dabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. dabinti 1: Ale žiūponės savo lėles, margai dabinė́tas, ant šilkų perynų vis į patalą guldo. Mergos vis dabinė́jas. Juk žinai, kaip mūsų lietuvninkės dabinė́jas, kad viešėt ar į česnis nukeliaut užsigeidžia.
apdabinė́ti. apdabinti.
išdabinė́ti. išdabinti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.