apderėti

.
derė́ti, dẽra (dẽri, dẽria), -ė́jo

1. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derė́jau arklį. Kiek derė́jai, tiek užmokėk. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu. Kupčius arklio dẽria. Dẽri kiaušinius. Taip, dėde, griovių kast nebuvo derėta. Katės maiše nederėk. Ilgai derėsi – brangiai mokėsi. Dera žąsį – perka vištą. Jau tavo kumelę varnos dẽra (greit dvės) . Martynas užmokėjo prašytą kainą, nė kiek nesiderėdamas. Reikė da derė́tis – būt išleidę. Jis pirkdamas visada daug dẽrasi. Apžiūrėjus jo ir mano malkas, moteris ėmė derėtis. tarti vestuves, kalbinti tuoktis, žadėtis: Pradėjo derė́ti su kita pana. Aš jau derėjau. o tu dar žąsis ganei. Atjojo bernužėlis per lygiuosius laukelius manęs derėti – jaunos mergelės ir žaliosios rūtelės. Anie derė́jo derė́jo, buvo jau ir žiedus nusipirkę, bet suskydo.

2. lažybų eiti, kirsti, lažintis: Dẽram iš pusbutelio!. Galiu derė́tis, kad ryt bus gražus oras. Einam derė́tis.

3. gerai sugyventi, sutikti, sutarti: Geras žmogus su visais dẽra. Ji su marčia labai derė́jo.

4. tikti, pritikti, būti tinkamam, priimtinam; reikėti: Kiekvienas padargas padėtas, kur jam dera, net šienvirvei kablys, ir tai savo vietoje. Argi dẽra tau su tuo piemeniu ažsidėt? Paršelis gal jau į bekonus derėti. Šašuots pavasario sniegas žiemos jau nedera keliui. Niekad nèdera juoktis iš kito nelaimės. Per nedera tokiam suodinam švariu rūbu vilktis. Senam žmogui nèdera jau taip blevyzgot. Ištekėjai – ir nebèderi mergų kumpanijon. Bau dera sabatoje gydyti? | Kas ėda su mėsa, kai pasninkas, tas neturi paskui ir deramoms (ne pasninko) dienoms. Par ištisą gavėnią virė dẽramus valgius. Senam dẽra patarti, jaunam – paklausyti.
deramaĩ. Jis pasijuto tarsi patekęs pas seniai pažįstamus žmones, kurie džiaugėsi galį deramai priimti laukiamą svečią. Toji reikšminga sukaktis buvo deramai mūsų atšvęsta.
dẽrančiai. Nauda derančiai imama.

5. būti naudingam, tikti: Kad jau ne tam dẽra žmogus, tai ką ten jį siunti. Geri paukščiai dera veislei palikti. Bederam šunims lakinti mes seniejai. Kam derės mano sveikata, jei nedarbuosiuos? Nedera (mumus) teipo daryti. Daiktas nederąs. Esi niekam nederąs purvas po akimis jo. Jis jau niekam nedera, nors ant šuns mesk. Kas tau gera, tai ir kitam dera. Dera nei yla vienam darbui.

6. tikti, būti gražu: Tai tau dẽra šitas rūbas, kaip kita atrodai. Labai dẽra šita kepurė. Jai skepeta dẽra. tikti, derintis: Ir ežeras, ir kalnai, ir smėlynai taip gražiai tarp savęs derėjo, jog malonu buvo iš tolo žiūrėti. Dera kaip vyža batui. | Bulbelė su sviestu dẽra (skanu) . Kol lubos nedera su bolkėm?

7. erzinti: Kregždės dẽra vanagą. išjuokti: Vyrai vis dẽra kvailesnę mergą.
apderė́ti, àpdera, -ė́jo. derantis apsiklausinėti: Apderė́k gerai, gal gausi pigų arklį pirkt. Aš jau apderė́jau čia kumelį. Turiu apsiderė́jęs gerą karvę, žadu pirkt. sutarti vestuves: Apderėjau pačią.
įderė́ti, į̃dera, -ė́jo

1. derantis susitarti, sulygti: Nieko negali žmogus įderė́ti, tokios šiandien viso ko brangios kainos. Man nepatogu buvo iš svetimų rankų išplėšt – moteris daiktą buvo jau įderė́jusi. derantis įlygti, tam tikromis sąlygomis sulygti: Kai išnuomoja ežerą, reikia įderė́ti, kad žuvį prižiūrėtų.

2. derantis įsiprašyti: Įsiderė́jo butan, o paskui šeimininkas nebegali išvaryti.

3. įtikti: Atvesk čia ir aniolą iš dangaus, tai ir anas neinderė̃s tokiam žmogui. būti tinkamam, naudingam: Anie medžiai indera ing pečių ir ant budavojimo, šie ant nieko neindera.
išderė́ti, ìšdera, -ė́jo

1. sutarti, sulygti, derantis išprašyti: Užmokėjo išderėtą algą. Išderė́jau sau dienas. Pusbernį pernai kai vadino, išderė́jo ir karves melžti. Piršlys visada išdera didesnį pasogą. Ir šiap, ir tep kalbėjau, bet nieko neišsiderė́jau. Išimtinę išsiderė́ti. Jis jautvedą išsiderėjo pasilikti sau. derantis pasiekti nuolaidos: Ką išderė́si, to nemokėsi.

2. pasidaryti nebetinkamam: Jau mano kaulai yra seni ir išderėję.
nuderė́ti, nùdera, -ė́jo. derantis gauti nuolaidos, nulygti: Jeigu nuderė́si, t. y. nulygsi, mažiau temokėsi. Užsiprašė daug, bet nuderė́jau. Atsisveikindama ji ištraukė iš kišenės puslitį, nuderėtą nuo pirkinio, ir pastūmė sūnui. Krautuvėj tai nei tu nuderė́si, nei tu pridėsi – mokėk, kiek reikia. Dera, dera, kol nudera, nenuderėjęs nieko neperka. Ką nuderė́si, tą neužmokėsi. Visą pusrublį nusiderė́jau.
paderė́ti, pàdera, -ė́jo

1. kurį laiką derėti, palygti: Paderė́jo vienas [arklį],
paderė́jo kitas, bet nepirko. Pirksi ar nepirksi – paderėti gali. Pasiderė́k, gal nuleis.

2. tikti, būti priimtinam: Ar pàdera tau teip sakyti?

3. būti naudingam: Matai, kaip ans paderė́jo: atnešė vienas visus rykus (indus) .

4. tikti, būti gražu: Šitó suknia tau kaip ir pàdera.

5. sugebėti, įstengti, turėti įpratimą: Kaip jūs i pàderat rašyti, – eikit į pailsį. Tu paderi niekus kalbėti. Ir kad pradeda temt, ar naktį pàderi šūkaut? Visus tuos daiktelius ans pader gerai pavartot.
priderė́ti, prìdera, -ė́jo

1. derantis papildomai sutarti, sulygti: Tėvas priderė́jo dar ir grūdų truputį. Ar priderė́jai jam akmenis išversti? Priderė́jo karvę prieg skerdžiu [i] ganyt. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta. Dar prisiderė́jau paviržį.

2. prikalbėti derantis: Kap ilgai reikia derėti, iki jį prìderi, kad eitų. Kas tau, kad šiandie toks neprìderamas?

3. praleisti laiką besiderant: Kėlėjas buvo arabas, tai su juo teko gerokai prisiderėti.

4. pritikti, būti tinkamam, reikėti: Klausyk vyresnių ir daryk kaip prìdera. Ne taip elgės, kaip jam priderėjo. Kad atneš, atvaduos [vainikėlį],
nebeužsidėsi, mergelių pulkelin nebepriderėsi. Tau neprìdera taip daryti. Vesis, tekėsis ne taip, kaip pridera. Gailėjimas jo nebuvo priderą̃s.
prideramaĩ. prìderamai. Svarbu ne tik rašyti, bet ir prideramai žodžiai tarti.
prìderančiai. priderančiaĩ. Veskis prìderančiai, tai ir svietas neapkalbės. Pridera prìderančiai barti už blogą darbą. Kas priderančiai žemaičius pažino, tas tur juos mylėti. Kaip nepriderančiai daro krikščionis, kuris elgia daiktų sau daug gadinančių, aba žalingų. Jų niekada priderančiai nebaudė. Tepalą gali užlaikyti kokiame nors inde, o priderantesniai skardinėlėje su viršeliu.
priderė́tinai. Idant. priderėtinai pazopostytumbimės dviejų daiktų, mumus didžiausiai privalų.

5. būti naudingam, pritikti: Tie klijai dėl jų. visam pridera. Ugnis mums didei pridera, bet ir daug iškadų galia padaryti. Pušis pridera rąstams. Prider tai mums.

6. pritikti, būti gražu: Jam labai prìdera juoda skrybėlė. Tau barzda prìderi. Ot kap prìdera tau aukštyn plaukai. Buvo graži dukterytė, priderėjo jai skarytė.

7. priklausyti: Airija tuo laiku buvęs atsilikęs ir nuskurdęs kraštas, visai priderantis nuo Anglijos. Viso Žemaičių krašto priderėta kuršių tautai. Bet ugnis žmones, galvijus ir žmonėms priderančius daiktus gal sudeginti. Nenuplėšti nė vienam prideramos garbos jo. Mumus nepridera toj karalystė iž prigimimo.

8. pareiti (nuo ko): Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės į dvaro poną.
suderė́ti, sùdera, -ė́jo

1. sutarti dėl kainos, sulygti: Ar suderė́jai vakar arklį? Negalėjo sutarčių suderėti su kitomis valstybėmis. Aš su juom tiek suderė́jau. Suderėjau bernaitį ganyt mano avaitę. Šeimynužei brangiai suderėsim. Ar ne iž grašio suderėjai su manim? Pirma suderėk, paskui sumokėk.
suderė́tinai. Susiderė́jau didelę algą. Kiek už sartį susiderė́ta? Atėjo pas jį toks žmogus, susiderėjo pas jį per berną). Ir kad susiderėjo su darbinykais iš grašio ant dienos, nusiuntė juos vynyčion savo. sutarti: Anys, jį iš tolo išvydę, suderėjo (susirodijo) jį užmušti. susitarti dėl vedybų: Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderė́jai? Vaikis su merga suderė́jo žanytis. O jau tavo mergužėlę kitsai suderėjo. Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau. Su kuomi susižadėti, susiderė́ti.

2. susilažinti: Ir suderėjo tris šimtus rublių, kad pavogs. Susiderė́jome iš puskvortės [degtinės]. Susiderė́jo žąsis su višta, katra mes būsim pirma surišta.

3. gražiai sugyventi, sutikti: Petras su žmona gražiai sùdera. Dabar sùderam su visais. Abudu [vaikai] labai sùdera. Nesudera su piktais susiedais.
sùderančiai. Suderančiai ir romiai su savo vyru gyveno. susitaikyti: Suderėk su tavo priešinyku greitai, kolei su juo ant kelio esi. Jei savo brolį kuomi užkabinęs, tai eik ir susiderėk. Aš dabar ateimi tavęspi ir noriu su tavim susiderėti.

4. sutikti, sutapti, derintis: O su tuo sudera kalbos pranašų. Baimė nesudera su malone. Suderančiais balsais giedokim. Giedojimas balsu suderančiu.
suderamaĩ. Teip suderamaĩ visi daktarai bažnyčios išmanė.
suderėtinai.

5. būti naudingam, tikti: Tu dėl turėjimo nieko neturi, bet tu pati mums suderėsi.
užderė́ti, ùždera, -ė́jo

1. išsilygti, užsiprašyti viršaus: Ant šimto dar tris litus užderė́jau. Paieškok tokio, kur neužsìdera.

2. tikti, būti naudingam: Galėčiau vėliaus rasi ir Lietuvai užderėti.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>derė́ti, </b>dẽra (dẽri, dẽria), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tartis, sutartį daryti, lygti: </span> Aš derė́jau arklį. Kiek derė́jai, tiek užmokėk. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu. Kupčius arklio dẽria. Dẽri kiaušinius. Taip, dėde, griovių kast nebuvo derėta. Katės maiše nederėk. Ilgai derėsi – brangiai mokėsi. Dera žąsį – perka vištą. Jau tavo kumelę varnos dẽra <span class="explanation"> (greit dvės) </span>. Martynas užmokėjo prašytą kainą, nė kiek nesiderėdamas. Reikė da derė́tis – būt išleidę. Jis pirkdamas visada daug dẽrasi. Apžiūrėjus jo ir mano malkas, moteris ėmė derėtis. <span class="explanation">tarti vestuves, kalbinti tuoktis, žadėtis: </span> Pradėjo derė́ti su kita pana. Aš jau derėjau. o tu dar žąsis ganei. Atjojo bernužėlis per lygiuosius laukelius manęs derėti – jaunos mergelės ir žaliosios rūtelės. Anie derė́jo derė́jo, buvo jau ir žiedus nusipirkę, bet suskydo. <br/>2. <span class="explanation">lažybų eiti, kirsti, lažintis: </span> Dẽram iš pusbutelio!. Galiu derė́tis, kad ryt bus gražus oras. Einam derė́tis. <br/>3. <span class="explanation">gerai sugyventi, sutikti, sutarti: </span> Geras žmogus su visais dẽra. Ji su marčia labai derė́jo. <br/>4. <span class="explanation">tikti, pritikti, būti tinkamam, priimtinam; reikėti: </span> Kiekvienas padargas padėtas, kur jam dera, net šienvirvei kablys, ir tai savo vietoje. Argi dẽra tau su tuo piemeniu ažsidėt? Paršelis gal jau į bekonus derėti. Šašuots pavasario sniegas žiemos jau nedera keliui. Niekad nèdera juoktis iš kito nelaimės. Per nedera tokiam suodinam švariu rūbu vilktis. Senam žmogui nèdera jau taip blevyzgot. Ištekėjai – ir nebèderi mergų kumpanijon. Bau dera sabatoje gydyti? | Kas ėda su mėsa, kai pasninkas, tas neturi paskui ir deramoms <span class="explanation"> (ne pasninko) </span> dienoms. Par ištisą gavėnią virė dẽramus valgius. Senam dẽra patarti, jaunam – paklausyti. <br/><b>deramaĩ</b>. Jis pasijuto tarsi patekęs pas seniai pažįstamus žmones, kurie džiaugėsi galį deramai priimti laukiamą svečią. Toji reikšminga sukaktis buvo deramai mūsų atšvęsta. <br/><b>dẽrančiai</b>. Nauda derančiai imama. <br/>5. <span class="explanation">būti naudingam, tikti: </span> </span> Kad jau ne tam dẽra žmogus, tai ką ten jį siunti. Geri paukščiai dera veislei palikti. Bederam šunims lakinti mes seniejai. Kam derės mano sveikata, jei nedarbuosiuos? Nedera (mumus) teipo daryti. Daiktas nederąs. Esi niekam nederąs purvas po akimis jo. Jis jau niekam nedera, nors ant šuns mesk. Kas tau gera, tai ir kitam dera. Dera nei yla vienam darbui. <br/>6. <span class="explanation">tikti, būti gražu: </span> </span> Tai tau dẽra šitas rūbas, kaip kita atrodai. Labai dẽra šita kepurė. Jai skepeta dẽra. <span class="explanation">tikti, derintis: </span> Ir ežeras, ir kalnai, ir smėlynai taip gražiai tarp savęs derėjo, jog malonu buvo iš tolo žiūrėti. Dera kaip vyža batui. | Bulbelė su sviestu dẽra <span class="explanation"> (skanu) </span>. Kol lubos nedera su bolkėm? <br/>7. <span class="explanation">erzinti: </span> Kregždės dẽra vanagą. <span class="explanation">išjuokti: </span> Vyrai vis dẽra kvailesnę mergą. <br/><b>apderė́ti, </b>àpdera, -ė́jo. <span class="explanation">derantis apsiklausinėti: </span> Apderė́k gerai, gal gausi pigų arklį pirkt. Aš jau apderė́jau čia kumelį. Turiu apsiderė́jęs gerą karvę, žadu pirkt. <span class="explanation">sutarti vestuves: </span> Apderėjau pačią. <br/><b>įderė́ti, </b>į̃dera, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">derantis susitarti, sulygti: </span> Nieko negali žmogus įderė́ti, tokios šiandien viso ko brangios kainos. Man nepatogu buvo iš svetimų rankų išplėšt – moteris daiktą buvo jau įderė́jusi. <span class="explanation">derantis įlygti, tam tikromis sąlygomis sulygti: </span> Kai išnuomoja ežerą, reikia įderė́ti, kad žuvį prižiūrėtų. <br/>2. <span class="explanation">derantis įsiprašyti: </span> Įsiderė́jo butan, o paskui šeimininkas nebegali išvaryti. <br/>3. <span class="explanation">įtikti: </span> Atvesk čia ir aniolą iš dangaus, tai ir anas neinderė̃s tokiam žmogui. <span class="explanation">būti tinkamam, naudingam: </span> Anie medžiai indera ing pečių ir ant budavojimo, šie ant nieko neindera. <br/><b>išderė́ti, </b>ìšdera, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sutarti, sulygti, derantis išprašyti: </span> Užmokėjo išderėtą algą. Išderė́jau sau dienas. Pusbernį pernai kai vadino, išderė́jo ir karves melžti. Piršlys visada išdera didesnį pasogą. Ir šiap, ir tep kalbėjau, bet nieko neišsiderė́jau. Išimtinę išsiderė́ti. Jis jautvedą išsiderėjo pasilikti sau. <span class="explanation">derantis pasiekti nuolaidos: </span> Ką išderė́si, to nemokėsi. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nebetinkamam: </span> Jau mano kaulai yra seni ir išderėję. <br/><b>nuderė́ti, </b>nùdera, -ė́jo. <span class="explanation">derantis gauti nuolaidos, nulygti: </span> Jeigu nuderė́si, t. y. nulygsi, mažiau temokėsi. Užsiprašė daug, bet nuderė́jau. Atsisveikindama ji ištraukė iš kišenės puslitį, nuderėtą nuo pirkinio, ir pastūmė sūnui. Krautuvėj tai nei tu nuderė́si, nei tu pridėsi – mokėk, kiek reikia. Dera, dera, kol nudera, nenuderėjęs nieko neperka. Ką nuderė́si, tą neužmokėsi. Visą pusrublį nusiderė́jau. <br/><b>paderė́ti, </b>pàdera, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką derėti, palygti: </span> Paderė́jo vienas [arklį], paderė́jo kitas, bet nepirko. Pirksi ar nepirksi – paderėti gali. Pasiderė́k, gal nuleis. <br/>2. <span class="explanation">tikti, būti priimtinam: </span> Ar pàdera tau teip sakyti? <br/>3. <span class="explanation">būti naudingam: </span> Matai, kaip ans paderė́jo: atnešė vienas visus rykus <span class="explanation"> (indus) </span>. <br/>4. <span class="explanation">tikti, būti gražu: </span> </span> Šitó suknia tau kaip ir pàdera. <br/>5. <span class="explanation">sugebėti, įstengti, turėti įpratimą: </span> Kaip jūs i pàderat rašyti, – eikit į pailsį. Tu paderi niekus kalbėti. Ir kad pradeda temt, ar naktį pàderi šūkaut? Visus tuos daiktelius ans pader gerai pavartot. <br/><b>priderė́ti, </b>prìdera, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">derantis papildomai sutarti, sulygti: </span> Tėvas priderė́jo dar ir grūdų truputį. Ar priderė́jai jam akmenis išversti? Priderė́jo karvę prieg skerdžiu [i] ganyt. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta. Dar prisiderė́jau paviržį. <br/>2. <span class="explanation">prikalbėti derantis: </span> Kap ilgai reikia derėti, iki jį prìderi, kad eitų. Kas tau, kad šiandie toks neprìderamas? <br/>3. <span class="explanation">praleisti laiką besiderant: </span> Kėlėjas buvo arabas, tai su juo teko gerokai prisiderėti. <br/>4. <span class="explanation">pritikti, būti tinkamam, reikėti: </span> Klausyk vyresnių ir daryk kaip prìdera. Ne taip elgės, kaip jam priderėjo. Kad atneš, atvaduos [vainikėlį], nebeužsidėsi, mergelių pulkelin nebepriderėsi. Tau neprìdera taip daryti. Vesis, tekėsis ne taip, kaip pridera. Gailėjimas jo nebuvo priderą̃s. <br/><b>prideramaĩ</b>. prìderamai. Svarbu ne tik rašyti, bet ir prideramai žodžiai tarti. <br/><b>prìderančiai</b>. priderančiaĩ. Veskis prìderančiai, tai ir svietas neapkalbės. Pridera prìderančiai barti už blogą darbą. Kas priderančiai žemaičius pažino, tas tur juos mylėti. Kaip nepriderančiai daro krikščionis, kuris elgia daiktų sau daug gadinančių, aba žalingų. Jų niekada priderančiai nebaudė. Tepalą gali užlaikyti kokiame nors inde, o priderantesniai skardinėlėje su viršeliu. <br/><b>priderė́tinai</b>. Idant. priderėtinai pazopostytumbimės dviejų daiktų, mumus didžiausiai privalų. <br/>5. <span class="explanation">būti naudingam, pritikti: </span> Tie klijai dėl jų. visam pridera. Ugnis mums didei pridera, bet ir daug iškadų galia padaryti. Pušis pridera rąstams. Prider tai mums. <br/>6. <span class="explanation">pritikti, būti gražu: </span> Jam labai prìdera juoda skrybėlė. Tau barzda prìderi. Ot kap prìdera tau aukštyn plaukai. Buvo graži dukterytė, priderėjo jai skarytė. <br/>7. <span class="explanation">priklausyti: </span> Airija tuo laiku buvęs atsilikęs ir nuskurdęs kraštas, visai priderantis nuo Anglijos. Viso Žemaičių krašto priderėta kuršių tautai. Bet ugnis žmones, galvijus ir žmonėms priderančius daiktus gal sudeginti. Nenuplėšti nė vienam prideramos garbos jo. Mumus nepridera toj karalystė iž prigimimo. <br/>8. <span class="explanation">pareiti (nuo ko): </span> Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės į dvaro poną. <br/><b>suderė́ti, </b>sùdera, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sutarti dėl kainos, sulygti: </span> Ar suderė́jai vakar arklį? Negalėjo sutarčių suderėti su kitomis valstybėmis. Aš su juom tiek suderė́jau. Suderėjau bernaitį ganyt mano avaitę. Šeimynužei brangiai suderėsim. Ar ne iž grašio suderėjai su manim? Pirma suderėk, paskui sumokėk. <br/><b>suderė́tinai</b>. Susiderė́jau didelę algą. Kiek už sartį susiderė́ta? Atėjo pas jį toks žmogus, susiderėjo pas jį per berną). Ir kad susiderėjo su darbinykais iš grašio ant dienos, nusiuntė juos vynyčion savo. <span class="explanation">sutarti: </span> Anys, jį iš tolo išvydę, suderėjo (susirodijo) jį užmušti. <span class="explanation">susitarti dėl vedybų: </span> Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderė́jai? Vaikis su merga suderė́jo žanytis. O jau tavo mergužėlę kitsai suderėjo. Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau. Su kuomi susižadėti, susiderė́ti. <br/>2. <span class="explanation">susilažinti: </span> Ir suderėjo tris šimtus rublių, kad pavogs. Susiderė́jome iš puskvortės [degtinės]. Susiderė́jo žąsis su višta, katra mes būsim pirma surišta. <br/>3. <span class="explanation">gražiai sugyventi, sutikti: </span> Petras su žmona gražiai sùdera. Dabar sùderam su visais. Abudu [vaikai] labai sùdera. Nesudera su piktais susiedais. <br/><b>sùderančiai</b>. Suderančiai ir romiai su savo vyru gyveno. <span class="explanation">susitaikyti: </span> Suderėk su tavo priešinyku greitai, kolei su juo ant kelio esi. Jei savo brolį kuomi užkabinęs, tai eik ir susiderėk. Aš dabar ateimi tavęspi ir noriu su tavim susiderėti. <br/>4. <span class="explanation">sutikti, sutapti, derintis: </span> O su tuo sudera kalbos pranašų. Baimė nesudera su malone. Suderančiais balsais giedokim. Giedojimas balsu suderančiu. <br/><b>suderamaĩ</b>. Teip suderamaĩ visi daktarai bažnyčios išmanė. <br/><b>suderėtinai</b>. <br/>5. <span class="explanation">būti naudingam, tikti: </span> </span> Tu dėl turėjimo nieko neturi, bet tu pati mums suderėsi. <br/><b>užderė́ti, </b>ùždera, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išsilygti, užsiprašyti viršaus: </span> Ant šimto dar tris litus užderė́jau. Paieškok tokio, kur neužsìdera. <br/>2. <span class="explanation">tikti, būti naudingam: </span> Galėčiau vėliaus rasi ir Lietuvai užderėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.