.
ardinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. arinėti 1: Ans dirvas ardinė́ja. Atsileidęs ardinė́ju, kad nėkas ant sprando nesto [ja],
ko skubėti.
apardinė́ti. aparinėti:
1. Per visądien apardinė́jau grikius, tai nuilsau.
2.
atardinė́ti. atarinėti:
1. Ne tiek arė, kiek atardinė́jo.
2. Pas mus bulbas visad atardinė́ja vagom.
išardinė́ti. išarinėti: Kai paežius gerai išardinė́ju, tai mano ir paežiuos užauga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.