nepasakysiu, mano brolį išvežė par pirmą vežìmą a par antrą: žinau, kad bulbes kasėm. Mane, kai paskutinis vežìmas buvo, tai išvežė. Pirmutiniu vežimù buvo labai baisu – badas buvo.

3. vežami su savimi daiktai, važta: Sudėjau vežimą iš vakaro. Savo turi vežìmo, o da jos siuntinys [reikia nuvežti]. Prisikrovei, aš noru, ka mažiau to vežìmos būtų.

4. ppr. arklių traukiama važiavimo priemonė, ratai: Vežimas dengtinis. Vežimas didis. Vežimas su vežėčiomis. Ratai su lentelėm vadinas vežìmas arba tiesiog ratai. Gardinis vežìmas. Plunksninis (spyruoklinis) vežìmas. Dvisėdis vežìmas. Dviratis vežìmas. Vežìmuo visa ko reik: būna dvikinkiai i vienkinkiai vežìmai. Porinis (dviem arkliais kinkytas) vežìmas. Ketverinis (ketverto arklių traukiamas) vežìmas. Kovos vežìmas. Lenktynių vežìmas. Šienvežis vežìmas. Mėšlo (mėšlinis) vežìmas. Gedulo vežìmas. Iškilmių vežìmas. Gerasis vežìmas. Į turgų važiavom su turgaus vežimù, int plunksnų kur buvo. Čia vežìmas kaladomi vežt. Jis pasiuntė ilgą vežìmą su keliais vyrais paliepdamas ar su geru, ar su piktu abudu atgabent. Tas prūso vežìmas, ką parvarė – tokias baisiai platus. Tai buvo vežìmai, kur tik į bažnyčią ar sekmadieniams (sekmadieniais) į gimenis (gimines) važiuodavo. Vežìmo ratas. Tik vežìmo ratus darė iž aržuolo, ba jis sunkus medis. Vežìmo ašis. Vežìmo gardis. Vežìmo rodiklis. Iš aužuolo vežimùs daro. Eš padariau vežìmą, ašys geležinės. Koki buvo vežìmai: geležų nebuvo, medžiaginės ašys, atasajos, ratai be šinos. Jaučių jungas jau buvo kap porinio vežìmo dišlius. Kepalas būna kap vežìmo ratas. Vežìmo tekinis nurietėjo, nebgal bepavažiuoti. Vežìmo pryšakys išsinarino. Įkinkyti į vežìmą. Paprašėm arklio, pakinkė vežimañ – jau važiuosim in Juršiškius. Kad i senas tas arklys, tai vis vežìmą pavilktų. Vežimù važiuoti. Tas vežìmų varinėjimas [vežant mėšlą] baisiai įsipyksta. Vežìmų statymas (pastotės prievolė) . Jaunoji sėdi vežimè kap karalienė. Pilnas vežìmas giedorių prisėdęs. Jis sėdos mano vežimè. Du kareiviai i mes keturi belaisviai važiavom į vieną vežìmą. Any itą berniuką ėmė vežimañ, atvežė ponop, ir ponu pasnaravijo, kad labai mudrus. Prieg vežimì eiti žmogus. Tai ką veži tam vežimè? Pasitaikydavo, atvažiuodė su vežimù žebrokai iš Smurgainių. Aš iš vežìmo jau neišlipiau pati, mañ’ jau nukėlė. Pašaliais, pakraščiais pristato tus vežìmus i eis į vidų melsties. Reikia žiūrėt, kai ben kiek prasitrauks, išretės vežìmų [iš turgaus],
tai tada tik išvažiuosi. Vežìmas per baisų greitį lėkė, ir apvirtova. Žmogus nuvažiavo medžian, ėmė ir inklimpo su vežimù. Kap nuog kalno važiuoja, žmones už ienos vežìmą prilaiko. Bėga prieg vežìmi. Šieną vežimañ krauna ir kluonan kraulina. Nešė vežìman [šiaudus] ir dėj [o]. O tvartai buvo ankšti: aš mečiau per duris laukan, o jis vežìman ir išmėžė. Seniau gyvenom ant ūkės, duoną kaip brangino, grūdas nenulėkė, marška paklota buvo vežimañ. Atkinkė arklį, pakinktus vežìman, viską vežìman, o pats nulėkė. Varo [gyvulius] iš tvartų, ką randa, tą deda vežìmuosna. Dešim dvylika rikių į vežìmą sukraudavom. Žmonės ant vieno dvaro prikrovė vežimą dobilais ir, šienkartę ant prikrauto vežimo uždėję, bandė tą su virve pritraukti. Žvejys ją. pamatęs apsistojo ir nulipęs nuo vežìmo už uodegos pirmiau [siai] nutvėręs apvertė, argi antras šonas nenuplikęs, po tam prasidžiugęs užpakaly savę an vežìmo užmetė. Vežìmais vežėm tas budes. Reik tą pusgrašį kokiam svetimam žmogui nematant jo vežimo stebulėn įkišti. Švento Jono nakty užkelia vežìmą an dangčio. Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto. Jis gali tep padaryt, kad vežimas tik su lanku vienas važiuoja. Mergyte mano, jaunoji mano, sėsk į mano vežìmą, į margą karietėlę. Stov žirgeliai pakinkyti, ant dvarelio pastatyti, jau čėsas, sesele, į vežìmą sėsti. Da neišlipau nė iš vežìmo, jau krinta byra žalios rūtelės. Ponia paguldė vežiman girtą poną ir parsivežė lūšnelėn. Atsigrįžta, paglosto paglosto šeiminykas baroną – parvažiuoja namo, tai led iš vežìmo akmenį išima. Tie vežimai pilni maišų ir žmonių svetimų. Ką man duosi, jei tu pagausi tiek žuvų, kad vežimu turėsi vežti? Todėl jau vežimùs, kaip reik, taisykite kožnas, ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. Kanūles su savo vežimais vis iki per ratų ašis į molį bei purvus nugrimzdo. Aukštyn iškeltomis ienomis vežimai stovėjo vienas prie kito. Sėdau vežimelin, vainikas nupuolė, išei (išeik) , miela motinele, paduo (paduok) vainikelį. In vežimė̃lį sėdau, an pakopėlės stojau, oi ir papūtė šiaurus vėjelis, nupūtė vainikėlį. Insėdau jauna ing vežimėlį, kap į gilų purvynėlį, kap prie erškėčių krūmeli. Ir jis pakinkė savo vežimą ir ėmė savo žmones su savimi. Šitai jis ateit kaip debesis, ir jo vežimai yra kaip šturmas. Bet nebuvo jisai Helijošiumi anuo, kursai buvo užneštas ing dangų ugnies vežime. Nes kelias ižg Nazareto ing Betlehem buvo tolimas, o keleiviai, gryni ir piktai apveizdėti, neturėjo nei vežimų, nei arklių, pėstomis ejo. Pakinkykite tas karves vežiman. O dvasia tarė Filipop: prieik ir eik podraug su tuo vežimu. Ir sugrįžo sėdėdamas ant vežimo savo, o skaitė Izajošių pranašą. | Mergyte mano, jaunoji mano, sėsk į mano laivelį, į juodą vežimelį. Išvydo jis labai didę daugybę žmonių…, kurie nešė liesvas ir vežimus ir šturmą (daužymą) pradėjo. Tūkstančiai, milijonai žmonių kasdien mokslo, technikos, apskritai civilizacijos vežimą pastumia į priekį. Ji jautėsi esanti ištrenkta iš įprastinių savo gyvenimo vėžių, kuriomis tiek metų palyginti ramiai ir laimingai riedėjo jos šeimos vežimas. Vyras be ūsų, ka vežimas be rodiklio. Be vyro ūkis kaip vežimas be atasajų. Eina, kaip bajorų vežimas važiuoja. Gedo kaip šlėktos vežimas per vestuves. Ko purpsai kaip boba ant vežimo. Važiuoji i važiuoji kaip į vežìmą įsisėdęs (greitai lekia gyvenimas) . Kad suka pilvą, kai vežìmas viduj važinėja. Seka kaip kumeliukas paskui vežimą. Reikalingas kaip vežimo penktas ratas. An kieno vežìmo sėdi, tam ir giesmę giedi. Kieno vežimè sėdi, to ir giesmę giedi. Kieno vežime (krėsle) sėdėsi (sėdi), to giesmę giedosi (giedok). Daug su vežimu veža, o mažai nešte neša. Daug vežimu veža, bet dar daugiau ant pečių neša. Kodėl tiek mažai? – Daug su vežimù veža. Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi. Iš svetimo vežìmo nor purvynan. Ko dūsauji, ar toli vežimą palikai? Ką vežimañ indeda, tą arklys veža. Kas iš vežimo išpuolė, tai jau ir prapuolė. Viena kelio duobė visus vežimus laužo. Koks arklys, toks ir vežimas. Kokiam vežimè gimei, tokiam i mirsi. Vasarą vežimais vežioja, žiemą saujelėmis išnešioja. Boba iš vežìmo – vežìmuo lengviau. Vasarą gatavok šlajas, o žiemą – vežimą. Visi tam pačiam vežimè važiuojam (visų vienokia padėtis) . Būtų tik vežimas – susirastų ir ratai kermošiun važiuoti. Jei nemisliji gerai važiuoti, nesėsk nė į vežìmą (nenusiteikęs nepradėk darbo) . Žiūrėk, berneli, kad tau vežìmas neužsidegt, kad pėsčias nepareitai namo su botagu. Važiuoja – ne vežimu, suka – ne dišliu, sugavo – ne žvėrį, peša – ne plunksnos, valgo – ne mėsa, meta žemėj – ne kaulas. Įnešu glėbiu, neišvežu vežimu. ratuose sėdintys žmonės: Ale veiza iš abejų pusių vežìmai į anus. Tuojau jiems pritarė kiti, ir kelios dešimtys vežimų ėmė paskui juos traukti atsisveikinimo dainą.

5. (mėšlo, šieno, javų ir kt) prikrauti ratai: Vežìmas – prikrautas, o tušti – ratai. Vežìmas, kap ką veži, – šieną ar javą – o kap tuščias, nieko nėr, tai tik ratuosna nuvažiav [o]. Su deguto vežimù. Kaži kas toks didelis praūžė kaip šieno vežìmas. Vabalelis mažas, o smirda kaip šūdo vežìmas. Vežimùs tokius kaip laivus liuob nukriaus. Dailius nukraudavo vežimùs kaip pasakoj. Kad ana nukrauna vežìmą kaip lydeką. Vežimas kaip padabytas (gražiai sukrautas) . Šieno vežìmo pirmagalys nukrautas (kreivai) . Tokia kalvalelė buvo, bevežant šmūkšt sau tas vežìmo galas i nusmuko. Kap pernai sukrovė [vaikinukas] vežìmą, ir pirminykas galvą kraipė. Kur ne teip kalnai kokie, ne koki pelkė parvažiuoti, gerai didelius vežimùs nukriovė. Jei jau gerai nukrovei, vykusį vežìmą, ta juokdamos pardroši pasilipęs ant vežimù numie. Ar avižos būs pjaunamos, a miežiai pjaunamys, eisma pjauti, rišti, vežìmų krauti. Trylekos metų aš jau vežimùs krioviau. Tę ma [n] reikėdavo vežimùs kraut – sunkus darbas. Pilnos pievos dagių buvo, rankos prilenda, ka reik vežimùs krauti. Mokėjau i meduką nestorą nukirsti, i vežìmą sukrauti. Aš eisiu basa į tuos vežimùs (vežimų krauti) . Mažai jis ir tedirbo: vežìmą padėjo prikrauti. Eidavai, grėbdavai i vežimùs mindavai. Katros vežimùs mynėm, duodavo rublį septyniasdešimt. Nelipu in vežìmo mint, bijau, kad galva nesisukt. Jis čia vežìmą šieno mynęs ir, nugriuvęs nuo vežìmo, koją nuslaužė. Gal sušilus vežimùs mynė, dėl to gi jauna, nuvežėm an daktarą – plaučių uždegimas. Prisimyniojau šieno vežìmą dum arkliais – nė iš vietos! Kas yr krovęs, davęs vežimus, juos daržinėj ant galo kimšęs – žino, kas reiškia, kuomet nuo žmogaus garuoja. Aš liuob pati į vežìmą paduoti, pati i mesiu, pati i žaginius statysiu. Nei in vežìmo, nei paduot negaliu. Nugrėbsto tą vežìmą – nebyrės nė šiaudas! Vežìmą prykrovėm, kad arkliai trauka – iš padkavų kibirkštės leka. Sunkūs vežìmai arklį užpjauna. Tas vežìmas posunkis tos duonelės prikrautas. Vežìmas sunkus mano – tiek maišų! Toks pilnas vežìmas, kad ir klaiman nebelenda. Koks te vežìmas – pašiknin pasikišę [šieno] atvažiuoja. Nepilnas [paskutinis] vežìmas – neužderės an kitų metų. Žardom, lig kitą vežìmą ataveža. Važiavo žmogus su šiaudų vežimù. Su dviem vežìmais kūlių važiavom į Rygą. Ne su šieno vežimù – su žmonėm važiuoji! Ejo keli vaikai basi ir važiavo vežìmas bobų, ir tos basos. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiuo [ja] pilnas vežìmas Užgavėnių žydų. I vežimùs vežiau, arklį paskinkydavau. Kai baigdavo mėšlą vežt, tai paskutiniu vežimù išvažiuodavo apkaišytu arkliu. Vežimùs veža veža, griauna griauna miltus. Pavirto vežìmas šieno, tai subyrėjo kaip ir taboka (labai sausas) . Kupsnas [šieno] sukrovėm vežìman i atsivežėm. Dabar iškulsi, reiks pridžiauti, po vežìmą porinį apent prikriauti. Žūst išvertė kieme tų medžių vežìmą. Teip už viską i tykosi to užmokesnio, o tu misliji, ka tavie tujau atveš vežìmą i pakratys. Pilnas turgus buvo grūdų: vežìmas py vežìmo. Jam bekraunant vežìmą, išpuola iš tankynės kelios meškos, apipuola jo arklį ir sudrasko. Bijodamas, kad linų iš vežimo neišvogtų, pririšęs arklį prie ratų, ė pats atsigulęs ant vežimo. Nepalik neišmesto vežimo ant nakties, kumelė neatsilsės. Jei vežimas sugriuvo su javais ar šienu – varlę įkrovei. Ana išmetė šieno vežimą be šakės, be grėblio, be priduotojo. Vežimai už užmokesnį ant vietos pagal didžiausį siūlymą ištaksavojami. O tėvas vežė iš laukų rugius, vežimą po vežimo ritino į kluoną. Kalne rugelių tu negriebsi, lankoj vežimėlių tu nekrausi. Tu pasilsėsi, mano mergele, žalio [je] lanko [je] grėbdama, vežimužiùs kraudama. Boba kai vežìmas. Karvė kai vežìmas eina telinga. Turiu avį kaip vežimą nukrautą (didelę) . Kaip vežimas nū galvos nuslinko. Ieško kaip šieno vežime adatos. Ateis ožka prie vežimo, šieno klaus, bet negaus. Ateis ožka prie vežimo, ale šieno neras (dar prireiks pagalbos tiems, su kuriais pykstiesi) . Visą laiką teip gerai nepraeis, vieną kartą prieis ožka prie vežìmo (kam nors bus padarytas galas) . Ant kito rega vežimą, o ant savęs nė šapelio. Ant kito matai šiaudą, ant savęs – nė vežimo. Ne didysis akmuo vežimą verčia – mažasis. Mažas kęsas ir didelį vežimą apverta. Niekas nežino, kas už šieno vežìmo. Ir šventas Jurgis ne su šieno vežimu atvažiuoja. Prigimimas – ne vežimas, neišversi. Davimas – ne vežimas, bile širdis gera. Tas yr vežimas iškraunamas (išeitį galima rasti) . Jei gimei arkliu, tai ir maus kamanas ir pavalkus an kaklo ir kinkys į vežimą. Įsitaisė kokią naravistę, tai nė vežìmą veža, nė atgal eina. Daržinė atsidarė, vežìmas nuvirto.

6. ko nors kiekis, telpantis ratuose: Reikia atskirti: šieno (ne rugių) vežimas nuo vežimas šieno. Trys pakėlimai – ir [pilnas] vežìmas. Arklio tai čia trys vežìmai, kad arkliu vežant. Dabar atgrūda mašiną [smėlio] – kokių trisdešimt vežìmų. Šieno trisdešim vežìmų sušienavo. Pripjauta, guli gal penki vežìmai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus. Prigrėbstėm ne vežìmą, nu ale gerą pusvežimį [šieno]. Kiek vežìmų rugių pripjovėt? Miško prikirto apie dešimt vežìmų. Ar paimsi iš lankos [šieną] vienu vežimu? Vežìmas [šieno] ar susdaris par visą pievą? Gavau ažu šniūro, sako, keturius vežimùs dobilų. Ar daug dar šieno miške liko? – Dar reikia būt keturiem vežimam. Duok man vežìmą mėšlo ir vežìmą anglių. Sakė, po vežimui šiaudų dabar duos. Tris vežimùs gero šieno gatavo davė. Kieno daugiau darbadienių, tam vežìmas šieno, o kieno mažiau, tam našta išmityt gyvuliam. Ans mislijo, ka jau paims pusę vežìmo to šieno munie. Ataveža dešimt vežìmų šieno iš tos pievos vis vis (visada) . Du vežìmai dobilų buvo leista parsivežti iš dvaro. Liuob kožną dieną reikėjo po keturis vežimùs atvežti į Sedą tų medžių. Su karčia [priveržtą] vežìmą šiaudų atvežė. Pirma parvežiau keturis vežimùs [šieno],
o daba tik vėžuliukai tebūs. Su pora vežìmų mėnesį atstumsi (mėnesiui užteks) . Kad mat i pakratu [i] – reikia gerų dešim vežìmų; be pakrato tai koronė. Reiks iškreikti kartais po dešimt vežìmų par dieną, kartais po mažiau, kaip kumet jau galėsi. Aplink dviej [ų] vežìmų mėšlo reikia. Pečiai būdavo dideli, aukšti, pusę vežìmo malkų sukūrędavo. Tąsotės be darbo, vežìmas [malkų] možna sukapot. Kame tu šią naktį buvai, ka tu nenušukavai linų vežìmo. Jei geri rugiai, du vežimù galėsi padžiauti [jaujoje]. Seniau vežìmas žuvų tai tik trys rubliai [kainavo]. Pusę lyto už vežimą žizdro (žvyro) duodavo. Pirkom didelį ąžuolą – dvidešim vežìmų malkų. Starklizdis: ben vežìmas žabų prikrauta ir stovia an fermos galo. Javo pripilta [į magazinus] kokie šimtas vežìmų. Iš saujos šieno pasidarė tokia didelė krūva, kaip vežimas paverstas. Jis. prašė mane leisti išvesti alėją per mano pievą, žadėdamas man už tai duoti kasmet vežimą šieno. O ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn suvežame. | Ūsų [svainio] du glėbiu, barzdos vežimas. Koks jo. bagotumas, koks jo patogumas – du tarpai ūsų, barzdos vežimas. didelis kiekis, daugybė: Ne vežìmą davė. Vežìmo neįvers. Vaikų buvo vežìmas. Atradau didžiausią vežìmą knygų. Tų kvietkų priskabėm, vežìmais parvežėm. Ot žuvelių buvo: būd [av] o, vis vežìmas žuvų ir vežìmas žuvų. Tie pelkininkai vežìmų vežìmais tų ropių (bulvių) pyvilks. Strimelių buvo vežìmais vežìmais, iš Latvijos atvežė. Vežìmais verčia malūnan grūdus. Žuvų vežìmais stovi i stovi [turguje]. O to, kas nereikalinga, tai jis lyg kleketas priplepa pilną vežìmą. Velniškai juokinga motriška – tos rodos vežìmais. Akės [e] ta nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna. Ką išgirdęs ne tuojau vežimą priskelk. Kalbos vežimais, o naudos už grašį. Darbo būtų vežimas, bet darbininkų kaip višta primyžo. ratų ar rogių turinys, krovinys: Dykoms daug lengviau važiuoti kaip su vežimu. Kad reikia vežìmai vežt, tai uždedi priekį [ant rogių] tokį sukaltą, tada pakrauni vežìmą. Pabėgtinės ragės, ne vežimo vežamos, y [ra] lengvios. | Kitą kartą vyrai su kestėms liuob vežimùs suneš. Kieno ratai, to ir vežimas.

7. traukinys: Ir gariniai vežimai pusnynuose įstrigo. Garinis vežimas be jokių kitų vežimų su didžiu greitumu parlėkdamas aną trūkį pavijo. Tenai šventomis dienomis nei joks gelžkelio vežimas nebėga, nei joks pustas (paštas) neit. traukinio vagonas: Kas sykį, kad trūkys išbėga, vis ilga eilė vežimų prie kits kito prikabinama. Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės.

8. žvaigždynas iš septynių žvaigždžių dangaus šiaurėje, Grįžulo ratai: Daug žvaizdžių yr vežìmas su diceliu. Vežìmas nakčia ir sutemus pasirodo. Vakare jau vežìmas čia šone, o ryte, pažiūrėk, – jau šičionai. Stovi keturios žvaigždės ir maniežius, šaukias – vežìmas. Toji [žvaigždė] stovi šiaurėje netoli nuo vežimo arba Grįžo rato.

9. toks kortų žaidimas: Vežìmą grojam ir šešiasdešim. Verčiau surėžkim vežimą. šio kortų žaidimo pralaimėjimas: Aštuntas vežìmas prisirašės. Jau tu turbūt vežimą dabar tai jau tikrai gausi.
į vežìmą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į vežìmą nesė́da, spės apsirėdyt.
perkū́no vežìmas. juodas audros debesis: Šviesėjančiu dangaus skliautu nudardėjo paskutinis perkūno vežimas.
vežìmą skáldyti (priskáldyti.
priskélti) iš ãdatos (iš degtùko, iš šãpo.
) labai išpūsti: Ne, ir mano nervai ne geležiniai, ir negaliu pakęsti, kai iš adatos skaldo vežimą. Piktas žmogus iš adatos vežimą priskaldo. Iš adatos vežimą priskaldo. Boboms daug nereik: iš ãdatos vežìmą priskáldo. Žmonės iš degtùko vežìmą prìskelia. Tu vis iš degtùko vežìmą priskáldai.
vežìmais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – vežìmais neišvèši. Vežimù neišvežtum – kad prejo žmonių!
[nórs] vežìmą (vežimù.
vežìmais) vèžk labai daug: Pirmu buvo skundžiai [prekių],
daba nórs vežìmą vèžk. Riešutų – tai nors vežimu vežk. Agurklų priaugo, nórs vežìmais vèžk.
antvežìmas. → antvežti.
apvežìmas. → apvežti
1.
atvežìmas.

1. → atvežti 1: Kaipgi tie šoferiai neištvirks: visokie atvežìmai, visokie išgėrimai. Dujų tai neiškada, ale atvežìmas durnas. Atvežìmas brangus, o padarymas da brangesnis. Tuos pinigus jie sau pakavojo, o vieną rankovę paliko tam gaspadoriui už atvežimą. Važiuot [malkų],
jeigu Šimonių girion, te brangus atsivežìmas.

2. kas atvežama: Kur dingsta atvežìmai, dovenos; nėkas nėko nemato, nežino.
davežìmas. → davežti.
įvežìmas. → įvežti:

1.

2.
išvežìmas.

1. → išvežti 1: Po mėšlo išvežìmo eisi į šienpjūtę, ta tuokart atsigausi. Su mėšlo išvežimù tai seniem jau durniau. Po Antuko išsivežìmo likom be vaikų.

2. → išvežti 4: Nu Povilas teip išvežìmo bijojo, tai tas pirmas įsirašė [kolūkin]. Visi laukėm išvežìmo, sėdėjom susirišę daiktus. Išvežìmų ar buvo planas: jei ko nerado, kaimyną vežė – kad tik skaitlius. O tie išvežìmai tai buvo jau senų laikų, jau man neatmenami. Tu išklausyk baisiausio mūsų riksmo, kitaip daug sielų nekaltų pražus, ir atitolink paskutinę grėsmę – nuo išvežimų vaikelius mažus.

3. → išvežti 5: Mūsų išvežimas nepasižymi dideliu išvažų įvairumu. Visos apylinkės gyvenimas priklauso tik nuo anglių pardavimo ir išvežimo.
nuvežìmas. → nuvežti 1: Kai tokie blogi keliai, tokios mašinos – sunkus nuvežìmas. Daug išplėšė ažu nuvežìmą. Rublį už nuvežìmą, rublį už par rubežį išvedimą [bėgusiems į JAV]. Už tą nuvežimą jūs jam atiduokit tuos arklius ir vežimą.
pavežìmas.

1. → pavežti 1: Šalin pavežimus akrūtinių sąšlavų.

2. → pavežti
5.

3. → pavežti
9.
parvežìmas.

1. → parvežti 1: Malkų prisikirto, al pačios iš miško nepareis: kainuos parvežìmas. Kiek čia tau sumokėt už parvežìmą? Su parvežimù tos atraižos šešiasdešim litų. Bjaurus tas parvežìmas, pavasarį rasi kaip norintais. Žiūrėk, Tamošiau, kad ir tau nereiktų kunigo kaip Daukšienei, – pasišaipė Levusė Virbylienė. – O gal tuo pačiu parvežimu dabar, be jokio vargo?.

2. pargabentas krovinys.
pérvežimas. → pervežti 1: Prekių pervežimas geležinkeliais. Jūrinis pervežimas. Pervežimui daigai sudedami vėdinamose dėžutėse ar pintinėse, kad nesušustų.
pravežìmas. → pravežti 2: Iš 1552 [m. ] prekių pro Labguvą pravežimo duomenų matyti, jog pro čia ėjo dideli kiekiai visokių kailių, net pačių brangiųjų.
privežìmas. → privežti:

1. Po tris kasas ant kožno vežimo – navatnas privežìmas tų cibulių [turgun] !.

2. Šiaudų privežimas buvo labai nespartus, vos po vieną kombaino pamestą pleką.
suvežìmas. → suvežti:

1. Žieminių rugių suvežimas ir kūlimas. Klojimai dėl grūdų, dėl javų suvežìmo buvo apkalti lentom.

2. Ažu medžio (rąstų) suvežìmą ažmokė [ja] u šimtą pudų naudos. Suvežimù aš neguoduos – vaikai sūveža.
užvežìmas. ažuvežimas.

1. → užvežti 5: Laukų mėšlais užvežimas.

2. → užvežti 7: Ažuvežimas kur.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antvezimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vežìmas</b>. vežìmos. <br/>1. → vežti 1: Rąstų vežìmas. Anos vyras dirba pri akminų vežìmo. Gavo dešimtį litų už tą [v] andens vežìmą. Mat anie atskaito už pjovimą, už grėbimą, už vežìmą. Ne dėl vežìmo [dovanų] laukiu, ale iš meilės. Yra mano kraiteliai pirtyj, po krosnia: geru keliu, geru keliu – katinui vežimas, o bloguoju, o bloguoju – mužikui nešimas. Norėdamas atsilyginti už gerą vežimą [laivu], daviau kapitonui keletą brangių akmenų. Kokis kelias, tokis tavo bus ir vežimas. <span class="explanation">gabenimo važiuojamąja priemone laikas: </span> Preina mėšlo vežìmas, o kurgi tą mėšlą dėsi? Šiandien pats rugių vežìmas. Par dobilų vežìmą keldavom švintant. Žiemos vežìmo malkos. Dar̃ yra [šiaudų] prieg tvarto kūgis, dár pernykščio vežìmo. Vakar krautuvė [je] buvo ne vežìmo diena. <span class="explanation">vienas važiavimas (ppr. su kroviniu): </span> Vieną rikę šituo vežimù jau beigsim. Kada grįžti su paskutiniu vežimù, tai tie užlindę už klojimo su viedru vandenio [aplieja mėšlavežio pabaigtuvėms]. Kaip manai, Andriau, antru važiavimu spėsim dar po tiek paimti? Gerai būtų – per dieną du vežimai. Pirmu vežimù parveža tų rugių ir tada ima tą gaspadorių nešt. <span class="explanation">prievolė ką nors vežti: </span> Nuo [1905] revoliucijos metų tai vežìmą atleidė <span class="explanation"> (mažiau bereikėdavo vežti rugių į dvarą) </span>. Duodavo kaip ir prievolę išvežt po kiek metrų; ne teip daug miško buvo čia pas mum, nesunkus buvo vežìmas. <br/>2. Apie berželio vidurį prasidėj [o] žmonių vežìmas. Vežìmas kap buvo, ją išvežė Sibyriun, ir už ką – biedna. Pasiginčijau [varant į kolchozą], užsirašė į kningikę, būs vežìmas, įtrauks į sąrašus. Tie vežìmai, tampymai sujaukė žmones, visi supiktė [jo]. Sūdna diena buvo, i gana: tas karas, tie vežìmai, tie bėgimai. Į širdį įejo tas į Sibirą vežìmas, i senatvė [je] blūdija. Nereik galvoti aplei anus laikus: ir vežìmai, ir pešimai buvo, – ką tu padarysi. Nerasdavo vienų, išveždavo kitus, sako, buvo uždėtas vežimo planas, turėjo išgabenti tiek ir tiek, niekur nedingsi. <span class="explanation">trėmimo kampanija: </span> Vežìmai buvo kas metai: buožės ir buožės. Dabar nepasakysiu, mano brolį išvežė par pirmą vežìmą a par antrą: žinau, kad bulbes kasėm. Mane, kai paskutinis vežìmas buvo, tai išvežė. Pirmutiniu vežimù buvo labai baisu – badas buvo. <br/>3. <span class="explanation">vežami su savimi daiktai, važta: </span> Sudėjau vežimą iš vakaro. Savo turi vežìmo, o da jos siuntinys [reikia nuvežti]. Prisikrovei, aš noru, ka mažiau to vežìmos būtų. <br/>4. <span class="explanation">ppr. arklių traukiama važiavimo priemonė, ratai: </span> Vežimas dengtinis. Vežimas didis. Vežimas su vežėčiomis. Ratai su lentelėm vadinas vežìmas arba tiesiog ratai. Gardinis vežìmas. Plunksninis <span class="explanation"> (spyruoklinis) </span> vežìmas. Dvisėdis vežìmas. Dviratis vežìmas. Vežìmuo visa ko reik: būna dvikinkiai i vienkinkiai vežìmai. Porinis (dviem arkliais kinkytas) vežìmas. Ketverinis <span class="explanation"> (ketverto arklių traukiamas) </span> vežìmas. Kovos vežìmas. Lenktynių vežìmas. Šienvežis vežìmas. Mėšlo (mėšlinis) vežìmas. Gedulo vežìmas. Iškilmių vežìmas. Gerasis vežìmas. Į turgų važiavom su turgaus vežimù, int plunksnų kur buvo. Čia vežìmas kaladomi vežt. Jis pasiuntė ilgą vežìmą su keliais vyrais paliepdamas ar su geru, ar su piktu abudu atgabent. Tas prūso vežìmas, ką parvarė – tokias baisiai platus. Tai buvo vežìmai, kur tik į bažnyčią ar sekmadieniams <span class="explanation"> (sekmadieniais) </span> į gimenis <span class="explanation"> (gimines) </span> važiuodavo. Vežìmo ratas. Tik vežìmo ratus darė iž aržuolo, ba jis sunkus medis. Vežìmo ašis. Vežìmo gardis. Vežìmo rodiklis. Iš aužuolo vežimùs daro. Eš padariau vežìmą, ašys geležinės. Koki buvo vežìmai: geležų nebuvo, medžiaginės ašys, atasajos, ratai be šinos. Jaučių jungas jau buvo kap porinio vežìmo dišlius. Kepalas būna kap vežìmo ratas. Vežìmo tekinis nurietėjo, nebgal bepavažiuoti. Vežìmo pryšakys išsinarino. Įkinkyti į vežìmą. Paprašėm arklio, pakinkė vežimañ – jau važiuosim in Juršiškius. Kad i senas tas arklys, tai vis vežìmą pavilktų. Vežimù važiuoti. Tas vežìmų varinėjimas [vežant mėšlą] baisiai įsipyksta. Vežìmų statymas <span class="explanation"> (pastotės prievolė) </span>. Jaunoji sėdi vežimè kap karalienė. Pilnas vežìmas giedorių prisėdęs. Jis sėdos mano vežimè. Du kareiviai i mes keturi belaisviai važiavom į vieną vežìmą. Any itą berniuką ėmė vežimañ, atvežė ponop, ir ponu pasnaravijo, kad labai mudrus. Prieg vežimì eiti žmogus. Tai ką veži tam vežimè? Pasitaikydavo, atvažiuodė su vežimù žebrokai iš Smurgainių. Aš iš vežìmo jau neišlipiau pati, mañ’ jau nukėlė. Pašaliais, pakraščiais pristato tus vežìmus i eis į vidų melsties. Reikia žiūrėt, kai ben kiek prasitrauks, išretės vežìmų [iš turgaus], tai tada tik išvažiuosi. Vežìmas per baisų greitį lėkė, ir apvirtova. Žmogus nuvažiavo medžian, ėmė ir inklimpo su vežimù. Kap nuog kalno važiuoja, žmones už ienos vežìmą prilaiko. Bėga prieg vežìmi. Šieną vežimañ krauna ir kluonan kraulina. Nešė vežìman [šiaudus] ir dėj [o]. O tvartai buvo ankšti: aš mečiau per duris laukan, o jis vežìman ir išmėžė. Seniau gyvenom ant ūkės, duoną kaip brangino, grūdas nenulėkė, marška paklota buvo vežimañ. Atkinkė arklį, pakinktus vežìman, viską vežìman, o pats nulėkė. Varo [gyvulius] iš tvartų, ką randa, tą deda vežìmuosna. Dešim dvylika rikių į vežìmą sukraudavom. Žmonės ant vieno dvaro prikrovė vežimą dobilais ir, šienkartę ant prikrauto vežimo uždėję, bandė tą su virve pritraukti. Žvejys ją. pamatęs apsistojo ir nulipęs nuo vežìmo už uodegos pirmiau [siai] nutvėręs apvertė, argi antras šonas nenuplikęs, po tam prasidžiugęs užpakaly savę an vežìmo užmetė. Vežìmais vežėm tas budes. Reik tą pusgrašį kokiam svetimam žmogui nematant jo vežimo stebulėn įkišti. Švento Jono nakty užkelia vežìmą an dangčio. Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto. Jis gali tep padaryt, kad vežimas tik su lanku vienas važiuoja. Mergyte mano, jaunoji mano, sėsk į mano vežìmą, į margą karietėlę. Stov žirgeliai pakinkyti, ant dvarelio pastatyti, jau čėsas, sesele, į vežìmą sėsti. Da neišlipau nė iš vežìmo, jau krinta byra žalios rūtelės. Ponia paguldė vežiman girtą poną ir parsivežė lūšnelėn. Atsigrįžta, paglosto paglosto šeiminykas baroną – parvažiuoja namo, tai led iš vežìmo akmenį išima. Tie vežimai pilni maišų ir žmonių svetimų. Ką man duosi, jei tu pagausi tiek žuvų, kad vežimu turėsi vežti? Todėl jau vežimùs, kaip reik, taisykite kožnas, ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. Kanūles su savo vežimais vis iki per ratų ašis į molį bei purvus nugrimzdo. Aukštyn iškeltomis ienomis vežimai stovėjo vienas prie kito. Sėdau vežimelin, vainikas nupuolė, išei <span class="explanation"> (išeik) </span>, miela motinele, paduo <span class="explanation"> (paduok) </span> vainikelį. In vežimė̃lį sėdau, an pakopėlės stojau, oi ir papūtė šiaurus vėjelis, nupūtė vainikėlį. Insėdau jauna ing vežimėlį, kap į gilų purvynėlį, kap prie erškėčių krūmeli. Ir jis pakinkė savo vežimą ir ėmė savo žmones su savimi. Šitai jis ateit kaip debesis, ir jo vežimai yra kaip šturmas. Bet nebuvo jisai Helijošiumi anuo, kursai buvo užneštas ing dangų ugnies vežime. Nes kelias ižg Nazareto ing Betlehem buvo tolimas, o keleiviai, gryni ir piktai apveizdėti, neturėjo nei vežimų, nei arklių, pėstomis ejo. Pakinkykite tas karves vežiman. O dvasia tarė Filipop: prieik ir eik podraug su tuo vežimu. Ir sugrįžo sėdėdamas ant vežimo savo, o skaitė Izajošių pranašą. \| Mergyte mano, jaunoji mano, sėsk į mano laivelį, į juodą vežimelį. Išvydo jis labai didę daugybę žmonių…, kurie nešė liesvas ir vežimus ir šturmą (daužymą) pradėjo. Tūkstančiai, milijonai žmonių kasdien mokslo, technikos, apskritai civilizacijos vežimą pastumia į priekį. Ji jautėsi esanti ištrenkta iš įprastinių savo gyvenimo vėžių, kuriomis tiek metų palyginti ramiai ir laimingai riedėjo jos šeimos vežimas. Vyras be ūsų, ka vežimas be rodiklio. Be vyro ūkis kaip vežimas be atasajų. Eina, kaip bajorų vežimas važiuoja. Gedo kaip šlėktos vežimas per vestuves. Ko purpsai kaip boba ant vežimo. Važiuoji i važiuoji kaip į vežìmą įsisėdęs <span class="explanation"> (greitai lekia gyvenimas) </span>. Kad suka pilvą, kai vežìmas viduj važinėja. Seka kaip kumeliukas paskui vežimą. Reikalingas kaip vežimo penktas ratas. An kieno vežìmo sėdi, tam ir giesmę giedi. Kieno vežimè sėdi, to ir giesmę giedi. Kieno vežime (krėsle) sėdėsi (sėdi), to giesmę giedosi (giedok). Daug su vežimu veža, o mažai nešte neša. Daug vežimu veža, bet dar daugiau ant pečių neša. Kodėl tiek mažai? – Daug su vežimù veža. Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi. Iš svetimo vežìmo nor purvynan. Ko dūsauji, ar toli vežimą palikai? Ką vežimañ indeda, tą arklys veža. Kas iš vežimo išpuolė, tai jau ir prapuolė. Viena kelio duobė visus vežimus laužo. Koks arklys, toks ir vežimas. Kokiam vežimè gimei, tokiam i mirsi. Vasarą vežimais vežioja, žiemą saujelėmis išnešioja. Boba iš vežìmo – vežìmuo lengviau. Vasarą gatavok šlajas, o žiemą – vežimą. Visi tam pačiam vežimè važiuojam <span class="explanation"> (visų vienokia padėtis) </span>. Būtų tik vežimas – susirastų ir ratai kermošiun važiuoti. Jei nemisliji gerai važiuoti, nesėsk nė į vežìmą <span class="explanation"> (nenusiteikęs nepradėk darbo) </span>. Žiūrėk, berneli, kad tau vežìmas neužsidegt, kad pėsčias nepareitai namo su botagu. Važiuoja – ne vežimu, suka – ne dišliu, sugavo – ne žvėrį, peša – ne plunksnos, valgo – ne mėsa, meta žemėj – ne kaulas. Įnešu glėbiu, neišvežu vežimu. <span class="explanation">ratuose sėdintys žmonės: </span> Ale veiza iš abejų pusių vežìmai į anus. Tuojau jiems pritarė kiti, ir kelios dešimtys vežimų ėmė paskui juos traukti atsisveikinimo dainą. <br/>5. <span class="explanation"> (mėšlo, šieno, javų ir kt) prikrauti ratai: </span> Vežìmas – prikrautas, o tušti – ratai. Vežìmas, kap ką veži, – šieną ar javą – o kap tuščias, nieko nėr, tai tik ratuosna nuvažiav [o]. Su deguto vežimù. Kaži kas toks didelis praūžė kaip šieno vežìmas. Vabalelis mažas, o smirda kaip šūdo vežìmas. Vežimùs tokius kaip laivus liuob nukriaus. Dailius nukraudavo vežimùs kaip pasakoj. Kad ana nukrauna vežìmą kaip lydeką. Vežimas kaip padabytas <span class="explanation"> (gražiai sukrautas) </span>. Šieno vežìmo pirmagalys nukrautas <span class="explanation"> (kreivai) </span>. Tokia kalvalelė buvo, bevežant šmūkšt sau tas vežìmo galas i nusmuko. Kap pernai sukrovė [vaikinukas] vežìmą, ir pirminykas galvą kraipė. Kur ne teip kalnai kokie, ne koki pelkė parvažiuoti, gerai didelius vežimùs nukriovė. Jei jau gerai nukrovei, vykusį vežìmą, ta juokdamos pardroši pasilipęs ant vežimù numie. Ar avižos būs pjaunamos, a miežiai pjaunamys, eisma pjauti, rišti, vežìmų krauti. Trylekos metų aš jau vežimùs krioviau. Tę ma [n] reikėdavo vežimùs kraut – sunkus darbas. Pilnos pievos dagių buvo, rankos prilenda, ka reik vežimùs krauti. Mokėjau i meduką nestorą nukirsti, i vežìmą sukrauti. Aš eisiu basa į tuos vežimùs <span class="explanation"> (vežimų krauti) </span>. Mažai jis ir tedirbo: vežìmą padėjo prikrauti. Eidavai, grėbdavai i vežimùs mindavai. Katros vežimùs mynėm, duodavo rublį septyniasdešimt. Nelipu in vežìmo mint, bijau, kad galva nesisukt. Jis čia vežìmą šieno mynęs ir, nugriuvęs nuo vežìmo, koją nuslaužė. Gal sušilus vežimùs mynė, dėl to gi jauna, nuvežėm an daktarą – plaučių uždegimas. Prisimyniojau šieno vežìmą dum arkliais – nė iš vietos! Kas yr krovęs, davęs vežimus, juos daržinėj ant galo kimšęs – žino, kas reiškia, kuomet nuo žmogaus garuoja. Aš liuob pati į vežìmą paduoti, pati i mesiu, pati i žaginius statysiu. Nei in vežìmo, nei paduot negaliu. Nugrėbsto tą vežìmą – nebyrės nė šiaudas! Vežìmą prykrovėm, kad arkliai trauka – iš padkavų kibirkštės leka. Sunkūs vežìmai arklį užpjauna. Tas vežìmas posunkis tos duonelės prikrautas. Vežìmas sunkus mano – tiek maišų! Toks pilnas vežìmas, kad ir klaiman nebelenda. Koks te vežìmas – pašiknin pasikišę [šieno] atvažiuoja. Nepilnas [paskutinis] vežìmas – neužderės an kitų metų. Žardom, lig kitą vežìmą ataveža. Važiavo žmogus su šiaudų vežimù. Su dviem vežìmais kūlių važiavom į Rygą. Ne su šieno vežimù – su žmonėm važiuoji! Ejo keli vaikai basi ir važiavo vežìmas bobų, ir tos basos. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiuo [ja] pilnas vežìmas Užgavėnių žydų. I vežimùs vežiau, arklį paskinkydavau. Kai baigdavo mėšlą vežt, tai paskutiniu vežimù išvažiuodavo apkaišytu arkliu. Vežimùs veža veža, griauna griauna miltus. Pavirto vežìmas šieno, tai subyrėjo kaip ir taboka <span class="explanation"> (labai sausas) </span>. Kupsnas [šieno] sukrovėm vežìman i atsivežėm. Dabar iškulsi, reiks pridžiauti, po vežìmą porinį apent prikriauti. Žūst išvertė kieme tų medžių vežìmą. Teip už viską i tykosi to užmokesnio, o tu misliji, ka tavie tujau atveš vežìmą i pakratys. Pilnas turgus buvo grūdų: vežìmas py vežìmo. Jam bekraunant vežìmą, išpuola iš tankynės kelios meškos, apipuola jo arklį ir sudrasko. Bijodamas, kad linų iš vežimo neišvogtų, pririšęs arklį prie ratų, ė pats atsigulęs ant vežimo. Nepalik neišmesto vežimo ant nakties, kumelė neatsilsės. Jei vežimas sugriuvo su javais ar šienu – varlę įkrovei. Ana išmetė šieno vežimą be šakės, be grėblio, be priduotojo. Vežimai už užmokesnį ant vietos pagal didžiausį siūlymą ištaksavojami. O tėvas vežė iš laukų rugius, vežimą po vežimo ritino į kluoną. Kalne rugelių tu negriebsi, lankoj vežimėlių tu nekrausi. Tu pasilsėsi, mano mergele, žalio [je] lanko [je] grėbdama, vežimužiùs kraudama. Boba kai vežìmas. Karvė kai vežìmas eina telinga. Turiu avį kaip vežimą nukrautą <span class="explanation"> (didelę) </span>. Kaip vežimas nū galvos nuslinko. Ieško kaip šieno vežime adatos. Ateis ožka prie vežimo, šieno klaus, bet negaus. Ateis ožka prie vežimo, ale šieno neras <span class="explanation"> (dar prireiks pagalbos tiems, su kuriais pykstiesi) </span>. Visą laiką teip gerai nepraeis, vieną kartą prieis ožka prie vežìmo <span class="explanation"> (kam nors bus padarytas galas) </span>. Ant kito rega vežimą, o ant savęs nė šapelio. Ant kito matai šiaudą, ant savęs – nė vežimo. Ne didysis akmuo vežimą verčia – mažasis. Mažas kęsas ir didelį vežimą apverta. Niekas nežino, kas už šieno vežìmo. Ir šventas Jurgis ne su šieno vežimu atvažiuoja. Prigimimas – ne vežimas, neišversi. Davimas – ne vežimas, bile širdis gera. Tas yr vežimas iškraunamas <span class="explanation"> (išeitį galima rasti) </span>. Jei gimei arkliu, tai ir maus kamanas ir pavalkus an kaklo ir kinkys į vežimą. Įsitaisė kokią naravistę, tai nė vežìmą veža, nė atgal eina. Daržinė atsidarė, vežìmas nuvirto. <br/>6. <span class="explanation">ko nors kiekis, telpantis ratuose: </span> Reikia atskirti: šieno (ne rugių) vežimas nuo vežimas šieno. Trys pakėlimai – ir [pilnas] vežìmas. Arklio tai čia trys vežìmai, kad arkliu vežant. Dabar atgrūda mašiną [smėlio] – kokių trisdešimt vežìmų. Šieno trisdešim vežìmų sušienavo. Pripjauta, guli gal penki vežìmai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus. Prigrėbstėm ne vežìmą, nu ale gerą pusvežimį [šieno]. Kiek vežìmų rugių pripjovėt? Miško prikirto apie dešimt vežìmų. Ar paimsi iš lankos [šieną] vienu vežimu? Vežìmas [šieno] ar susdaris par visą pievą? Gavau ažu šniūro, sako, keturius vežimùs dobilų. Ar daug dar šieno miške liko? – Dar reikia būt keturiem vežimam. Duok man vežìmą mėšlo ir vežìmą anglių. Sakė, po vežimui šiaudų dabar duos. Tris vežimùs gero šieno gatavo davė. Kieno daugiau darbadienių, tam vežìmas šieno, o kieno mažiau, tam našta išmityt gyvuliam. Ans mislijo, ka jau paims pusę vežìmo to šieno munie. Ataveža dešimt vežìmų šieno iš tos pievos vis vis <span class="explanation"> (visada) </span>. Du vežìmai dobilų buvo leista parsivežti iš dvaro. Liuob kožną dieną reikėjo po keturis vežimùs atvežti į Sedą tų medžių. Su karčia [priveržtą] vežìmą šiaudų atvežė. Pirma parvežiau keturis vežimùs [šieno], o daba tik vėžuliukai tebūs. Su pora vežìmų mėnesį atstumsi <span class="explanation"> (mėnesiui užteks) </span>. Kad mat i pakratu [i] – reikia gerų dešim vežìmų; be pakrato tai koronė. Reiks iškreikti kartais po dešimt vežìmų par dieną, kartais po mažiau, kaip kumet jau galėsi. Aplink dviej [ų] vežìmų mėšlo reikia. Pečiai būdavo dideli, aukšti, pusę vežìmo malkų sukūrędavo. Tąsotės be darbo, vežìmas [malkų] možna sukapot. Kame tu šią naktį buvai, ka tu nenušukavai linų vežìmo. Jei geri rugiai, du vežimù galėsi padžiauti [jaujoje]. Seniau vežìmas žuvų tai tik trys rubliai [kainavo]. Pusę lyto už vežimą žizdro <span class="explanation"> (žvyro) </span> duodavo. Pirkom didelį ąžuolą – dvidešim vežìmų malkų. Starklizdis: ben vežìmas žabų prikrauta ir stovia an fermos galo. Javo pripilta [į magazinus] kokie šimtas vežìmų. Iš saujos šieno pasidarė tokia didelė krūva, kaip vežimas paverstas. Jis. prašė mane leisti išvesti alėją per mano pievą, žadėdamas man už tai duoti kasmet vežimą šieno. O ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn suvežame. \| Ūsų [svainio] du glėbiu, barzdos vežimas. Koks jo. bagotumas, koks jo patogumas – du tarpai ūsų, barzdos vežimas. <span class="explanation">didelis kiekis, daugybė: </span> Ne vežìmą davė. Vežìmo neįvers. Vaikų buvo vežìmas. Atradau didžiausią vežìmą knygų. Tų kvietkų priskabėm, vežìmais parvežėm. Ot žuvelių buvo: būd [av] o, vis vežìmas žuvų ir vežìmas žuvų. Tie pelkininkai vežìmų vežìmais tų ropių <span class="explanation"> (bulvių) </span> pyvilks. Strimelių buvo vežìmais vežìmais, iš Latvijos atvežė. Vežìmais verčia malūnan grūdus. Žuvų vežìmais stovi i stovi [turguje]. O to, kas nereikalinga, tai jis lyg kleketas priplepa pilną vežìmą. Velniškai juokinga motriška – tos rodos vežìmais. Akės [e] ta nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna. Ką išgirdęs ne tuojau vežimą priskelk. Kalbos vežimais, o naudos už grašį. Darbo būtų vežimas, bet darbininkų kaip višta primyžo. <span class="explanation">ratų ar rogių turinys, krovinys: </span> Dykoms daug lengviau važiuoti kaip su vežimu. Kad reikia vežìmai vežt, tai uždedi priekį [ant rogių] tokį sukaltą, tada pakrauni vežìmą. Pabėgtinės ragės, ne vežimo vežamos, y [ra] lengvios. \| Kitą kartą vyrai su kestėms liuob vežimùs suneš. Kieno ratai, to ir vežimas. <br/>7. <span class="explanation">traukinys: </span> Ir gariniai vežimai pusnynuose įstrigo. Garinis vežimas be jokių kitų vežimų su didžiu greitumu parlėkdamas aną trūkį pavijo. Tenai šventomis dienomis nei joks gelžkelio vežimas nebėga, nei joks pustas <span class="explanation"> (paštas) </span> neit. <span class="explanation">traukinio vagonas: </span> Kas sykį, kad trūkys išbėga, vis ilga eilė vežimų prie kits kito prikabinama. Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės. <br/>8. <span class="explanation">žvaigždynas iš septynių žvaigždžių dangaus šiaurėje, Grįžulo ratai: </span> Daug žvaizdžių yr vežìmas su diceliu. Vežìmas nakčia ir sutemus pasirodo. Vakare jau vežìmas čia šone, o ryte, pažiūrėk, – jau šičionai. Stovi keturios žvaigždės ir maniežius, šaukias – vežìmas. Toji [žvaigždė] stovi šiaurėje netoli nuo vežimo arba Grįžo rato. <br/>9. <span class="explanation">toks kortų žaidimas: </span> Vežìmą grojam ir šešiasdešim. Verčiau surėžkim vežimą. <span class="explanation">šio kortų žaidimo pralaimėjimas: </span> Aštuntas vežìmas prisirašės. Jau tu turbūt vežimą dabar tai jau tikrai gausi. <br/><b> į vežìmą sė́sti</b> <span class="explanation">eiti už vyro, tekėti: </span> Tos mergučės dar į vežìmą nesė́da, spės apsirėdyt. <br/><b>perkū́no vežìmas</b>. <span class="explanation">juodas audros debesis: </span> Šviesėjančiu dangaus skliautu nudardėjo paskutinis perkūno vežimas. <br/><b>vežìmą skáldyti (priskáldyti</b>. <br/><b>priskélti) iš ãdatos (iš degtùko, iš šãpo</b>. <br/><b>) </b> <span class="explanation">labai išpūsti: </span> Ne, ir mano nervai ne geležiniai, ir negaliu pakęsti, kai iš adatos skaldo vežimą. Piktas žmogus iš adatos vežimą priskaldo. Iš adatos vežimą priskaldo. Boboms daug nereik: iš ãdatos vežìmą priskáldo. Žmonės iš degtùko vežìmą prìskelia. Tu vis iš degtùko vežìmą priskáldai. <br/><b>vežìmais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) </b> <span class="explanation">labai daug: </span> </span> Knygų tų jų – vežìmais neišvèši. Vežimù neišvežtum – kad prejo žmonių! <br/><b> [nórs] vežìmą (vežimù</b>. <br/><b>vežìmais) vèžk</b> <span class="explanation">labai daug: </span> </span> Pirmu buvo skundžiai [prekių], daba nórs vežìmą vèžk. Riešutų – tai nors vežimu vežk. Agurklų priaugo, nórs vežìmais vèžk. <br/><b>antvežìmas</b>. → antvežti. <br/><b>apvežìmas</b>. → apvežti 1. <br/><b>atvežìmas</b>. <br/>1. → atvežti 1: Kaipgi tie šoferiai neištvirks: visokie atvežìmai, visokie išgėrimai. Dujų tai neiškada, ale atvežìmas durnas. Atvežìmas brangus, o padarymas da brangesnis. Tuos pinigus jie sau pakavojo, o vieną rankovę paliko tam gaspadoriui už atvežimą. Važiuot [malkų], jeigu Šimonių girion, te brangus atsivežìmas. <br/>2. <span class="explanation">kas atvežama: </span> Kur dingsta atvežìmai, dovenos; nėkas nėko nemato, nežino. <br/><b>davežìmas</b>. → davežti. <br/><b>įvežìmas</b>. → įvežti: <br/>1. <br/>2. <br/><b>išvežìmas</b>. <br/>1. → išvežti 1: Po mėšlo išvežìmo eisi į šienpjūtę, ta tuokart atsigausi. Su mėšlo išvežimù tai seniem jau durniau. Po Antuko išsivežìmo likom be vaikų. <br/>2. → išvežti 4: Nu Povilas teip išvežìmo bijojo, tai tas pirmas įsirašė [kolūkin]. Visi laukėm išvežìmo, sėdėjom susirišę daiktus. Išvežìmų ar buvo planas: jei ko nerado, kaimyną vežė – kad tik skaitlius. O tie išvežìmai tai buvo jau senų laikų, jau man neatmenami. Tu išklausyk baisiausio mūsų riksmo, kitaip daug sielų nekaltų pražus, ir atitolink paskutinę grėsmę – nuo išvežimų vaikelius mažus. <br/>3. → išvežti 5: Mūsų išvežimas nepasižymi dideliu išvažų įvairumu. Visos apylinkės gyvenimas priklauso tik nuo anglių pardavimo ir išvežimo. <br/><b>nuvežìmas</b>. → nuvežti 1: Kai tokie blogi keliai, tokios mašinos – sunkus nuvežìmas. Daug išplėšė ažu nuvežìmą. Rublį už nuvežìmą, rublį už par rubežį išvedimą [bėgusiems į JAV]. Už tą nuvežimą jūs jam atiduokit tuos arklius ir vežimą. <br/><b>pavežìmas</b>. <br/>1. → pavežti 1: Šalin pavežimus akrūtinių sąšlavų. <br/>2. → pavežti 5. <br/>3. → pavežti 9. <br/><b>parvežìmas</b>. <br/>1. → parvežti 1: Malkų prisikirto, al pačios iš miško nepareis: kainuos parvežìmas. Kiek čia tau sumokėt už parvežìmą? Su parvežimù tos atraižos šešiasdešim litų. Bjaurus tas parvežìmas, pavasarį rasi kaip norintais. Žiūrėk, Tamošiau, kad ir tau nereiktų kunigo kaip Daukšienei, – pasišaipė Levusė Virbylienė. – O gal tuo pačiu parvežimu dabar, be jokio vargo?. <br/>2. <span class="explanation">pargabentas krovinys. </span> <br/><b>pérvežimas</b>. → pervežti 1: Prekių pervežimas geležinkeliais. Jūrinis pervežimas. Pervežimui daigai sudedami vėdinamose dėžutėse ar pintinėse, kad nesušustų. <br/><b>pravežìmas</b>. → pravežti 2: Iš 1552 [m. ] prekių pro Labguvą pravežimo duomenų matyti, jog pro čia ėjo dideli kiekiai visokių kailių, net pačių brangiųjų. <br/><b>privežìmas</b>. → privežti: <br/>1. Po tris kasas ant kožno vežimo – navatnas privežìmas tų cibulių [turgun] !. <br/>2. Šiaudų privežimas buvo labai nespartus, vos po vieną kombaino pamestą pleką. <br/><b>suvežìmas</b>. → suvežti: <br/>1. Žieminių rugių suvežimas ir kūlimas. Klojimai dėl grūdų, dėl javų suvežìmo buvo apkalti lentom. <br/>2. Ažu medžio <span class="explanation"> (rąstų) </span> suvežìmą ažmokė [ja] u šimtą pudų naudos. Suvežimù aš neguoduos – vaikai sūveža. <br/><b>užvežìmas</b>. ažuvežimas. <br/>1. → užvežti 5: Laukų mėšlais užvežimas. <br/>2. → užvežti 7: Ažuvežimas kur.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antvežimas

#