apčiužinėti
čiužinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. čiūžti 1: Vaikai ant ledo čiužinė́ [ja],
t. y. šliukštinė [ja]. Žiemą tai gera čiužinė́ti. Vai kur buvai, dukterėle, vai kur vaikštinėjai, ar nebuvai ant ledelio, ar nečiužinėjai?. Vaikai, einam čiužinė́tis nuo kalno!
2. vaikštinėti, šliužinėti, slankioti: Piemenėliai sušlapę, sušliurę čiužinėjo apie savo bandelę. Čiužinėjo laputėlė po žalią girelę. Už bajoro tai tekėsiu, po pakajų čiužinėsiu, kad ir duonos neturėsiu, po pakajų čiužinėsiu.
3. šį tą darbuotis, triūstis: Mama visumet apei namus čiužinėja. Mano žmonelė silpna, tai tik po namus čiužinėja. Neką aš ten padirbau, tik teip čiužinėjau po gryčią.
4. akėti, dirbti: Čiužinėja paviršium žemę. Medinėm akėčiom gali vis čiužinė́ti, o nieko nepurina žemę.
apčiužinė́ti. čiužinėjant aplyginti: B [uv] o toks gruoblėtas ledas, dabar jau apčiužinė́jo.
atsičiužinė́ti iki soties čiužinėti: Ar jau atsičiužinė́jai, kad atėjai?
iščiužinė́ti. praleisti kurį laiką čiužinėjant: Iščiužinė́jo visą dieną ant ledo.
nučiužinė́ti. čiužinėjant nuslidinti, nublizginti: Nučiužinė́tas takas, slidu eit. Blizga, kaip ledas nučiužinėtas!
pačiužinė́ti. truputį čiužinėti: Išėjo ant ledo pačiužinė́ti. Kai pasilaksto, pasičiužinė́ja [vaikai],
tai paskui, ką paduok, viskas šunmazgiais eina (labai valgo) .
parčiužinė́ti. sunešioti, sudėvėti: Kabo suknios pakabytos, neparčiužinėtos.
pračiužinė́ti.
1. praeiti, praslinkti (pro šalį): Pračiužinė́ja kas rytą pro šalį, bet manęs dedas nematanti.
2. pravaikštinėti kurį laiką: Gi teip kokiais klumpiais, batais senais paržiem i prasičiužinė́jau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.