apderėjimas

.
derė́jimas.

1. →. derėti 1: Derė́jimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko. Baisus derė́jimasis!

2. sutartis, susitarimas: Derėjimą darau. Derė́jimą laužti. Kūdikis pagal aną derėjimą turėjo velniui tekti.

3. santaika: Apkalbėtojas jos nekaltybę aptarė ir nederėjimą namuosna invedė.

4. →. derėti 6: Ale gi derėjimas [žipono],
visai kitokis žmogus!
Sẽnas derė́jimas Senasis Testamentas (Biblija): Seno derėjimo evangelistas.
apderė́jimas. →. apderėti.
išderė́jimas. →. išderėti 1: Menkas čia tavo išderė́jimas: vis tiek permokėjai. Išsiderė́jimas bandos (prie algos) būt ne pro šalį.
nusiderė́jimas. →. nuderėti. Ir nusiderė́jimas tavo – visai pigiai nupirkai!
pasiderė́jimas. →. paderėti
1. Be pasiderė́jimo nenupirksi.
priderė́jimas.

1. →. priderėti 4: Užsilaikyti su visokiu priderėjimu (kaip privalu) .

2. →. priderėti 6: Tai gražumas dukterytės, priderė́jimas skarytės!

3. →. priderėti 7: Pakliuvo į kalėjimą už priderėjimą į slaptą draugiją.

4. priklausinys, teisė: Savo tėviškus turtus su daržais, apluokais, su visokiais priderėjimais mano Medininkų katedros bažnyčiai užrašau. Duosiu [valgio],
jei pavesi man priderėjimą pirmgimystės.
suderė́jimas.

1. →. suderėti 1: Laban jį užturi nauju suderėjimu algos. Žadantis priimti stoną moterystės turi po suderėjimo paduoti užsakus.

2. sutartis: Gintauto greituoju parašytas naminis suderėjimas. Suderė́jimo raštas. O su tavimi padarysiu ryšį (suderėjimą). Ir, norėdamas nuobylį, arba suderėjimą, padaryt ir padrūtint su ištikimuoju Abromu.

3. →. suderėti 2): Toks buvo susiderė́jimas, kam daba ginies!

4. sutarimas, santaika: Turėkimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros. O stojosi tada nesuderėjimas teip, jog atsiskyrė vienas nuo kito. Nėra brangesnio daikto už žmonių prietelišką susiderėjimą.

5. →. suderėti 4: Kas do gražumas, suderėjimas žiedų!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>derė́jimas</b>. <br/>1. →. derėti 1: Derė́jimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu. Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą. Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko. Baisus derė́jimasis! <br/>2. <span class="explanation">sutartis, susitarimas: </span> Derėjimą darau. Derė́jimą laužti. Kūdikis pagal aną derėjimą turėjo velniui tekti. <br/>3. <span class="explanation">santaika: </span> Apkalbėtojas jos nekaltybę aptarė ir nederėjimą namuosna invedė. <br/>4. →. derėti 6: Ale gi derėjimas [žipono], visai kitokis žmogus! <br/><b> Sẽnas derė́jimas</b> <span class="explanation">Senasis Testamentas (Biblija): </span> Seno derėjimo evangelistas. <br/><b>apderė́jimas</b>. →. apderėti. <br/><b>išderė́jimas</b>. →. išderėti 1: Menkas čia tavo išderė́jimas: vis tiek permokėjai. Išsiderė́jimas bandos (prie algos) būt ne pro šalį. <br/><b>nusiderė́jimas</b>. →. nuderėti. Ir nusiderė́jimas tavo – visai pigiai nupirkai! <br/><b>pasiderė́jimas</b>. →. paderėti 1. Be pasiderė́jimo nenupirksi. <br/><b>priderė́jimas</b>. <br/>1. →. priderėti 4: Užsilaikyti su visokiu priderėjimu <span class="explanation"> (kaip privalu) </span>. <br/>2. →. priderėti 6: Tai gražumas dukterytės, priderė́jimas skarytės! <br/>3. →. priderėti 7: Pakliuvo į kalėjimą už priderėjimą į slaptą draugiją. <br/>4. <span class="explanation">priklausinys, teisė: </span> Savo tėviškus turtus su daržais, apluokais, su visokiais priderėjimais mano Medininkų katedros bažnyčiai užrašau. Duosiu [valgio], jei pavesi man priderėjimą pirmgimystės. <br/><b>suderė́jimas</b>. <br/>1. →. suderėti 1: Laban jį užturi nauju suderėjimu algos. Žadantis priimti stoną moterystės turi po suderėjimo paduoti užsakus. <br/>2. <span class="explanation">sutartis: </span> Gintauto greituoju parašytas naminis suderėjimas. Suderė́jimo raštas. O su tavimi padarysiu ryšį (suderėjimą). Ir, norėdamas nuobylį, arba suderėjimą, padaryt ir padrūtint su ištikimuoju Abromu. <br/>3. →. suderėti 2): Toks buvo susiderė́jimas, kam daba ginies! <br/>4. <span class="explanation">sutarimas, santaika: </span> Turėkimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros. O stojosi tada nesuderėjimas teip, jog atsiskyrė vienas nuo kito. Nėra brangesnio daikto už žmonių prietelišką susiderėjimą. <br/>5. →. suderėti 4: Kas do gražumas, suderėjimas žiedų!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.