antžengti

žeñgti, -ia, -ė.

1. einant kelti koją: Žengiu, žangstau. Atlankysiu visus, kurie puikaudami žengia per slenkstį. Jau jis žeñgia eit. Kai žengiaũ lėkt, i stvėrė koją sopėt. Nuo tako žeñgsi, sniego virš kelių. Atejau ir žengiù, tai kap nėriau nosia. Kap žeñgs an akmenelio, kap duos ravan, kašelę po savim, i atsinešė tik penkius sveikus [kiaušinius]. Žeñgė par ravą, kaip virto dirvon. Koją žengeĩ, i virsti, slidu. Kuinai tau akėdami žeñgt nesistengia. Par virvę nereikia žeñgt. Paskutinį kartą liūdnas slenkstį žengia. Per gulintį žmogų negalima žengt – jis neaugs. Per šluotą žeñgt negalima [nėščiai moteriai]. Neženk, svočiute, per slenkstį, per slenkstį – mano slenkstis šakotas. Žengia [silpnavalis] per kitų laimę, per lavonus. eiti (žingsnį): Koks te ejimas – žingsnį žeñgia ir stovi. Pėsčias i žangsnio niekur nežeñgia, tai su dviračiu, tai su mašina. Žeñga dar žingsnį ana sau kaip jauna. Kur tik žengiu žingsnelį, vis ašarų upeliai. Žeñk žingsnį platų – mažiau nuplėši batų.

2. einant kur patekti: Žeñk į vidų! Ženkit, meldžiamieji, į vidų! Einu laisvai, žengdamà sa [vo] trobon. Tačiau staiga iššoksta durys, vidun svetimšalis naktinis žengia. Tiktai norėjo žengti į priemenę, girdi – už tvoros kaimynas kažin ant ko plūsta. Tas. atejo, nedrįsdamas vienok žengti į kambarį, už durimis stovėdamas išklausė nusidėjimų ir išrišo. Trobon žengusi, pūkšteldavo į plačią geldą ledinio vandens, tik ką pasemto iš šulinio, ir prausėsi pasiūžčiodama. Jis turėjo žengti į laivą. artintis, prieiti: Šitaigi mes tave jau su kokia meile galėjome žengiančią sūnausp pralydėjome ir sakiojome tave nuog tolo, Merga pagirtoji. Aaronas ir jo sūnūs tur anomis. vilkėtisi, kad eis ing šėtrą tabernakulo alba altoriausp žengs. Po tokia malda žengė ji stulpop, kuri buvo už galvų patalo. patekti: Prie realinės mokyklos būdavo dar vadinamoji rengiamoji klasė, kurioj mokslas truko vienerius metus, ir kas jos kursą gerai išeidavo, žengdavo į I klasę. | Prie tėvo gyvos galvos, nežengdamas į sostą, gavai karūną Lenkijos. Dangun žengti. Viešpats dangun žeñgė. Po tam kad žengė Ponas danguna, savuosius apaštalus ramino ir liepė viename mieste laukti, pakolei dvasią šventą nusiųsiu. Tikim Jėzų dangun žengusį, dangų mums atvėrusį. O kad tai kalbėjo, atejo debesis, ir uždengė juos, ir išsigando, kad anys žengė debesin. Ir kaip anys veizdėjo ing dangų jam žengiančiam, šitai du vyru stojose pas anus rūbuosu baltuosu, kuriuodu kalbėjo: vyrai Galilejos, ko stovite, veizdėdami ing dangų?. Malda širdes, ne nasro, žengia ing dangų.

3. judėti į priekį, eiti, žingsniuoti: Greitai žeñgia senutė. Žeñga drąsiai [vaikas] kaip didelis. Kas gi te teip žeñgia, ar ne dėdė? Kap duos didelis lietus, neseka nė glestert, nė žeñgt. Žeñgia, jau žeñgia po biškiui vaikas. Aštuonis devynis kilometrus su pienu žengu parduot. Žengė kelis žingsnius ir sustojo. Praleisiu, ba tu žengì greičiau. Kap aš tik žeñgt, tep mane riest. Žeñgiam jau, vaike! Žangus arklys žeñgia dideliais žingsniais. Einu par laukelį, žengu ant kalnelio. Aš tik žengù, tik žengù, jei aš greičiau bėgu, i tas vagis [vejamas] greičiau. Po mažo penkto [je] šešto [je] dieno [je] žeñgsi liuob visur kaip kumelė. Ir kur einat, kur žeñgiat? Kur eisi, kur žeñgsi, o namie geriausia. I žeñk, ka kojų negal pakelti. Ana žeñga i žeñga iš paskos. Lapinas žengė su jaunąja aplinkui skobnių. Žengė žengė Mikutis per girias, o kaip nėra, taip nėra nei galo, nei krašto. Atsisveikinau, paėmiau lazdą į rankas, tarbą ant pečių ir žengiau į šio plataus pasaulio visai priešingą nuo Šaltuonos pusę. Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo! Žmonės ramūs sau žengia taku. Kur žengęs, kur ėjęs, Petras apmaudais nesiliovė. Kiti pradeda aplink jį. žengti skrituliu, dešinėj pusėj – dešinėn, kairiojoj – kairėn. Kur žengiu, ten ar vokietis su kryžiumi, ar lenkas. Davė jai saulė čeveryką, kad ji žengė, nužengė penkis šimtus mylių. Kur eidami, kur žengdami, atminkime Pono mūsų Jėzaus Kristaus, jog jis mus mylėdams dėlei mūsų kentėjo. Kaip sakė [tėvai],
teip ir žeñgia [gyvenimas]. I da kada karas bus, i vėl žeñgs par Lietuvą, matysi. Teip lietuviai žengė nu nelaimai į nelaimą. Mano ūkyje gyvenimas labai mizernai žengė. Niekados nesitikėjau, kad mūsų sodietės taip norėtų žengti pirmyn, taisyti savo gyvenimą. Čia mano išmanymas netoli žengia. Ir taip, paduodamos viena antrai ranką, žengsma keliu mylimosios literatūros. Jaunas, gražus, galingo talento žengia šiandien Antanas Baranauskas vienoje gretoje su visų laikų įžymiausiais pasaulio rašytojais humanistais. Gentinis apšvietimas tiktai tėviškoje kalboje gal’ prigulinčiai pirmyn žengti, kitaip eina kaipo vėžio žingsniu. Ji ryžosi žengti prieš motinos valią. Rodos, girdi, kaip iš tyko žengia naktis, kaip ji migdo žemę. Matau, kaip tu [, Lietuva, ] ateisiančiais laikais žengi laisva, didinga ir be sielvarto, be pančių. Žeñkime su Christumi tąja valanda širdimi. Su Christumi nežeñgia lepumas nei godas. O galiausiai [reikia],
idant iš tikros ir geros valios abi šali, žengianti ing malženstvą, apreikštų tatai tarnui Dievo, žodžiu Dievo pastiprinančiam malženstvą. Žeñgia kaip su ugnim (greitai) . Žeñgia visur kai perkūnas. Senu taku kai kam žengti lengviau, negu praminti naują.

4. leisti, imti eiti (metus): Jau ketvirtus metus žeñga vyras (vaikaitis), matai koks jau. Sena, jau devintą [dešimtį metų] žengù.

5. įeiti, pradėti: Kitus metus septinton [dešimtin] žengiù. Buvai tada žmogus skaisčioje jaunystėje, aš gi jau žengiąs į senatvę.

6. knibždėti: Teip jog upė žengs varlėmis, kurios išeis ir namuosna tavo ateis.
(kieno)
pėdomìs žeñgti sekti: Drąsiai stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį.
per Rubikòną žeñgti. imtis kokio svarbaus darbo: Ir svarsto – ar žengti per Rubikoną.
prie altõriaus žeñgti tuoktis: Jei pri altõriaus žengì, remtai, tikrai, o daba vis skyrimos galvo [je].
[gãlo] žeñgsnio nežeñgti nieko nedaryti: Jis gãlo žeñgsnio nèžengė be štukės. Aš be jų, be lazdų, ir žengsnẽlio nežengiù.
žiñgsnio nežeñgsi visur; dažnai: Žiñgsnio nežengsì, vis dvaras dvarelis.
[nė] žiñgsnio (žeñgsnio) nežeñgti

1. neiti, nesilankyti: Gerk, muškies, tik nežeñk žeñgsnio bažnyčion.

2. nieko nedaryti: Mozūrų kunigaikštis nė žingsnio nežengs be garbingo lenkų karaliaus pritarimo.
antžeñgti, añtžengia, añtžengė. užžengti:

1. Añtžengiau ant dalgio ir įsipjoviau. Añtžengiau antžygį, t. y. siūlus pažavėtus. Ans būtų pagyvenęs dar kelias dešimtis metų, ka būtų antžygio neantžengęs.

2. Ir kėlės iš nuomirusių trečią dieną pagal Rašto, ir antžengė ant dangų.
apžeñgti, -ia (àpžengia), àpžengė.

1. apeiti aplink.

2. nekreipti dėmesio, aplenkti.

3. aprėpti, paimti savo žinion: Kuo gi Vokią bepavertusi yra kumšties galybė? Juk iki karo Vokia buvo beapžengianti kone visą pasaulį.
atžeñgti, -ia (àtžengia), àtžengė.

1. žengiant ateiti: Vos atžengiau, t. y. atėjau. Va tiktai jy àtžengė, ir tu parejai. Àtžengia per kiemą. Atžengia už jų iš pat gilumos [scenoje] vidurio vienas aukštas pavidalas, dide liepsna nešinas. Ir atžengs nei vėtra iš pietų. Atžengę gi broliai jo ir visa sangentystė paėmė kūną jo. Ogi pavasaris atžeñgdams su vasara miela atliktų žiemos darbų visur pasigenda.

2. peržengus ką grįžti atgal: Jei per botagą peržengė kas, liepk atžengt, ba juo sudavus gyvuliai kraujais šlapinas.

3. pažingsniuoti: Atžengusi kelis žingsnius atgal vėl davėsi tiesiai. atmatuoti žingsniu: Reik atžengti tris žingsnius nu medžio ir kasti piningus. Tas atžengęs 50 žingsnių ir sakąs: „Bėkiatės, kurs greitesniai pribėgsiat, tam būs tie daiktai“. Šešius žingsnius atsìžengė ir užsikalė mietukus.

4. grįžti atgal, nedaryti pažangos: Atsiliko vienas [iš sutuoktinių] ir tapo antram pasvaras dvasiai: kultūra nebekils, abudu atžengs, ne pažengs, ir paties gyvenimo prasmė suprastės. Dabar jie yra kiek atžengę, nes nemokšų tarp kaimiečių ir miesto darbininkų pasitaiko gana daug.
dažeñgti, -ia, dàžengė. prieiti, pasiekti einant.
įžeñgti, -ia (į̃žengia), į̃žengė.

1. žengiant kur įeiti: Įžeñk nors pusvalandžiui mūsų pastogėn. Aš vėliau iñžengiau kap ana. Žiūrau, iñžengia – boba didžiulė, o lazda dar didesnė. Tik iñžengiau trobon, ir užpuolė. Į̃žengu į savo trobą, ir akys atšvinta. Kab durys buvo žemos, palenkia galvą, kad inžeñgt. Vienas gaspadorius, naktij iš miego pabudęs, mato duris atsiveriant ir baltą deivę į stubą įžengiant. Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė grįžusi mama. Čia mano koja daugiau neįžeñgs. | Prancūzų ciecorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėties naujojo metų skaitliaus. Turėjo Ponas įžengt ing Egiptą, kur buvo nevalioj tėvai mūsų, o padaryt pamstą ant karalystės anos. užeiti, apsilankyti: Niekas pas mane neiñžengė, nieko neduosiu nei broliamu, nei seserimu. Jiej pas mane neiñžengia, nor eina pro šalį. In tėviškę negali [dėl marčios] nė vienas brolis inžeñgt. Kurs to nepadarys, gyvam tebesant nevalnu bus jam į bažnyčią anė įžengti, o po smerčio nevalnu jo ant šventos vietos kavoti. Į namus įžengė skurdas. įstatyti koją: Neinženk puodan. įlipti: Viešpatie, neturiu nei vieno žmogaus, kuris įmestų mane sodžiaukon, kad vanduo maišomas yra, ir noris eimi, kas kits įžengt pirm manęs. Ir kad įžengė anysjan eldijon, vėjas nutilo. Jūros pakrančio viešpatis įžengė į mažą laivelį. patekti: Į sostą įžengė vos 17 metų amžiaus. | Ar įžeñgsi tu į dangų? Bet jog mes nenužengėme ižg dangaus, todrinag ir dangun niekad neįžengsime. Žinau, Viešpatie, jog neatmainei būdo nei veikalo, kurį turėjai ant žemės, norint dangun įžengei. | Už troptus labai mokėj [o],
ne kiekvienas galėj [o] inžeñgt te. Savi namai, kaip dangun iñžengiau. Apvilko suknele, vis tiek kai dangun iñžengiau. Rodės jau, jog Lietuvos didybė sulig ta diena įžengsai į grabą ir tapsai lig paskuojo išnaikinta. Didieji prasmės ir aukos klausimai įžengė jos sielon, ir ramybės nebebuvo. [Danguje] tokia aikštis ir visų daiktų palyginimas bus, kokio nei akis regėjo, nei ausis girdėjo, nei ing širdį žmogaus įžengė, tiektai anų, kurie randas vertais jo vartojimo. Ir įžengęs [Kristus] būtinai ing įsčią mergos palaimintos, pradėtos iš Dvasios Š [ventosios],
idant apčystytų prasidėjimą mūsų, kurį buvo piktoji dvasia pabjurinus.

2. pajėgti daryti žingsnį, paeiti: Žangus, kurs gerai įžengia, įeina. Kai ilgiau pasėdžiu, tai nutirpsta kojos, ir visai neiñžengiu. Kap lietai, purvynas tokis, kad neinvažiuosi, neinžengsì. Įsižengęs žingsnį antžengiau ant dalgio ir įsipjoviau.

3. imti eiti, leisti (metus): Į septintą dešimtį į̃žengiau. Jau įžeñgsu į devintos dešimties penktus metus, visai senė. Aš jau į̃žengiau į antrą šimtą. Aštunton dešimtin įžeñgęs jau, jau pasenęs. | Lietuva įžengia į antruosius dar ne visai tikros nepriklausomybės metus. | Kai kovo mėnesin įžeñgsme, tai jau jau!

4. pradėti: Įžengiamóji paskaita. Įžengiamàsis skyrius [mokykloje],
tas tai be vertės.

5. nusižengti: Kurie įsižengia tame prisakyme? Atleisk mūsų kaltybes ir paklydimus, kaip ir mes dėl meilės tavo dovanojame broliams savo, kurie mumis įsižengė.
išžeñgti, -ia (ìšžengia), ìšžengė.

1. padaryti žingsnį: Arklys neìšženga supančiuotas, paleisk palaidą. Tu per dideliais žingsniais žengi, aš negaliu išžeñgt. Per slenkstį išžeñgt negaliu.

2. išeiti: Senis ìšžengė iš vidaus. Ìšžengei oran, zbitką padaro [vaikas]. Kai tik iš miško ìšžengi, ir jos namas. Jiems pradrįsus ir iš buto išžengus, varpai nutyko. O teip kad tiktai nedaug išžengs iš to kelio jo. Drobužio neturėk, i par slenkstį neišžeñgsi.

3. išlipti: Kap tik iš lovos išžengsiù – tai ir galva sukas. Išžeñgęs iš lovos, tuoj pakalbėk poterius. | Plest ir nukrito ant žemės velvetinis sijonas, ji išžengė iš jo viena, paskui ir antrąja koja. | O Petras, išžengęs iš laivo, ėjo ant viršaus vandenio. O kad išžengė iš vandenio, dvasia Viešpaties pagavo Filypą.

4. nusižengti, pažeisti: Ir patis Christus brolį, išžengiantį urėdop bažnyčios, apraišyt įsako.

5. įtaikyti ribą: Dar šešėlio neìšžengiu, dar anksti pusryčių [gyvulius suguldyti].
nužeñgti, -ia (nùžengia), nùžengė.

1. nueiti: Tep pasakė, ir kap žengė, tep ir nùžengė. Vos nùžengė kelis žingsnius, kai išėjo girios kraštan. Sūnus paėmė arklį už galvos, už apinastrio ir tris žengsnius nùžengė su tuoj arkliu. Jis pirmas nužengė keliu, kur prakeikton šalin veda. Vos tik nužengė galą, kai susyk pasijuto blogai. Kai apsiaunu, vienu žingsniu (vieno žingsnio) keturias dešimtis mylių nužengiù. Man tie rakteliai rytą nesikels, man darbelio nebedirbs, visų tavo žingsnelių nenužengs. O kada prasidėjo didis maištas, bijodamas hetmonas, idant Povilą tarp savęs nesudraskytų, liepė žalnieriams nužengt o išplėšt jį iš vidaus jų. O kas yra and dangsčio, tenenužengia namuosna nei įeit juosna išimt ką iš namų savo. Buvo tokios baisios žaizdos [ant rankų],
o paskui nùžengė į kojas. Juo į didžiaus vietą šlapią nuoženga augymė, juoba mažiaus betur plaukų. Nežinau, kaip toli yra nužengęs ligi šiol žodyno darbas. Krūmas tebežydi kaip žydėjęs; nei per plauką nenužengęs tolyn. Čia užaugau, čia numirsu: nėkur nenùžengiau. Ir nužengsiu į kapą su tuo skausmu giliu, kurs be vardo paliks visados!

2. nueiti žemyn, nulipti: Nuo kalno nùžengiau. Per kopėčias nùžengė žemyn. Nùžengiau nu paskutinio laiptuko ir aprietėjau. Kada [vaikas] nùžengia, ir parvirsta. Nùžengiau žemyn i patempiau koją. Kitas [grįždamas namo] nužengė šalia tilto ir ko neužsimušė. Vos tik ji nužengė [iš mašinos] ant žalios vejos, tuoj aplink ją tarsi grybai pradėjo dygti krepšiai ir krepšeliai su Vilniaus pyragais. Nuo krasės nužeñgti.

3. nusileisti: Kaip sutvėrė vis pasaulį Pondievas, ir nùžengė an žemės. Kur aš eisiu nuog dvasios tavos ir kur pabėgsiu nuog veido tavo? Jei įžengsiu ing dangų, ten tu esi, jei nužengsiù ing pragarą, ir ten esi. Dieve, idant perlaužtumei dangų ir nužengtum̃bei mūsump. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib teipag užžengčiau ant dangų, o tu tenai esi. Todrin raginamas, idant nužengtų nuog kryžiaus, neklausė tų žodžių, bet iki smerti karojo ant kryžiaus ir numirė ant jo. Anielas nes nužengdavo tikru čėsu anon sodžiaukon ir maišydavo vandenį, kurs tada pirm atajo, kad pamaišytas buvo vanduo, pasveikdavo noris nežnau kokia liga buvo suimtas. Tikime, jog [Kristus] peklon nužengė ir kėlėsi trečią dieną tatai dėl nuteisinimo visokio žmonių gimimo. Kristus nužengė. Ateis pons kūniškai, mačnai ir poniškai, nuog dangaus jis nužengs, kalbės ir netylės. Eš raudodams nužengsu ingi duobę manop sūnauspi. Nesa trečią dieną Ponas nueis žemyniu (nužengs) po akim visų žmonių ant kalno Sinai. Šventoji dvasė nùžengė iš dangaus. O štai dangus atsivėrė jamui ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo kaipo karvelį ir ateinančią ant jo. Regėjau dvasią nužengiant iš dangaus kaipo karvelį, ir atliko and jo. Jeigu esi sūnus Dievo, nuženk nuog kryžiaus. Nužengė [Zachejus] veikiai nuog anos figos ir priėmė Jėzų su didžiu džiaugsmu. Kurs žemyn nuožengė, tas pats est, kurs užžengęs yra ant visų dangų, idant jis vis papildytų. Jei yra karaliumi Izraeliaus, tenužengia nu kryžiaus, o tikėsiame jam. Aš nužengiau iš dangaus ne savo valios vykdyti. Pats Raštas šv. apznaimija, jog tas, kurs nuožengs į peklą, niekados iš ten nebišlips. Ne ta tai yra išmintis, kuri nužengt iš aukšto, bet yra žemiška, prigimta, velnio. Tenai. užžengė vaisius žemės aukštas, ižg kur geriausieji davimai ir dovanos tobulos nužengia. Toji yra tieg duona, nužengiantyji ižg dangaus, idant, kursai ižg jos valgo, nenumirtų. Aš esmi tieg duona, kuri iž dangaus nužengiau.

4. nusikalsti, padaryti ką bloga: Neteisybę padarau, nusižengiu, nusidemi kuom. Ans nusìžengė i aną pasvadino į kalėjimą. Mirtina nuodėme. nenusìžengei, gali eiti pri Švenčiausio [sakramento]. Ana nusìžengė, t. y. gavo vaiką. Čia jau darbai nusižengamì. Užtraukdavo su beržine rykšte, žinai, kai nusižeñgdavau. Tai turėjau kuoj prieš jį nusižeñgt, kad jis tau tep daro. Kaimynai saugojo vieni kitus, kad kuris nors jų nenusižengtų ir visam kaimui neužtrauktų nelaimės. Kol jaunas buvau, apie tai negalvojau, o vėliau ir tiesos neturėjau nusižengusiems dovanoti. Esi nusižengęs, nusižemink, žmogau. Atleisk nusižengiančiam. Jaunius lyg lietuvių kalbai nusižengia. Teta nusižengė savo įpročiui pasiklausyti, kaip ir ką šneka pažįstami žmonės. Ak bėda su tais griešnaisiais žmonėmis, su tais žmonėmis didžiai nusižengiančiais. Čion pagalbą aš randu, kad kuomi nusižengiu.
kíek gaidỹs nužeñgia truputį. Dienos dabar ilgiau, kíek gaidỹs nužeñgia.
pažeñgti, -ia, pàžengė.

1. kiek žengti, paeiti: Nei iš vietos kumelė nebepažengia. Pažeñgia žingsnį kitą ir vėl stoja. Arklys, dabok, jau pažeñgęs šonan. Mėgina eiti, bet, žingsnį pažengęs, griūva greta gulinčiųjų draugų. Žengiu, nepažengiu lyg prieš didelį vėją. Negalėjome iš vietos nei žingsnio pažengti. Žingsnio ans. nepàženga, ka [žmona] nezyztų. Baimės privaryti, bijo kur į šalį pažeñgti (ką veikti, daryti) .

2. paeiti po kuo.

3. kiek paėjėti: Galiam pažeñgti [sodo] pažiūrėti. Reikėjo buvo pažengti lig daktaro, lig aptiekos, būtų, rasi, ir nemiręs. Ka aš būčiu kokioms penkioms šešioms minutoms pažeñgusi pirmiau! Greičiau pàžengiau i pavijau. Jis norėjo grįžti jau atgal, bet pagalvojo dar pažengti kokį galiuką toliau. Ir abudu buvo pažengę savo dienose.

4. patirti raidą: Minėti slavų kalbų skirtumai paaiškinami toliau pažengusia raida. Sudarant pamoką, visuomet atsižvelgtina į tai, kiek pažengę ir kokio pajėgumo yra šokėjai. Pirmoje XIX a. pusėje gerokai pažengė į priekį nervų sistemos psichologija.

5. nužengti: Ir ans nu tos vietos pažeñgs į dangų.
paržeñgti, -ia, par̃žengė. smarkiai žengiant pareiti.
péržengti. peržeñgti, -ia, per̃žengė. páržengti;

1. žengiant pereiti, perlipti: Reikia péržengt per tvorą. Galima péržengt, neaukšta tvora. Negalėjau par slenkstį péržengt, aukščiausias, do senybiškas. Kokia čia upė, gali péržengt. Jis radęs daiktą per jį nepéržengia, paima. Višta páržengė rubežių – an teismo (už menką dalyką teisiamasi) . Kareiviui verdant pusryčius, ateina labai didelis žmogus; kaip milžinas peržengė aukštus kalnus, medžius ir atsigulęs ant pilvo prisliuogė prie kareivio. Vos peržengusį kalėjimo slenkstį sulaikė jį gestapininkai. Ir ugnelę perėjo, ir duobelę péržengė. Piemuo gena pietų, kai peržengia per savo šešėlį. Jei peržengsi per vaiką, tai jis nebeaugs. Jei peržengsi per šunį, tai tau šunvočių prisikels. Dabar tamsta nebeaugsi – gulintį par̃žengiau. Duoną kepant, jeigu per ližę péržengsi – pluta atšoks. Jei per meškerę arba tinklą peržengsi, tai nepagausi žuvies. Péržengt reikia vis Lietuva, kas čia nemindė lietuvių: i švedai, i vokiečiai. Páržengei šunį, párlipsi ir par uodegą. Dvi panelės per ežią neperžengia. išvengti: Trūnõs niekas ir niekap nepéržengs. viršyti: Visas ribas peržengėte, ponai kilmingosios bajorijos atstovai! Tėvas buvo išsinervinęs, peržengė visas padorumo ribas. Žodžiais ar veiksmais peržengę saiką, nejučiomis įžeidžiame arba įskaudiname kitą žmogų. praleisti.
peržengtinai. be eilės, ne iš eilės.

2. pradėti (metus): Jau esu páržengusi į devintą [dešimtį],
visai pūsras. turėti daugiau negu: Jau ji dvidešimt páržengus. Aš jau irgi septyniasdešimt metų péržengęs. Tėvelis jau péržengė šeštą dešimtį.

3. sulaužyti: Péržengti prisakymą. Venčiavonystę péržengti. Peržengti venčiavones. Neperženk venčiavonės. Nesa ana venčiavonystę perženg su medžiais ir akmenemis. Aš esu peržengęs principą dėl to, kad ir kiti yra jį peržengę. Aš negaliu peržengti ketvirto prisakymo. Na, kad mano prisakymą peržengėte, bus jums negerai! Aš nusidėjau, jog Viešpaties prisakymą ir tavą žodį peržengiau. Paržengė prisakymą Viešpaties, valgydami uždraustą vaisių. Ponas Dievas graso karoti visus tus, kurie prisakymus jo perženg. Kadang tad fariziejus péržengė tą šviesią valią Viešpaties, dėleig to ne stebuklas, jog nei jisai, nei malda jo negalėjo intekėtis Viešpati Dievui. Iš tosjag priežasties piktieji žmonės daugesn sau brangina naudas nepatenkančiąsias neg V [iešpatį] Dievą, kad drin anų jo prisakymą drąsiai peržengia.

4. nusikalsti, nusidėti: Ligu tit páržengiau, tuo nutrotijau jų malonę. Peržengiančius mokysiu tavo kelio, o apsigręš daug ingi tavo valią. O ižgi čionai jau kad ano Ponas atstojo ir apleido, kuo tolyniu, tuo daugiaus peržengdavo griekan. Kuo aš pérsižengiau, kad nuo manęs atėmei dvarą?
sleñkstį (per sleñkstį) péržengti sulaukti (kokio) amžiaus: Kol nepáržengei senatvės sleñksčio, negirk savo vaikų. Ką čia ilgai begyvensi – jau par slenkstį esi páržengęs. (kieno)
kója (kieno)
sleñksčio nepéržengia nesilanko, neateina: Daugiau mano kója tavo sleñksčio nepéržengs.
sleñksčio nepéržengti pas ką nesilankyti, neateiti: Juočbalienė ištisas dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė. Atiduok, ką teismas priteisė, ir aš šito slenksčio nebeperžengsiu.
pražeñgti, -ia (pràžengia), pràžengė.

1. darant žingsnį, koją statyti pro šalį: Pràžengiau pro šalį i [pavirtusi] nosę nusirabinau. Pràžengiau pro šalį spyrio koptų ir nukritau. Pràžengiau vieną trepą ir kritau ant burnos. Jonas ėjo labai atsargiai. Jutau, kaip velka kojas lieptu, kad nepražengtų.
nepražengtinaĩ.

2. paeiti: Aš aklutė, negaliu viena ir žangsnelio pražengt. Piemuo du žangsniu atgal pràžengė. Jau ir mes prasìžengėm, jau geriau gyvenam.

3. pereiti: Pažymėjai ežias aba rubežius jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt.

4. nesueiti, nesutapti: Mūso vištytelio pražeñgęs snapelis, negalia susičiaupti dorai. Prasižengę debesys, kame vienas, kame kitas.

5. pralenkti, pranokti: Sūnus kaip gyvena, miestą jau pražeñgęs (geriau negu mieste) . Vertybė pražengia palikimo dalį.

6. pažeisti, nusižengti: Įstatymo aš nepràžengiau, nėko nebijau. O kasg pražeñgia šitą prisakymą? Tą. ažu nieką sau turi, kad trauko, pražengia ir pamindo tiesas ir prisakymus jo. Tegul bus Viešpats visad pagarbintas, kurio priesako niekad nepražengiau.

7. nusidėti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės. Pigai pražengiąs. Nusidėjau ir pateisiai pražengiau, ir kaip vertas buvau, korojimo neėmiau. Pažeist drįsau padūmojimu, žodžiu, darbu ir kitais tūlais būdais, kuriais tiektai aš nusidėjęsis ir ląšas žmogus prieš tave galėjau pražeñgt. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės, o tame nejaučiamės, kad tuojag metu, ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimu pražengiame, tai visa ing anas knygas … įrašinėja. Ans prasiženga, t. y. nusideda. Katras jau prasìžengė, tai tam liepia gult ant suolo i peria. Kad kur prasižengì, tai rykštės duoda. Nesu nėkam prasižeñgęs, galiu visims į akes veizėti. Jo sesuo nors ir prasižengė kuomi prieš jį, tai tiktai tuomi, jog norėjo paleisti mylimą vyrą – jaunikį. Pareikalavo, kad būtų paleisti iš kalėjimo visi prasižengusieji caro valdžiai.
pražengiamíeji (pražengiamì;
) mẽtai. keliamieji metai.
prižeñgti, -ia (prìžengia), prìžengė.

1. prieiti: Jisai prižengė prie jos. Martynas Karalius prižengia prie Marės, paima nuo žemės skarą ir atiduoda seseriai. Nedrįsau prie jo prižengti. Dvasregis, prie manęs prižengęs, liepė kardą nusisegt. Ir kaip [Kristus] ing bažnyčią atejo, prižengė jop … vyriausieji kunigai ir vyresnieji žmonių. Tada anys prižengė Jėzauspi, sugavo jį. Ana nedręs tikrai po akim Pono Jėzaus ateiti, net iš užpakalio jopi prižengė. Atbulais prižengę uždengė tėvo savo gėdą. Kurs nedastainai stalop prižengs, tas už malonę smertį amžiną gaus. Priženkime tada su nusitikėjimu sostop malonės, idant apturėtumbime mielaširdystę.
prižengtinaĩ.

2. užtektinai prisivaikščioti.

3. apsiimti, pasisiūlyti: Ir prižengė dirbti ano darbo.
razžeñgti, -ia, ràzžengė. pakelti: Kojos razžeñgt negaliu.
sužeñgti, -ia, sùžengė.

1. pradėti žengti.

2. visiems žengiant įeiti.
užžeñgti, -ia (ùžžengia), ùžžengė.

1. pastatyti koją ant ko einant, žengiant: Koja už kojos [ėjo],
kad plačiai žengiant nesugirgždėtų batas ar kad neužžengtų ant kokio daikto ir nepargriūtų. Kur žengdamas koją užkėlė, tei čia jau paliko kalnai, o kur neužžengė, tei paliko čia pelkės ir nederianti žemė. nusileisti (ant ko): O štai atsivėrė jamui dangus ir regėjo Dvasią Šventą nužengiančią, kaipo karvelį, ir užžengiančią and jo. žengiant aprėpti: Dviem pupelėm visus laukus užžengia.

2. žengiant įkopti, įlipti: Palipau biskį ir užžengiau ant viškų. Tas šventas vyras užžengė ant kalno. Aukštieji kalneliai neužžengiami. Matė sapnė [je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus, ir aniolus Dievo, užžengiančius ir nužengiančius. pakilti: Dangun žengti, užžengti. Angėlas dangun ùžžengė. [Jėzus] užžengė ant dangaus. Kaipog ir tie, kurie anuo metu su Christumi kėlės, didis patogumas, jog daugesn nemirė, bet su Viešpatimi Christumi ir su kūnu, ir su dūšia ùžžengė dangun. Davęs regėti daug žmonėmus ir regintiemus aniemus jisai užžengė danguna. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib užžengčia ant dangų, o tu tenai esi. Užžengė ant dangaus, sėd ant dešinės Dievo Tėvo visagalinčiojo. Niekas neužžengia dangun, tiktai kuris nužengė iž dangaus. [Kristus] ant kryžiaus už viernus kabojo, kaip avis nekalta kentėjo, numirė, žemėn pakastas trečią dieną vėl jis kėlės, dangun užžengė, Ponum stojos. Atstojau nuog akių jūsų ir užžengiau Dievop Tėvop. eiti: Bet buvo ant kelio užžengdami Jeruzalemon.

3. ateiti, prasidėti: Užžengė gadynė, kurioj vos ne visi žinomys kraštai buvo po valdžia Rymo cies [oriaus].
žiñgsnį užžeñgti (už ką) pavaduoti ką, padėti kam: Ans už muni nėkur žiñgsnio neùžžengė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antzengti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žeñgti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">einant kelti koją: </span> Žengiu, žangstau. Atlankysiu visus, kurie puikaudami žengia per slenkstį. Jau jis žeñgia eit. Kai žengiaũ lėkt, i stvėrė koją sopėt. Nuo tako žeñgsi, sniego virš kelių. Atejau ir žengiù, tai kap nėriau nosia. Kap žeñgs an akmenelio, kap duos ravan, kašelę po savim, i atsinešė tik penkius sveikus [kiaušinius]. Žeñgė par ravą, kaip virto dirvon. Koją žengeĩ, i virsti, slidu. Kuinai tau akėdami žeñgt nesistengia. Par virvę nereikia žeñgt. Paskutinį kartą liūdnas slenkstį žengia. Per gulintį žmogų negalima žengt – jis neaugs. Per šluotą žeñgt negalima [nėščiai moteriai]. Neženk, svočiute, per slenkstį, per slenkstį – mano slenkstis šakotas. Žengia [silpnavalis] per kitų laimę, per lavonus. <span class="explanation">eiti (žingsnį): </span> Koks te ejimas – žingsnį žeñgia ir stovi. Pėsčias i žangsnio niekur nežeñgia, tai su dviračiu, tai su mašina. Žeñga dar žingsnį ana sau kaip jauna. Kur tik žengiu žingsnelį, vis ašarų upeliai. Žeñk žingsnį platų – mažiau nuplėši batų. <br/>2. <span class="explanation">einant kur patekti: </span> Žeñk į vidų! Ženkit, meldžiamieji, į vidų! Einu laisvai, žengdamà sa [vo] trobon. Tačiau staiga iššoksta durys, vidun svetimšalis naktinis žengia. Tiktai norėjo žengti į priemenę, girdi – už tvoros kaimynas kažin ant ko plūsta. Tas. atejo, nedrįsdamas vienok žengti į kambarį, už durimis stovėdamas išklausė nusidėjimų ir išrišo. Trobon žengusi, pūkšteldavo į plačią geldą ledinio vandens, tik ką pasemto iš šulinio, ir prausėsi pasiūžčiodama. Jis turėjo žengti į laivą. <span class="explanation">artintis, prieiti: </span> Šitaigi mes tave jau su kokia meile galėjome žengiančią sūnausp pralydėjome ir sakiojome tave nuog tolo, Merga pagirtoji. Aaronas ir jo sūnūs tur anomis. vilkėtisi, kad eis ing šėtrą tabernakulo alba altoriausp žengs. Po tokia malda žengė ji stulpop, kuri buvo už galvų patalo. <span class="explanation">patekti: </span> </span> Prie realinės mokyklos būdavo dar vadinamoji rengiamoji klasė, kurioj mokslas truko vienerius metus, ir kas jos kursą gerai išeidavo, žengdavo į I klasę. \| Prie tėvo gyvos galvos, nežengdamas į sostą, gavai karūną Lenkijos. Dangun žengti. Viešpats dangun žeñgė. Po tam kad žengė Ponas danguna, savuosius apaštalus ramino ir liepė viename mieste laukti, pakolei dvasią šventą nusiųsiu. Tikim Jėzų dangun žengusį, dangų mums atvėrusį. O kad tai kalbėjo, atejo debesis, ir uždengė juos, ir išsigando, kad anys žengė debesin. Ir kaip anys veizdėjo ing dangų jam žengiančiam, šitai du vyru stojose pas anus rūbuosu baltuosu, kuriuodu kalbėjo: vyrai Galilejos, ko stovite, veizdėdami ing dangų?. Malda širdes, ne nasro, žengia ing dangų. <br/>3. <span class="explanation">judėti į priekį, eiti, žingsniuoti: </span> Greitai žeñgia senutė. Žeñga drąsiai [vaikas] kaip didelis. Kas gi te teip žeñgia, ar ne dėdė? Kap duos didelis lietus, neseka nė glestert, nė žeñgt. Žeñgia, jau žeñgia po biškiui vaikas. Aštuonis devynis kilometrus su pienu žengu parduot. Žengė kelis žingsnius ir sustojo. Praleisiu, ba tu žengì greičiau. Kap aš tik žeñgt, tep mane riest. Žeñgiam jau, vaike! Žangus arklys žeñgia dideliais žingsniais. Einu par laukelį, žengu ant kalnelio. Aš tik žengù, tik žengù, jei aš greičiau bėgu, i tas vagis [vejamas] greičiau. Po mažo penkto [je] šešto [je] dieno [je] žeñgsi liuob visur kaip kumelė. Ir kur einat, kur žeñgiat? Kur eisi, kur žeñgsi, o namie geriausia. I žeñk, ka kojų negal pakelti. Ana žeñga i žeñga iš paskos. Lapinas žengė su jaunąja aplinkui skobnių. Žengė žengė Mikutis per girias, o kaip nėra, taip nėra nei galo, nei krašto. Atsisveikinau, paėmiau lazdą į rankas, tarbą ant pečių ir žengiau į šio plataus pasaulio visai priešingą nuo Šaltuonos pusę. Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo! Žmonės ramūs sau žengia taku. Kur žengęs, kur ėjęs, Petras apmaudais nesiliovė. Kiti pradeda aplink jį. žengti skrituliu, dešinėj pusėj – dešinėn, kairiojoj – kairėn. Kur žengiu, ten ar vokietis su kryžiumi, ar lenkas. Davė jai saulė čeveryką, kad ji žengė, nužengė penkis šimtus mylių. Kur eidami, kur žengdami, atminkime Pono mūsų Jėzaus Kristaus, jog jis mus mylėdams dėlei mūsų kentėjo. Kaip sakė [tėvai], teip ir žeñgia [gyvenimas]. I da kada karas bus, i vėl žeñgs par Lietuvą, matysi. Teip lietuviai žengė nu nelaimai į nelaimą. Mano ūkyje gyvenimas labai mizernai žengė. Niekados nesitikėjau, kad mūsų sodietės taip norėtų žengti pirmyn, taisyti savo gyvenimą. Čia mano išmanymas netoli žengia. Ir taip, paduodamos viena antrai ranką, žengsma keliu mylimosios literatūros. Jaunas, gražus, galingo talento žengia šiandien Antanas Baranauskas vienoje gretoje su visų laikų įžymiausiais pasaulio rašytojais humanistais. Gentinis apšvietimas tiktai tėviškoje kalboje gal’ prigulinčiai pirmyn žengti, kitaip eina kaipo vėžio žingsniu. Ji ryžosi žengti prieš motinos valią. Rodos, girdi, kaip iš tyko žengia naktis, kaip ji migdo žemę. Matau, kaip tu [, Lietuva, ] ateisiančiais laikais žengi laisva, didinga ir be sielvarto, be pančių. Žeñkime su Christumi tąja valanda širdimi. Su Christumi nežeñgia lepumas nei godas. O galiausiai [reikia], idant iš tikros ir geros valios abi šali, žengianti ing malženstvą, apreikštų tatai tarnui Dievo, žodžiu Dievo pastiprinančiam malženstvą. Žeñgia kaip su ugnim <span class="explanation"> (greitai) </span>. Žeñgia visur kai perkūnas. Senu taku kai kam žengti lengviau, negu praminti naują. <br/>4. <span class="explanation">leisti, imti eiti (metus): </span> Jau ketvirtus metus žeñga vyras <span class="explanation"> (vaikaitis), </span> matai koks jau. Sena, jau devintą [dešimtį metų] žengù. <br/>5. <span class="explanation">įeiti, pradėti: </span> Kitus metus septinton [dešimtin] žengiù. Buvai tada žmogus skaisčioje jaunystėje, aš gi jau žengiąs į senatvę. <br/>6. <span class="explanation">knibždėti: </span> Teip jog upė žengs varlėmis, kurios išeis ir namuosna tavo ateis. <br/><b></b> (kieno) <br/><b>pėdomìs žeñgti</b> <span class="explanation">sekti: </span> Drąsiai stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį. <br/><b>per Rubikòną žeñgti</b>. <span class="explanation">imtis kokio svarbaus darbo: </span> Ir svarsto – ar žengti per Rubikoną. <br/><b>prie altõriaus žeñgti</b> <span class="explanation">tuoktis: </span> Jei pri altõriaus žengì, remtai, tikrai, o daba vis skyrimos galvo [je]. <br/><b> [gãlo] žeñgsnio nežeñgti</b> <span class="explanation">nieko nedaryti: </span> </span> Jis gãlo žeñgsnio nèžengė be štukės. Aš be jų, be lazdų, ir žengsnẽlio nežengiù. <br/><b>žiñgsnio nežeñgsi</b> <span class="explanation">visur; dažnai: </span> Žiñgsnio nežengsì, vis dvaras dvarelis. <br/><b> [nė] žiñgsnio (žeñgsnio) nežeñgti</b><br/>1. <span class="explanation">neiti, nesilankyti: </span> Gerk, muškies, tik nežeñk žeñgsnio bažnyčion. <br/>2. <span class="explanation">nieko nedaryti: </span> </span> Mozūrų kunigaikštis nė žingsnio nežengs be garbingo lenkų karaliaus pritarimo. <br/><b>antžeñgti, </b>añtžengia, añtžengė. užžengti: <br/>1. Añtžengiau ant dalgio ir įsipjoviau. Añtžengiau antžygį, t. y. siūlus pažavėtus. Ans būtų pagyvenęs dar kelias dešimtis metų, ka būtų antžygio neantžengęs. <br/>2. Ir kėlės iš nuomirusių trečią dieną pagal Rašto, ir antžengė ant dangų. <br/><b>apžeñgti, </b>-ia (àpžengia), àpžengė. <br/>1. <span class="explanation">apeiti aplink. </span> <br/>2. <span class="explanation">nekreipti dėmesio, aplenkti. </span> <br/>3. <span class="explanation">aprėpti, paimti savo žinion: </span> Kuo gi Vokią bepavertusi yra kumšties galybė? Juk iki karo Vokia buvo beapžengianti kone visą pasaulį. <br/><b>atžeñgti, </b>-ia (àtžengia), àtžengė. <br/>1. <span class="explanation">žengiant ateiti: </span> Vos atžengiau, t. y. atėjau. Va tiktai jy àtžengė, ir tu parejai. Àtžengia per kiemą. Atžengia už jų iš pat gilumos [scenoje] vidurio vienas aukštas pavidalas, dide liepsna nešinas. Ir atžengs nei vėtra iš pietų. Atžengę gi broliai jo ir visa sangentystė paėmė kūną jo. Ogi pavasaris atžeñgdams su vasara miela atliktų žiemos darbų visur pasigenda. <br/>2. <span class="explanation">peržengus ką grįžti atgal: </span> Jei per botagą peržengė kas, liepk atžengt, ba juo sudavus gyvuliai kraujais šlapinas. <br/>3. <span class="explanation">pažingsniuoti: </span> Atžengusi kelis žingsnius atgal vėl davėsi tiesiai. <span class="explanation">atmatuoti žingsniu: </span> Reik atžengti tris žingsnius nu medžio ir kasti piningus. Tas atžengęs 50 žingsnių ir sakąs: „Bėkiatės, kurs greitesniai pribėgsiat, tam būs tie daiktai“. Šešius žingsnius atsìžengė ir užsikalė mietukus. <br/>4. <span class="explanation">grįžti atgal, nedaryti pažangos: </span> Atsiliko vienas [iš sutuoktinių] ir tapo antram pasvaras dvasiai: kultūra nebekils, abudu atžengs, ne pažengs, ir paties gyvenimo prasmė suprastės. Dabar jie yra kiek atžengę, nes nemokšų tarp kaimiečių ir miesto darbininkų pasitaiko gana daug. <br/><b>dažeñgti, </b>-ia, dàžengė. <span class="explanation">prieiti, pasiekti einant. </span> <br/><b>įžeñgti, </b>-ia (į̃žengia), į̃žengė. <br/>1. <span class="explanation">žengiant kur įeiti: </span> Įžeñk nors pusvalandžiui mūsų pastogėn. Aš vėliau iñžengiau kap ana. Žiūrau, iñžengia – boba didžiulė, o lazda dar didesnė. Tik iñžengiau trobon, ir užpuolė. Į̃žengu į savo trobą, ir akys atšvinta. Kab durys buvo žemos, palenkia galvą, kad inžeñgt. Vienas gaspadorius, naktij iš miego pabudęs, mato duris atsiveriant ir baltą deivę į stubą įžengiant. Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė grįžusi mama. Čia mano koja daugiau neįžeñgs. \| Prancūzų ciecorius Napoleonas, į mūsų žemę įžengęs, įsakė vėl turėties naujojo metų skaitliaus. Turėjo Ponas įžengt ing Egiptą, kur buvo nevalioj tėvai mūsų, o padaryt pamstą ant karalystės anos. <span class="explanation">užeiti, apsilankyti: </span> Niekas pas mane neiñžengė, nieko neduosiu nei broliamu, nei seserimu. Jiej pas mane neiñžengia, nor eina pro šalį. In tėviškę negali [dėl marčios] nė vienas brolis inžeñgt. Kurs to nepadarys, gyvam tebesant nevalnu bus jam į bažnyčią anė įžengti, o po smerčio nevalnu jo ant šventos vietos kavoti. Į namus įžengė skurdas. <span class="explanation">įstatyti koją: </span> Neinženk puodan. <span class="explanation">įlipti: </span> Viešpatie, neturiu nei vieno žmogaus, kuris įmestų mane sodžiaukon, kad vanduo maišomas yra, ir noris eimi, kas kits įžengt pirm manęs. Ir kad įžengė anysjan eldijon, vėjas nutilo. Jūros pakrančio viešpatis įžengė į mažą laivelį. <span class="explanation">patekti: </span> </span> Į sostą įžengė vos 17 metų amžiaus. \| Ar įžeñgsi tu į dangų? Bet jog mes nenužengėme ižg dangaus, todrinag ir dangun niekad neįžengsime. Žinau, Viešpatie, jog neatmainei būdo nei veikalo, kurį turėjai ant žemės, norint dangun įžengei. \| Už troptus labai mokėj [o], ne kiekvienas galėj [o] inžeñgt te. Savi namai, kaip dangun iñžengiau. Apvilko suknele, vis tiek kai dangun iñžengiau. Rodės jau, jog Lietuvos didybė sulig ta diena įžengsai į grabą ir tapsai lig paskuojo išnaikinta. Didieji prasmės ir aukos klausimai įžengė jos sielon, ir ramybės nebebuvo. [Danguje] tokia aikštis ir visų daiktų palyginimas bus, kokio nei akis regėjo, nei ausis girdėjo, nei ing širdį žmogaus įžengė, tiektai anų, kurie randas vertais jo vartojimo. Ir įžengęs [Kristus] būtinai ing įsčią mergos palaimintos, pradėtos iš Dvasios Š [ventosios], idant apčystytų prasidėjimą mūsų, kurį buvo piktoji dvasia pabjurinus. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti daryti žingsnį, paeiti: </span> Žangus, kurs gerai įžengia, įeina. Kai ilgiau pasėdžiu, tai nutirpsta kojos, ir visai neiñžengiu. Kap lietai, purvynas tokis, kad neinvažiuosi, neinžengsì. Įsižengęs žingsnį antžengiau ant dalgio ir įsipjoviau. <br/>3. <span class="explanation">imti eiti, leisti (metus): </span> Į septintą dešimtį į̃žengiau. Jau įžeñgsu į devintos dešimties penktus metus, visai senė. Aš jau į̃žengiau į antrą šimtą. Aštunton dešimtin įžeñgęs jau, jau pasenęs. \| Lietuva įžengia į antruosius dar ne visai tikros nepriklausomybės metus. \| Kai kovo mėnesin įžeñgsme, tai jau jau! <br/>4. <span class="explanation">pradėti: </span> Įžengiamóji paskaita. Įžengiamàsis skyrius [mokykloje], tas tai be vertės. <br/>5. <span class="explanation">nusižengti: </span> Kurie įsižengia tame prisakyme? Atleisk mūsų kaltybes ir paklydimus, kaip ir mes dėl meilės tavo dovanojame broliams savo, kurie mumis įsižengė. <br/><b>išžeñgti, </b>-ia (ìšžengia), ìšžengė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti žingsnį: </span> Arklys neìšženga supančiuotas, paleisk palaidą. Tu per dideliais žingsniais žengi, aš negaliu išžeñgt. Per slenkstį išžeñgt negaliu. <br/>2. <span class="explanation">išeiti: </span> Senis ìšžengė iš vidaus. Ìšžengei oran, zbitką padaro [vaikas]. Kai tik iš miško ìšžengi, ir jos namas. Jiems pradrįsus ir iš buto išžengus, varpai nutyko. O teip kad tiktai nedaug išžengs iš to kelio jo. Drobužio neturėk, i par slenkstį neišžeñgsi. <br/>3. <span class="explanation">išlipti: </span> Kap tik iš lovos išžengsiù – tai ir galva sukas. Išžeñgęs iš lovos, tuoj pakalbėk poterius. \| Plest ir nukrito ant žemės velvetinis sijonas, ji išžengė iš jo viena, paskui ir antrąja koja. \| O Petras, išžengęs iš laivo, ėjo ant viršaus vandenio. O kad išžengė iš vandenio, dvasia Viešpaties pagavo Filypą. <br/>4. <span class="explanation">nusižengti, pažeisti: </span> Ir patis Christus brolį, išžengiantį urėdop bažnyčios, apraišyt įsako. <br/>5. <span class="explanation">įtaikyti ribą: </span> Dar šešėlio neìšžengiu, dar anksti pusryčių [gyvulius suguldyti]. <br/><b>nužeñgti, </b>-ia (nùžengia), nùžengė. <br/>1. <span class="explanation">nueiti: </span> Tep pasakė, ir kap žengė, tep ir nùžengė. Vos nùžengė kelis žingsnius, kai išėjo girios kraštan. Sūnus paėmė arklį už galvos, už apinastrio ir tris žengsnius nùžengė su tuoj arkliu. Jis pirmas nužengė keliu, kur prakeikton šalin veda. Vos tik nužengė galą, kai susyk pasijuto blogai. Kai apsiaunu, vienu žingsniu (vieno žingsnio) keturias dešimtis mylių nužengiù. Man tie rakteliai rytą nesikels, man darbelio nebedirbs, visų tavo žingsnelių nenužengs. O kada prasidėjo didis maištas, bijodamas hetmonas, idant Povilą tarp savęs nesudraskytų, liepė žalnieriams nužengt o išplėšt jį iš vidaus jų. O kas yra and dangsčio, tenenužengia namuosna nei įeit juosna išimt ką iš namų savo. Buvo tokios baisios žaizdos [ant rankų], o paskui nùžengė į kojas. Juo į didžiaus vietą šlapią nuoženga augymė, juoba mažiaus betur plaukų. Nežinau, kaip toli yra nužengęs ligi šiol žodyno darbas. Krūmas tebežydi kaip žydėjęs; nei per plauką nenužengęs tolyn. Čia užaugau, čia numirsu: nėkur nenùžengiau. Ir nužengsiu į kapą su tuo skausmu giliu, kurs be vardo paliks visados! <br/>2. <span class="explanation">nueiti žemyn, nulipti: </span> Nuo kalno nùžengiau. Per kopėčias nùžengė žemyn. Nùžengiau nu paskutinio laiptuko ir aprietėjau. Kada [vaikas] nùžengia, ir parvirsta. Nùžengiau žemyn i patempiau koją. Kitas [grįždamas namo] nužengė šalia tilto ir ko neužsimušė. Vos tik ji nužengė [iš mašinos] ant žalios vejos, tuoj aplink ją tarsi grybai pradėjo dygti krepšiai ir krepšeliai su Vilniaus pyragais. Nuo krasės nužeñgti. <br/>3. <span class="explanation">nusileisti: </span> Kaip sutvėrė vis pasaulį Pondievas, ir nùžengė an žemės. Kur aš eisiu nuog dvasios tavos ir kur pabėgsiu nuog veido tavo? Jei įžengsiu ing dangų, ten tu esi, jei nužengsiù ing pragarą, ir ten esi. Dieve, idant perlaužtumei dangų ir nužengtum̃bei mūsump. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib teipag užžengčiau ant dangų, o tu tenai esi. Todrin raginamas, idant nužengtų nuog kryžiaus, neklausė tų žodžių, bet iki smerti karojo ant kryžiaus ir numirė ant jo. Anielas nes nužengdavo tikru čėsu anon sodžiaukon ir maišydavo vandenį, kurs tada pirm atajo, kad pamaišytas buvo vanduo, pasveikdavo noris nežnau kokia liga buvo suimtas. Tikime, jog [Kristus] peklon nužengė ir kėlėsi trečią dieną tatai dėl nuteisinimo visokio žmonių gimimo. Kristus nužengė. Ateis pons kūniškai, mačnai ir poniškai, nuog dangaus jis nužengs, kalbės ir netylės. Eš raudodams nužengsu ingi duobę manop sūnauspi. Nesa trečią dieną Ponas nueis žemyniu (nužengs) po akim visų žmonių ant kalno Sinai. Šventoji dvasė nùžengė iš dangaus. O štai dangus atsivėrė jamui ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo kaipo karvelį ir ateinančią ant jo. Regėjau dvasią nužengiant iš dangaus kaipo karvelį, ir atliko and jo. Jeigu esi sūnus Dievo, nuženk nuog kryžiaus. Nužengė [Zachejus] veikiai nuog anos figos ir priėmė Jėzų su didžiu džiaugsmu. Kurs žemyn nuožengė, tas pats est, kurs užžengęs yra ant visų dangų, idant jis vis papildytų. Jei yra karaliumi Izraeliaus, tenužengia nu kryžiaus, o tikėsiame jam. Aš nužengiau iš dangaus ne savo valios vykdyti. Pats Raštas šv. apznaimija, jog tas, kurs nuožengs į peklą, niekados iš ten nebišlips. Ne ta tai yra išmintis, kuri nužengt iš aukšto, bet yra žemiška, prigimta, velnio. Tenai. užžengė vaisius žemės aukštas, ižg kur geriausieji davimai ir dovanos tobulos nužengia. Toji yra tieg duona, nužengiantyji ižg dangaus, idant, kursai ižg jos valgo, nenumirtų. Aš esmi tieg duona, kuri iž dangaus nužengiau. <br/>4. <span class="explanation">nusikalsti, padaryti ką bloga: </span> Neteisybę padarau, nusižengiu, nusidemi kuom. Ans nusìžengė i aną pasvadino į kalėjimą. Mirtina nuodėme. nenusìžengei, gali eiti pri Švenčiausio [sakramento]. Ana nusìžengė, t. y. gavo vaiką. Čia jau darbai nusižengamì. Užtraukdavo su beržine rykšte, žinai, kai nusižeñgdavau. Tai turėjau kuoj prieš jį nusižeñgt, kad jis tau tep daro. Kaimynai saugojo vieni kitus, kad kuris nors jų nenusižengtų ir visam kaimui neužtrauktų nelaimės. Kol jaunas buvau, apie tai negalvojau, o vėliau ir tiesos neturėjau nusižengusiems dovanoti. Esi nusižengęs, nusižemink, žmogau. Atleisk nusižengiančiam. Jaunius lyg lietuvių kalbai nusižengia. Teta nusižengė savo įpročiui pasiklausyti, kaip ir ką šneka pažįstami žmonės. Ak bėda su tais griešnaisiais žmonėmis, su tais žmonėmis didžiai nusižengiančiais. Čion pagalbą aš randu, kad kuomi nusižengiu. <br/><b></b> kíek gaidỹs nužeñgia <span class="explanation">truputį</span>. Dienos dabar ilgiau, kíek gaidỹs nužeñgia. <br/><b>pažeñgti, </b>-ia, pàžengė. <br/>1. <span class="explanation">kiek žengti, paeiti: </span> Nei iš vietos kumelė nebepažengia. Pažeñgia žingsnį kitą ir vėl stoja. Arklys, dabok, jau pažeñgęs šonan. Mėgina eiti, bet, žingsnį pažengęs, griūva greta gulinčiųjų draugų. Žengiu, nepažengiu lyg prieš didelį vėją. Negalėjome iš vietos nei žingsnio pažengti. Žingsnio ans. nepàženga, ka [žmona] nezyztų. Baimės privaryti, bijo kur į šalį pažeñgti <span class="explanation"> (ką veikti, daryti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">paeiti po kuo. </span> <br/>3. <span class="explanation">kiek paėjėti: </span> Galiam pažeñgti [sodo] pažiūrėti. Reikėjo buvo pažengti lig daktaro, lig aptiekos, būtų, rasi, ir nemiręs. Ka aš būčiu kokioms penkioms šešioms minutoms pažeñgusi pirmiau! Greičiau pàžengiau i pavijau. Jis norėjo grįžti jau atgal, bet pagalvojo dar pažengti kokį galiuką toliau. Ir abudu buvo pažengę savo dienose. <br/>4. <span class="explanation">patirti raidą: </span> Minėti slavų kalbų skirtumai paaiškinami toliau pažengusia raida. Sudarant pamoką, visuomet atsižvelgtina į tai, kiek pažengę ir kokio pajėgumo yra šokėjai. Pirmoje XIX a. pusėje gerokai pažengė į priekį nervų sistemos psichologija. <br/>5. <span class="explanation">nužengti: </span> Ir ans nu tos vietos pažeñgs į dangų. <br/><b>paržeñgti, </b>-ia, par̃žengė. <span class="explanation">smarkiai žengiant pareiti. </span> <br/><b>péržengti</b>. peržeñgti, -ia, per̃žengė. páržengti; <br/>1. <span class="explanation">žengiant pereiti, perlipti: </span> Reikia péržengt per tvorą. Galima péržengt, neaukšta tvora. Negalėjau par slenkstį péržengt, aukščiausias, do senybiškas. Kokia čia upė, gali péržengt. Jis radęs daiktą per jį nepéržengia, paima. Višta páržengė rubežių – an teismo <span class="explanation"> (už menką dalyką teisiamasi) </span>. Kareiviui verdant pusryčius, ateina labai didelis žmogus; kaip milžinas peržengė aukštus kalnus, medžius ir atsigulęs ant pilvo prisliuogė prie kareivio. Vos peržengusį kalėjimo slenkstį sulaikė jį gestapininkai. Ir ugnelę perėjo, ir duobelę péržengė. Piemuo gena pietų, kai peržengia per savo šešėlį. Jei peržengsi per vaiką, tai jis nebeaugs. Jei peržengsi per šunį, tai tau šunvočių prisikels. Dabar tamsta nebeaugsi – gulintį par̃žengiau. Duoną kepant, jeigu per ližę péržengsi – pluta atšoks. Jei per meškerę arba tinklą peržengsi, tai nepagausi žuvies. Péržengt reikia vis Lietuva, kas čia nemindė lietuvių: i švedai, i vokiečiai. Páržengei šunį, párlipsi ir par uodegą. Dvi panelės per ežią neperžengia. <span class="explanation">išvengti: </span> Trūnõs niekas ir niekap nepéržengs. <span class="explanation">viršyti: </span> Visas ribas peržengėte, ponai kilmingosios bajorijos atstovai! Tėvas buvo išsinervinęs, peržengė visas padorumo ribas. Žodžiais ar veiksmais peržengę saiką, nejučiomis įžeidžiame arba įskaudiname kitą žmogų. <span class="explanation">praleisti. </span> <br/><b>peržengtinai</b>. <span class="explanation">be eilės, ne iš eilės. </span> <br/>2. <span class="explanation">pradėti (metus): </span> Jau esu páržengusi į devintą [dešimtį], visai pūsras. <span class="explanation">turėti daugiau negu: </span> Jau ji dvidešimt páržengus. Aš jau irgi septyniasdešimt metų péržengęs. Tėvelis jau péržengė šeštą dešimtį. <br/>3. <span class="explanation">sulaužyti: </span> Péržengti prisakymą. Venčiavonystę péržengti. Peržengti venčiavones. Neperženk venčiavonės. Nesa ana venčiavonystę perženg su medžiais ir akmenemis. Aš esu peržengęs principą dėl to, kad ir kiti yra jį peržengę. Aš negaliu peržengti ketvirto prisakymo. Na, kad mano prisakymą peržengėte, bus jums negerai! Aš nusidėjau, jog Viešpaties prisakymą ir tavą žodį peržengiau. Paržengė prisakymą Viešpaties, valgydami uždraustą vaisių. Ponas Dievas graso karoti visus tus, kurie prisakymus jo perženg. Kadang tad fariziejus péržengė tą šviesią valią Viešpaties, dėleig to ne stebuklas, jog nei jisai, nei malda jo negalėjo intekėtis Viešpati Dievui. Iš tosjag priežasties piktieji žmonės daugesn sau brangina naudas nepatenkančiąsias neg V [iešpatį] Dievą, kad drin anų jo prisakymą drąsiai peržengia. <br/>4. <span class="explanation">nusikalsti, nusidėti: </span> Ligu tit páržengiau, tuo nutrotijau jų malonę. Peržengiančius mokysiu tavo kelio, o apsigręš daug ingi tavo valią. O ižgi čionai jau kad ano Ponas atstojo ir apleido, kuo tolyniu, tuo daugiaus peržengdavo griekan. Kuo aš pérsižengiau, kad nuo manęs atėmei dvarą? <br/><b></b> sleñkstį (per sleñkstį) péržengti <span class="explanation">sulaukti (kokio) amžiaus: </span> Kol nepáržengei senatvės sleñksčio, negirk savo vaikų. Ką čia ilgai begyvensi – jau par slenkstį esi páržengęs. (kieno) <br/><b>kója</b> (kieno) <br/><b>sleñksčio nepéržengia</b> <span class="explanation">nesilanko, neateina: </span> Daugiau mano kója tavo sleñksčio nepéržengs. <br/><b>sleñksčio nepéržengti</b> <span class="explanation">pas ką nesilankyti, neateiti: </span> Juočbalienė ištisas dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė. Atiduok, ką teismas priteisė, ir aš šito slenksčio nebeperžengsiu. <br/><b>pražeñgti, </b>-ia (pràžengia), pràžengė. <br/>1. <span class="explanation">darant žingsnį, koją statyti pro šalį: </span> Pràžengiau pro šalį i [pavirtusi] nosę nusirabinau. Pràžengiau pro šalį spyrio koptų ir nukritau. Pràžengiau vieną trepą ir kritau ant burnos. Jonas ėjo labai atsargiai. Jutau, kaip velka kojas lieptu, kad nepražengtų. <br/><b>nepražengtinaĩ</b>. <br/>2. <span class="explanation">paeiti: </span> Aš aklutė, negaliu viena ir žangsnelio pražengt. Piemuo du žangsniu atgal pràžengė. Jau ir mes prasìžengėm, jau geriau gyvenam. <br/>3. <span class="explanation">pereiti: </span> Pažymėjai ežias aba rubežius jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt. <br/>4. <span class="explanation">nesueiti, nesutapti: </span> Mūso vištytelio pražeñgęs snapelis, negalia susičiaupti dorai. Prasižengę debesys, kame vienas, kame kitas. <br/>5. <span class="explanation">pralenkti, pranokti: </span> Sūnus kaip gyvena, miestą jau pražeñgęs <span class="explanation"> (geriau negu mieste) </span>. Vertybė pražengia palikimo dalį. <br/>6. <span class="explanation">pažeisti, nusižengti: </span> Įstatymo aš nepràžengiau, nėko nebijau. O kasg pražeñgia šitą prisakymą? Tą. ažu nieką sau turi, kad trauko, pražengia ir pamindo tiesas ir prisakymus jo. Tegul bus Viešpats visad pagarbintas, kurio priesako niekad nepražengiau. <br/>7. <span class="explanation">nusidėti, nusikalsti: </span> Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės. Pigai pražengiąs. Nusidėjau ir pateisiai pražengiau, ir kaip vertas buvau, korojimo neėmiau. Pažeist drįsau padūmojimu, žodžiu, darbu ir kitais tūlais būdais, kuriais tiektai aš nusidėjęsis ir ląšas žmogus prieš tave galėjau pražeñgt. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės, o tame nejaučiamės, kad tuojag metu, ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimu pražengiame, tai visa ing anas knygas … įrašinėja. Ans prasiženga, t. y. nusideda. Katras jau prasìžengė, tai tam liepia gult ant suolo i peria. Kad kur prasižengì, tai rykštės duoda. Nesu nėkam prasižeñgęs, galiu visims į akes veizėti. Jo sesuo nors ir prasižengė kuomi prieš jį, tai tiktai tuomi, jog norėjo paleisti mylimą vyrą – jaunikį. Pareikalavo, kad būtų paleisti iš kalėjimo visi prasižengusieji caro valdžiai. <br/><b></b> pražengiamíeji (pražengiamì; <br/><b>) mẽtai</b>. <span class="explanation">keliamieji metai. </span> <br/><b>prižeñgti, </b>-ia (prìžengia), prìžengė. <br/>1. <span class="explanation">prieiti: </span> Jisai prižengė prie jos. Martynas Karalius prižengia prie Marės, paima nuo žemės skarą ir atiduoda seseriai. Nedrįsau prie jo prižengti. Dvasregis, prie manęs prižengęs, liepė kardą nusisegt. Ir kaip [Kristus] ing bažnyčią atejo, prižengė jop … vyriausieji kunigai ir vyresnieji žmonių. Tada anys prižengė Jėzauspi, sugavo jį. Ana nedręs tikrai po akim Pono Jėzaus ateiti, net iš užpakalio jopi prižengė. Atbulais prižengę uždengė tėvo savo gėdą. Kurs nedastainai stalop prižengs, tas už malonę smertį amžiną gaus. Priženkime tada su nusitikėjimu sostop malonės, idant apturėtumbime mielaširdystę. <br/><b>prižengtinaĩ</b>. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai prisivaikščioti. </span> <br/>3. <span class="explanation">apsiimti, pasisiūlyti: </span> Ir prižengė dirbti ano darbo. <br/><b>razžeñgti, </b>-ia, ràzžengė. <span class="explanation">pakelti: </span> Kojos razžeñgt negaliu. <br/><b>sužeñgti, </b>-ia, sùžengė. <br/>1. <span class="explanation">pradėti žengti. </span> <br/>2. <span class="explanation">visiems žengiant įeiti. </span> <br/><b>užžeñgti, </b>-ia (ùžžengia), ùžžengė. <br/>1. <span class="explanation">pastatyti koją ant ko einant, žengiant: </span> Koja už kojos [ėjo], kad plačiai žengiant nesugirgždėtų batas ar kad neužžengtų ant kokio daikto ir nepargriūtų. Kur žengdamas koją užkėlė, tei čia jau paliko kalnai, o kur neužžengė, tei paliko čia pelkės ir nederianti žemė. <span class="explanation">nusileisti (ant ko): </span> O štai atsivėrė jamui dangus ir regėjo Dvasią Šventą nužengiančią, kaipo karvelį, ir užžengiančią and jo. <span class="explanation">žengiant aprėpti: </span> Dviem pupelėm visus laukus užžengia. <br/>2. <span class="explanation">žengiant įkopti, įlipti: </span> Palipau biskį ir užžengiau ant viškų. Tas šventas vyras užžengė ant kalno. Aukštieji kalneliai neužžengiami. Matė sapnė [je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus, ir aniolus Dievo, užžengiančius ir nužengiančius. <span class="explanation">pakilti: </span> Dangun žengti, užžengti. Angėlas dangun ùžžengė. [Jėzus] užžengė ant dangaus. Kaipog ir tie, kurie anuo metu su Christumi kėlės, didis patogumas, jog daugesn nemirė, bet su Viešpatimi Christumi ir su kūnu, ir su dūšia ùžžengė dangun. Davęs regėti daug žmonėmus ir regintiemus aniemus jisai užžengė danguna. Ir kaipogi aš turiu pasislėpt, Pone, po akimis tavo, nes jei nužengčia ir po žeme, tada tave rasiu, kačeib užžengčia ant dangų, o tu tenai esi. Užžengė ant dangaus, sėd ant dešinės Dievo Tėvo visagalinčiojo. Niekas neužžengia dangun, tiktai kuris nužengė iž dangaus. [Kristus] ant kryžiaus už viernus kabojo, kaip avis nekalta kentėjo, numirė, žemėn pakastas trečią dieną vėl jis kėlės, dangun užžengė, Ponum stojos. Atstojau nuog akių jūsų ir užžengiau Dievop Tėvop. <span class="explanation">eiti: </span> Bet buvo ant kelio užžengdami Jeruzalemon. <br/>3. <span class="explanation">ateiti, prasidėti: </span> Užžengė gadynė, kurioj vos ne visi žinomys kraštai buvo po valdžia Rymo cies [oriaus]. <br/><b></b> žiñgsnį užžeñgti (už ką) <span class="explanation">pavaduoti ką, padėti kam: </span> Ans už muni nėkur žiñgsnio neùžžengė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antžengti

#